Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Pašilaita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pašilaita“ ieškinį atsakovams A. K. bei A. K. dėl įsiskolinimo išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl bendraturčių pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, skirtas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti bei prižiūrėti.

Ieškovas UAB „Pašilaita“ yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius bei teikia šių objektų eksploatavimo, administravimo ir komunalines paslaugas. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra atsakovai, todėl atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai turi išlaikyti bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas. Atsakovai už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. mokėjo nepilnai, todėl už šį laikotarpį susidarė 2 417,80 Lt įsiskolinimas. Ieškovas ieškiniu prašė teismo išieškoti iš atsakovų solidariai 2 417,80 Lt įsiskolinimą, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino ieškininius reikalavimus ir pašė teismo išieškoti iš atsakovų solidariai 1480,90 Lt įsiskolinimą, procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas, nuo delspinigių išieškojimo 936,90 Lt sumai atsisakė (b.l. 257-259).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Taipogi teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už elektros ūkio priežiūrą. Remiantis 2005 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintomis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priedu akivaizdu, kad elektros ūkio darbai yra itin svarbūs ir esant nuolatiniam jų neteikimui visa elektros sistema būtų sutrikusi. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl šilumos ūkio priežiūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovams A. K. ir A. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantas UAB „Pašilaita“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir kito turto priežiūros paslaugas nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (b.l. 4-8). Apeliantas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (b.l. 94-97). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė dalies savo reikalavimų (b.l. 260-264). Apeliantas UAB „Pašilaita“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi jo nuomone jis buvo priimtas pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, o būtent teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo reikalavimo teisę pagrindžiančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – juos turi įrodyti, atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, byla Nr. 3K-3-98/2008). Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra besąlygiškai įrodytos. Ta aplinkybė, kad atsakovas išreiškė nesutikimą su ieškovo reikalavimais, tačiau neįrodė atsikirtimus neginčijamai pagrindžiančių aplinkybių, yra vienas iš dėmenų, kurio pagrindu teismas sprendžia, ar yra įrodytas faktinis ieškovo reikalavimų pagrindas.

Iš ieškinio reikalavimų ir atsiliepimo į jį matyti, kad atsakovai ginčijo apelianto reikalaujamas priteisti sumas, o būtent: 198,38 Lt už eksploatavimą; 74,02 Lt ir 437,34 Lt už šilumos ūkio priežiūrą; 60,23 Lt už remonto darbus; 11,68 Lt už laiptinių valymą; 299,51 Lt už elektros ūkio priežiūrą; 39,58 Lt už rūsių valymą; 7,47 Lt už kanalizacijos valymą; 13,13 Lt už stiklo blokų mūrijimą; 0,25 Lt už staliau darbus; 0,55 Lt techninės patalpos remontą; 16,01 Lt už foto rėlės pakeitimus; 1 Lt už šalto vandens ventilių keitimą; 5,94 Lt už konteinerinės durų remontą; 8,44 Lt už elektros varžų montavimą; 13,11 Lt už UAB „Avarija“ suteiktas paslaugas; 189,12 Lt už namo techninę priežiūrą; 19,33 Lt už bendrąją elektrą (b.l. 94-97, 111-113).

Iš minėto aišku, kad atsakovai neneigia savo pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas kaip numatyta CK 4.82 str. 3 d., tačiau nesutiko, jog apeliantas suteikė paslaugas už aukščiau minėtas prašomas priteisti sumas.

Mokesčiai už šilumos ūkio priežiūrą.

Apeliantas paaiškino, kad mokesčiai už šilumos ūkio priežiūrą yra apskaičiuojami remiantis CK 4.82 str. 3 d. ir 2004 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-569 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 2 p. Taip pat nurodė, kad nuo 2008 metų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros paslaugos buvo teikiamos pagal 2008 m. sausio mėn. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Bendrųjų namo objektų, taip pat bendrų šiame name esančių tinklų išlaikymas yra grindžiamas visų bendrasavininkų prievole šią nuosavybę išlaikyti, kas yra įtvirtinta ir įstatymo nuostatose (CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d.). Iš apelianto pateiktų įrodymų aišku, kad laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugas teikė pats apeliantas, o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šias paslaugas teikė AB „City service“. Pagal 2004 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimą Nr. 1-569 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ mokesčiai už šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimą yra renkami pagal nustatytą tarifą, dauginant iš daugiabučio gyventojams priklausančių patalpų naudingojo ploto. Pažymėtina, kad sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimais taip pat nustatyta panaši kainos skaičiavimo metodika kaip ir minėtame Vilniaus savivaldybės tarybos priimtame norminiame akte, t.y. nustatomas atitinkamas tarifas, kuris dauginamas iš naudingojo gyventojams priklausančių patalpų ploto. Tiek savivaldybės tarybos patvirtintame norminiame akte, tiek sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugų apimtis, jų teikimo periodiškumas ir pan. Ginčo tarp šalių dėl to, kad šildymas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nebūtų buvęs teikiamas, nėra. Atsakovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog apelianto teiginiai apie subjektus, ginčo laikotarpiu teikusius namo šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo paslaugas, būtų klaidingi, t.y. kad minėtas paslaugas būtų teikę kiti asmenys nei nurodė apeliantas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimą dalyje dėl 511,36 Lt priteisimo iš atsakovų už šilumos ūkio priežiūrą priėmė nepagrįstą sprendimą, klaidingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei neatsižvelgęs į nustatytą norminį šio pobūdžio paslaugų teikimo reglamentavimą.

Mokesčiai už namo techninę priežiūrą (eksploatavimą).

Apeliantas teigia, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugos yra teikiamos nuolatos, jos ne visada pasireiškia akivaizdžiu rezultatu. Su tokiu aiškinimu nesutikti negalima, tačiau pažymėtina, kad paslaugos už namo techninę priežiūrą (eksploatavimą) yra apmokamos pagal faktines sąnaudas. Tokia išvada darytina įvertinus šios srities paslaugas reglamentavimą nustatančių teisės aktų turinį. Pažymėtina, kad apeliantas namo techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas teikė vadovaudamasis 1999 m. liepos 8 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, 2000 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 643V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 1999 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 1283V dalinio pakeitimo“, o nuo 2009 m. sausio mėn. gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslauga buvo teikiama 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties su AB „City service“ pagrindu.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintus „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus“ ir „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą“ daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – tai nuolatinis namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą.

Esant tokiai situacijai vien tik norminių teisės aktų, kuriais vadovaujantis yra renkamas mokestis, bei sutarties su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo buvimas nėra pakankamas juridinis pagrindas konstatuoti, jog apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovų 198,38 Lt už eksploatavimą ir 189,12 Lt už namo techninę priežiūrą yra pagrįstas. Nepateikus į bylą namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų planų – grafikų, gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo, kuriame nurodyti ieškovo atlikti darbai, atitinkantys Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl mokesčio už eksploatavimą ir namo techninę priežiūrą priteisimo iš atsakovų pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

Mokesčiai už bendrąją elektrą ir elektros ūkio priežiūrą.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą priteisti iš atsakovų mokesčius už bendrąją elektrą ir elektros ūkio priežiūrą. Apeliantas UAB „Pašilaita“ teigia, kad elektros eksploatavimo darbų sąrašas yra numatytas 2005 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priede.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į faktą, jog kaip ir skaičiuojant mokesčius už namo techninę priežiūrą (eksploataciją), siekiant pagrįsti savo reikalavimą nepakanka nurodyti tik norminius aktus, kurių pagrindu mokesčiai skaičiuojami, bei pateikti sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, dėl paslaugų teikimo (šiuo atveju 2006 m. rugsėjo 1 d. sutartį Nr. PS/(duomenys neskelbtini) su UAB „Namų priežiūros centru“). Atsakovams išreiškus nesutikimą su apelianto reikalaujamomis priteisti sumomis už elektros ūkio priežiūrą, apeliantas siekdamas įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą privalėjo pateikti konkrečius įrodymus apie priežiūros paslaugų teikimą, pavyzdžiui priežiūros ir profilaktinio remonto darbų planus – grafikus ir pan. Nepateikus šių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti iš atsakovų 299,51 Lt už elektros ūkio priežiūrą.

Pažymėtina, kad apeliantas ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų (faktines sąnaudas patvirtinančių duomenų), liudijančių reikalavimų priteisti 8,44 Lt už elektros varžų montavimą; 19,33 Lt už bendrąją elektrą pagrįstumą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas būtų klaidingai juos atmetęs.

Mokestis už valymo darbus.

Apeliantas UAB „Pašilaita“ teigia, jog teismo pozicija nepriteisiant iš atsakovų įsiskolinimo, susidariusio už laiptinės valymą, yra nesuprantama. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Iš apelianto pateiktų paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad valymo darbų paslaugos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo teikiamos pagal apelianto ir S. P. įmonės „Srėdė“ 2005 m. gruodžio 21 d. pasirašytą sutartį. Iš sutarties turinio aišku, kad mokestis už valymo paslaugas yra skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus. Nepateikus į bylą valymo grafikų ar kitų įrodymų, kad bendrojo naudojimo patalpas valė būtent S. P. įmonės „Srėdė“ darbuotojai, sąskaitų už faktiškai atliktą darbą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus priteisti 11,68 Lt už laiptinių valymą, 39,58 Lt už rūsių valymą, 7,47 Lt už kanalizacijos valymą kaip neįrodytus.

Mokestis už atliktus remonto darbus.

Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimus priteisti jo patirtas išlaidas atliekant remonto darbus kaip neįrodytus. Su tokia teismo pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų, lokalinių sąmatų, iškvietimo kortelių, darbų užsakymų aktų, sąskaitų – faktūrų (b. l. 207-242) matyti, kad apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovų 60,23 Lt už remonto darbus; 13,13 Lt už stiklo blokų mūrijimą; 0,25 Lt už staliau darbus; 0,55 Lt techninės patalpos remontą; 16,01 Lt už foto rėlės pakeitimus; 1 Lt už šalto vandens ventilių keitimą; 5,94 Lt už konteinerinės durų remontą; 13,11 Lt už UAB „Avarija“ suteiktas paslaugas (viso 110,22 Lt) yra pagrįstas bei įrodytas rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 str.). Konstatavus, jog darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, buvo faktiškai atlikti bei esant atsakovų pareigai proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, remonto, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl minėtų sumų priteisimo, todėl jos solidariai priteistinos iš atsakovų A. bei A. K. apelianto UAB „Pašilaita“ naudai.

Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą apelianto naudai iš atsakovų priteistina dalis už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 45 Lt. Kitos išlaidos atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis reikalavimų atmesta, paliekamos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti:

Ieškovui UAB „Pašilaita“ į/k (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteistą įsiskolinimo sumą padidinti iki 707,36 Lt (511,36 + 110,22+ 85,78).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų A. K. ir A. K. ieškovo UAB „Pašilaita“ naudai 45 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.