- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1982-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01370-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SORETTO furniture EU“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5576-892/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SORETTO furniture EU“ ieškinį atsakovei R. D. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SORETTO furniture EU“ (toliau ir ieškovė) ieškinys atsakovei R. D. (toliau ir atsakovė) dėl 34 210,59 Eur žalos, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos (34 210,59 Eur) ribose areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis. Teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino : ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis 34 210,59 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti bei juo disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nutartis įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2019 m. spalio 16 d. patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. ieškiniu iš atsakovės ieškovei naudai reikalaujama priteisti 127 826,30 Eur. Padidinusi prašomą priteisti sumą, ieškovė prašo teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones - padidinti atsakovės turto arešto mastą 93 615,71 Eur suma, tai yra iki 127 826,30 Eur, taip pat pavesti surasti papildomai areštuotą atsakovės turtą ir jį aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui, nes ieškovui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 29 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tenkino - padidino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovės R. D. atžvilgiu taikyto turto arešto mąstą iki 127 826,30 Eur sumos, t. y. ieškovės reikalavimams užtikrinti areštavoi atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis 127 826,30 Eur sumai, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti bei juo disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
4. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų viseto padarė išvadą, kad atsakovė vykdydama bendrovės veiklą galimai buvo nesąžininga ir ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
5. Teismas sprendė, kad teismas konstatavo objektyvią grėsmę teismo sprendimo vykdymui jau pirminio ieškinio pareiškimo metu, todėl ieškovei padidinus reikalavimą 93 615,71 Eur suma, tai vertintina kaip teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atsakovei.
Atsiliepimas
7. Atsakovės teigimu, teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones 34 210,59 Eur sumai. Tokiu būdu areštuotas visas ne tik atsakovei, bet ir jos sutuoktiniui priklausantis turtas. Teigia, kad ieškovės ieškinys pagrįstas tik jos pačios samprotavimais, kadangi atsakovė vykdė įmonei naudingus sandorius ir nepadarė jokios žalos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį, todėl nėra vienos Civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties didinimo.
8. Atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimas nėra tikslingas, kadangi atsakovė neturi pajamu pragyvenimui jau nuo pirminės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu prašo teismo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.
10. Nurodo, jog ieškovė yra pareiškusi atsakovei kaip buvusiai vadovei ieškinį dėl jos vadovavimo laikotarpiu padarytos žalos atlyginimo, kuris grindžiamas eile rašytinių įrodymų, be to, atsakovė tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes taip pat įrodinės ir liudytojų parodymais.
11. Teigia, kad atsakovė atskirajame skunde apeliuoja į tai, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimas nustatytas pirmos instancijos teismo jau 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje. Pažymi, kad atsakovė minėtos nutarties neginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Atsakovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti. Todėl, ieškovės nuomone, beveik keturis kartus padidėjusios ieškinio sumos prezumpcija, sąlygojanti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išlieka ir nagrinėjamu laikinųjų apsaugos priemonių masto didinimo atveju.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartis, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą atsakovės turto atžvilgiu. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog atsakovė ginčo nutarties neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog nagrinėjamu atveju byloje neegzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turto atžvilgiu taikymui, kadangi ieškinys yra nepagrįstas ir nėra pagrindo preziumuoti atsakovės nesąžiningumo, be to teismas nepagrįstai padidino areštuotino turto mastą, nors jau 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi faktiškai areštuoto turto mastas apribojo atsakovei pragyvenimo pajamas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
15. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą teisminę praktiką).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė ieškinyje savo reikalavimus grindžia išsamiai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais bei pridėtais rašytiniais įrodymais. Šios išvados nepaneigia ir atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė vykdė įmonei naudingus sandorius ir nepadarė bendrovei žalos, kadangi šios aplinkybės bus iš esmės vertinamos ir nagrinėjamos jau bylą nagrinėjant iš esmės ir šioje proceso stadijoje neturi reikšmės vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovė atskirajame skunde tokių aplinkybių nenurodė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
17. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės dėl būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2006; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grėsmės dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo buvimą iš esmės grindė aplinkybe, jog ieškinys pareikštas dėl piniginių sumų, kurios, kaip fiziniams asmeniui, yra itin didelės. Ši sprendimo neįvykdymo grėsmė konstatuota teismo dar 2019 m. gegužės 7 d. nutartyje. Minėta nutartis atsakovės nebuvo apskųsta. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo yra padidintas reikalavimas 93 615,71 Eur, preliminariai nenustačius, kad pateiktas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, yra pagrindas padidinti ir areštuotino turto mastą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.
19. Taigi, nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl ko pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atsakovės atžvilgiu. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
atsakovės R. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5576-892/2019 palikti nepakeistą.