Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirba, nesimoko, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. , kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

1.1. 2022 m. gegužės 22 d. apie 14.40 val. viešojoje vietoje – Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be priežasties, vartojo nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, spjovė R. S. į veidą bei kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą.

1.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo R. S. iš nugaros, sudavė vieną kartą kumščiu į kairę akį, spjovė R. S. į veidą bei tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. S. padarė muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, su kraujosruva akies vokuose, apatinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytas kaltinamajame akte (2 t., b. l. 37–42).

3. Nukentėjusysis R. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis jo atsiprašė.

4. Kaltinamojo įstatyminė atstovė N. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sūnus neturi priklausomybės nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų. Buvo tikrinamas metus laiko, tačiau visi testai neigiami. Sūnus yra impulsyvus paauglys, tačiau tiki, kad gali pasitaisyti.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

6. Be kaltinamojo R. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

6.1. Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. po 14.00 val. vaikščiojo lauke su savo šunimi ir ėjo link savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam priėjus prie namo, ant šaligatvio stovėjo trijų asmenų kompanija, du vaikinai ir mergina. Asmenys stovėjo plačiai užėmę šaligatvį, todėl nukentėjusysis negalėjo praeiti su šunimi, tad asmenų paprašė pasitraukti. Tuo metu kaltinamasis iš karto jam atsakė, kad ,,ką tau maža vietos“ ir iš karto spjovė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir sudavė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, pataikydamas į lūpą. Tada mergina buvusi su jaunuoliais pradėjo kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo stumti šalin. Kaltinamasis pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo sakydamas ,,ką tu bomže, tu man nieko nepadarysi, aš nepilnametis“. Nukentėjusiajam praėjus pro jaunuolius, matė kaip kaltinamasis į vidinę striukės kišenę įkišo ranką ir galimai iš jos išsiėmęs kažkokį daiktą nukentėjusiajam iš nugaros sudavė į veido sritį, pataikydamas į karę akį. Po suduoto smūgio nukentėjusysis atsisuko į jaunuolį, o pastarasis nukentėjusiajam spjovė antrą kartą tiesiai į veidą. Nuo suduotų smūgių buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas (1 t., b. l. 17–20, 45–48).

6.2. Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 14.35 val. buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo buto balkone ir matė, kad iš tolumos ateina trijų asmenų kompanija, t. y. du vaikinai ir mergina, jie buvo jauno amžiaus, tarpusavyje kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Asmenims priėjus prie daugiabučio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kad iš tolo link asmenų kompanijos ateina ir jos kaimynas, kurį pažįsta tik iš matymo, kartu su juo buvo šuo. Kaimynui tik priėjus prie asmenų, tarp jų iš karto kilo konfliktas, kurio metu vienas iš asmenų spjovė kaimynui į veidą, o vėliau rankų kumščiais pradėjo jam smūgiuoti į veido sritį, kiek kartų, nurodyti negali. Iš karto po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, kadangi labai išsigando (1 t., b. l. 77–80).

6.3. Liudytoja V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. buvo išėjusi į lauką pasivaikščioti kartu su savo draugais R. ir V. Jiems kartu vaikštant (duomenys neskelbtini) gatve, prie jų priėjo asmuo su nedideliu šunimi. Priėjęs asmuo, nemandagiai liudytojai pasakė, kad pasitrauktų ir leistų jam praeiti, todėl R. dėl tokio asmens išsireiškimo supyko ir trenkė asmeniui, kadangi pagalvojo, jog asmuo puls ją. Kiek smūgių R. sudavė asmeniui, pasakyti negali, kadangi išsigando ir nusisuko. Atsisukusi matė, kad R. yra agresyvus to asmens atžvilgiu, todėl stengėsi jį nuraminti, neleido jam daugiau pulti nukentėjusiojo. R. su asmeniu tarpusavyje kažką kalbėjo, tačiau ką tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo išsigandusi. Su nukentėjusiuoju konfliktavo tik R. Po įvykio R. su V. ją palydėjo iki mamos draugo namų, o patys pasišalino nežinoma kryptimi, kiek suprato, jie abu buvo vartoję alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 83–86).

6.4. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad datos neprisimena, galimai gegužės 22 dieną apie 14.00 val. pasikvietė R. Liudytojas atėjo į miškelį prie bažnyčios, kur jau buvo R. su V., ten gėrė alkoholį. Vėliau vaikštant sustojo (duomenys neskelbtini). Būnant prie šio namo atėjo nepažįstamas vyras, kuris vedžiojo šunį. Priėjęs prie jų vyriškis paprašė, kad praleistų, tačiau R. pasakė „ką tau kelio maža?“. Vyriškis atsakė „ko čia šokinėji?“. R. pasakius „pabandyk prieiti arti ir pamatysi kas bus“, vyriškis šiek tiek atsitraukė. Tada R. atsisegė striukę ir paskui užsisegė. Kažkuriuo momentu jie priartėjo ir R. vyriškiui su kumščiu trenkė vieną smūgį į lūpą, o kitą smūgį iš rankos į antakį ir vieną kartą į pilvo sritį. R. vyriškiui sudavė du ar tris smūgius. Liudytojas matė, kad vyriškiui bėgo kraujas (1 t., b. l. 90–93).

6.5. Liudytoja – kaltinamojo įstatyminė atstovė N. L. parodė, kad apie 2022 m. gegužės 22 d. įvykio aplinkybes sužinojo iš policijos pareigūnų, kai sūnus R. L. buvo kviečiamas į apklausą. Sūnus namuose yra paklusnus, kartais padeda. Iš sūnaus elgesio negalėtų pagalvoti, kad sūnus gali daryti kokias nusikalstamas veikas, sūnų charakterizuoja teigiamai (1 t., b. l. 110–112).

6.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra adresu Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini)., blokinio daugiabučio namo prieigose. Daugiabučio namo kairėje pusėje yra pėsčiųjų takas, kuris grįstas cementinėmis plytelėmis. Nuo daugiabučio namo, apie 20 m. atstumu, ant plytelių matoma raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Už 15 m., šaligatvių sankirtoje matoma kitos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 64–66, 67–72).

6.7. Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, kad atpažįsta iš veido bruožų, akių formos, nosies bei kaktos asmenį esantį nuotraukoje Nr. 2, kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (nuotraukoje Nr. 2, yra R. L.) (1 t., b. l. 51–52).

6.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1645/2022(01) teismas nustatė, kad nukentėjusiajam padarytos muštinės žaizdos, kairės akies viršutiniame voke, su kraujosruva akies vokuose, apatinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku t. y. 2022 m. gegužės 22 d., dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai, pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 38–39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

7.1. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-976/2015, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2018, 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

7.2. Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015, ir kt.).

7.3. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstamos gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

7.4. Įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka: fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, taip pat svetimo turto (su)gadinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad R. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, be priežasties, vartojo nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, spjovė R. S. į veidą bei kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis, priėjęs prie nukentėjusiojo R. S. iš nugaros, sudavė vieną kartą kumščiu į kairę akį, spjovė R. S. į veidą bei tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. S. padarė muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, su kraujosruva akies vokuose, apatinėje lūpoje ir lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

8.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad pirmas pradėjo konfliktą nukentėjusiojo atžvilgiu. Taip pat patvirtino, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, t. y. tyčia du kartus nukentėjusiajam spjovė į veidą, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius bei kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą bei priėjęs iš nugaros dar kartą kumščiu sudavė į kairę akį.

8.2. Tai, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų L. S., V. P., V. B., N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Smūgio sudavimas kitam asmeniui yra nepriimtinas moralės požiūriu, neatitinkantis visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl laikytinas įžūliu.

8.3. Kaltinamasis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo viešoje vietoje – Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), t. y. daugiabučio namo prieigose. Šį konfliktą matė ir aplinkiniai, o būtent tuo metu namo balkone buvusi liudytoja L. S., kuri dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio buvo išsigandusi. Be to, konflikto metu taip pat buvo ir nepilnametis V. B. bei kaltinamojo draugė V. P., kuri taip pat labai išsigando konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kaltinamojo veiksmai kitų žmonių akivaizdoje neabejotinai atkreipė dėmesį, dėl neteisėto kaltinamojo elgesio buvo kviečiami policijos pareigūnai.

8.4. Teismo medicinos išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

8.5. Kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo, kad šie padariniai atsirastų.

9. Tad teismo vertinimu, kaltinamojo R. L. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, todėl pripažintina, jog R. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį teisingai.

10. Pripažinus kaltinamąjį R. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl kaltinamojo R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

11. BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).

13. Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009, 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599-976/2015).

14. Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos sumokėtos. Svarbu yra ir tai, kad kaltinamasis net kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo, be to, iki bylos nagrinėjimo savanoriškai padengė civilinį ieškinį.

15. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų. Tad yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamojo R. L. atžvilgiu.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametis R. L., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis.

17. BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant R. L. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

18. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 147–150) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu,

nusprendė:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti R. L. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant R. L. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.