Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G. ir J. T. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 2 d. S. K. (S. K.) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o baudžiamoji byla pagal BK 209 str. S. K. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. T., L. K., S. G., A. B., V. V., G. V., J. B., I. K., A. P., A. P., O. P. R., R. K., P. Š., A. K., R. A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“, VSDFV Mažeikių skyriaus, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, likviduojamos AB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

Kolegija n u statė:

S. K. pagal BK 182 str. 2 d. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, direktoriumi ir valdybos pirmininku, (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, 2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1, pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“, 4 punktą „Atsiskaitymas“, nurodydamas, kad ryšium su staigiu Rusijos rublio kurso kritimu 1998 metais, elektros variklių gamybos ir pardavimo biznio partneriams (AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“, RAB „(duomenys neskelbtini)“) nepavykus gautomis pajamomis padengti išlaidas, susijusias su medžiagų ir komplektuojančių detalių, skirtų elektros variklių gamybai, įsigijimu, jų transportavimu perdirbti į Lietuvą, elektros variklių gamyba ir jų realizavimu, padengė „Pardavėjo“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, t. y. 118784 JAV dolerių ir 39272,75 JAV dolerių tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius), „Pirkėjui“, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įkainuojant 1998 metais neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas ir komplektuojančias detales elektros variklių gamybai, taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 632331,84 Lt.

Be to, S. K. pagal BK 209 str. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2000 m. kovo 1 d. būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, valdybos pirmininku, o nuo 2000 m. balandžio 10 d. iki 2002 m. sausio 31 d. direktoriumi ir valdybos pirmininku, turėdamas įgaliojimus spręsti komercinius-ūkinius, organizacinius bei kitus bendrovės klausimus, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, o būtent: 1997 metais AB „Mažeikių elektrotechnika“ dirbus nuostolingai, nuo 1998 m. rugpjūčio 6 d. iki 2002 m. sausio 31 d. žinodamas apie vis blogėjančią įmonės finansinę būklę, ir kad įmonės finansinės apskaitos dokumentuose esančiais duomenimis jau 1999 m. gruodžio 31 d. ji yra nemoki ir bendrovė būdama kritiškoje finansinėje būklėje, 2000 metų laikotarpyje nurašė skolas įvairioms įmonėms už 1279528,58 Lt sumą, tuo sumažindamas bendrovės turtą nesumažindamas įsipareigojimų: pardavė turtą uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainomis, mažesnėmis už likutinę vertę, taip bendrovė patyrė 1306931,28 Lt nuostolio. 2000–2001 metų laikotarpyje dalį pagamintos produkcijos pardavė kainomis, mažesnėmis už savikainą. Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimą Nr. 1, bendrovė padengė firmos „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas 475139,20 Lt sumai, tuo padidindama skolą tiekėjams. 2000–2001 metų laikotarpyje buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad pardavusi dalį įvairios produkcijos mažesnėmis nei savikaina kainomis, AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1925999,20 Lt nuostolio. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė produkciją pardavinėjo ir tiems pirkėjams, kurie nebuvo pilnai atsiskaitę už anksčiau parduotą produkciją: 2001 m. sausio 1 d. balanso duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, pačiai AB „(duomenys neskelbtini)“ ji skolinga 481601 Lt, tačiau pagal Pardavimo iš gatavos produkcijos sandėlio 2001 metų duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją visą 2001 metų laikotarpį. Būdama kontrolinio akcijų paketo valdytoja, AB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog parduoda produkciją nemokiai įmonei, kuri neatsiskaitys su pardavėju. 1999 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje, protokolas Nr. 6, nutarė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankių cecho pastatą ir ilgalaikį materialųjį turtą už 700000 Lt. Šiuo sandoriu AB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70000 akcijų, kurios pastarosios bendrovės bankroto atveju tapo bevertės. AB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, vadovaujama valdybos pirmininko S. K., 1999 metais vykdė ekonominę veiklą, nenaudingą bendrovės akcininkams, turtiniu požiūriu dauguma ūkinės-finansinės veiklos gerinimo priemonių, numatytų šios veiklos planuose 2000–2001 metų laikotarpyje, buvo neįgyvendintos ir žinodamas beviltišką AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės būklę 2001 metų gegužės 10 d. jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos įrangą. Ilgalaikis materialus turtas buvo pardavinėjamas ir pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6, pasirašyta 2001 m. lapkričio 26 d., kai Telšių apskrities VMI jau buvo informavusįjį apie keliamą bankroto bylą. Tokių veiksmų pasėkoje S. K., sąmoningai blogai valdydamas AB „(duomenys neskelbtini)“, nulėmė jos bankrotą. Lietuvos Apeliacinis Teismas tai konstatavo savo 2006 m. spalio 5 d. nutartyje. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais S. K. padarė turtinę žalą kreditoriams, bendra suma 25264180,56 Lt, tame tarpe didelę turtinę žalą šiems kreditoriams: A. B. – 22180,28 Lt, V. B. – 20628,80 Lt, S. G. – 30741,84 Lt, R. K. – 19595,40 Lt, L. K. – 27460,72 Lt, G. K. – 23858,88 Lt, P. Š. – 25758,59 Lt, J. T. – 120286 Lt, VSDFV Mažeikių skyriui – 7957008 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 14901422 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 23817,12 Lt, SP UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 68004,58 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 35541,70 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 345566 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 388006 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 78556 Lt.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. prašo: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti jo naudai 27460,72 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iš kaltininkų); priteisti jo naudai 9835 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalą prisiteisti iš kaltininkų); priteisti jo naudai 3701,69 Lt proceso išlaidų ir nustatyti, iš ko išieškoti.

Skunde L. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, slėpdamas nagrinėjant baudžiamąją bylą išaiškėjusią naują kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė LR BPK 257 str. nuostatas, nes motyvuota nutartimi nepranešė prokurorui dėl išaiškėjusios naujos nusikalstamos veikos. Pažymi, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą išaiškėjo nauja kaltinamojo S. K. 2006-11-15 padaryta nusikalstama veika, pateikti įrodymai, kad dėl suklastotų S. K. 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. areštuoto turto aprašų civiliniai ieškiniai liko neužtikrinti. Dėl šios naujos paaiškėjusios nusikalstamos veikos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 209 str. senatis, apelianto nuomone, sueitų tik 2011-11-15. Apibendrindamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pagal BK 209 str., bylą nutraukdamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir civilinius ieškinius palikdamas nenagrinėtus, neteisingai taikė LR BK 95 straipsnio b punktą ir 4 dalį, nes pirmosios instancijos teismas, slėpdamas paaiškėjusią naują nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į jos padarymo laiką, t. y. terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo paaiškėjusios naujos kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo 2006-11-15.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. prašo: pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir priteisti jo naudai 30741,84 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su darbo santykiais, paliekant atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, prisiteisti iš kaltininkų); priteisti jo naudai 5100 Lt kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo (žalą, susijusią su pasirinkto verslo akcijų tyčiniu sužlugdymu, paliekat atsakingoms valstybės institucijoms, teismo proceso tvarka, žalą prisiteisti iš kaltininkų); skirti jam nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nes yra pensininkas, nepajėgus apmokėti už teisinę pagalbą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant bylą ir priimant skundžiamą nuosprendį, galimai pažeistų nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 257 str., 118 str., 44 str., BK 3 str., 7 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d., 2 d., dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagal BK 209 str. priėmimo senaties nustatymo pagal BK 95 str. ir taip pat S. K. suklastotų 2006 m. balandžio 21 d. ir 2006 m. lapkričio 15 d. areštuoto turto aprašų, kaip ir nukentėjusysis L. K. savo apeliaciniame skunde, todėl dėstyti juos pakartotinai netikslinga.

Apeliaciniu skundu J. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria pagal LR BK 209 str. kaltinamajam baudžiamoji byla nutraukta suėjus senaties terminui, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-68/2009 nesusijusi su nagrinėta baudžiamąja byla (tai nutartis dėl motinos atsisakymo išlaikyti vaiką), o kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-504/2009 neteisingai taikyta, nes minimoje nutartyje nusikalstamos veikos padarymo laikas siejamas su blogo įmonės valdymo pabaiga būtent tos bylos atveju, todėl mano, jog gali būti ir kiti atvejai, kai senaties terminai neskaičiuojami nuo bankroto bylos iškėlimo datos. Apeliantas deklaruoja manymą, jog S. K. norėjo nuslėpti nusikaltimo padarymą, tai laikytina nusikalstamos veikos tęsimu, todėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminas skaičiuotinas nuo bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. nuo 2006-10-05. Teigia, kad kaltinamasis norėjo, jog padariniai dėl nusikalstamo bankroto iš viso neatsirastų (LR BK 3 str. 1 d.), vadinasi, baudžiamosios atsakomybės senatis pagal LR BK 209 str. sueitų 2011-10-05, o padarius išvadą, kad S. K. pagal LR BK 182 str. 2 d. apkaltintas teisėtai, senaties terminas nusikeltų į 2016-10-05.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. K., S. G., J. T., prokurorė prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, išteisintasis S. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. K., S. G., J. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. birželio 1 d. kaltinamuoju aktu užbaigė ikiteisminį tyrimą (17 t., 189–207 b. l.), o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 str., pateikė 2007 m. spalio 9 d. prašymą pakeisti kaltinimą S. K., patikslinant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams nusikaltimais padarytų žalų dydžius (18 t., 194–195; 198 b. l.). Taigi S. K. šioje byloje buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. (Sukčiavimas) ir BK 209 str. (Nusikalstamas bankrotas), padarymu. Prokuroro suformuluoti kaltinimai, pagal kuriuos byla buvo išnagrinėta apylinkės teisme, ir jų turinys jau yra išdėstyti šioje nutartyje, todėl toliau bus svarstomas teisinis kaltinamojo akto įvertinimas. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nebuvo gavęs prokuroro ar nukentėjusiojo rašytinio prašymo kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, kaip numatyta BPK 256 str. Teismas savo iniciatyva negali keisti kaltinime nurodytų aplinkybių iš esmės skirtingomis, tačiau, nustatęs kitokios nei nurodyta kaltinime nusikalstamos veikos požymius, turi arba pats pakeisti kaltinimą, jei tam yra BPK 255 str., 256 str. nurodytos sąlygos, arba grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 str. reikalavimams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šių klausimų nesprendė, tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o tai jau yra esminis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų (BPK 305 str. 3 d. 2 ir 3 p.). Apylinkės teismas, dėstydamas nuosprendžio nustatomąją ir aprašomąją dalis (sukčiavimo epizode), apsiribojo tik paties kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. analize ir fakto, kad nėra duomenų, jog S. K. būtų sukčiavęs savo naudai, konstatavimu. Teismas neišdėstė kaltinamojo veiksmų (sukčiavimo ir nusikalstamo bankroto epizoduose) loginės sekos, jų apimties, nenurodė nusikalstamų veikų padarymo būdo, nenurodė nustatytų bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimo motyvų. Taip pirmosios instancijos teismas pažeidė 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą“ keliamus reikalavimus. Nuosprendis yra labai svarbus baudžiamosios bylos dokumentas, ir, atsižvelgus į jo reikšmę, nuosprendžio surašymui būtina skirti ypatingą dėmesį. Šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, kad priimtas ir paskelbtas nuosprendis, kaip matyti iš jo turinio, yra tik netinkamo įrodymų vertinimo pasekmė, ir tokias teismo klaidas bei nuosprendžio trūkumus apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, galėtų ištaisyti.

Paminėtina ir tai, kad abejonės dėl teismo nešališkumo atitinkamai įrodymų tyrimo metu ir apylinkės teismui priimant skundžiamą nuosprendį proceso dalyvių buvo deklaruojamos teisiamojo posėdžio metu, jos akcentuojamos ir apeliaciniuose skunduose.

Kaltinamasis aktas, kaip ir jame suformuluotas kaltinimas, yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011). Atkreipiamas dėmesys, kad esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes pastarasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Taip suvaržoma ne tik kaltinamojo teisė į gynybą, neužtikrinamos galimų nukentėjusiųjų, kitų proceso dalyvių teisės, tačiau formuojama ydinga, Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų neatitinkanti praktika, kai tiesiogiai už ikiteisminį tyrimą atsakingų institucijų (prokuratūra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos nepagrįstai deleguojamos teisminei institucijai. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą, šalinimas yra ne teismo, o už ikiteisminį tyrimą ir kaltinamąjį aktą atsakingos institucijos – prokuratūros – pareiga.

BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turinį. Be kitų reikalavimų, keliamų kaltinamojo akto surašymui, šio straipsnio 3 punkte nurodyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kolegija, spręsdama klausimą, ar S. K. surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, vertina kaltinimą visa apimtimi – tiek pagal BK 182 str. 2 d., tiek pagal BK 209 str., tuo labiau, kad ir nukentėjusiojo J. T. apeliaciniu skundu reiškiama kritika dėl S. K. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotų veikų juridinės kvalifikacijos.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 str. 2 d. nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Sukčiavimo nusikaltimo padarinys – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir panašiai.

Iš S. K. suformuluoto kaltinimo dėl sukčiavimo veikos neaišku, nei kaip, nei ką jis kaltinamas apgavęs. Kaltinime nurodyta, kad S. K., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius ir valdybos pirmininkas), suprantama dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas ir valdydamas minėtos bendrovės turtą, pakeitė 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 15 ir tos pakeistos sutarties pagrindu atliko veiksmus – padengė „Pardavėjo“, t. y. JAV firmos „(duomenys neskelbtini)“, išlaidas dviem būdais – tarpusavio užskaitomis per trečius asmenis (biznio partnerius) ir „Pirkėjui“, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įkainojant 1998 m. neva nemokamai gautas ir sunaudotas medžiagas ir komplektuojančias detales variklių gamybai, ir taip įgijo didelės vertės svetimą, AB ,, (duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą – 63231,84 Lt. Iš to, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad S. K., norėdamas įgyti (savo ar kitų naudai) didelės vertės turtą, turėjo apgauti pats save, o tai visiškai neatitinka sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, prasmės. Be to, pagal kaltinimo turinį S. K. kaltinamas turto, buvusio jo valdyme ir žinioje, įgijimu, tai irgi neatitinka BK 182 str. dispozicijoje įtvirtinto svetimo turto turinio. Taip pat pažymėtina, kad nei sutarties pasirašymas, nei jos pakeitimas savaime, nesant duomenų apie kurios nors iš susitariančių šalių suklaidinimą, negali būti vertinamas kaip apgaulė. Kaip apgaulė negali būti traktuojamas nei atsiskaitymas tarpusavio užskaitomis per trečiuosius asmenis, nei medžiagų ir komplektuojančių detalių įkainojimas. Iš kaltinimo taip pat neaišku, ar 1998 metais gautos minimos medžiagos ir komplektuojančios detalės buvo gautos mokamai ir sunaudotos, ar iš viso nebuvo gautos, tačiau bet kuriuo atveju būtina pažymėti, jog tų medžiagų įkainojimas atitinkama suma nėra pinigų pervedimas JAV firmai „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai S. K. buvo kaltinamas įgijęs svetimą turtą.

Taigi šioje byloje kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nenurodytas nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. kaip ir ką S. K. apgavo. Šis Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes neįvardijus, kaip ir kas, kurio žinioje yra turtas, buvo suklaidintas, nenurodytos esminės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esant nurodytam įstatymo pažeidimui, nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų pašalintas, tuo pats padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, tai sukliudė jam tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, buvo suvaržytos ir išteisintojo S. K. teisės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nes jam nebuvo visiškai aišku, nuo kokio kaltinimo gintis ir kuo konkrečiai jis buvo įtariamas (BPK 21 str. 3 d., 22 str. 3 d.).

Darydama anksčiau išdėstytas išvadas, kolegija remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 29 d. nutartyje šioje byloje išreikšta pozicija, į kurią privalu atsižvelgti bylą iš naujo nagrinėjant teisme (BPK 386 str. 2 d.).

Dėl to, kas paminėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje S. K. pagal BK 182 str. 2 d. ir atskirai pagal BK 209 str. pareikšti kaltinimai yra susiję, nes jam inkriminuojamas sukčiavimas įvardijamas ir kaip vienas iš nusikalstamo bankroto epizodų. Kaltinime pagal BK 209 str. nurodyta: „...Be to, pagal 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos su firma „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gruodžio 28 d. pakeitimą Nr. 1, bendrovė padengė firmos „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas 475 139,20 Lt sumai, tuo padidindama skolą tiekėjams“. Kaltinime pagal BK 182 str. 2 d. taip pat nurodyta: ,,...S. K....2000 m. gruodžio 28 d., pakeitimu Nr. 1 pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 15, sudarytos tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“,...padengė „Pardavėjo“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas,... taip apgaule Jungtinių Amerikos Valstijų firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 632 331,84 Lt“. Iš to, kas paminėta, matyti, kad faktiškai analogiškai aprašytais veiksmais – padengiant JAV firmos „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas, tuo pačiu pakeitimu Nr. 1 pakeisdamas 2000 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 15, S. K. kaltinamas pasiekęs dviejų skirtingų rezultatų tiek pagal turinį, tiek pagal suminę išraišką – pirmuoju paminėtu atveju padidino AB ,, (duomenys neskelbtini)“ skolą tiekėjams, o antruoju – vieno iš galimo tiekėjo (JAV firma „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įvardijama medžiagų ir komplektuojančių detalių elektros variklių gamybai ,,Pardavėju“) naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą. Dėl to kyla logiškas klausimas, kokie vis dėlto padariniai, atsiradę dėl analogiškų veiksmų, inkriminuojami S. K. – ar dėl jo aptariamo veikimo didelės žalos patyrė AB ,,(duomenys neskelbtini)“, ar tuo buvo padaryta didelė turtinė žala kreditoriams, o gal skirtingomis kaltinimuose nurodytomis padengtų išlaidų sumomis, atitinkamai 475 139,20 Lt ir 632 331,84 Lt, S. K. kaltinamas analogiškais metodais įgyvendinęs du skirtingus sumanymus. Bet kuriuo atveju kaltinamajame akte turi būti tiksliai nurodyta, kokias Baudžiamojo įstatymo nuostatas kaltinamasis pažeidė, kokie padariniai kilo ir visos kitos kaltinimo formulavimui reikšmingos aplinkybės. Kaltinamajame akte pateikiama formuluotė turi būti suprantama ir aiški kaltinamajam, kad būtų tinkamai užtikrintos jo teisės baudžiamajame procese. Įtariamajam inkriminuojant kelias nusikalstamas veikas, išdėstant jas atskirais punktais, turi būti aprašyta kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, nes nuo to priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, ir tokie anksčiau aptarti esminiai viso kaltinamojo akto turinio trūkumai negali būti pateisinami BPK 219 str. prasme. Todėl prokuroras, surašydamas naują, BPK 219 str. reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, turi atsižvelgti į S. K. reiškiamų kaltinimų visumą ir deklaruoti savo aiškią užimamą poziciją, kokią ar kokias Baudžiamojo įstatymo nuostatas kaltinamasis pažeidė.

Kolegija padariusi išvadą, kad byla turi būti perduodama prokurorui, nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinės instancijos teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo nepriklausomumą, kai byla pagal naujai prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą bus perduota teismui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.,

n u taria:

panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.