Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, Kamilei Žemaitytei, Laurynui Lipnickui, Renatai Spirinai, Kristinai Rimašauskienei, Renatai Krasinskienei, Linai Andriukaitytei, Danguolei Muravjovienei,

atsakovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui, trečiajam asmeniui P. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Safija“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Valstybės įmonė Registrų centras, P. S., V. K., A. N., J. P., R. G., Ž. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-03-29 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ (toliau – atsakovė, Bendrija) pirmininkas M. Š. skelbimų lentoje pakabino pranešimą, jog 2016-04-09 11 val. vyks Bendrijos įgaliotinių susirinkimas. 2016-04-09 vyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas. 2016-04-08 dienraštyje „Kauno diena“ bendrijos pirmininkas M. Š. patalpino skelbimą, jog 2016-05-07 11 val. V. Krėvės pr. 122 šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, dienotvarkėje: pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016-05-07 Bendrijos susirinkimo protokole užfiksuota, jog kvorumo nėra ir vienbalsiai pritarta, kad pakartotinis visuotinis susirinkimas šaukiamas (duomenys neskelbtini) 18.00 val.. (duomenys neskelbtini) įvyko pakartotinis visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, susirinkimas vyko ne pagal bendrijos pirmininko M. Š. sudarytą ir dienraštyje „Kauno diena“ paskelbtą dienotvarkę, o pagal susirinkimui pirmininkavusio P. S. pateiktą koreguotą dienotvarkę. P. S. pakartotinio visuotinio susirinkimo dienotvarkėje numatyti klausimai buvo: valdybos narių rinkimai, valdybos pirmininko rinkimai ir revizijos komisijos papildymas. Taip pat P. S. ignoruodamas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymo) 11 str. 4 d. neatsižvelgė į iš anksto raštu pareiškusių Bendrijos narių nuomonę balsuoti už naujai renkamą pirmininką R. G.. Iš pateikto pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, jog iš viso bendrijoje yra 92 nariai, tačiau Bendrijos pirmininko M. Š. pateiktuose dokumentuose matyti, jog 2016-06-20 duomenimis narių skaičius bendrijoje - 96. Norint tapti Bendrijos nariu, privalu Bendrijos pirmininkui pateikti rašytinį prašymą dėl priėmimo į Bendriją. Pakartotinis susirinkimas negalėjo vykti, kadangi, kaip numato Įstatymo 11 str. 5 d. „ <...> pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių“. (duomenys neskelbtini) pakartotiniame visuotiniam narių susirinkime pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis dalyvavo 24 nariai, tačiau pagal ieškovo pateiktus duomenis, narių Bendrijoje yra daugiau. VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąraše priedas Nr. 1 yra asmenų, kurie nėra pateikę prašymų įstoti į Bendriją, t. y. V. K. (sąraše Nr. 1), Ž. V. (sąraše Nr. 2), J. P. (sąraše Nr. 11), D. Š. (sąraše Nr. 15), A. G. (sąraše Nr. 16), D. V. (sąraše Nr. 20), A. N. (sąraše Nr. 5) prašymą priimti į bendriją pateikė 2016-07-03, G. N. (sąraše Nr. 17) prašymą priimti į bendriją pateikė 2016-07-04, t. y. abu asmenys prašymus pateikė po (duomenys neskelbtini) pakartotinio susirinkimo. A. B. (sąraše Nr. 4) prašymo priimti į bendrijos narius taip pat nėra, bendrijos narė yra A. B. žmona, įgaliojimo A. B. veikti žmonos vardu pirmininkaujančiam susirinkimui P. S. pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nurodyti asmenys neturėjo teisės balsuoti susirinkime, juolab priimti sprendimus Bendrijos vardu. Taip pat ieškovui kyla abejonių dėl pakartotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašo priedo Nr. 1 originalumo, dėl parašų originalumo. Raštiškų kvietimų į susirinkimą Bendrijos nariai negavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, jog (duomenys neskelbtini) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas vyko neteisėtai, todėl jo priimti sprendimai turi būti pripažinti niekiniais ( t., b. l. 1-9, 156-161).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016-04-08 Bendrijos pirmininkas M. Š. dienraštyje „Kauno diena“ patalpino skelbimą, jog 2016-05-07 šaukiamas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, dienotvarkėje – pirmininko rinkimai, revizijos komisijos papildymas. 2016-05-07 susirinkimo protokole užfiksuota, kad nėra kvorumo bei nutarta pakartotinį visuotinį narių susirinkimą šaukti po dviejų savaičių (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) pakartotinio Bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, kad bendrijoje yra 92 nariai, iš protokolo turinio matyti, kad susirinkime dalyvavo 24 nariai. Pakartotiniame visuotiniame susirinkime buvo išrinktas Bendrijos valdymo organas - valdyba, taip pat išrinktas valdybos pirmininkas. Renkamų narių į valdybą kandidatūrai pritarė 23 susirinkime dalyvavę GSEB „Safija“ nariai, o už valdybos pirmininką balsavo 21 narys. Taigi, iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad valdymo organai buvo išrinkti laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų. Ieškovas nurodo, kad susirinkimo dienai buvo Registrų centro pateiktais duomenimis 101 garažų boksas, suformuoti ir įregistruoti 94 garažo boksai, maksimalus bendrijos narių skaičius buvo 73, 13 narių valdė 34 boksus, tačiau ieškovo pateiktais duomenimis ne visi savininkai buvo bendrijos nariai. Taip pat ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) iš susirinkime dalyvavusių asmenų V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., D. V., A. N., G. N. nebuvo Bendrijos nariais.

Iš Registrų centro pateiktų duomenų teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo 101 garažo boksas, 90 garažo bokso savininkų, 16 garažo bokso savininkų nuosavybės teise valdė 35 garažo boksus. 7 garažo boksų teisinė registracija atlikta po (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo į bylą pateiktame Bendrijos narių sąraše yra nurodyti visi pasak ieškovo negalintys būti Bendrijos nariais asmenys (kadangi nebuvo suformuoti nekilnojamojo turto objektai) - V. J., A. Z., A. A., G. A., G. B. (7 t., b. l. 38-41), taip pat pateikti nario mokėjimo kvitai (3 t., b. l. 2-29). Pažymėtina, jog ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti kiek yra Bendrijos narių, į bylą teikė tik „apytikrį“ bylos narių sąrašą, kuriame nurodyta, jog 2016-06-20 garažo boksų yra 123, bendrijos narių 96 (popierinės bylos 2 t., b. l. 78-79), vėliau į bylą pateikė tos pačios dienos 2016-06-20 Bendrijos narių sąrašą, kuriame jau nurodyti 123 garažo boksai ir 97 Bendrijos nariai (7 t., b. l. 38-41). Darytina išvada, jog ieškovo pozicija visos bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis.

Atmestini ieškovo argumentai, jog V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., A. N. ir D. V. nebuvo Bendrijos nariai, todėl negalėjo susirinkime balsuoti. Šias aplinkybes paneigia byloje apklausti V. K., Ž. V., J. P., A. N., A. G., pateikti rašytiniai įrodymai apie mokėtus nario mokesčius (1 t., b. l. 129-132, 2 t., b. l. 3, 10, 19-21), taip pat paties ieškovo pateikti Bendrijos narių sąrašai (1 t., b. l. 183-186), kuriuose įtraukti nurodyti asmenys kaip Bendrijos nariai. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas būdamas Bendrijos pirmininku bei pirmininkaudamas 2016-05-07 susirinkime neprieštaravo, jog dalis jo nurodytų asmenų būtų pasiūlyti kandidatais į pirmininko ir valdybos narių vietas (1 t., b. l. 124). Byloje nėra duomenų, kad visi nurodyti asmenys yra pateikę prašymus įstoti į bendriją, tačiau teismui ieškovo pateikti bendrijos narių sąrašai (1 t., b. l. 183-186, 7 t., b. l. 38-41), nario mokesčių kvitai patvirtina garažo boksų savininkų valios išraišką, kuri neprieštarauja įstatymams, todėl yra įrodymas, patvirtinantis narystę bendrijoje. Narystę Bendrijoje taip pat patvirtina jau minėta aplinkybė, jog ieškovo nurodomi asmenys buvo siūlomi kandidatais į pirmininko ir valdybos narių vietas. Ieškovas teigdamas, kad V. K., Ž. V., J. P., D. Š., A. G., A. N. ir D. V. nėra bendrijos nariai, įrodymų paneigiančių minėtų asmenų valią būti bendrijos nariais nepateikė (CPK 178 str.).

Taip pat atmestini ieškovo argumentai, jog A. B. negalėjo dalyvauti susirinkime, kadangi D. B. įgaliojimas nėra patvirtintas notariškai. Pagal Įstatymo 21 str. 4 d. 9 p. butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Įstatymo 21 str. 4 d. 9 p. numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau minėta įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams. Pagal Bendrijos Įstatus bendrijos narys turi teisę įgalioti savo šeimos narį, kitą asmenį atstovauti jam bendrijoje (Bendrijos įstatų 14.3. p.). CK 2.137 str. 1 d. numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens duodamas kitam asmeniui atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Rašytiniam įgaliojimui dalyvauti bendrijos veikloje notarinė forma nėra privaloma (CK 2.138 str.), todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad D. B. išduotas rašytinis įgaliojimas turėjo būti patvirtintas notaro. Byloje pateiktas D. B. įgaliojimas (1 t., b. l. 133) atitinka Bendrijos įstatuose numatytą tvarką.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vadovaujantis Registrų centro pateiktais duomenimis bei darant išvadą, net jeigu ir visi Registrų centro duomenimis garažo boksų savininkai buvo Bendrijos nariais, (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu kvorumas buvo, todėl Įstatymo 11 str. 5 d. nuostatos nepažeistos.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, jog įstatymų nuostatos šaukiant Bendrijos narių pakartotinį visuotinį susirinkimą pažeistos nebuvo, todėl ieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) pakartotinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškinio reikalavimai panaikinti (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus, t. y.: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu išrinktų Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ valdybos narių statusus (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ (duomenys neskelbtini) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 1 punktas) kaip neteisėtai suteiktus; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu išrinkto Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ valdybos pirmininko Įgalintą pareigybę (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ (duomenys neskelbtini) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 2 punktas) kaip neteisėtai suteiktą pareigybę; 3) panaikinti (duomenys neskelbtini) susirinkimo metu išrinktų papildomų revizijos komisijos narių suteiktus statusus (Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ (duomenys neskelbtini) pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 3 punktas) kaip neteisėtai suteiktus bei panaikinti VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis, susijusius su (duomenys neskelbtini) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimu, t. y.: panaikinti VĮ „Registrų centre“ įrašytus duomenis apie Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ valdybos narius ir valdybos pirmininką ir pripažinti šiuos duomenis kaip neteisėtus yra išvestiniai, todėl netenkinus reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) pakartotinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu yra atmestini.

Dėl ieškinio senaties. Byloje kilo ginčas dėl pakartotinio visuotinio Bendrijos narių susirinkimo bei susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.

CK 2.82 str. 4 d. nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.124 str. nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK1.125 str. 4 d.).

Pagal CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų taikyti ieškinio senatį atsakovei pareikalavus (CK 1.131 str. 1 d.), nes ieškovui apie (duomenys neskelbtini) vykusiame susirinkime priimtus sprendimus buvo žinoma, tačiau į teismą ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo ginčijamų sprendimų priėmimo tvarkos.

Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šiame susirinkime priimtus nutarimus. Spendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) susirinkime dalyvavo pats, žinojo kokie klausimai yra numatyti dienotvarkėje, pats balsavo, atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašo, į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016-11-18 praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo susirinkime priimtų nutarimų. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas ilgą laikotarpį buvo Bendrijos pirmininkas, rengė 1995-01-18 priimtus Bendrijos įstatus, kuriuose numatyta ginčų sprendimo tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas objektyvių aplinkybių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatė, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl ieškinys taip pat atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 4 d., 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 134, 7 t., b. l. 3, 24). Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 450 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Valstybei iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 134,91 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.,).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Safija“, juridinio asmens kodas 135348672, buveinė V. Krėvės pr. 122, Kaunas, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei 134,90 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 90 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.