- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-281-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00945-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4746-955/2015 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 243,40 Eur iki jo pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo priteisti sūnui 8762,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Nurodė, kad šalys kartu negyvena, ieškovė su vaiku gyvena motinos bute, moka visus mokesčius. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda motina. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – sodą, kuriame yra sodo namelis, automobilį. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, nuo vaiko gimimo kelis kartus davė apie 1000 Lt (289,62 Eur). Vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia po 486,79 Eur, todėl atsakovas privalo prie vaiko išlaikymo prisidėti puse šios sumos. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis verslininkas, turi daug turto, gauna pajamas iš ūkinės veiklos, kurių dydis nenustatytas. Ieškovės nuomone, atsakovas yra pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą, yra sveikas, darbingas. Atsakovas neįrodė, kad išlaikymo teikti negali. Atsakovui nuo gimimo beveik neteikus vaikui išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 243,40 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė šalių nepilnamečio sūnaus A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. sausio 22 d. ) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą įstatymo nustatyta tvarka, lėšas uzufrukto teise ieškovei išimtinai tvarkant vaiko poreikiams patenkinti; kitą ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, atsakovas vaiko nepageidauja auginti, be to, atsakovo sveikatos būklė neleistų sūnumi pasirūpinti. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 486,79 Eur. Pateikti kasos kvitai nepagrindžia vaikui išleidžiamos sumos, nes negalima nustatyti, kad prekės buvo skirtos vaiko poreikiams tenkinti. Pagal kasos kvitus buvo apsipirkta panaudojant bent septynias „Maxima“ parduotuvės nuolaidos korteles, tai sukelia pagrįstų abejonių ieškovės sąžiningumu. Ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 550 Eur, todėl abejotina, ar beveik visas pajamas ji skiria tik vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai finansiškai padeda motina bei kad motina turi galimybes tokią pagalbą teikti. Sprendė, kad 4,5 metų sveiko vaiko išlaikymui 486,79 Eur suma per didelė, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Įvertinęs vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, atsižvelgęs į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendė, jog protingiems poreikiams patenkinti pakanka 300 Eur. Nurodė, jog objektyviai nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties negali, nes šalys jos išsamiai neatskleidė. Sprendė, jog šalių turtinė padėtis pakankamai gera. Tai patvirtina šalių naudojimasis mokamomis advokato paslaugomis, o ne valstybės garantuojama teisine pagalba. Nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo. Šalys nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo panaši į dabartinę. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek skyrė vaikui lėšų per praėjusius trejus metus, nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovas išlaikymo neteikė, o atsakovas – kad išlaikymą teikė. Atsakovo dalyvavimą vaiko gyvenime ir rūpinimąsi juo iki 2015 m. sausio mėnesio patvirtino liudytojos parodymai, aplinkybė, kad tėvas pasiimdavo vaiką iš darželio. Konstatavo, kad vaiko gyvenime aktyviai dalyvavo abu tėvai, atsakovas neturėjo įstatymiškos pareigos teikti vaikui išlaikymą kiekvieną mėnesį konkrečia pinigų suma, iki ieškinio pateikimo ginčo tarp šalių dėl išlaikymo dydžio ir formos nebuvo, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, ir įrodymų vertinimo taisykles. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Teismas padarė neteisingą ir prieštaraujančią kasacinio teismo praktikai išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos teikti vaikui išlaikymo pinigine išraiška. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas liepė ieškovei pasirinkti jo gerus santykius su vaiku arba išlaikymą. Atsakovas nepirko vaikui jokių daiktų, skirtų jo būtiniausiems poreikiams, piktnaudžiavo ieškovės siekiu, kad vaikas bendrautų su tėvu. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis materialiai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismas nepasisakė, kokias faktines aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo šalys pripažino. Šalims pradėjus gyventi skyriumi nuo 2011 m. rudens iki ieškinio padavimo dienos, atsakovas perdavė ieškovei apie 1000 Lt (289,62 Eur) per kelis kartus. Teismas neįvertino, kad atsakovas neginčijo, jog išlaikymo neteikė. Atsakovas nenurodė, kad apskritai būtų teikęs sūnui išlaikymą, būtų pirkęs kokius nors daiktus, teigė, kad jis negali sūnui teikti išlaikymo, kadangi privalo išlaikyti kitus du vaikus. Sūnumi rūpinosi išskirtinai ieškovė už savo pinigines lėšas. Kauno mokyklos–darželio (duomenys neskelbtini), pažyma neleidžia teigti, kad atsakovas teikė materialinį išlaikymą, nes darželio išlaidas padengia ieškovė. Teismas neįvertino nutarties, kuria priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą. Atsakovas neginčijo šios nutarties ir neįrodinėjo, kad išlaikymą teikė, o ieškovė neteisėtai prašo priteisti laikiną išlaikymą. Liudytojos G. L. M. parodymai nelogiški. Ji neteisingai nurodė šalių išsiskyrimo datą ir tai, kad tėvas duodavo vaikui pinigų. Šiuo metu vaikui yra 4 metai ir iki šiol jis nėra pajėgus disponuoti pinigais, juolab to negalėjo daryti būdamas vienerių metų. Liudytoja neteisingai teigė, jog vaikas kiekvieną savaitgalį praleisdavo su jais. Vaikui nebuvo vienerių metų, todėl tik ieškovė galėjo pasirūpinti vaiku. Teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis gera, todėl iš jo priteistinas prašomas išlaikymo įsiskolinimas.
Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą, netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010, išaiškino, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Reikėjo įvertinti, kaip skiriasi šalių finansinė padėtis ir kuri iš jų turi daugiau galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Teisingai nustatęs ieškovės gaunamas pajamas, neteisingai nustatė atsakovo gaunamas pajamas, neįvertino, kad atsakovas turi ir kitų pajamų. Neįvertino aplinkybės, kad atsakovas 2015 m. vasario 17 d. padengė 55 000 Eur kredito įsipareigojimą, turi įmonės akcijų, nekilnojamojo turto, dalį jo nuomoja. Antstolis 2015 m. gegužės 20 d. protokolu užfiksavo, pastate (duomenys neskelbtini), yra įsikūręs autoservisas, kuris teikia automobilių remonto paslaugas (pastatas priklauso atsakovui). Tai leidžia teigti, kad atsakovas turi kitų pajamų, susijusių su automobilių remontu. Atsakovo gaunamos pajamos ir jam priklausančio turto vertė kelis kartus didesnė už ieškovės, todėl atsakovas turi padengti didesnę sūnaus išlaikymo dalį.
Ieškovė pateikė dokumentus, kurie pagrindžia buto išlaikymo sąnaudas, tačiau teismas jų neįvertino, neatsižvelgė į lentelę, pasisakė dėl nuomos mokesčio, kuris nėra mokamas. Buto išlaikymo išlaidas dengia ne tik buto savininkai. Ieškovė apmoka buto išlaikymo išlaidas, nes butu naudojasi tik ji su vaiku. Pateikė vieno mėnesio buto išlaikymo išlaidas, tačiau į jas neįtraukė su einamuoju remontu ir buitinių daiktų įsigijimu susijusių išlaidų, nes tą mėnesį nieko neįsigijo. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad išlaidos viršijo vidutines mėnesio pragyvenimo išlaidas. Mažamečiui vaikui drabužiai, avalynė reikalinga kasmet, mažiausiai viena žieminių, rudeninių, vasarinių batų pora, basutės vaikų darželyje, šlepetės namuose, darželyje reikalingi sportiniai batai. Vienos poros vidutinė kaina apie 35 Eur. Teismas turėjo įvertinti, kad vaikui reikalingi drabužiai darželyje, namuose ir į lauką. Vaikas judrus, todėl drabužiai plyšta, reikalingi kiti drabužiai. Drabužių kainą nurodžiusi sąžiningai. Atsakovas tik formaliai ginčijo išlaidams drabužiams, nepateikdamas jokių skaičiavimų, kad vaiką galima išlaikyti mažesnėmis išlaidomis.
Prašo pakeisti sprendimą, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 243,40 Eur kas mėnesį ir 8762,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino nurodytas šalių aplinkybes, pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys pradėjo gyventi skyriumi, kai vaikui buvo 1 metai. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Liudytojos G. M. teiginys, kad vaikui tėvas duodavo pinigų, suprantamas kaip pinigų davimas ieškovei vaiko išlaikymui. Ieškovė nepagrįstai nurodo apie atsakovo pareiškimą, jog jis nustos bendrauti su mažamečiu vaiku, jeigu ieškovė kreiptųsi dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai sudaro 486,79 Eur sumą. Teismas pagrįstai suabejojo ieškovės sąžiningumu, teikiant pirkimo kvitus. Ieškovė neįrodinėjo, kad vaikas turi specialių poreikių. Nustatytas 100 Eur laikinas išlaikymas ieškovę tenkino 8 mėnesius. Teismas įvertino, kad atsakovo skolos grąžintos, pardavus paveldėtas žemes. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti turto ir pajamų deklaracijas. Atsakovas neprivalo deklaruoti nei savo turto, nei pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį ir nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas pateikė naują įrodymą – 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties kopiją, įrodinėdamas gautas lėšas, kuriomis padengė įsiskolinimą bankui. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, taip pat tuo, kad naujo įrodymo turinys žinomas kitai šaliai (2015 m. gruodžio 15 d. ieškovė gavo teismo raštą dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą priedų), tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui įrodymas priimtinas ir įvertintinas.
Atmestinas apeliantės prašymas išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) Kauno skyriaus atsakovo 2011–2015 metų laikotarpio turto ir pajamų deklaracijas. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti šiuos duomenis už 2014 m., protokoline nutartimi prašymas patenkintas. VMI 2015 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (27.4-30-3) RD-2256 pateikė prašomą informaciją (t. b. l. 117-122). Įvertinus draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, tai, kad šis reikalavimas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie aktualaus laikotarpio atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nereikalauja papildomų duomenų apie atsakovo deklaruotą apie turtą ir pajamas 2011–2015 metų laikotarpiu.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas (pinigai už nuomą, ligos pašalpa), tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, įvertinta atsakovo šeiminė padėtis (nevedęs, turi dvi dukras, kurios šiuo metu pilnametės, viena mokosi vidurinėje mokykloje) (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Nustatyta, kad atsakovas turi nemažų sveikatos sutrikimų. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT) 2014 m. liepos 16 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad atsakovui nedarbingumo lygis 55 procentų nustatytas nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. liepos 13 d., jis darbingas iš dalies. Iš ligų aprašymo (TLK-10 klasifikatorių) nustatyta, jog, be kitų susirgimų, atsakovas serga inkstų liga. Iš NDNT 2015 m. balandžio 2 d. darbingumo lygio pažymos matyti, kad atsakovo sveikata pablogėjo, nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atsakovui nustatytas nedarbingumo lygis 90 procentų, jis nedarbingas. Atsakovui diagnozuota ligos 5 stadija. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovo papildomas pajamas įrodo antstolio 2015 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu) įsikūrusiame autoservise teikiamos automobilių remonto paslaugos. Iš Sodros duomenų matyti, kad atsakovo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. ženkliai sumažėjo, sausio mėn. draudžiamosios pajamos sudarė 75 Eur, vasario mėn. – 23,68 Eur, kovo mėn. – 17,85 Eur, balandžio mėn. – 39,27 Eur, nuo gegužės mėn. – 0 Eur. Įmonėje dirbo iki 2015 m. liepos 10 d. Nors nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų sustabdyta, tačiau iš draudėjo viešų duomenų matyti, kad įmonėje šiuo metu nėra dirbančių asmenų. Apeliantė neteisingai teigia, kad atsakovas per 2015 m. sugebėjo padengti 55 tūkst. Eur kreditą. Tokių duomenų byloje nėra. Pagal 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 8967 atsakovas su buvusia sutuoktine E. S. paėmė 190000 Lt (55027,80 Eur) kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas 2015 m. lapkričio 30 d., o tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatė prie sutarties pridėtame kredito grąžinimo grafike (t. 1, b. l. 33-38). Pagal kreditavimo sutarties bendrosios dalies 44.1 punktą, sutartis nutraukiama, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžino bankui bent vienos kredito dalies ir/ arba nemoka kitų numatytų mokėjimų. 2015 m. balandžio 21 d. DNB banko rašte Nr. 30.10-18/212 nurodyta, kad pagal kreditavimo sutartį 2015 m. vasario 17 d. paskola buvo padengta, ją padengė klientas (atsakovas) (t. 1, b. l. 96). Liudytoja G. L. M. parodė, kad atsakovas likusią paskolos dalį grąžino pardavęs paveldėtą žemę. Tai patvirtina 2014 m. lapkričio 7 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas pirkėjui už 35000 Lt (10136,70 Eur) pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 10-15). Paveldėjimo faktą patvirtina parduoto žemės sklypo VĮ Registrų centro išrašo 4.5, 4.10 punktai. Remiantis kreditavimo sutarties sąlygomis ir faktinėmis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo manyti, kad visą paskolą (55027,80 Eur) atsakovas grąžino per vienerius metus.
Nesutiktina su apeliante, kad jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Apeliantė dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2015 m. jos darbo užmokestis palaipsniui didėjo, vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis yra apie 707 Eur (neatskaičius mokesčių), iki tol ji apie 10 metų dirbo Kauno miesto Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Apeliantė su vaiku gyvena jos motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), būsto nuomos išlaidų nepatiria. Daugiau išlaikytinių neturi, sveikatos sutrikimų neturi. Apeliantė turi automobilį, žemės sklypą, pastatą–sodo pastatą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), yra atlikusi sodo pastato rekonstrukciją. Sodo buvimas leidžia daryti išvadą apie papildomą ieškovės pragyvenimo šaltinį (daržovių, vaisių užsiauginimą ir pan.). Apeliantė nurodė, kad jai padeda ir motina (konkrečios pinigų sumos jos atstovas neįvardijo; 2015 m. rugsėjo 14 d. posėdžio garso įrašo 10:40 min.) Iš vaiko poreikių lentelės matyti, kad apeliantė turi lėšų pasamdyti vaiko auklę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad jos turtinė padėtis nėra bloga. Įvertinus šalių turtinę bei šeiminę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sūnaus poreikius atitinka 300 Eur mėnesinė suma, o jos pusę (150 Eur) išgali mokėti abu tėvai, kurių turtinė padėtis yra panaši (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 486,79 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad ne visos nurodomos išlaidos yra pagrįstos (pvz., neįtikima, kad 5 metų vaikui reikėtų sauskelnių; įprastai tokio amžiaus vaikui kasmet nėra reikalingi tokie kiekiai avalynės, sezoninių drabužių (kepurių, pirštinių, striukių), viršutinių ir apatinių rūbų, kurių vertė yra 1112,04 Eur, patalynė taip pat kasmet neperkama). Su pirmosios instancijos teismo vertinimu prie būtinųjų poreikių tenkinimo nepriskirti atostogų nesutiktina, tačiau, remiantis protingumo principu, tai neleidžia daryti išvados, kad penkiamečio vaiko poreikiai yra ieškovės nurodyto dydžio (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ieškovė neteisingai visą vieno mėnesio komunalinių mokesčių 115,85 Eur sumą priskyrė tik vaikui – 15,08 Eur AB Lesto, 4,54 Eur UAB „Kauno vandenys“, 34,47 Eur DNSB, 50,96 Eur AB Kauno energija, 5,65 Eur UAB „Cgates“ (t. 1, b. l. 133-134). Komunaliniai mokesčiai turi būti padalinami proporcingai bute gyvenančių asmenų skaičiui, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams ar valdytojams (ieškovei), o ne vaikui. Ieškovė nenuosekli, nurodydama vaiko poreikiams išleidžiamas lėšas (pagal poreikių lentelę higienos priemonėms ir patalynei per mėnesį išleidžia 5,79 Eur (69,48 Eur per metus), o b. l. 132, 137 nurodo tam išleidžianti 35,18 Eur; pagal lentelę maistui per dieną išleidžia 4,34 Eur (130,20 Eur mėnesiui), o b. l. 137 – 3,3 Eur (99,04 Eur mėnesiui). Aplinkybė, kad pagal pateiktus kasos kvitus buvo apsipirkta panaudojant septynias „Maxima“ parduotuvės nuolaidų korteles, pagrįstai leidžia spręsti apie vaiko poreikiams išleidžiamų piniginių lėšų užaukštinimą. Faktiškai neįrodyta ir aplinkybė apie išlaidas vaiko auklės paslaugoms apmokėti. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 325 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 nuo 2016 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 350 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 17:10 min.). Ieškovės atstovas nurodė, kad išlaikymo suma yra didelė, nes prie vaiko išlaikymo prisideda mama (garso įrašo 18:40 min.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Pažymėtina, kad vaikui skirtina 300 Eur suma per mėnesį teismų praktikoje yra įprastas ikimokyklinio amžiaus vaikui priteisiamas išlaikymo dydis (pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-142-264/2015 vaikui, gimusiam 2010 m., priteistas 130,33 Eur išlaikymas; byloje Nr. 2A-441-324/2015 2005 m. gimusiam vaikui priteistas 150 Eur išlaikymas). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priteista 150 Eur išlaikymo suma yra visiškai pakankama penkerių metų vaiko išlaikymui įvertinus tai, kad analogišką išlaikymo pareigą turi ir apeliantė.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo
Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, iš atsakovo nepagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo motyvuodamas tuo, kad atsakovas neturėjo įstatyminės pareigos teikti išlaikymo vaikui konkrečia pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymas priteisiamas ir tai atvejais, jeigu tėvai, pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu, išlaikymo įsiskolinimo priteisimas taptų neįgyvendinamu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Byloje nėra įrodymų apie atsakovo pervestas (perduotas) pinigines lėšas vaiko išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodo iš atsakovo gavusi 1000 Lt (290 Eur) išlaikymui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas neįrodinėjo, kad teikė sūnui išlaikymą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas lakoniškai nurodė (citavo), kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog iki 2015 m. pradžios atsakovas tinkamai rūpinosi vaiku, t. y. rūpinosi jo auklėjimo, lavinimu, išlaikymu. Šias aplinkybės grindė Kauno mokyklos–darželio (duomenys neskelbtini) raštu, liudytojos parodymais. Nustatyta, kad atsakovas vykdė kitas savo, kaip tėvo, pareigas – būdavo su sūnumi sekmadieniais, pasiimdavo vaiką iš darželio, tačiau šios aplinkybės neįrodo materialinio išlaikymo teikimo. Liudytoja G. L. M. pripažino, kad atsakovas pinigais negalėjo padėti, nes labai sirgo, turėjo mažai pajamų; padėdavo darbais, remontuodavo ieškovės automobilį; šalims išsiskyrus, atsakovas su vaiku būdavo rečiau, kai vaikas paaugo– kiekvieną sekmadienį; atsakovas turi dar dvi dukras (studentę ir moksleivę), kurioms reikėjo daugiau išlaidų; duodavo ieškovei pinigų (2015 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:55:50, 01:11:50 val.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo įrodyta, jog, šalims gyvenant atskirai, atsakovas teikė materialų išlaikymą nepilnamečiam sūnui, išskyrus ieškovės pripažintą 290 Eur sumą, todėl jos reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytas nematerialinio pobūdžio išlaikymas nesudaro pagrindo atleisti jį nuo materialinio išlaikymo pareigos – toks išlaikymas neužtikrino vaiko kasdienių poreikių tenkinimo, todėl yra nepakankamas.
Apeliantė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už 2012 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, teigia, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2011 m. rudens. Atsakovas įsiskolinimo laikotarpio pradžią ginčija, teigia, kad liudytoja G. L. M. patvirtino šalims pradėjus gyventi skyrium, kai vaikui buvo vieneri metukai, t. y. nuo 2012 m. kovo mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoja šių aplinkybių nepatvirtino. G. L. M. parodė, kad šalys išsiskyrė, kai vaikui nebuvo metų, apie žiemos sezoną (2015 m. rugsėjo 14 d. garso įrašo 01:10:50 val.), t. y. 2011 m. gruodžio – 2012 m. vasario laikotarpiu. Nesat kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos paaiškinimais, kurie iš esmės sutampa su apeliantės nurodoma išlaikymo įsiskolinimo data. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi ieškinys pareikštas 2015 m. sausio 22 d., išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 21 d. iki 2015 m. sausio 21 d. imtinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per tris metus vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė, todėl įsiskolinimas skaičiuotinas pagal priteistą išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas ieškovei davė 1000 Lt (290 Eur) išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimas šia suma sumažintinas. Už 36 mėnesius jis sudarytų 5400 Eur, iš atsakovo priteistinas 5110 Eur išlaikymo įsiskolinimo (5400 - 290).
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 243,40 Eur kas mėnesį, 8762,40 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsakovas prašė ieškinį atmesti, todėl ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo yra patenkinta 62 procentais (150 x 100 / 243,4), dėl išlaikymo įsiskolinimo – 58 procentais (5110 x 100 / 8762,4), atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo visiškai patenkintą gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, laikytina, kad visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti 73 procentais (100 + 62 + 58 / 3), atsakovo – 27 procentais. Ieškovė prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur susipažinimas su bylos medžiaga ir pasiruošimas atstovavimui, 100 Eur konsultavimas, 200 Eur atstovavimas teisme, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą) pirmosios instancijos teisme (b. l. 147, 159, 160). Už advokato teisinę pagalbą prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.19 punkte nustatytus maksimalius dydžius (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 714,5 x 0,1) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), tačiau atsakovas jų neginčija. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 365 Eur proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (500 x 0,73). Atsakovas prašė priteisti 600 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 148), kurios neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.18 punktuose numatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 162 Eur proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (600 x 0,27). Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 203 Eur bylinėjimosi išlaidų (365-162). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai už išlaikymo įsiskolinimą papildomai priteistina 153 Eur (5110 x 3 proc.) žyminio mokesčio, iš viso 207 Eur (54+153). Pirmosios instancijos teisme patirta 8,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti 2,32 Eur (8,58 x 0,27) dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina 6,26 Eur (8,58 x 0,73) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys). Apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 191) apeliantė prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą (t. 2, b. l. 9) priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalių patirtos išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10, 8.11 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis), tačiau realiai, t.y. pagal advokatų darbo sąnaudas, jų išlaidos yra vienodos, todėl atsakovo turėtos išlaidos sumažintinos iki 200 Eur. Atsižvelgiant į 29 procentais patenkintą apeliacinio skundo dalį (dėl išlaikymo 0 procentų, dėl išlaikymo įsiskolinimo 58 procentai) (0 + 58 / 2), apeliantei iš atsakovo priteistina 58 Eur (200 x 0,29) bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš apeliantės – 142 Eur (200 x 0,71) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš ieškovės atsakovui priteistina 84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (142-58). Už apeliacinį skundą dėl išlaikymo ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Už patenkintą apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo valstybei mokėtina 153 Eur žyminio mokesčio (5110x3/100), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 153 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo 0,52 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5110 Eur (penkis tūkstančius šimtą dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo rezoliucinės dalies 9, 10, 11 pastraipas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 213,26 Eur (du šimtus trylika eurų 26 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant pastarąją sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokant pastarąją sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.