- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-351-485-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00203-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-485-2014
Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00203-2013-0
2014 m. gegužės 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo
M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš M. K. nukentėjusiojo A. S. naudai 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš M. K. priteista 1800 litų bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam A. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 16.10 val., nukentėjusiojo A. S. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smogė nukentėjusiajam A. S. tris kartus kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas veide, tokiu būdu padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad M. K. prisipažino, jog sudavė kelis kartus jį užpuolusiam kaimynui A. S. kumščiu į galvą ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų apie tai,kad apeliantas būtų tyčia sudavęs nors vieną smūgį A. S. į galvą ar į kurią kitą kūno vietą, nėra nei nuteistojo parodymuose, nei abiejose bylose (šioje ir kitoje baudžiamojoje byloje, Nr. 1-2638-246/2013, kurioje A. S. nuteistas už apeliantui padarytus sužalojimus ir viešosios tvarkos pažeidimą), nei apklaustų liudytojų parodymuose, išskyrus A. S. dukros liudytojos M. S. parodymus, kurių teismas nevertino kaip neatitinkančių objektyvios tikrovės. Minėtų aplinkybių iš viso net negalėjo būti, nes tik priėjus prie A. S., būtent nuteistajam buvo suduoti smūgiai į veidą kumščiais, po trečio smūgio nuteistasis pargriuvo ir buvo spardomas A. S., vėliau nebuvo atliekami jokie smurtiniai veiksmai. Ši aplinkybė patvirtinta ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Be to, ir pats A. S. niekada nenurodė, kad būtent apeliantas sudavė jam smūgį ar smūgius į galvą. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kaip ir kada buvo padarytas sužalojimas A. S.. Todėl teismo padaryta išvada, jog nuteistasis tris kartus smogė kumščiu į veidą A. S. ir taip jį sužalojo, neteisinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. S. skirtingai aiškina įvykio aplinkybes baudžiamojoje byloje su įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir duodamas parodymus kaip nukentėjusysis ir privatus kaltintojas šioje byloje. Nuteistojo nuomone, specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai nukentėjusiojo veide galėjo atsirasti tuomet, kad nukentėjusysis, sudavęs jam trečią smūgį, neteko pusiausvyros ir nugriuvo, veidu atsitrenkęs į nuteistojo galvą (nuteistasis tai pajuto).
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-204/2008).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas M. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismo išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, jog M. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo A. S., liudytojos M. S. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga. Nors nuteistasis savo kaltę dėl A. S. sužalojimo nuosekliai neigia, tačiau faktiniais bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2013 m. vasario 2 d., apie 16.10 val., nukentėjusiojo A. S. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), smogė nukentėjusiajam A. S. tris kartus kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas veide, ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinio skundo argumentai, kad bylos medžiaga nepatvirtina fakto, kad nuteistasis sudavė A. S. kumščiu, atmetami kaip nepagrįsti. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. S. skunde teismui nurodoma, kad nuteistasis jam 2013-02-02, apie 16.00 val., keletą kartų sudavė kumštimi į veidą, krūtinę. Teisme apklaustas A. S. patvirtino savo skunde nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad M. K. pripuolė prie jo, vadino necenzūriniais žodžiais, tuomet pradėjo smaugti, nukentėjusysis pradėjo gintis smūgiuodamas, prasidėjo muštynės ir M. K. jam sudavė kelis smūgius į veidą kumščiu, po smūgių nukentėjusysis bandė atsitraukti, tačiau M. K., eidamas link jo, nukrito veidu į žemę, po ko viskas pasibaigė. Nukentėjusiajam buvo mėlynės kairės akies srityje, taip pat smakre, dešiniame skruoste, M. K. taip pat buvo sužalotas. Nukentėjusysis nurodė, kad visą konfliktą matė jo dukra M. S. (b. l. 50-51), kuri apklausta teisme patvirtino nukentėjusiojo nurodomą konflikto eigą, taip pat, kad M. K. sudavė smūgius nukentėjusiajam (b. l. 51). Neigdamas savo kaltę ir tvirtindamas, kad nesudavė nukentėjusiajam, M. K. remiasi savo sutuoktinės bei sūnaus ir dukros teisme duotais parodymais, kuomet jie nurodė, jog mano, kad M. K. nukentėjusiajam nesudavė. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiais atvejais, kai iš kelių asmenų gaunama skirtinga informacija apie tą patį įvykį, vertinant tokių asmenų parodymus, būtina nustatyti, kurie iš jų laikytini patikimais ir objektyviais. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojai J. K., K. K. ir T. K. viso konflikto eigos nematė, kadangi K. K., pamačiusi, kad A. S. sudavė jos tėčiui, nubėgo namo pasakyti mamai, tuomet mama išėjo į balkoną, o ji su broliu stebėjo, kas vyksta lauke (b. l. 66-70). Todėl neatmetama galimybė, kad minėti liudytojai galėjo nematyti nukentėjusiajam suduotų smūgių ir šie abejones keliantys liudytojų parodymai nepaneigia nukentėjusiojo ir jo dukros, stebėjusios visą konfliktą, nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių. Be to, specialisto išvada Nr. G340/13(02) patvirtina A. S. padarytą sužalojimą ir jo nurodytą sužalojimų lokalizaciją – išvadoje konstatuota kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, poodinės kraujosruvos veide, sužalojimai padarytu kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2013-02-02, apie 16.00 val. (b. l. 13).
Nuteistasis teisingai skunde nurodo, kad nukentėjusysis taip pat smūgiavo nuteistajam, ką patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendis, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už M. K. sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą to paties įvykio metu. Pažymėtina, kad A. S. niekada ir neneigė sudavęs smūgius nuteistajam, tačiau šios aplinkybės nepaneigia nustatyto fakto, kad M. K. taip pat sudavė nukentėjusiajam A. S.. Ši išvada neprieštarauja minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, turinčiu prejudicinę galią, nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.