- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-103-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00054-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A.
- Advokatai
- Romas Jonuška
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, nuteistiesiems A. (A.) S. ir E. (E.) M., nuteistųjų gynėjui advokatui Romui Jonuškai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. (A.) S. ir E. (E.) M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. (A.) S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausta lankytis valstybės sienos apsaugos zonoje ir bendrauti su E. M. (E. M.) bei įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus bei įpareigojimus, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų, o taip pat, per vieną mėnesį – atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos 174, 24 Eur dalį.
Vadovaudamasis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio 1-2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa neatliktos 2014-04-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir A. (A.) S. paskirta neatliktos 396 MGL (51480 Lt) (14909,63 Eur) dydžio baudos visa dalis ir laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausta lankytis valstybės sienos apsaugos zonoje ir bendrauti su E. M. (E. M.) bei įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatytą tvarką atsiskaityti, kaip vykdo draudimus bei įpareigojimus, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų, o taip pat, per vieną mėnesį – atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos 174, 24 Eur dalį.
A. (A.) S. į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2017-05-21 iki 2017-05-23.
E. (E.) M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios uždrausta lankytis valstybės sienos apsaugos zonoje ir bendrauti su A. (A.) S. bei įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatytą tvarką atsiskaityti, kaip vykdo draudimus bei įpareigojimus, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val. ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų, o taip pat per vieną mėnesį – atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos 174, 24 Eur dalį.
E. (E.) M. į bausmės laiką įskaitytas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2017-05-21 iki 2017-05-23.
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistiesiems paliktos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę nurodyta panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš A. (A.) S. ir E. (E.) M. 348,48 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. S. ir E. M. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, 2017-05-21 apie 20.23 val., veikdami bendrininkų grupėje, būdami Valstybės sienos apsaugos zonoje (toliau – VSAZ), (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose esančiame miško masyve, apie 80 m atstumu vakarų kryptimi nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VSŽ) į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, nuo medžio pagrobė ten buvusią pritvirtintą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Vilniaus rinktinei (toliau – Vilniaus rinktinė) priklausančią skaitmeninę kamerą BolyGuard MG982K-10 (toliau – skaitmeninė, MMS kamera), kurios vertė 348,48 Eur.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad kaltinamieji A. S. ir E. M. veikdami bendrininkų grupėje, būdami VSAZ kaimo prieigose esančiame miško masyve, apie 80 m atstumu vakarų kryptimi nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, nuo medžio pagrobė ten buvusią pritvirtintą skaitmeninę kamerą BolyGuard MG982K-10, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (paprastoji vagystė). Pirmosios instancijos teismas abiejų kaltinamųjų parodymus, šiems neigiant kaltę ir tvirtinant, jog jiems būnant miške šie nematė jokių kamerų, prie šių nebuvo prisilietę, miške buvo tik su metalo detektoriumi paieškoti kokių nors metalinių daiktų ar šiaip radinių bei iškėlus versiją, kad skaitmeninės kameros vagystės vietoje buvo „Audi“ automobilis ir 5 asmenys bei kiti asmenys, kurie vaikščiojo, atmetė, konstatavęs, jog tokius kaltinamųjų (šiuo metu nuteistųjų) A. S. ir E. M. parodymus paneigia liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Bendru apeliaciniu skundu nuteistieji A. S. ir E. M. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį ir juos ištesinti. Šio prašymo netenkinus – perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Apeliantai nurodydami, jog nesutinka su jų atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teikia argumentus:
3.1. Pasisakydami dėl teismo argumentų, jog yra nesuprantama, jei kaltinamieji ėjo ieškoti įvairių radinių, kodėl nei mobiliųjų telefonų, nei metalo detektoriaus su savimi nepasiėmė, apeliantai akcentuoja, kad jie teismo posėdžio metu paaiškino, jog eina pasidairyti po apylinkes tam, kad rasti „perspektyvias“ vietas kur galėtų būti radiniai, todėl, pasak apeliantų, natūralu, kad detektoriaus su savimi neima. Taip pat nurodo, kad kuomet paieškos vyksta netoli valstybės sienos, dažnai nėra ryšio, taip pat mobilusis telefonas gali persijungti į užsienio mobilųjį operatorių, jei jo signalas stipresnis nei vietinio operatoriaus, taigi, neprisiskambinsi, antra, gali gauti „brangesnę“ sąskaitą. Be to, nurodo, jog jiedu (A. S. ir E. M.) pateikė schemą, kaip suvokė savo judėjimą, o jei jie (A. S. ir E. M. ) ir buvo įvykio vietoje, tai sudarė tik dalį A. S. ir E. M. maršruto, todėl, apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad jie „ėjo į mišką kitu tikslu“, nes skaitmeninės kameros dingimo vietoje yra vienas takas, akivaizdžiai nepagrįstas.
3.2. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji pagrobė skaitmeninę kamerą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė bei nepasisakė dėl žemiau nurodytų byloje nustatytų faktų:
- pirma, skaitmeninė kamera užfiksavo (nuotrauka Nr. 2) asmenį apsirengusi megztiniu be gobtuvo, kuomet nei vienas iš apeliantų taip apsirengęs nebuvo, akcentuojant, jog apžiūra buvo atlikta juos sulaikius, t.y. tvirtinant, jog jie neturėjo jokios galimybės drabužių pasikeisti. Šį faktą patvirtina 2017-05-22 Daiktų apžiūros protokolas;
- antra, jie neturėjo jokio motyvo (jo nenurodė ir pirmosios instancijos teismas), nes kamera menkavertė, nauja įvertinta 348,48 Eur suma, o pavogta – galėjo būti realizuota tik už dalį vertės;
- trečia, liudytojas J. R. (sumontavęs kamerą) apklaustas teismo posėdžio metu, paliudijo, kad kamera buvo sumontuota 3,5 – 4,0 metrų aukštyje, taigi jos nuėmimui reikalingos kopėčios, tuo tarpu A. S. ir E. M. kopėčių neturėjo. Automobilyje jų taip pat nebuvo;
- ketvirta, A. S. ir E. M. neišgalvojo „istorijos“ su automobiliu „Audi“;
- penkta, liudytoja M. Z., tarnybinio šuns Gou-gou „šeimininkė“ patvirtino, kad minėtas šuo aptiko pėdsakus 70-80 metrų nuo kameros buvimo vietos, o kameros buvimo vietoje – ne;
- šešta, liudytojas A. B. nurodė, kad tarnybinis šuo ir negalėjo eiti kitu keliu, „nes kitu keliu žmonės nevaikšto“. Antra vertus, apeliantai paprastai, ieškodami senienų, vaikšto nepramintais takais;
- septinta, pavogta kamera buvo kito modelio. Pavogta – MG982K-10, o kaltinamasis E. M. domėjosi modeliu MG9839G;
- aštunta, į bylą pateikta A. S. ir E. M. judėjimo planas – schema 2017-05-21 paneigia, kad jie buvo prie pavogtos kameros. Kita vertus, kadangi A. S. ir E. M. nežinojo, o ir negalėjo žinoti, kurioje vietoje sumontuota pavogta kamera, galėjo ir suklysti bei praeiti kameros (pavogtos ar kitos) matomumo zonoje, tačiau toks faktas nusikalstamos veikos negali patvirtinti;
- devinta, apklausti liudytojai patvirtino, kad bent septyni žmonės žinojo kameros dislokavimo vietą, t.y. jos buvimo vieta nebuvo paslaptis. Kita vertus, akivaizdu, kad objektyviai negalima nustatyti tikslios buvusios pavogtos kameros buvimo vietos;
- dešimta, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktos informacinės laikmenos (USB rakto), kurioje nufilmuota apeliantų veikla ieškant senienų – vaikštant po laukus ir miškus, lankantis sendaikčių turguose bei parodose. Tai patvirtino ir liudytojas A. S..
3.3. Apibendrindami skundo argumentus, apeliantai, vertindami BPK 241 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, jog teismas privalo taikyti visas įstatymų numatytas priemones, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai, dėstydami nuosprendžio formai ir turiniui keliamus reikalavimus mano, kad 2018-10-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir tuo labiau teisingu, nes nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, žemesnės instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo išvadas, jų tinkamai nepagrindė. Anot apeliantų, apylinkės teismas, išvardino ne visus įrodymus, dalį jų neįvertino, nepateikė pakankamų motyvų, todėl tvirtina, kad iš esmės toks nuosprendžio surašymas yra kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo palaikymas.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
5. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. S. ir E. M. ir jų gynėjas advokatas R. Jonuška prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantai A. S. ir E. M. nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, prašo juos išteisinti, manant, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. S. ir E. M. pagrobė skaitmeninę kamerą. Tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, bandant apeliuoti į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes.
8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama nuteistųjų apeliaciniame skunde, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad žemesnės instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. S. ir E. M. kaltais padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs nuteistųjų, liudytojų parodymus, teisiamajame posėdyje peržiūrėtą vaizdinę medžiagą bei kitus rašytinius įrodymus.
10. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistųjų A. S. ir E. M. parodymus, jog jie negrobė skaitmeninės kameros, o turėjo tikslą tik ieškoti metalo bei įvairių radinių su metalo detektoriumi, nes, anot apeliantų, kai yra valstybės siena, ten draudžiama eiti, ten mažiau žmonių, todėl kasinėjimai labiau apsimoka, o metalo detektoriaus bei telefonų su savimi nepasiėmė, nes ėjo tik pasidairyti po apylinkes tam, kad rasti „perspektyvias“ vietas, kur galėtų būti radiniai, pagrįstai tokius nuteistųjų parodymus atmetė. Tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, šie nuteistųjų parodymai buvo paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl laikytini kaip pasirinka gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus.
11. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytoju J. R. (pasienio pareigūnas) parodė, kad 2017-03-31 dienos metu, (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose apie 80 m atstumu nuo VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, šios užkardos vado nurodymu, jis medyje pakabino MMS kamerą MG982K su SIM kortele, kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kamera buvo pritvirtinta medyje apie 3,5 m aukštyje, kamerą jis kabino vienas. Vaizdai, kuriuos užfiksuodavo kamera, iš karto buvo siunčiami į (duomenys neskelbtini) užkardos budėtojo kompiuteryje esantį tarnybinį elektroninį paštą bei į šios užkardos vado tarnybinį elektroninį paštą. 2017-05-21 jis iš užkardos budėtojo sužinojo, kad kamera dingo, pats kameros paieškoje nedalyvavo, tačiau 2017-05-22 nuvykęs patikrinti vietą, kur buvo pakabinęs kamerą, jis pastebėjo, kad šios nėra, aplink medį matėsi stipriai pritrypčiota, medžio kamienas apibrūžintas, šakos nulaužtos. Paaiškindamas kameros tvirtinimo ir veikimo aplinkybes, liudytojas papildomai nurodė, kad kamera yra miego rėžime veikia tik nuo judesio daviklio, jis negirdėjo, kad būtų nutekėjusi informacija apie kameros buvimo vietą, vokas su informacija buvo pas pamainos vyresnįjį, šią informaciją buvo draudžiama viešinti, kamera buvo pakabinta tokioje vietoje, kur labai mažai judėjimo pelkėtoje vietoje, ji buvo tvirtinama dėl kontrabandos gabenimo. Pažymėjo, jog šiuo atveju kamera pati užfiksavo jos dingimą faktą, iš pradžių buvo einantys asmenys, o paskui matėsi, jog kamerą nuiminėjama (1 t., b.l. 46-48, t. 3, b.l. 69, 72-74). Liudytojas A. B. - pasienio ((duomenys neskelbtini) užkardos) pareigūnas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme, nuosekliai aiškino, kad vykdant tarnybą 2017-05-21 (duomenys neskelbtini) užkardoje, 20.08 val. buvo gauta nuotrauka iš MMS kameros, kurioje buvo užfiksuotas vyras apie 25 metų amžiaus juodais plaukais, juodomis treningo kelnėmis, juodas megztinis; 20.12 val. gauta antra nuotrauka, kurioje užfiksuotas vyras juodais plaukais, juodomis treningo kelnėmis, juodu džemperiu buvo apie 23 metų amžiaus. Po šių nuotraukų dar buvo gautos 3 nuotraukos, pagal kurių vaizdą buvo matyti, kad skaitmeninė kamera yra nuimama nuo medžio (T. 1, b.l. 11-16). Po pirmos nuotraukos gavimo užkardos kompiuteryje, nedelsiant buvo pradėta paieška. Jaunesniajam specialistui R. C. buvo duotas nurodymas ieškoti įtartinų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose. Kinologui pasieniečiui L. V. su tarnybiniu šunimi liepė ieškoti įtariamųjų asmenų VSAZ, kuris pradėjo paiešką kartu su kinologe jaunesniąja specialiste M. Z., kuri buvo taip pat su tarnybiniu šunimi. Atvykus į įvykio vietą kur buvo pritvirtinta skaitmeninė kamera, ant medžio jos nebuvo, matėsi nulaužtos šakos, nulupta medžio žievė. Tarnybinis šuo pradėjo eiti pėdsakais į Lietuvos gilumą. Tuo metu pasienio ruože R. C. rado miške paslėptą transporto priemonę Opel Vectra. Patikrinus buvo nustatyta, kad automobilio valdytojas yra E. M.. Neužilgo prie automobilio priėjo du asmenys E. M. ir A. S., kurie paaiškino, kad su metalo ieškikliu ieškojo metalo ir nepastebėjo kaip įėjo į VSAZ. Tuo tarpu apžiūrėjus automobilį „Opel Vectra“ apžiūros protokolu (t.1, b.l. 142-154) užfiksuota, jog automobilyje buvo rastas geltonos spalvos metalo detektorius ir mobiliųjų ryšių telefonai. E. M. ir A. S. buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) užkardą (t. 3, b.l. 92, 98-100, 105-106). Tokius liudytojo A. B. parodymus patvirtino ir liudytoja M. Z. (t. 3, b.l. 93, 95, 97-98), nurodydama, kad 2017-05-21 20.50 val. atvyko į įvykio vietą prie VSŽ (duomenys neskelbtini) ir panaudojo tarnybinį šunį Gou-Gou pėdsakų paieškai. Tarnybinis šuo suuodė žmogaus pėdsakus ir nuvedė jais apie 1800 m į Lietuvos gilumą, link (duomenys neskelbtini) k., priėjus kelių sankryžą tarnybinis šuo pasuko kairėn ir vedė kelio pakraščiu dar apie 350 m, kol nusuko dešinėn į miško keliuką ir apie 300 m privedė prie jau sulaikytų asmenų (kaltinamųjų) ir transporto priemonės Opel Vectra miške. Liudytoja pažymėjo, kad kitų pašalinių asmenų toje zonoje nebuvo, o tuo atveju, kuomet jie ir būtų, tarnybinis šuo turėjo tai pajūsti. Nors skunde tvirtinama, jog šuo aptiko pėdsakus tik 70-80 metrų nuo kameros buvimo vietos, o kameros buvimo vietoje – ne, tokie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Liudytoja M. Z. apklausiama teisme ir papildomai paaiškindama šuns pėdsakų aptikimo aplinkybes, nurodė ne tai, jog pėdsakai buvo aptikti tik 70-80 metrų atstumu nuo kameros, o aplinkybę, jog atstumas nuo valstybės ženklo iki kameros vietos buvo 70-80 metrų atstumu. Taip pat liudytoja M. Z. pažymėjo, jog šuo iškart aptiko pėdsakus, šuns darbas buvo nuoseklus, nes netgi ir ant samanų buvo matyti švieži pėdsakai. Taip pat nurodė, jog šuo aktyviai žymėjo tą medį, leido suprasti, kad kažkas vyko su tuo medžiu, nes buvo nulaužytos šakos, o kaip ji suprato, po to ta informacija ir pasitvirtino, kad būtent ant to medžio kamera ir buvo. Todėl apeliantų argumentai, jog jie ieškodami senienų, vaikšto nepramintais takais, nepaneigia jiems inkriminuotos vagystės fakto. Liudytojai pasieniečiai G. N. ir kinologas L. V. (t. 3, b.l. 95-97,103-106) parodė, kad skaitmeninės kameros buvimo vieta nebuvo nustatyta, niekas jos nerado, nes skaitmeninė kamera galėjo būti numesta į vandenį, kad tuomet tarnybinis šuo gali tokiu atveju ir neužuosti, nes tarnybinis šuo iškart griebia pėdsakus, stiprų kvapą, o jeigu kamera buvo įmesta į vandenį ar pelkę, tai šuo jau tokio kvapo neužuodžia. Taigi, liudytojai (pasienio pareigūnai) aiškiai patvirtino, kad apieškojo plotą aplink kamerą, tam buvo pasitelktas ir tarnybinis šuo, tačiau kameros surasti nepavyko. Be to, liudytojai nurodė, kad buvo apžiūrėtas medis, kurio šakos buvo aplaužytos, todėl akivaizdu, kad lipdamas žmogus į medį ir sugebėjo aplaužyti šakas, todėl atmestina ir nuteistųjų versija, jog kameros nuėmimui buvo būtinos kopėčios.
12. Apeliantų keliama versija, neva skaitmeninę kamerą galėjo pagrobti kiti toje teritorijoje vaikštantys asmenys, kurie buvo atvažiavę automobiliu „Audi“, vėlgi atmestina kaip nepagrįsta. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. N. nurodė, jog jam buvo duota užduotis patruliuoti pirmyn – atgal, link (duomenys neskelbtini) kaimo ir stebėti kitus galimus asmenis dėl ko nuvažiavo patruliuoti ir į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame buvo sustabdęs „Audi“ automobilį. Jame esantys 5 asmenys buvo patikrinti per pasienio bazės duomenis, apieškotas automobilis, nustatyta, kad šie asmenys atvažiavo pas senelius, pateikė dokumentus, jie nesukėlė pareigūnui įtarimų, buvo gražiai apsirengę, nesuprakaitavę, pažymėdamas, kad būtent sulaikyti apeliantai (nuteistieji) buvo suprakaitavę, jų balsas drebėjo, buvo išsigandę. Taip pat liudytojas nurodė, kad šiame „Audi“ automobilyje nebuvo rasta kamera, šis automobilis nebuvo paruoštas kontrabandai. Taigi minėtas liudytojas patvirtino, kad buvo sustabdęs „Audi“ automobilį, apibūdino tuos asmenis, kaip neatitinkančius nuotraukose esančių tamsiai apsirengusių asmenų. Todėl nuteistųjų keliama versija, kad kiti asmenys vaikščiojo teritorijoje, kurioje buvo pavogta skaitmeninė kamera, yra atmetama, juo labiau, kad kaip ir minėta, panaudotas Vilniaus rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos tarnybinis šuo Gou-Gou suuodė žmogaus pėdsakus ir pėdsakų keliu nuvedė nuo vietos kur buvo įrengta skaitmeninė kamera būtent iki palikto automobilio Opel Vectra prie kurio ir priėjo apeliantai, po ko šie buvo sulaikyti.
13. Tiek apeliaciname skunde, tiek apklausiami teisiamajame posėdyje abu nuteistieji neigia, kad nuotraukose užfiksuoti būtent jie, tvirtina, jog skaitmeninė kamera užfiksavo (nuotrauka Nr. 2) asmenį apsirengusi megztiniu be gobtuvo, kuomet nei vienas iš apeliantų taip apsirengęs nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs daiktų apžiūros protokolus, peržiūrėjęs vaizdinę medžiagą (t.1, b.l. 115-119; T.3 b.l. 89-90, 94, 100, 106), apklausęs liudytojus šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog pagal drabužius ir veido bruožus galima atpažinti, kad kamera pavaizdavo būtent kaltinamuosius: E. M. buvo lygiai su tokiais pat drabužiais, kokie užfiksuoti nuotraukoje, t.y. su tamsios spalvos megztiniu, kuris yra su gaubtuvu bei priekyje per vidurį susisega baltos spalvos užtrauktuku ir ant kelnių šonų iš dešinės ir kairės pusių yra po tris baltos spalvos juostelės. Nuotraukoje matomas E. M. megztinio gaubtuvą yra užsidėjęs ant galvos. A. S. plaukai ir asmens skaitmeninės kameros pavaizduotoje nuotraukoje yra juodos spalvos. Tokią išvadą teismui leido daryti ir teisme apklausto liudytojo R. C. parodymai, kuris nurodė, kad kai pamatė kaltinamuosius prie automobilio, jis iškart atpažino, kad tai yra tie patys asmenys, kuriuos skaitmeninė kamera pavaizdavo nuotraukose, pažymėjo, kad skaitmeninės kameros nuotraukos buvo spalvotos, iš nuotraukose užfiksuoti duomenys - viskas, tiek profilis, tiek džemperis atitiko ir sulaikyto asmens požymius - E. M.. Taip pat pažymėjo, jog vieną asmenį – E. M. jis pažįsta nuo vaikystės ir jį iš karto atpažino. Be to, teisminio nagrinėjimo metu (pirmosios instancijos teismui peržiūrėjus vaizdinę medžiagą) papildomai apkausti liudytojai A. B. ir G. N. pažymėjo, jog iš nuotraukų kaltinamųjų profilis atitinka, juos galima atpažinti pagal drabužius ir veido bruožus, akcentuodami, jog sulaikytas E. M. buvo lygiai su tokiais pat drabužiais, kokie užfiksuoti nuotraukoje, pabrėžiant, jog A. S. ir 2018-09-17 posėdyje yra panašiai apsirengęs (pastebėdamas - juodai). Šias aplinkybes siejant su tuo, kad šuo iš vietos, kurioje buvo pagrobta kamera, nuvedė iki nuteistųjų automobilio, neneigia išvados, o patvirtina ją, kad vaizdinėje medžiagoje ir nuotraukose užfiksuoti būtent nuteistieji A. S. ir E. M..
14. Nuteistųjų argumentai, kad jiedu nežinojo, o ir negalėjo žinoti, kurioje vietoje sumontuota pavogta kamera, nepastebėjo kaip įėjo į VSAZ, o vogti kameros neturėjo motyvo, nepaneigia padarytos išvados. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. S. anksčiau 2014-04-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (2014-04-24 nuosprendis) buvo nuteistas už kontrabandinių daiktų gabenimą būtent toje teritorijoje, kur buvo pavogta skaitmeninė kamera, t. y. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia aplinkybė žemesnės instancijos teismui leido daryti išvadą, kad minėti nuteistųjų parodymai neatitinka tikrovės. Be to, mobiliojo ryšio telefono Samsung GT S7390 SMS žinučių išklotinių duomenys (kurie detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kurių apygardos teismas nebekartoja) patvirtina, kad pokalbis tarp kaltinamųjų vyko būtent apie skaitmeninę kamerą (MMS) ir reikalingą kompiuterinę programą ieškoti skaitmeninę kamerą bei vietovę, kurioje ir buvo įvykdyta vagystė. Tai liudija, kad nuteistųjų bendrais veiksmais buvo planuojama iš anksto pasisavinti šią kamerą. Aplinkybės, jog pavogta kamera buvo kito modelio (pavogta – MG982K-10), o nuteistasis E. M. domėjosi modeliu MG9839G, vėlgi nepaneigia vagystės fakto, nes kaip paaiškino R. M. ((duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis specialistas) kameros Bolyguard MG982K-10M ir Bolyguard MG983G-30M yra skaitmeninės žvalgymo kameros, kurios yra to paties gamintojo, jų veikimo principas yra toks pat, šiek tiek skiriasi tik kai kurie funkciniai parametrai, t.y. abi kameros programuojamos vienodai (identiškai), tik skiriasi nuotraukų kokybė ir atsiuntimo laikas. Be to, nors kaip nurodo apeliantai, jų pirmosios instancijos teismui pateikta USB rakto laikmena patvirtina, kad nutreistieji galėjo ieškoti radinių (kaip nurodo „senienų“), tai nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistiesiems inkriminuotos vagystės fakto, juolab, jog E. M. pažįstamam A. L. niekad neminėjo, kad šis užsiima radinių paieška, šis liudytojas nurodė, jog aplinkybė, kad E. M. užsiima radinių paieška – jam yra staigmena. Taigi aptartos aplinkybės paneigia šiuos apeliacinio skundo argumentus ir patvirtina, jog vis tik A. S. įvykio vieta buvo žinoma, o motyvas galimas ne vien tik kamera pasinaudoti savo tikslais, bet ir palengvinti kontrabandos gabenimą, nes liudytojų (pasienio pareigūnų) parodymais nustatyta, jog skaitmeninė kamera šioje vietoje ir buvo įmontuota būtent dėl buvusių kontrabandos atvejų. Netikėti liudytojų (pasienio pareigūnų) parodymais, kaip pagrįstai sprendė žemesnės instancijos teismas, jokio pagrindo nėra, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ir nepagrįstai apkalbėti nuteistuosius.
15. Taigi nagrinėjamu atveju jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamieji A. S. ir E. M. veikdami bendrininkų grupėje, būdami VSAZ esančioje (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose esančiame miško masyve, apie 80 m atstumu vakarų kryptimi nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, nuo medžio pagrobė ten buvusią pritvirtintą Vilniaus rinktinei priklausančią skaitmeninę kamerą BolyGuard MG982K-10, nekyla. Byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. S. ir E. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistųjų kaltės klausimu. Nuteistųjų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistųjų kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir A. S. bei E. M. išteisinti nėra pagrindo. Nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtina apeliantai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo vertinama ne atskirų, o visų surinktų įrodymų visuma, nurodoma, kodėl vieni įrodymai atmetami, o kitais vadovaujamasi. Priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
16. Remiantis išdėstytų argumentų visuma darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nuteistųjų apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų A. (A.) S. ir E. (E) M. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.