Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi, bylos dalyviams neišreiškus prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. vasario 9 d. atsakovas ir pradinis kreditorius „Swedbank“, AB sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 17-007730-EG, pagal kurią bankas atidarė atsakovui kredito limito sąskaitą ir suteikė sutartyje numatyto dydžio kredito limitą (atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur kredito limitas, mėnesinio mokėjimo suma – 50 Eur, kredito grąžinimo terminas – 24 mėnesiai, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – 1 217,70 Eur, metinė palūkanų norma – 19 procentų, delspinigių norma – 0,05 procento per dieną, fiksuotų įmokų kredito kortelės galiojimo terminas iki 2020 m. sausio 31 d.) Atsakovas įsipareigojo bankui paimtą kreditą grąžinti per kredito grąžinimo terminą, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus (grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus) vykdė netinkamai, todėl 2018 m. kovo 7 d. pradinis kreditorius kreipėsi į atsakovą su pretenzija Nr. SR/18-5912 ir pareikalavo iki 2018 m. kovo 27 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Skola padengta nebuvo, todėl 2018 m. kovo 28 d. „Swedbank“, AB vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 846,99 Eur negrąžinto kredito ir 113,54 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (reikalavimo perleidimo dieną palūkanų įsiskolinimas sudarė 11,25 Eur; po reikalavimo perleidimo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. palūkanų įsiskolinimas sudarė dar 102,29 Eur).

2017 m. spalio 23 d. pradinis kreditorius „Swedbank“, AB reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kuris 2017 m. spalio 24 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui (e. b. l. 5-8, 25). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

Bylos duomenimis tarp ieškovo ir atsakovo vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį priėmė ir įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui negrąžintą kredito dalį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), minėtų aplinkybių neginčija ir pats atsakovas. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nekyla ginčo ir dėl negrąžintos kredito sumos – 846,99 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 846,99 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinas 846,99 Eur negrąžintas kreditas.

Sutarties 10.1 punkte buvo numatyta, jog palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos, o tuo atveju, jei taikomas nemokamas periodas, kitą dieną po dienos, kai baigiasi nemokamas periodas, ir skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėjas padengia paimtą kreditą. Sutartyje buvo numatyta 19 proc. metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs paimto kredito, ieškovo reikalavimas dėl jo iki 2018 m. lapkričio 15 d. priskaičiuotų iš viso 113,54 Eur palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją, priteisimo ir 19 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1, 2 dalys).

Sutarties 11.4 punkte buvo numatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl iš viso priskaičiuotų 76,23 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 036,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas J. S. dėl sunkios finansinės padėties prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis per metus laiko.

Ieškovas savo pozicijos dėl iš atsakovo priteistinos skolos mokėjimo išdėstymo teismui nepateikė.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant sprendimo išdėstymo klausimus, reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją.

Teismas pažymi, kad atsakovas kartu su prašymu nepateikė jokių jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas, prašydamas išdėstyti skolos mokėjimą, nenurodo, kokią sumą per mėnesį jis gali skirti skolai padengti, kiek laiko jis turės praleisti pataisos namuose ir pan.

Taigi, sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymas, kuomet ieškovui būtų mokamos labai mažos įmokos, bei atidėjus skolos mokėjimą ilgesniam terminui, pažeistų ir ieškovo interesus. Be to, atsakovas, teigdamas, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nenurodė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir vėliau jis galės realiai mokėti didesnes įmokas ieškovei. Atsakovas nenurodė, kokias pastangos yra dedamos tam, kad jis gautų didesnį atlyginimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė CPK 284 straipsnyje nurodytų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui. Nors byloje esantys duomenys neatskleidžia atsakovo turtinės padėties, tačiau iš esamų dokumentų galima daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis nėra gera. Įvertinus atsakovo prašymą, galima būtų daryti prielaidą, kad atsakovo turtinė padėtis apriboja galimybę iš jo priteistą sumą sumokėti iš karto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savaime pakankamos teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas sąskaitas bankuose ir jose esančias lėšas, duomenų, kokias išlaidas patiria per mėnesį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, priteistos sumos dydį, darytina išvada, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl sprendimu priteistos skolos mokėjimo išdėstymo, būtų pažeisti ieškovo teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Pažymėtina, kad atsakovas dėl skolos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis tiesiogiai į ieškovą ir tartis dėl skolos mokėjimo grafiko.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 23 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, įm. k. 11919806, 846,99 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 99 ct) skolą, 113,54 Eur (vieno šimto trylikos eurų 54 ct) palūkanas, 76,23 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 23 ct) delspinigius, 19 (devyniolikos) proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 846,99 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 036,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.