Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2021 m. sausio 8 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vartojimo kredito sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė 1000,00 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 481,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 20,80 proc.) ir 360,00 Eur administravimo mokesčio Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas 2020 m. birželio 9 d. pranešimu nuo 2020 m. birželio 25 d. nutraukė sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškovu ar ginčijęs kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. liepos 9 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 6 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu elektroniniu paštu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui, perėmusiam skolos reikalavimo teisę, iš atsakovo priteistina 929,99 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 78,01 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 25 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 20,80 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Sutartį nutraukus 2020 m. birželio 25 d., ieškovas paskaičiavo mokėtinas 78,01 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 37,50 Eur administravimo mokesčio. Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis, tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą; sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.9 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Atsižvelgiant į tai, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, iš atsakovo priteistinas 37,50 Eur sutarties administravimo mokestis, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos.

Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 85,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) ir 20,80 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 929,99 Eur, nuo 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 25 d.).

Atsakovui tinkamai vykdant kredito sutartį, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (kredito sutarties termino pabaiga) gauti kredito sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi ieškovo pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavęs, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi vykdoma kredito sutartyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aptartą, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 85,85 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 25 d. (Kredito sutarties nutraukimo diena) iki 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) bei 20,80 procentų negautos pajamos už negrąžintą kredito sumą (929,99 Eur) nuo 2020 m. gruodžio 4 d. (ieškinio parengimo data) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. rugpjūčio 25 d. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20,80 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 929,99 Eur nuo Kredito sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju metinė palūkanų norma dėl kurios šalys susitarė Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų dalyje „MPN“, sudaro 20,80 procentus.

Iš Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto kalbinės formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, o ne kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo, kadangi nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte kaip savarankiška išskirta atsakovo prievolė, pareigos laiku mokėti įmokas pažeidimo atveju, mokėti delspinigius. Pagal pateiktus duomenis Kredito sutarties sąlygos yra standartinės ir parengtos pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“. Atsakovas ginčo teisiniame santykyje yra silpnesnė šalis, todėl kredito sutarties sąlygos aiškinamos atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kredito sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovo minimos atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Priešingai, kredito sutarties šalys susitarė dėl delspinigių, o ne palūkanų taikymo.

Pradiniam kreditoriui nutraukus kredito sutartį, pasibaigė ir atsakovo prievolė mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą aiškinti kitaip, t. y. kaip nustatantį atsakovo prievolę mokėti kompensuojamąsias palūkanas, ieškovo reikalavimas dėl tokių palūkanų priteisimo negalėtų būti patenkintas dėl kitų teisinių pagrindų.

VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o V

KĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 75 punktas).

Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas palūkanų dydis, kurį prašo taikyti ieškovas – 20,80 procentai, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų), galiojantį šiuo metu ir galiojusį pasirašant Kredito sutartį. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas bet kuriuo atveju prieštarautų imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai, ribojančiai tiek palūkanų dydį, tiek jų skaičiavimo laikotarpį. Atitinkamai tai lemtų išvadą, kad kredito sutarties Specialiųjų sąlygų dalis „MPN“, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 20,80 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas ir kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio yra nesąžiningos bei dėl to būtų pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020; 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020; 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-855/2020). Šiuo atveju sprendimas dėl nurodytų kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis nepriimamas, nes, kaip jau minėta aukščiau, kredito sutartimi apskritai nebuvo susitarta dėl atsakovo prievolės mokėti kompensuojamąsias palūkanas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20,80 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (929,99 Eur), nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra netenkinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 25,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur už ieškinio parengimą, t. y. iš viso patyrė 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus beveik visiškai, ši suma iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistina.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 929,99 Eur negrąžinto kredito, 78,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 37,50 Eur administravimo mokesčio, 85,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-04), 20,80 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 929,99 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-08-25), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2020-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 146,00 bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.