- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-2-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04176-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- I. Ž.
- Ieškovas
- Vandos B
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vandos B. G. atstovo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Vandos B. G. ieškinį atsakovei I. Ž. – Damaševičienei, trečiajam asmeniui notarei A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu V. K. 2008-07-25 sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 1 notarų biure reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-17 mirė jos motina V. K., kuri 2000-04-04 sudarytu testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko jai. Po motinos mirties sužinojo, kad 2008-07-25 sudarytu testamentu penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaitei I. Ž. - Damaševičienei. Mano, kad šis testamentas prieštarauja mirusios tikrajai valiai, nes motina iki mirties sirgo onkologine liga, naudojo stiprius vaistus, o atsakovė pasinaudodama situacija pasiekė sau naudingo testamento sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 2 800 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei bei 70,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad ieškovė yra 2009-02-17 mirusios V. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Atsakovė yra mirusios B. N. Ž. dukra, V. K. vaikaitė. 2000-04-04 sudarytu testamentu V. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jos mirties dieną, tame tarpe ir žemės sklypą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieškovei, kuris yra nepakeistas ir nepanaikintas. Pagal 2008-07-25 sudarytą testamentą V. K. jai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei. Dėl medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje pateiktų prieštaringų duomenų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos ekspertų komisija 2010-04-10 aktu negalėjo atsakyti, ar testatorė V. K. 2008-07-25 testamento sudarymo dieną suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei galėjo juos valdyti. Komisija pateikė preliminarią išvadą, jog testatorė galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, testamento pasirašymo metu V. K. sveikatos būklės savo esme ir turiniu galėjo gebėti suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei juos valdyti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija 2010-11-12 akte pateikė prielaidinę išvadą, kad V. K. 2008-07-25 testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, negalėjo numatyti testamento sudarymo pasekmių. Jos sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo sąlygoti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei juos valdyti. Abiejų ekspertizių aktus, kuriuose pateiktos prielaidinės išvados dėl testatorės būklės 2008-07-25 testamento sudarymo metu, teismas laikė netiesioginiu įrodymu, kurio vertinimas yra tik teismo kompetencija. Šių abiejų ekspertizių aktus, kurie tarpusavyje konkuruoja savo išvadomis, nelaikė lygiaverčiais įrodymais, nes pakartotinės ekspertizės metu buvo vadovaujamasi ir A. G. teismo medicininių tyrimų biuro duota specialisto konsultacine išvada. Ji duota vadovaujantis ieškovės atstovės raštišku prašymu ir atlikta remiantis medicininiais duomenimis ir bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad medicininiai dokumentai ir civilinė bylos medžiaga nebuvo pateikta šį tyrimą atlikusiems ekspertams, teismas abejojo šio atlikto tyrimo objektyvumu, todėl nelaikė neginčijamu įrodymu šioje byloje. Ekspertas S. S. nurodė, kad pakartotinės ekspertizės metu buvo atsižvelgiama į gydytojo E. A. pateiktą raštą. Tokių duomenų V. K. medicininėje ligos istorijoje nėra fiksuota. E. A. byloje apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad jis V. K. yra apžiūrėjęs 3 ar 4 kartus, konsultavo 2007 metų vasarą po jai atliktos operacijos. Nurodė, kad ligonės elgesys buvo netipiškas, pasireiškė nenoru gydytis, baime pasilikti ligoninėje ir šiuos reiškinius jis vertino kaip onkologinės ligos sukeltus reiškinius, tačiau tuo pačiu pripažino, kad onkologinių ligų atveju yra patiriamas stresas, būna psichologinės, kvėpavimo sistemos, virškinimo trakto reakcijos. Ryškų ligonės būklės pablogėjimą jis nustatė 2009 metais, likus maždaug mėnesiui iki jos mirties, kada ši neatsiminė ką valgė, neigė gerianti vaistus. Ekspertė V. M. patvirtino 2010-04-10 ekspertizės akte nurodytą išvadą ir nurodė, kad šios ekspertizės metu ekspertai negalėjo vadovautis gydytojo E. A. pateikta informacija apie testatorės ligą, nes tai nepateikta kaip dokumentuota medicininė informacija ir nėra rasta kaip konsultacijos atsakymų Panevėžio medicininiuose dokumentuose. Nei viename stacionaro išraše iki 2009-01-20 nėra minima testatorės būsenos sutrikimų. Teismas 2010-04-10 ekspertizės išvadas, kurios paremtos medicininėje dokumentacijoje esančiais gydytojų įrašais, o ne gydytojo informacija, pateikta bylos nagrinėjimo metu, laikė objektyviai svaresniais nei 2010-11-12 ekspertizės išvadą. Byloje buvo apklausta aštuoniolika liudytojų, kurie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų - keisto, neadekvataus jos elgesio. Ieškovė nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu ar atitiktų neveiksnaus asmens elgesį. Teismas apklausęs liudytojus manė, kad geriausiai ir objektyviausiai ieškovės motinos būklę apibūdino liudytojos - medikės A. B., B. K., D. S., kurios nėra susijusios su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, be to, jos V. K. sveikatos būklę apibūdino kaip medikės, turinčios praktikos bendravime su ligoniais, o liudytoja D. S. yra dirbusi slaugytoja onkologinėje ligoninėje. Teismas manė, kad šių liudytojų parodymai yra objektyvesni ir akivaizdžiai paneigiantys 2010-11-12 ekspertų išvadą, pagal kurią daroma prielaida, kad V. K. galėjo sirgti psichikos sutrikimu - nepatikslinta demencija. Šių liudytojų parodymai sutampa su 2010-04-10 ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad iki 2009-01-20 medicininiuose dokumentuose nėra minima testatorės psichinės būklės sutrikimų. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad testatorės ligos ar jos vartoti vaistai, turėjo tiesioginės įtakos testatorės psichikos būklei testamento sudarymo metu. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad 2008-07-25 testamento surašymo metu testatorė pagal savo sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento pasekmes. Testatorė savo valią 2008-07-25 sudarytame testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jo mirties. Ginčo objektu tapęs testamentas surašytas ir pasirašytas pačios V. K., patvirtintas notariškai, o teismo posėdžio metu notarė patvirtino, kad testatorės sveikata nesukėlė jai jokio įtarimo. Teismas nenustatė, kad surašant testamentą testatorę būtų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Atsakovės būvimą kartu pas notarę, teismas nelaikė įtakojimu sudaryti testamentą, nes notarė patvirtino, kad atsakovė pasiliko tik pačios testatorės nurodymu. Liudytojas V. Z. patvirtino testatorės apsisprendimą mišką ir žemę dovanoti atsakovei. Utenos apskrities 1999-04-08 sprendimu V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,09 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), o 2000-12-04 Panevėžio apskrities sprendimu V. K. perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ir miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). V. K. sudarė testamentą, kuriuo žemės sklypus paliko vaikaitei, po to, kai jai buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į šį turtą. Ginčijamu testamentu testatorė ne panaikino ankščiau sudarytą testamentą ieškovės naudai, bet sudarė naują dėl naujai atsiradusio turto, kurio pirmojo testamento metu nebuvo. Remiantis liudytojų G. M., D. S., B. K., A. M., V. Z. parodymais, byloje esančiomis foto nuotraukomis, teismas manė, kad testatorė dalį turto (žemės sklypus) paliko savo vaikaitei už jos nuolatinį rūpinimąsi ir priežiūrą, tokį jos sprendimą vertino kaip logišką ir protingą. Teismas išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais, todėl darė išvadą, jog 2008-07-25 testamento sudarymo metu testatorės V. K. valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės turėtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, netinkamai jas aiškinant ir pritaikant, netinkamai įvertinant byloje esančius įrodymus bei nukrypstant nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neteisingai ir netinkamai vertino pirminės bei pakartotinės ekspertizės aktus, todėl nepagrįstai savo sprendimą grindė pirminės ekspertizės aktu. Pirminės ekspertizės akte pateikta išvada neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų, o teismas nesiaiškino tokio neatitikimo priežasčių. Teismas privalėjo vadovautis pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, nes jos yra teisingos ir pagrįstos visapusiška bei išsamia medicininių įrašų analize bei vertinimu. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis pirminės ekspertizės aktu, nes jis yra ydingas – ekspertai neatsakė į vieną iš dviejų esminių klausimų apie testatorės psichinę būklę bei nurodė, kad medicininėje dokumentacijoje ir byloje pateikti prieštaringi duomenys, todėl negali atsakyti ar testatorė suvokė savo veiksmus. Iš pirminės ekspertizės akto turinio neaišku kokiais motyvais, t . y. kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis vadovaujantis komisija padarė preliminarią išvadą, kai pačiame pirminės ekspertizės akte pateikiama nemažai medicininių duomenų, kurie patvirtina, kad testatorei dar iki 2008-07-25 testamento sudarymo buvo atsiradusių demencijos požymių. Pirminės ekspertizės išvada prieštarauja tiriamajai daliai ir į tai turėjo būti atsižvelgta vertinant šį aktą. Teismas neįvertino pirminės ekspertizės akto turinio bei tai, kad šio akto turinys prieštarauja išvadoms, nesiaiškino ar pirminės ekspertizės išvados atitinka byloje esančią rašytinę medicininę dokumentaciją apie testatorės sveikatos būklę, neatsižvelgė į tai, kad pirminės ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. pakartotinės ekspertizės aktui bei A. G. išvadai. Pirminę ekspertizę atlikę ekspertai medicininius įrašus vertino formaliai ir pateikdami išvadas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie tvirtino, kad testatorė buvo aiškaus proto, tačiau jie neįvertino visų klinikinių duomenų apie testatorės sveikatos būklę visumos, neatsižvelgė į jos persirgtas ligas, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pirminę ekspertizę atlikę ekspertai turėjo išsamiai ir kompleksiškai įvertinti duomenis apie testatorės sveikatos būklę ir įvertinti ar jie atitinka tam tikro psichikos sutrikimo atsiradimo priežastis ir sindromus. Mano, kad pakartotinės ekspertizės akto išvados yra teisingos, nes ekspertai išsamiai ir tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, vertino klinikinius duomenis kompleksiškai, todėl padarytos išvados yra pagrįstos medicinos dokumentacija bei išsamia bylos medžiagos analize. Medicininiai įrašai apie testatorės ligas atitinka demencijos atsiradimo priežastis bei patvirtina išvadą dėl testatorės psichinės būklės sutrikimų. Liudytojų parodymų visuma nepaneigia pakartotinės ekspertizės ekspertų išvadose konstatuotų nepatikslintos demencijos klinikinių požymių. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo vadovautis pakartotinės ekspertizės aktu ir jo pagrindu tenkinti ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atliekant pakartotinę ekspertizę buvo įvertintos pirminės ekspertizės metu padarytos išvados, kurios buvo paneigtos nurodant, kad testatorė sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija. Vadovaujantis CPK 180 str., teismas turėjo įvertinti pirminės ir pakartotinės ekspertizių aktų sąsajumą. Pirminės ekspertizės aktas negalėjo būti laikomas pakartotinės ekspertizės aktui lygiaverčiu įrodymu ir negalėjo tarpusavyje konkuruoti savo išvadomis, nes pakartotinėje ekspertizėje buvo vadovaujamasi pirminės ekspertizės išvadomis bei A. G. išvada. Teismas neteisingai ir netinkamai įvertino ekspertizės aktus, todėl nepagrįstai savo sprendimą grindė pirminės ekspertizės aktu. Tokiu būdu pažeidė CPK 185, 216, 218, 219 straipsnių nuostatas. Teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino A. G. išvadą bei gydytojo E. A. raštą. A. G. tyrimas buvo atliktas ir išvada pateikta byloje esančių medicininių dokumentų bei kitos bylos medžiagos pagrindu, todėl teismas šią išvadą turėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį pakartotinės ekspertizės akto išvadas, juolab, kad A. G. išvada yra itin išsami ir motyvuota, paremta visapusiška ir kompleksine medicininių bei bylos dokumentų analize. Nesutinka su teismo pozicija, jog negalima remtis gydytojo E. A. raštu dėl to, jog tai nepateikta kaip dokumentuota medicininė informacija. Testatorė lankėsi pas šį gydytoją ir jo įrašuose užfiksuota informacija yra pakankama nustatyti testatorės sveikatos būseną gydimosi VU Onkologijos institute metu. Atsižvelgiant į tai, kad gydytojo E. A. rašte nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. paties gydytojo parodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, šis raštas turėjo būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais pakartotinės ekspertizės išvadų teisingumą ir pagrįstumą. Mano, kad teismas privalėjo vadovautis pakartotinės ekspertizės akto išvadomis, nes jos yra teisingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys yra tenkintinas CK 1.89 str. 1 d. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamas testamentas neturi trūkumų, jis palikėjos yra pasirašytas bei nustatyta tvarka notarės patvirtintas ir notariniame registre įregistruotas. Notarė patikrino palikėjos asmenybę, įsitikino, kad ji pilnai ir visiškai supranta savo veiksmų esmę ir juos valdo, kad ji yra veiksni, išsiaiškino jos valios dėl turto dalies palikimo atsakovei turinį bei kt., ir notarei nekilo jokių abejonių dėl palikėjos sveikatos būklės, jos veiksnumo, jos gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suformuluoti ir išreikšti savo valią. Ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai apie velionės sveikatos būklę yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir jų teisme nepagrindė jokiais įrodymais ar faktiniais duomenimis. Teismas pilnai, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas šiai bylai tinkamai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir pirminės, pakartotinės ekspertizės aktus, A. G. konsultacinę išvadą ir padarė teisingą, pagrįstą ir argumentuotą išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo ir byloje nėra nustatyta, kad testamento sudarymo metu testatorės valia būtų buvusi išreikšta netinkamai ir neobjektyviai ar, kad testatorė tuo metu būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Teismas pagrįstai vertino, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus. Mano, kad gydytojo E. A. raštą reiktų vertinti kaip sudėtine šio asmens kaip liudytojo apklausos dalį, nes jo pateikta informacija nėra nurodyta ar fiksuota jokiuose medicininiuose dokumentuose. Todėl jo parodymai turi būti vertinami sistemiškai ir lygiagrečiai kartu su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais. Ieškovė nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu ar atitiktų neveiksnaus asmens elgesį. Teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojų parodymais ir laikėsi tos nuomonės, kad geriausiai ir objektyviausiai ieškovės motinos būklę apibūdino liudytojos – medikės A. B., B. K. ir D. S., kurių parodymai sutampa su 2010-04-10 ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad testatorės ligos ar jos vartoti vaistai, turėjo tiesioginės įtakos testatorės psichikos būklei testamento sudarymo metu. Testatorė savo valią 2008-07-25 sudarytame testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jo mirties. Byloje nėra duomenų, kad testatorę būtų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Teismas išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį, jo pagrįstumo ir protingumo aspektais, todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas darė išvadą, jog 2008-07-25 testamento sudarymo metus testatorės V. K. valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas- ieškinį patenkinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009-02-17 mirė ieškovės V. B. G. motina V. K. (t. 1, b. l. 34). 2000-04-04 testamentu V. K. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų, tame tarpe ir žemės sklypą su pastatais su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), po jos mirties paliko ieškovei. Kitu, 2008-07-25 testamentu V. K. jai priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paliko savo vaikaitei atsakovei I. Ž. – D. (t. 1, b. l. 38-39). Ieškovė ginčija 2008-07-25 sudarytą testamentą CK 1. 89 straipsnio pagrindu ir teigia, kad, testamentas prieštarauja mirusiosios valiai. Nurodo, kad motina sunkiai sirgo, vartojo stiprius vaistus, kurie turėjo įtakos jos nuovokai ir valiai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-02-25 sprendimu ieškinį atmetė. Iš byloje surinktų įrodymų visumos padarė išvadą, kad 2008-07-25 testamento sudarymo metu testatorės V. K. valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai (t. 2, b. l. 98-104).
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, nes: teismas netinkamai vertino pirminės bei pakartotinės ekspertizės aktus; nepagrįstai sprendimą grindė pirminės ekspertizės aktu; neįvertino aplinkybės, kad pirminės ekspertizės akto turinys prieštarauja jo išvadoms; nesiaiškino ar pirminės ekspertizės išvados atitinka byloje esančią rašytinę medicininę dokumentaciją apie testatorės sveikatos būklę; neatsižvelgė į tai, kad pirminės ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams; nepagrįstai abejojo A. G. duotos išvados objektyvumu. Prašo sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškinį CK 1. 89 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurių pagrindu prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
Įstatymas reglamentuoja, kad testamentas yra vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, o jį sudaryti gali tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15, 5. 17 str.). Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu įstatyme numatytais pagrindais (CK 5.16 str. 2 d., 1.89 str.). Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1. 89 str.). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į jo sveikatą, amžių, psichikos būklę, kitas svarbias aplinkybes, į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita).
Byloje įrodinėjama, kad sudarant ginčijamą testamentą V. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl amžiaus, persirgtų ligų, vartotų vaistų ir pan. V. K. psichinės būsenos, buvusios 2008-07-25 testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovės reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Nagrinėjant šalių ginčą pirmosios instancijos teisme atlikto dvi pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės tikslu nustatyti, ar testatorė V. K., sudarydama testamentą 2008-07-25, suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, ar galėjo juos valdyti.
Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės 2010-04-10 akte Nr. 84TPK-64 ekspertės dr. V. M. ir J. R. konstatavo, kad medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje pateikti prieštaringi duomenys, todėl komisija negali atsakyti ar testatorė V. K. 2008-07-25 testamento sudarymo dieną suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, bei galėjo juos valdyti. Komisija pateikė preliminarią išvadą –testamento pasirašymo metu V. K. sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo gebėti suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei juos valdyti (t. 1, b. l. 194 - 198). Ekspertės įvertinusios pateiktas ligos istorijas ir juose padarytus įrašus, byloje esančius įrodymus pateikė prieštaringą išvadą. Pirmoje išvados dalyje teigia, kad negali atsakyti ar testatorė testamento sudarymo dieną suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, bei galėjo juos valdyti, tačiau antroje dalyje duoda preliminarią išvadą, kad testatorė V. K. galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.
Ieškovei suabejojus šio ekspertizės akto prieštaringomis išvadomis, teismas 2010-06-15 nutartimi paskyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės 2010-11-12 akte Nr. 83TPK-336, ekspertų komisija taip pat negalėjo duoti kategoriško atsakymo, todėl pateikė prielaidinę išvadą, kad V. K. 2008-07-25 testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, negalėjo numatyti testamento sudarymo pasekmės. V. K. sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo sąlygoti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes bei juos valdyti (t. 2, b. l. 44 - 47). Atliekant šią ekspertizę ekspertai naudojosi medicinine dokumentacija ir bylos medžiaga, tame tarpe ir 2010-06-03 A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacine išvada (t. 2, b. l. 11-33).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, svaresniu įrodymu laikė 2010-04-10 ekspertizės akto išvadas, motyvuodamas tuo, kad jos paremtos medicininėje dokumentacijoje, ligos istorijose, esančiais gydytojų įrašais, o ne gydytojo informacija, pateikta bylos nagrinėjimo metu ar neaišku pagal kokią medžiagą duota specialisto konsultacine išvada.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais, nes jie akivaizdžiai prieštaringi. Jau pats 2010-04-10 ekspertizės aktas yra ydingas, nes jo išvados kardinaliai priešingos, t. y. jei komisija pagal esamus duomenis negali atsakyti į pateiktus klausimus, tai logiška, kad ji negali duoti ir preliminarios išvados. Iš A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacine išvados matyti, kad tyrimą atliko nepriklausomas tarptautinės klasės ekspertas specialiosioms medicininėms ekspertizėms atlikti prof. habil. med. m. daktaras Antanas A. G. ir gydytojas psichiatras D. S.. Tyrimo objektų buvo advokatės I. B. pateikti medicininiai dokumentai ir bylos medžiaga, todėl negalima teigti, jog neaišku kokios medžiagos pagrindu padaryta ši išvada. Jei teismas nesirėmė gydytojo E. A. informacija, pateikta bylos nagrinėjimo metu, tuomet jis negalėjo sprendimo argumentuoti ir kitų byloje apklaustų liudytojų – medikių A. B., B. K., D. S. informacija. Liudytojos B. K. ir D. S. turi slaugytojų specialybes, o A. B. – šeimos gydytoja, tuo tarpu specialisto išvada, kuri be abejonės yra rašytinis įrodymas, duota profesoriaus habil. med. m. daktaro ir gydytojo psichiatro ir turi didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus nagrinėjamojoje byloje, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir išvadas padaryti iš įrodymų viseto duomenų. O vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos ir pan. Vertinant įrodymus, privalu vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
Kaip žinia, pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teisme šalys sutiko, kad būtų paskirta pakartotinė kompleksinė ekspertizė. Panevėžio apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o ekspertų komisiją suformuoti Tarnybos vadovo įsakymu (t. 2, b. l. 161-164).
Pakartotinės ekspertizės 2011 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 8 d. akte Nr. 82TPK-20/2011 ekspertai, ištyrę visą jiems pateiktą informaciją apie testatorės V. K. ligas ir jų gydymą, padarė išvadą, kad V. K. 2008-07-25 sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir numatyti pasekmių. Ekspertai konstatavo, kad dėl psichikos sutrikimų (vidinis nerimas, pažeminta nuotaika, miego sutrikimai) V. K. nuo 2000 metų reguliariai vartojo psichotropinius medikamentus, turinčius slopinamąjį poveikį centrinei nervų sistemai. Dėl galvos smegenų traumų (1964, 1972, 1980 metais), galvos smegenų aterosklerozės, hipertenzinės ligos išsivystė lėtinė galvos smegenų išemija su vestibuliniu-ataksiniu sindromu, diagnozuota 1999 metais. Sergant lėtinė galvos smegenų išemija, sumažėja į smegenis patenkančio kraujo tūris, dėl hipoksijos kenčia smegenų neuronų mityba ir jų funkcionavimas, sustiprėja smegenų atrofija, vyksta smegenų žievės pakeitimai, pažeidžiantys aukštesnes smegenų žievės funkcijas, kliniškai pasireiškiančias kraujagyslinės demencijos sindromu (negrįžtami, progresuojantys pažintinės ir emocinės sferos sutrikimai). Iš ekspertų išvados matyti, kad asmenys su demencijos sindromu nebesugeba pilna apimtimi suvokti aplink juos vykstančių įvykių, impulsyviai priima sprendimus. Nepaisant ryškių fiksacinės atminties sutrikimų, ligonio asmenybė ilgai nepraranda savitų socialinių ir moralinių normų, ilgai išlieka profesinės žinios, kurį laiką gali išlikti gyvenimo eigoje įgyti elementarūs buities ir higienos įgūdžiai. Apsitarnavimas buityje, nuėjimas į bažnyčią, turgų, nuvažiavimas gerai žinomu maršrutu, pokalbiai bendromis, anksčiau mėgstamomis temomis, išliekantys prisiminimai iš jaunystės tai yra minimali įprastinė buitinė veikla (įgūdžiai) gerai pažįstamoje aplinkoje neprieštarauja klinikiniams demencijos diagnostiniams kriterijams. Somatiniai, neurologiniai susirgimai, stresiniai faktoriai, chirurginės operacijos su bendros narkozės taikymu, intoksikacijos (vėžinės), traumos žymiai pagreitina demencijos vystymosi eigą. Ekspertai vienareikšmiškai padarė išvadą, kad 2008-07-25, sudarydama testamentą, V. K. sirgo kraujagysline demencija (įgyta silpnaprotyste), sukelta lėtinės progresuojančios smegenų ligos (lėtinės smegenų išemijos). Pažinimo funkcijų sutrikimai dėl specifinių, organinių, neurodegeneracinių galvos smegenų pakenkimų sąlygojo tai, kad V. K. testamento sudarymo metu negalėjo visapusiškai suvokti esminės sudaromo sandorio pusės, numatyti jo moralinių ir teisinių pasekmių, adekvačiai įvertinti teisinio veiksmo tikslo, tai yra išreikšti savo tikrosios valios (t. 2, b. l. 184-193).
Atsakovė ir jos atstovai prašo nesivadovauti šia ekspertų išvada. Jų nuomone ekspertai buvo šališki, savo išvadoje daugiausiai vadovavosi gydytojo E. A., kuris yra onkologas, įrašais; rėmėsi onkologinio instituto ligos istorijomis, kurių byloje nėra ir įrašų ten esančių patikrinti negalima; ekspertų išvada teismui neprivaloma; byloje surinkti įrodymai, liudytojų paaiškinimai, notarės išsamus testatorės apibūdinimas paneigia ekspertų išvadą.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės atstovų argumentais. Atstovai pagrįstai nurodo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau testamentas ginčijamas CK 1. 89 straipsnio pagrindu, t. y. įrodinėjama, kad testatorė V. K. sudarydama sandorį (testamentą), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Sprendžiant šį ginčą, medicininiai duomenys ir ekspertų išvados turi ypač svarbią įrodomąją reikšmę santykyje su kitais įrodymais. Iš ekspertizės akto matyti, kad gydytojai ekspertai vadovautasi buvo visomis V. K. ligos istorijomis, o ne tik iš Onkologijos instituto, kuriomis, beje, jau buvo remtasi A. G. teismo medicininių tyrimų biuro Teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje. Tiek konsultacinėje išvadoje, tiek ir ekspertizės akte cituojamos ligų istorijų ištraukos yra iš esmės analogiškos, todėl nekelia abejonių dėl įrašų tikrumo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, nes ekspertai labai išsamiai ir kruopščiai ištyrė ir įvertino V. K. ligas, jų eigą, gydymą, vaistų poveikį jos psichikai. Išvados yra logiškos, išplaukiančios iš visų tyrimo metu gautų duomenų ir gydytojo E. A. įrašams nesuteikiamas išskirtinis dėmesys, kaip teigia atsakovės atstovai. Išvados svarbios ir todėl, kad jas duoda teismo psichiatrijos ekspertai, turintys gan didelį darbo stažą.
Teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojų parodymais, susijusiais su testatorės psichine būsena, nes jų parodymai yra subjektyvūs ir gan prieštaringi. Visi teisme liudiję asmenys, o taip pat proceso šalys neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar šis asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne.
Taigi, ekspertų išvada, kuria suformuluotas vienareikšmiškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą dėl V. K. faktinio gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę sudarant 2008-07-25 testamentą, pripažintina tiesioginiu įrodymu. Teismas, nesutikdamas su ekspertų išvada, nesutikimą privalo motyvuoti, tačiau kolegija nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų išvada.
Esant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės išvadai dėl V. K. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudarant 2008-07-25 testamentą, dėl lėtinės galvos smegenų išemijos bei kraujagyslinės demencijos sindromo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą. Ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkinamas (CK 1.89 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir valstybei paskirstomos iš naujo (CPK 93 str.).
Ieškinys apmokėtas 66 Lt žyminiu mokesčiu, o apeliacinis skundas - 135 Lt žyminiu mokesčiu (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 115, ). Iš byloje esamų mokėjimo dokumentų matyti, kad už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 14 242,97 Lt, o apeliacinės instancijos teisme 13 200,33 Lt (t. 1, b. l. 101, t. 2, b. l. 87, 140, 209, 212). Tokio dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina nepagrįstai didelėmis, neatitinkančiomis bylos apimties, sudėtingumo, teisės taikymo problemų ypatingumo, teisingumo ir protingumo principų bei Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžių (2 p., 8 p., 11 p., CPK 98 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei šioje byloje teisinga ir protinga priteisti 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 4 000 Lt apeliacinės instancijos teisme. Už pakartotinės psichiatrijos, psichologijos ekspertizės atlikimą ieškovė sumokėjo 1 334,50 Lt. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 10 535,50 Lt (66+135 Lt žyminis mokestis, 9 000 Lt ieškovės išlaidos advokatams, 1 334,50 Lt ekspertizės išlaidos). Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovės.
Iš atsakovės taip pat priteisiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 108 Lt (t. 1, b. l.1, t. 2, b. l. 1, 136, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu V. K. 2008 m. liepos 25 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 1 notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės I. Ž. – Damaševičienės, a. k. (duomenys neskelbtini) 201 Lt (du šimtus vieną litą) žyminio mokesčio, 9 000 Lt (devynis tūkstančius litų) advokatų atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 1 334,50 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis litus 50 centų) ekspertizės išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei V. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės I. Ž. – D., a. k. (duomenys neskelbtini) 108 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.