Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Gilija“ atstovams A. A. ir A. S.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui K. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Gilija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos UAB „Šiaulių Gilija“ skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas arba ŠRAAD) 2017 m. spalio 27 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAKS-4/ABNS-4 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai UAB „Šiaulių Gilija“ skirta ekonominė sankcija – 700 eurų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 24 d.) ir Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2018 m. sausio 1 d.).

Byloje nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 25 d. neplaninio patikrinimo (dėl gamintojų ir už importuotojų pareigų vykdymo bei mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaravimo 2015-2016 metais teisingumo) metu (b. l. 6-7) Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad pareiškėja 2015-2016 metais iš Lenkijos ir Latvijos įsigijo popierinės ir kartotinės bei plastikinės pakuotės, kurią sunaudojo savo gaminių (baldų) pakavimui ir išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. 2017 m. rugsėjo 28 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. 4 (b. l. 9-10) užfiksuota, kad UAB „Šiaulių Gilija“ pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkto nuostatas, nes vykdė ūkinę veiklą (vidaus rinkai teikė gaminiais pripildytą apmokestinamąją pakuotę) 2015-2016 m. mokestiniu laikotarpiu ir iki 2017 m. rugsėjo 13 d. neužsiregistravusi GIS; įmonė 2017 m. rugsėjo 14 d. užregistruota GIS. ŠRAAD skundžiamu 2017 m. spalio 27 d. nutarimu (b. l. 12-13) pareiškėjai už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad bendrovė registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade tik 2017 m. rugsėjo 22 d., t. y., pradėjus patikrinimą, paskyrė ekonominę sankciją 700 eurų. Skundžiamas nutarimas grindžiamas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punktu ir Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalimi.

Byloje nekvestionuojamas klausimas dėl to, kad pareiškėja tiek Taisyklių, tiek minėtos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punkto nuostatos įsigaliojimo metu turėjo jai suteiktą unikalų Gamintojų ir importuotojų sąvado kodą (kurį įgijo nuo jos patalpinimo į Sąvadą 2007 m. kovo 30 d.) bei importavo gaminius (pakuotes) iš užsienio valstybių, taip pat tai, jog, įsigaliojus naujoms Taisyklėms (po 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-619 „Dėl aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. D1-555 „Dėl Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kitų susijusių įsakymų pripažinimo netekusiais galios (nuo 2010 m. sausio 1 d.), bendrovė prašymą dėl jos įregistravimo į Gamintojų ir importuotojų sąvadą pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. (įregistruota buvo 2017 m. rugsėjo 22 d.), bet ne kaip numato aptariamo Įsakymo 2.3 punktas – iki 2010 m. birželio 1 d. Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamu nutarimu paskirta ekonomine sankcija bei jai inkriminuotu Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies pažeidimu grindžia tuo, kad bendrovei esant minėtame sąvade nuo 2007 m. kovo 30 d., bendrovė neprivalėjo registruotis dar kartą, atsižvelgiant į Taisyklių 3 punkte esančią nuostatą, jog gaminių gamintojai, importuotojai ir užsienio valstybių asmenys Sąvade registruojami vieną kartą, todėl byloje ginčijamas nutarimas priimtas ir juo pareiškėjai pritaikyta ekonominė sankcija nepagrįstai.

Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendrovė, kaip pripildytos gaminių pakuotės importuotoja, buvo registruota sąvade tik nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2010 m. birželio 1 d., kadangi 2010 m. kovo 31 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3 punkto pakeitimui, visiems pripildytos gaminių pakuotės, alyvų ir (ar) transporto priemonių gamintojams bei importuotojams, Taisyklių įsigaliojimo dieną turintiems jiems suteiktą unikalų Gamintojų ir importuotojų sąvado kodą, atsirado pareiga iki 2010 m. birželio 1 d. iš naujo registruotis Sąvade Taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėja šios pareigos laiku neįvykdė, todėl, 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai juridinio asmens atsakomybę už gaminių ir (ar) pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neužsiregistravus teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, pareiškėjai ginčijamu 2017 m. spalio 27 d. nutarimu buvo paskirta ekonominė sankcija.

Pareiškėjos skundo argumentai, jog įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 patvirtintoms Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėms, jai nekilo pareiga iš naujo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-555 patvirtintų Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių (galiojusių nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 49 punkte buvo nustatyta, jog gaminiais pripildytų pakuočių gamintojus ir (ar) importuotojus pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytus reikalavimus pateikusius į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas, į Sąvadą užregistruoja Aplinkos apsaugos agentūra iki kiekvienų metų birželio 1 d. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291, nauja gamintojų, importuotojų ir užsienio valstybių asmenų registravimo sąvade tvarka įtvirtinta Taisyklių 5-18 punktuose, kurių 5 punktas jau nustato pareigą gamintojams ir (ar) importuotojams, pradėjusiems alyvų, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – GIS) per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad gamintojas, importuotojas ir (ar) užsienio valstybės asmuo laikomas registruotu Sąvade, kai Agentūra suteikia jam unikalų registracijos Sąvade kodą, registraciją patvirtinančią būseną ir apie tai savo tinklalapyje paskelbia viešai. Iš minėtas Taisykles patvirtinusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. D1-291 „Dėl gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių patvirtinimo“ turinio matyti, jog 2 punktu nustatyta Taisyklių taikymo, galiojimo ir įgyvendinimo tvarka atitinkamoms gaminių (kaip jie apibrėžti Taisyklių 2.1 punkte) gamintojų ir (ar) importuotojų grupėms. Bylai aktualiame Įsakymo 2.3 punkte (aptariamo punkto redakcija priimta 2010 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-229, įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 31 d.) nustatyta, jog pripildytos gaminių pakuotės, alyvų ir (ar) transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie šių Taisyklių įsigaliojimo dieną (Taisyklės (išskyrus Taisyklių 19–22 punktus) įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.) turi jiems suteiktą unikalų Gamintojų ir importuotojų sąvado kodą, registruotis turi iki 2010 m. birželio 1 d. Taisyklėse nustatyta tvarka.

Pažymėtina ir tai, jog įstatyminis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis gamintojams ir importuotojams imperatyvią registravimosi pareigą, atsirado 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2011 m. gruodžio 22 d. priimtam Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymui Nr. XI-1893. Vadovaujantis bylai aktualios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas, redakcijos 1 dalies 1 punktu, gamintojai ir importuotojai privalo, be kita ko, registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tuo tarpu gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., 1 dalį, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.

Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama išdėstytų teisės aktų nuostatas, pažymi, jog atsakovas, vadovaudamasis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių nuostatomis, teisingai nustatė, jog pareiškėja, tiekdama Lietuvos Respublikos rinkai gaminius (pakuotes), kurias perka ir įveža iš Europos Sąjungos valstybių narių, privalėjo savarankiškai registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, kaip numato Taisyklių 5 punktas, Įsakymo 2.3 punktas, bei 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, tačiau užsiregistravo tik atsakovui pradėjus pareiškėjos patikrinimą (2017 m. rugsėjo 14 d.). Nei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, nei Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės nenustato, kad gamintojai ir (ar) importuotojai yra atleidžiami nuo pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, jei atitinkamos institucijos, šiuo atveju Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, yra fiksavusios konkrečių gamintojų ir (ar) importuotojų duomenis Gamintojų ir importuotojų sąvade dėl tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 49 punkte institucijai nustatytų pareigų vykdymo.

Taigi teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja inicijavo registraciją Gamintojų ir importuotojų sąvade tik pradėjus patikrinimą, t. y. 2017 m. rugsėjo 14 d., sprendžia, kad pareiškėja, nors ir neturėjo tikslo nesilaikyti importuotojams nustatytų pareigų, tačiau, netinkamai interpretuodama teisės aktų nuostatas, pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkte nustatytus reikalavimus. Šio pažeidimo nustatymas ir sudarė pagrindą skundžiamo nutarimo priėmimui ir dėl to kilusioms pasekmėms – pažeidimą padariusiam subjektui ekonominės sankcijos, lygios Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam jos minimumui, skyrimui.

Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, svarstydama skundžiamu nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos proporcingumo klausimą, vertina tai, kad pareiškėjos pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, padėjo tyrimo metu, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pažeidimas pašalintas patikrinimo metu, įmonė nedelsiant įsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryto pažeidimo pobūdžiu, priežastimis, pasekmėmis, aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant ŠRAAD 2017 m. spalio 27 d. nutarimą ir skiriant pareiškėjai įspėjimą.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Gilija“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. spalio 27 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. MAKS-4/ABNS-4 paskirtą ekonominę sankciją 700 Eur į įspėjimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.