- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-444-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00230-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., D. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą bei suinteresuoto asmens D. M. atstovės pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-2389-477/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyriaus) prašymą suinteresuotiems asmenims D. M. ir V. P. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų D. M. ir V. P..
2. Nurodė, kad, vaiko tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku, nes V. P. atlieka bausmę, o mama D. M. girtauja, nesirūpina būtinaisiais vaiko poreikiais, vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi prašymas patenkintas, leista paimti nepilnametį A. P. iš jo tėvų D. M. ir V. P., pavedant nutartį vykdyti skubiai.
4. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą nepilnamečio vaiko A. P. teisių pažeidimą, 2020-03-27 atliko nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą. Nustatė, kad vaiko situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, todėl buvo priimtas sprendimas paimti A. P. iš jam nesaugios aplinkos ir jis laikinai apgyvendintas J. P. šeimoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad situacijos vertinimo metu, 2020-03-25 buvo telefonu bendrauta su D. M., kuri nepaneigė, kad apie dvi savaites nebuvo namuose bei žino, kad sugyventinis V. P. nuo 2020-03-26 išvyksta atlikti bausmės į įkalinimo įstaigą, Be to, nurodė, kad ji norinti, jog kurį laiką sūnus pagyventų pas J. P., nes sūnus dažnai būna pas tetą, sutaria su tetos dukterimi bei dėde. Bendraujant telefonu su V. P., jis patvirtino, kad nuo 2020-03-26, ryte, yra išvežamas į įkalinimo įstaigą ir įkalinimo trukmė yra 2 metai 4 mėnesiai. V. P. nurodė, kad rūpinosi sūnumi, nes sugyventinė D. M. į namus negrįždavo savaitėmis, o jam dirbant ir negalint pasirūpinti sūnumi, vaiku rūpindavosi jo pusseserė J. P., prie kurios vaikas yra prisirišęs, jos šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. Teismas nustatė, kad telefonu buvo bendrauta su J. P., kuri sutiko pasirūpinti vaiku, o bendraujant telefonu su nepilnamečiu A., vaikas išsakė norą būti pas tetą J., pas kurią dažnai būna, gerai sutaria su dėde ir jų dukterimi S., kuriai 10 metų.
5. Teismas nustatė, kad Skyriaus specialistams apsilankius J. P. šeimoje bendrauta su nepilnamečiu A., kuris nurodė, jog mama juo nesirūpina, o tėvas sulaikytas policijos pareigūnų. Nepilnametis išreiškė norą gyventi J. P. šeimoje. Nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis D. M. ir V. P. šeima, iki 2018-07-01 nebuvo Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje. 2019-01-15 ir 2019-12-17 buvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai – nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl motinos girtavimo. Nuo 2020-01-07 šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiama pagalba, pagal 2018-03-29 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-141 patvirtintą Atvejo vadybos tvarkos aprašą. Šeimai nenutrūkstamai teikiama pagalba. Nustatė, kad D. M. pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, kad bendrauja su asocialiais asmenimis ir nepajėgia užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. Siūlymo su sūnumi apsigyventi Zarasų rajono Socialinių paslaugų centro Krizių centre, kategoriškai atsisakė. Pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių D. M. nevykdo, pajamų neturi, socialinės išmokos negauna, nes nuo 2020-03-13 Užimtumo tarnyba nutraukė darbo paiešką asmeniui prašant. D. M. nemotyvuota pati auginti savo sūnų, negeba jam užtikrinti saugią ir sveiką aplinką.
6. Teismas sprendė, kad egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas (tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, netinkamai auklėja ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) ir darė išvadą esant pagrindui išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką A. P. iš jo tėvų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 582 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas, nes jam jokia forma nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, apie iškeltą bylą nežinojo, negalėjo pasinaudoti šalies procesinėmis teisėmis, o advokatas tėvams negalėjo realiai teikti teisinės pagalbos. Teigia, kad teismui buvo žinoma, kad jis išvežtas į pataisos namus, todėl galėjo išsiaiškinti, kurioje įstaigoje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas I. T., tačiau gavus prieigą prie EPP kortelės, sužinojo, kad byla jau išnagrinėta. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba buvo nurodžiusi teismui, kad informavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo reikalingumo, tačiau teismas skubotai bylą išnagrinėjo net nežinodamas, koks konkretus advokatas atstovaus jo interesus. Nežinodamas apie bylą, negalėdamas susitikti su advokatu, negalėjo įvertinti, ar reikalingas žodinis nagrinėjimas byloje. Kadangi jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, prašo panaikinti nutartį esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą suinteresuoto asmens D. M. atstovė sutinka su atskiruoju skundu ir prie jo prisideda. Nurodo, kad atstovei su D. M. susisiekti telefonu nepavyko ir pozicija dėl sūnaus paėmimo iš šeimos, nežinoma.
10. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundo netenkinti. Sutinka, kad teismas pažeidė CPK 582 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas, nes teismas apie pareiškimo nagrinėjimą tinkamai neinformavo proceso dalyvių, teisinė pagalba apeliantui nebuvo suteikta, nes advokatas prieigą prie nagrinėjamos EPP bylos gavo jau po prašymo išnagrinėjimo, tačiau mano, kad šie pažeidimai formalūs. Nurodo, kad suinteresuotam asmeniui D. M. apie prašymo teismui pateikimą buvo pranešta telefonu, su ja po vaiko situacijos vertinimo atlikimo bendravo mobilios komandos specialistės, ji pagalbos atsisakė, iki šiol teigiamų pokyčių neįvyko. Nurodo, kad apeliantas pats kreipėsi į pareiškėją su prašymu inicijuoti vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, kuri būtų buvusi, jei vaikas būtų likęs su motina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantas V. P. tvirtina, kad jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo pranešta, byla išnagrinėta be jo žinios, todėl egzistuoja absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas. Suinteresuoto asmens D. M. atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad prisideda prie atskirojo skundo.
13. Iš civilinės bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2020-04-06 gavęs pareiškėjo prašymą suinteresuotiems asmenims D. M. ir V. P. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, prašymą išsprendė sekančią dieną, rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį ir laiką neinformavęs proceso dalyvių.
14. Vadovaujantis CPK 582 straipsniu, bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
15. CPK 582 straipsnio nuostatos nustato, kad kai nagrinėjama byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, be kitų šiame kodekse nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, teismas visus procesinius dokumentus gali įteikti elektroniniu paštu, faksu arba kitomis asmenų, kuriems įteikiami procesiniai dokumentai, turimomis elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Apie atliekamus procesinius veiksmus teismas dalyvaujantiems byloje asmenims gali pranešti telefonu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atliekamo procesinio veiksmo pradžios. Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.
16. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuoti asmenys būtų buvę informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ar aukščiau nurodytais būdais, nes iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui buvo išsiųsta tik 2020-04-07 nutarties kopija. Pripažintina, kad tokia situacija užkirto kelią apeliantui ne tik pateikti turimus duomenis ar teikti paaiškinimus, tačiau ir išreikšti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokia susiklosčiusi situacija negali būti vertinama, kaip išsamus bei neformalus į bylą pateiktų duomenų išnagrinėjimas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969-2019). Kasacinio teismo konstatuota, kad šios kategorijos bylos neturėtų būti laikomos išimtimi iš teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje suformuluotų asmens teisės į teisingą procesą standartų, tai yra, apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta asmens galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turėtų būti įtraukti į bylą kaip suinteresuoti asmenys, be kita ko, užtikrinant ir jų teisę į apeliaciją.
18. Pagal nuo 2020-01-01 įsigaliojusią CPK 582 straipsnio 9 dalies redakciją, teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina, kad vaiko atstovams pagal įstatymą atstovautų advokatas. Tokia norma įtvirtinta siekiant užtikrinti, kad vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą sugebėtų tinkamai ginti savo teises, kad jiems tinkamai būtų atstovaujama procese. Nagrinėjamu atveju apeliantui antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas I. T., kuris prieigą prie EPP kortelės gavo 2020-04-07, tai yra, jau po to, kai byla buvo išnagrinėta. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei paskirto advokato pagalba.
19. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartis buvo priimta, nors formaliai ir nurodant vaiko tėvus kaip suinteresuotus asmenis, tačiau neinformavus jų apie teismo posėdį. Tai nulėmė, kad jie neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų nei raštu, nei žodžiu. Teismo pareiga yra tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, kuri laikytina prioritetine, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įtvirtintus žmogaus teisių standartus, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu. Apeliantas skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties remiasi būtent aplinkybe, kad jis nebuvo informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą teismo posėdį nepranešęs apeliantui, iš esmės pažeidė civilinio proceso įstatymą, apribojo Civilinio proceso kodekse numatytas apelianto procesines teises, tarp jų teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus, kartu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai (CPK 12, 17, 250 straipsniai). Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl paminėto, nutartis naikintina nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalis) ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.