Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-402-190/2012

Teisėjas Valdas Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02971-2011-3

2012 m. balandžio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 31 d., 18 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su mažamete I. P., gimusia 2001 metrais, atėjo į parduotuvę „Hyper Maxima“, esančią prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kur prekybos salėje paėmė 3 butelius 0,5 litro talpos konjako „Hennessy“, kurių vieno vertė 99 Lt, bendros 297 Lt vertės, 2 butelius 1,5 litro talpos brendžio „Torres 10“, kurių vieno vertė 110 Lt, bendros 220 Lt vertės ir 15 vnt. šokoladų „Milka“, po 300 g, kurių vieno vertė 8,99 Lt, bendros 134,85 Lt vertės, juos sudėjo į kuprinę, kurią uždėjęs mažametei I. P. ant pečių, liepė jai išeiti pro kasas iš parduotuvės, o mažametei I. P. praėjus pro savitarnos kasas nepateikus prekių apmokėjimui, pats pasišalino iš parduotuvės pro kitą kasą, tokiu būdu pasinaudodamas mažamete I. P. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Maxima LT“ priklausantį, 651 litų 85 centų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tiek mažametė I. P., tiek ir jis buvo sulaikyti parduotuvės apsaugos darbuotojų.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis D. S. prašo sušvelninti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas nuteistajam D. S. bausmę apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

D. S. pasikėsino padaryti tyčinį savanaudišką nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog jis, nepaisant savo jauno amžiaus, jau yra teistas net vienuolika kartų už tos pačios rūšies bei kitus nusikaltimus (b.l. 73-76, 87-88), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (b.l. 89-94). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė praėjus mažiau nei mėnesiui po nusikalstamos veikos, taip pat numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., už kurią pripažintas kaltu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, padarymo. Pažymėtina, jog apeliantui už anksčiau padarytus nusikaltimus buvo skirta įvairios bausmės: laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas, be to, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis, darydamas šią nusikalstamą veiką, pasinaudojo mažamečiu asmeniu – savo seserimi. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik todėl, kad buvo sulaikytas iš karto po vagystės, t.y. esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams. Apeliacinė instancija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino ir visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kurios nulėmė teismo išvadą D. S. skirti realią laisvės atėmimo bausmę: jis yra recidyvistas, daug kartų baustas administracine tvarka, pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nedirba,

Esant aukščiau išvardintų aplinkybių visumai, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra per griežta. Keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl D. S. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

D. S. apeliaciniame skunde taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Lietuvos Respublikos BPK 347 str. nustato, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Skundžiamo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti bendrinamos. Tai bus padaryta Lietuvos Respublikos BPK 347 str. tvarka įsiteisėjus abiems nuosprendžiams.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, D. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.