- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 2-23-452/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04176-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Svirplienė
- Ieškovas
- V. B. G.
- Atsakovas
- I. Ž.-D., I. Ž.
- Trečiasis asmuo
- notarei A, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei I. Ž. – D., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė teismo pripažinti negaliojančiu V. K. 2008-07-25 sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 1–ajame notarų biure (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2009-02-17 mirė ieškovės motina V. K.. 2000-04-04 sudarytu testamentu V. K. visą savo turtą po savo mirties paliko jai- testatorės dukrai. Ji dažnai mamą aplankydavo, nuolat ja rūpinosi, teikė išlaikymą, apmokėjo gydymo išlaidas ir manė esanti vienintelė mirusios testamentinė paveldėtoja, nes motina nieko neminėjo apie naujai sudarytą testamentą. Po motinos mirties, priimdama palikimą, sužinojo, kad 2008-07-25 sudarytu testamentu, patvirtintu Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Š., penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) , ir vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaitei I. Ž.-D. Šis testamentas ieškovės manymu iš esmės prieštarauja mirusios tikrajai valiai, nes motina iki mirties sirgo onkologine liga, naudojo stiprius vaistus, kurie turėjo įtakos jos nuovokai, nes su ja sunku būdavo susikalbėti telefonu, ji nemokėdavo atsakyti į telefono skambučius, užmiršdavo, kad gaudavo pinigus. Keletą mėnesių iki 2008-07-25 ir po šios datos mama jautėsi labai blogai – jai skaudėjo kojos, turėjo baimės jausmą ligai. Testatorės liga, vartojami vaistai turėjo įtakos jos 2008-07-25 testamento sudarymui, jo sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.
Ieškovės atstovai advokatai V. M. ir I. B. paaiškino, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindais. Testatorė nepagrįstai atėmė paveldėjimo teisę iš vienintelės paveldėtojos – savo dukros. Testamento sudarymas buvo spontaniškas, o ne valinis veiksmas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorė sirgo sunkiomis ligomis – 1963 m. jai diagnozuotas onkologinis susirgimas, 1964-1972 diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, 1977m. – stenokardija ir miokardo infarktas, 1998 m. - tachikardija, 1999 m. - lėtinė išeminė galvos smegenų liga su vertibraliniu sindromu, 2000m. - pirminė hipertenzija antrosios stadijos, atlikta širdies operacija, 2001 m. lėtinė galvos smegenų išemija, 2003 m. – glaukoma, 2007 m. atlikta operacija. Tai rodo, kad ji buvo sunkus ligonis, kai kurios iš tų ligų tiesiogiai veikė asmens psichiką, ką patvirtina abu ekspertai, kad toks psichikos sutrikimas kaip demensija gali atsirasti sergant kraujagyslių ir širdies ligomis. Nustatyta demensija galėjo sąlygoti 2008-07-25 testamento atsiradimą. Likus metams iki mirties, velionė buvo nukreipta pas psichiatrą, tačiau nėra duomenų, ar ji buvo. Testatorė skundėsi pusiausvyros sutrikimu, kuris konstatuotas 1999 metais Vien tas faktas, kad testatorė sudaryti antrojo testamento nuėjo pas kitą notarę, leidžia teigti, kad buvo pamiršusi, kad testamentą jau buvo sudariusi. Antroji ekspertizės išvada ir G. ekspertizės biuro dviejų gydytojų pasirašyta pirmosios ekspertizės analizė leidžia teigti, kad pirmoji ekspertizė nevisapusiškai įvertino tai, kas yra byloje. Antrosios ekspertizės išvada yra žymiai detalesnė, konkretesnė ir įtikinamesnė, nei pirmoji. Įvertinus medicininius dokumentus ir tą faktą, kad antruoju testamentu yra nušalinta nuo testamente nurodyto turto paveldėjimo pirmos eilės įpėdinę, yra pagrindas taikyti CK 1.89 straipsnį ir šį testamentą pripažinti negaliojančiu.
2008-07-25 sudarytas testamentas nebuvo vienintelis V. K. sudarytas testamentas. Anksčiau ji buvo išreiškusi valią ir turtą palikusi ieškovei. Nėra duomenų, dėl ko valia turėjo pasikeisti. Liudytojai patvirtino, kad ieškovė rūpinosi mama, teikė materialinę ir moralinę pagalbą, rūpinosi jos gydymu, dalindavosi išgyvenimais. Testatorę su dukra siejo glaudūs santykiai. Byloje nėra jokių įrodymų apie valios išreiškimo autentiškumą, apart atsakovės ir notarės paaiškinimų. 2009-10-29 apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad testatorė buvo sveika, tačiau ne specialistui ir neturinčiam nieko bendra su medicina yra sudėtinga nustatyti sveikatos sutrikimo požymius, turinčius įtakos psichikai. Liudytojų paaiškinimai apie testatorės būklę yra buitinio pobūdžio, subjektyvūs, todėl vertintini kritiškai. Bylos medžiaga patvirtina, kad velionės gydymas fiksuotas nuo 1963 m. iki 2009m., įvertintos visos ligos, kuriomis ji sirgo, jų dinamika. Ekspertai davė gana išsamius paaiškinimus apie ligos vystymosi pobūdį, detalizavo simptomatiką, pasisakė dėl vaistų nevartojimo pasekmių. Minėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorė nebuvo socialiai orientuota, pati negalėjo suformuoti savo valios ir jos išreikšti, todėl santoris neturėtų būti išsaugomas.
Šalies argumentai
Atsakovė I. Ž.-D. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji nuo 1997 iki 1999 metų gyveno pas senolę V. K., kuri jai buvo kaip mama. Su močiute ji labai gerai sutarė, nuolat bendravo, kartu šventė visas šventes. Senolei prieš 35 metus buvo diagnozuota onkologinė liga, tačiau jokių stiprių vaistų, kurie galėtų turėtų poveikį nuovokai ir orientacijai nenaudojo. 2007 metais jai antrą kartą atsinaujino onkologinė liga ir buvo atlikta operacija. Ji žinojo apie močiutės surašytą testamentą ieškovės naudai. Kad močiutė po mirties nori palikti jai turtą – žemės sklypus- sužinojo būdama pas notarę, sudarant testamentą, tačiau turto palikimo nesiekė. Psichine liga niekada nesirgo, vartojo širdį stiprinančius vaistus, vaistus nuo kraujospūdžio, kartais gėrė raminamuosius vaistus. Ji su močiute susitikdavo ir telefonu kalbėdavo po keletą kartų, niekada nepastebėjo jos nusikalbėjimų.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Rolandas Vaitekūnas su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad testatorė dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes sirgo onkologine liga, naudojo stiprius vaistus, ieškovei kartais buvo sunku susikalbėti su testatore telefonu, testatorė nemokėjo atsakyti į telefono skambutį, sunkiai ir nesuprantamai kalbėjo. Šių aplinkybių niekas, išskyrus ieškovę, niekas nepatvirtino. Byloje esantys įrodymai paneigia tas aplinkybes. Atsakovės liudytojai nurodė, kad testatorė pagal savo amžių buvo įprastos sveikatos būklės, suprato viską, kas vyko, buvo energinga. Notarė nurodė, kad prieš patvirtindama minėtą testamentą bendravo su testatore, įsitiko jos valia, matė jos sveikatos būklę, nes pažinojo eilę metų. Naujai sudarytu testamentu atsakovei buvo paliktas ne visas testatorės turtas, o tik dalis. Atsakovė su V. K. bendravo artimai, nuolatos ir sistemiškai atvykdavo pas ją su šeima, kartu švęsdavo švente. Atsakovės rūpestis buvo suprantamas, todėl suprantamas jos noras atsidėkoti. Liudytojai nuolat bendravę su testatore, nurodė, kad ji buvo energinga, turėjo puikų humoro jausmą, atmintį. Ieškovė ieškinį grindžia 2010-11-12 ekspertizės aktu, kuris yra labiau motyvuotas, tačiau ši ekspertizė pateikė tik teiginį, kad galima galvoti, kad V. K. sirgo psichikos susirgimu-nepatikslinta demensija. Ekspertė V. M. patvirtino, kad rėmėsi tik medicininiais dokumentais, klinikinių požymių visumos, reikalingos senatvinei demensijai nustatyti, šioje byloje nėra. Ekspertas S. S. nurodė, kad gydytojo A. raštą tyrė kaip oficialų dokumentą ir laikė kaip įrodymo šaltinį. Šis dokumentas negali būti vertinamas kaip oficialus dokumentas, nes jame nenurodyta data, jis neregistruotas, nėra antspaudo, parašo. Ekspertizės aktas gali būti vertinamas sistemiškai ir komplekse su kitais įrodymais. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad testatorė dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškinys turi būti atmestas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos..
Tretysis asmuo Panevėžio rajono 1-jo notarų biuro notarė A. Š. paaiškino, kad V. K. pažinojo kaip klientę nuo 1993 m., nes buvo atėjusi keletą kartų. Sudaryti testamento 2008-07-25 V. K. atvyko kartu su atsakove, kuri testamento sudarymo metu norėjo išeiti iš kabineto, tačiau testatorė nurodė jai pasilikti. Testamento sudarymo metu pati V. K. pareiškė kam palieka ir kokius žemės sklypus ir nurodė, kad V. ( ieškovei V. B. G. ) pakaks. Iš bendravimo, gestų, kalbos, pasitempimo, aiškios kalbos, suprato, kad testatorė testamento sudarymo metu buvo sąmoninga, blaivaus proto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (Lietuvos Respublikos CK 1. 63, 5. 15, 5. 18 str.). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kt.)
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė V. B. G. yra 2009 m. vasario 17 d. mirusios V. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (t.1, 6,7, 34 b.l.). Atsakovė I. Ž.-D. yra mirusios B. N. Ž. dukra, V. K. vaikaitė (t.1, 41-44 b.l.). 2000-04-04 sudarytu testamentu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) V. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, tame tarpe ir žemės sklypą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) , paliko V. B. G. (t.1, 39 b.l.). 2009-04-01 liudijimu patvirtinta, kad šis testamentas yra nepakeistas ir nepanaikintas (t.1, 40 b.l.). Pagal 2008-07-25 sudarytą testamentą V. K. jai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei I. Ž.-D. (t.1, 38 b.l.).
Ieškovė ginčija 2008-07-25 testamentą, nes mano, kad jo sudarymo metu V. K. dėl savo būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatą, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintinas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad teismai nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šios asmens būseną sandorio sudarymo metu (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą būseną sandorio sudarymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas pripažinti ar nepripažinti testamentą negaliojančiu, išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais.
Siekiant nustatyti, ar V. K. 2008-07-25 sudarydama testamentą, buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šioje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė (t.1, 189 b.l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos ekspertų komisija 2010 m. balandžio 10d. akte (t.1, 194-198 b.l.) nurodė, kad medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje pateikti prieštaringi duomenys, todėl komisija negali atsakyti, ar testatorė V. K. 2008-07-25 testamento sudarymo dieną suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei galėjo juos valdyti. Komisija pateikė preliminarią išvadą – testatorė galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, testamento pasirašymo metu V. K. sveikatos būklės savo esme ir turiniu galėjo gebėti suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei juos valdyti.
2010-06-16 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. B. prašė prijungti A. G. teismo medicininių tyrimų biuro duotą specialisto konsultacinę išvadą dėl V. K. būklės (2t., 11-33 b.l.) ir paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant atlikti kitai ekspertų komisijai.
Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstam tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Tokiu būdu abiejų ekspertizių aktus, kuriuose pateiktos prielaidinės išvados dėl testatorės būklės 2008-07-25 testamento sudarymo metu, teismas laiko netiesioginiu įrodymu, kurio vertinimas yra tik teismo kompetencija. Šių abiejų ekspertizių aktus, kurie tarpusavyje konkuruoja savo išvadomis, nelaiko lygiaverčiais įrodymais, dėl šių priežasčių – pakartotinės ekspertizės metu buvo vadovaujamasi ir A. G. teismo medicininių tyrimų biuro duota specialisto konsultacine išvada. Kaip nurodyta pačioje išvadoje, ji duota vadovaujantis ieškovės advokatės I. B. raštišku prašymu ir atlikta remiantis medicininiais duomenimis ir bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad medicininiai dokumentai ir civilinė bylos medžiaga nebuvo pateikta šį tyrimą atlikusiems ekspertams, teismas turi pagrindo abejoti šio atlikto tyrimo objektyvumu, todėl šioje byloje nelaiko neginčijamu įrodymu šioje byloje.
Bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė V. M. patvirtino 2010 m. balandžio10 d. ekspertizės akte nurodytą išvadą ir nurodė, kad šios ekspertizės metu ekspertai negalėjo vadovautis gydytojo E. A. pateikta informacija apie testatorės ligą, nes tai nepateikta kaip dokumentuota medicininė informacija ir nėra rasta kaip konsultacijos atsakymų Panevėžio medicininiuose dokumentuose. Nei viename stacionaro išraše iki 2009-01-20 nėra minima testatorės būsenos sutrikimų. Teismas 2010 m. balandžio 10 d. ekspertizės išvadas, kurios paremtos medicininėje dokumentacijoje – ligos istorijoje – esančiais gydytojų įrašais, o ne gydytojo informacija, pateikta bylos nagrinėjimo metu ar neaišku pagal kokią medžiagą duota specialisto konsultacine išvada (t 1, b.l. 147-148), laiko objektyviai svaresniais nei 2010 m. lapkričio 12 d.
Teismas pažymi, kad byloje apklausta aštuoniolika liudytojų, kurie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų - keisto, neadekvataus jos elgesio. Pati ieškovė nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu ar atitiktų neveiksnaus asmens elgesį.
Ieškovės liudytojai A. M., J. B., K. S., A. S., E. R. yra asmenys, kurie pažinojo daugiau ieškovę ir apie jos mamos sveikatą žinojo daugiau iš ieškovės kalbų. Pačią V. K. buvo matę keletą kartų, epizodiškai, tačiau ir jie nenurodė, kokio nors jos elgesio sutrikimų ar būtų suabejoję jos psichika.
Liudytojas V. D., kuris yra ieškovės šeimos draugas, testatorei V. K., kuri skundėsi širdies negalavimais, aukštu kraujospūdžiu, teigė parūpindavęs vaistų. Jis parodė, kad buvo pastebėjęs, jog kartais kalbant V. K. „mintis nueidavo į šalį“ ir tokį jos elgesį vertino kaip ligos ir senatvės požymį. Liudytojas T. G., testatorės anūkas, nurodė, kad senolė turėjo sveikatos problemų - skųsdavosi aukštu kraujospūdžiu, širdies negalavimais. Pusmetį prieš jos mirtį, painiojo jo vardą su brolio vardu. Liudytoja M. A., testatorės anūkė, parodė, kad ji 10 metų su močiute nebendravo, nes buvo susipykusios ir jos nemylėjo.
Testatorės giminaitis V. Z., testatorės vaikaitė M. Š., atsakovės sutuoktinis D. D. nurodė, kad jie su V. K. bendravo artimai ir nuolat, tačiau nebuvo pastebėję, kad ji būtų sutrikusios orientacijos ar psichikos. Velionė buvo šviesaus proto, galinti savimi pasirūpinanti.
Testatorės sveikatos būklę patvirtino liudytoja apklausta gydytoja A. B., gydžiusi V. K. 9 metus ir nurodė, kad ši kas dvi - tris savaites ateidavo išsirašyti vaistų, kurie buvo skiriami nuo hipertenzijos, širdies patologijos, tačiau ligonės psichikos neslopino. Ligonė buvo veiksni, protinga, guvi ir neturėjo jokių psichikos ar orientacijos sutrikimų. Telefonu kalbėjo aiškiai. Paskutinį kartą ligonę ji matė prieš 3 mėnesius iki mirties.
Liudytoja B. K., dirbusi konsultacijų poliklinikoje slaugytoja, parodė, kad V. K. poliklinikoje lankėsi dažnai, nes buvo dispancerizuota, sirgo onkologine liga. Tai buvo šviesaus proto, stipri moteris, net žinodama kuo serga, laikėsi oriai. Prieš tris savaites prieš mirtį kalbėjo su ja telefonu, kalbėjo aiškiai suprantamai, velionės orientacija, aplinkos suvokimas nebuvo sutrikęs.
Liudytoja A. M., testatorės kaimynė, pažinojusi V. K. apie 20 metų nurodė, kad niekada nepastebėjo, kad velionei būtų sutrikusi orientacija, aplinkos suvokimas, visą laiką ji kalbėjo aiškiai, buvo protinga, valdinga moteris. Po 2009 naujųjų metų aplankiusi ją namuose pamatė sunkiai vaikščiojančią, skundėsi skaudančia koja, guzu kirkšnyje, tačiau tai buvo daugiau fizinis nuovargis, nei protinis.
Liudytoja G. M., kartu su velione dirbusi ir ją pažinojusi eilę metų, nurodė, kad 2008 metų birželio ar liepos mėnesį pas ją į darbą buvo užėjusi V. K., džiaugėsi anūkais, sakė, kad dėl padidėjusio cholesterolio laikosi dietos, valgo daugiau daržovių, todėl numetė svorio. Ji buvo mokanti bendrauti, šviesaus proto, nepamišdavo vardinių, įvykių kitų aplinkybių. 2008 metų rugsėjo- spalio mėnesyje aplankė ją ligoninėje. Likus savaitei iki velionės mirties bendravo su ja telefonu. Pastaroji buvo „savame prote“, kalbėjo apie gyvenimą, pasakė, kad silpsta, tačiau tikisi sulaukti pavasario.
Liudytoja D. S., testatorės kaimynė, teigė pažinojusi V. K. apie 20 metų, artimai bendravusi apie 10 metų. Kadangi pagal specialybę yra slaugytoja, leisdavo jai vaistus, prižiūrėdavo namus, aplankydavo beveik kiekvieną dieną. V. K. buvo puikios atminties ir mintinai žinojo jos ir jos vyro, D. mobilaus telefono numerius, paskambindavo. 2008 m. spalio mėnesyje pasiskundė, kad skauda nugarą, paslydusi užsigavo kojos klubą. Sveikata pablogėjo 2008 metų lapkričio mėnesyje – pradėjo blogti, laikėsi dietos, ištyrus, nustatytas onkologinės ligos išplitimas. Velionę prižiūrėjo iki pat josios mirties ir patvirtino, kad atmintis nebuvo sutrikusi iki pat mirties, nes vasario 16 d. (velionė mirė 2009-02-17) dar paklausė, ar iškėlė vėliavą, paprašė pakviesti kunigą. Velionė sirgo aukštu kraujospūdžiu, turėjo kelis infarktus, jai buvo sutrikęs širdies ritmas, nuo šių ligų vartojo vaistus. V. K. niekada nebuvo nustatyta kraujagyslinė demencija, smegenų atrofijos požymių nebuvo ir ji niekada nesilankė pas psichiatrus.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais ir laikosi tos nuomonės, kad geriausiai ir objektyviausiai ieškovės motinos būklę apibūdino liudytojos - medikės A. B., B. K., D. S., kurios nėra susijusios su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, be to, jos V. K. sveikatos būklę apibūdino kaip medikės, turinčios praktikos bendravime su ligoniais, o liudytoja D. S. yra dirbusi slaugytoja onkologinėje ligoninėje. Teismas mano, kad šių liudytojų parodymai yra objektyvesni ir akivaizdžiai paneigiantys 2010 lapkričio 12 d. ekspertų išvadą, pagal kurią daroma prielaida, kad V. K. galėjo sirgti psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. Be to, minėtų liudytojų parodymai sutampa su 2010 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad iki 2009-01-20 medicininiuose dokumentuose nėra minima testatorės psichinės būklės sutrikimų. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad testatorės ligos ar jos vartoti vaistai, turėjo tiesioginės įtakos testatorės psichikos būklei testamento sudarymo metu. Šių įrodymų pagrindu teismui yra pagrindas konstatuoti, kad 2008-07-25 testamento surašymo metu testatorė pagal savo sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento pasekmes.
Testatoriui įstatymo suteikta teisė nurodyti paveldėtoją bei atimti paveldėjimo teisę iš kitų asmenų, galinčių būti paveldėtojais (CK 5.5 straipsnio 1dalies 2 punktas, 5.19 straipsnio 3 dalis). Testatorė savo valią 2008-07-25 sudarytame testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jo mirties. Ginčo objektu tapęs testamentas surašytas ir pasirašytas pačios V. K., patvirtintas notariškai (prieš tvirtinant testamentą buvo įsitikinta testatorės veiksnumu (t.1, 38 b.l.), teismo posėdžio metu notarė patvirtino, kad testatorės sveikata nesukėlė jai jokio įtarimo.
Byloje nėra duomenų, kad surašant testamentą testatorę būtų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Atsakovės būvimą kartu pas notarę, teismas nelaiko įtakojimu sudaryti testamentą, nes notarė patvirtino, kad atsakovė pasiliko tik pačios testatorės nurodymu. Liudytojas V. Z. patvirtino testatorės apsisprendimą mišką ir žemę dovanoti atsakovei.
Iš byloje esančių įrodymų – Utenos apskrities 1999-04-08 sprendimo matyti, kad V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,09 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) (t.1, 55 b.l.). 2000 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apskrities sprendimu, atkūrus nuosavybės teises V. K., perdavė jai neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ir miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t.1, 62 b.l.). Atsižvelgiant į šiuos bylos įrodymus, yra pagrindas manyti, kad V. K. sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypus paliko vaikaitei, po to, kai jai buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į šį turtą. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į tai, kad ginčijamu testamentu testatorė ne panaikino ankščiau sudarytą testamentą ieškovės naudai, bet sudarė naują dėl naujai atsiradusio turto, kurio pirmojo testamento metu nebuvo. Byloje esančių įrodymų - liudytojų G. M., D. S., B. K., A. M., V. Z. parodymai, byloje esančios foto nuotraukos (t.1, 84-90 b.l.) - pagrindu, galima pagrįstai manyti, kad testatorė dalį turto (žemės sklypus) paliko savo vaikaitei už jos nuolatinį rūpinimąsi ir priežiūrą, toks jos sprendimas vertinamas kaip logiškas ir protingas.
Teismas, spręsdamas pripažinti ar nepripažinti testamentą negaliojančiu, išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais, todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas daro išvadą, jog 2008-07-25 testamento sudarymo metu testatorės V. K. valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti 2008 m. liepos 25 d. V. K. testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl savo būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei I. Ž. – D., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Priteisti iš V. B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2800 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus litų) atstovavimo išlaidų I. Ž. – D., a.k. (duomenys neskelbtini) bei 70,20 Lt (septyniasdešimt litų 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.