Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-1085-372/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-15
Bylos Nr.: 2A-1085-372/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01169-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas: UAB „Raseinių vandenys“
Atsakovas: Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita”

Civilinė byla Nr. 2A-1085-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01169-2014-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.8.2.; 2.5.8.6.; 2.5.8.9.; 2.5.8.10.; 2.5.10.5.1.; 2.5.11.4.; 3.3.1.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-476/2015 pagal ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ ieškinį atsakovui Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ priešieškinį ieškovui dėl sutarties ir paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Raseinių vandenys“ kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita“ 96915,26 Lt skolą, susidariusią už ieškovo pagal 2012 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 atsakovui suteiktas paslaugas per ataskaitinius 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesius, ir 17,54 Lt delspinigius; 7,15 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2012 m. gegužės 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta geriamojo vandens pirkimo - pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 202 dėl paslaugų suteikimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo neviršyti techninėse sąlygose nurodyto išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos ir apmokėti ieškovui už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas sutarties V skyriuje nustatyta tvarka. Nuotekų, neviršijančių bazinės taršos elementų koncentracijos, tvarkymo kaina yra nustatyta 2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo Nr. (1.1 )TS-151. Pati bazinė taršos elementų koncentracija yra patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-217 „Dėl nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tarybos sprendime taip pat įtvirtinta mokesčio už padidintą nuotekų taršą apskaičiavimo tvarka. 2014 m. kovo 26 d. ieškovas paėmė atsakovo faktiškai išleidžiamų nuotekų mėginius. Apie mėginio paėmimo vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas iš anksto telefonu, t. y. Sutartyje numatyta tvarka. Ištyrus atsakovo faktiškai išleidžiamų nuotekų mėginius, 2014 m. balandžio 4 d. paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolu Nr. 34 buvo nustatytas bazinių taršos elementų koncentracijos viršijimas. Kontroliuojamiems taršos elementams viršijus Sutartyje nustatytą bazinę koncentraciją, mokestis už nuotekų tvarkymą atsakovui buvo skaičiuojamas pagal Tarybos sprendimo 2 punkte nustatytą formulę. Atitinkamai, atsakovui už ieškovo suteiktas paslaugas (vandenį ir nuotekų tvarkymą) per ataskaitinius 2014 m. birželio - rugpjūčio mėnesius buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Atsakovas ieškovo jam pateiktų sąskaitų neapmokėjo Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (7.5)V4-342 „Dėl skolos apmokėjimo, geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo ir laikinojo nuotekų priėmimo sustabdymo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas jo nepadengė. Ieškovas yra tinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles atsakovui, o atsakovas savo įsipareigojimų ieškovui nevykdo, dėl ko ieškovo naudai iš atsakovo turi būti priteista 96.915,26 Lt skola (43.843,23 Lt +28.770,44 Lt +24.301,59 Lt).

Atsakovas Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita“ su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovą ,,Raseinių vandenys“ pažeidus 2013-05-03 geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 ir panaikinti 2014-04-04 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 34 bei 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 77. Nustatyti atsakovo mokėtiną sumą už ieškovo teiktas nuotekų valymo paslaugas laikotarpiu nuo 2014-04-04 iki 2014-08-06 taikant kainų, mokėtinų pagal 2012-05-03 geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 vidurkį, t. y. 0,12 Lt už vieną kubinį metrą, o laikotarpiu nuo 2014-08-06 iki 2014-08-30 nustatyti kainą 0,11 Lt už vieną kubinį metrą. Pripažinti ieškovą neteisėtai sustabdžius nuotekų tvarkymo paslaugas pagal 2012-05-03 geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 ir uždrausti ieškovui neteikti Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita“ paslaugų pagal 2012-05-03 geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ priteisė ieškovui UAB „Raseinių vandenys“ 16369,16 Eur (56519,44 Lt), 7,15 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį dalyje dėl 11699,44 Eur (40395,82 Lt) ir 5,08 Eur (17,54 Lt) delspinigių atmetė.

Pripažino ieškovą UAB „Raseinių vandenys“ pažeidus 2012 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 ir panaikino 2014-04-04 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 34 bei 2014 -08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 77. Iki naujos sutarties sudarymo įpareigojo ieškovą UAB „Raseinių vandenys“ teikti Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ paslaugas pagal 2012 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo- pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. Priešieškinį dalyje dėl mokėtinos kainos už laikotarpį nuo 2014-04-04 iki 2014-08-06 ir nuo 2014-08-06 iki 2014-08-30 atmetė.

Iš atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ priteisė ieškovui UAB „Raseinių vandenys“ 2545,35 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 491,07 Eur žyminį mokestį. Iš ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ priteisė atsakovui Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ 2013,18 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 69,51 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad ginčas, kilęs tarp UAB ,,Raseinių vandenys” ir UAB ,,Norvelita” buvo spręstas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-02-27 ir priimtas nutarimas, kad papildoma mokėtina suma už 8832 m³ padidėjusios ir specifinės taršos nuotekų valymo paslaugą iš viso 7366,82 Eur be PVM UAB ,,Norvelita” ginčo laikotarpiu apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai. Ginčo nagrinėjimas nutrauktas dėl Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolų Nr. 34 ir Nr. 77 panaikinimo. Atmestas reikalavimas pripažinti UAB ,,Raseinių vandenys” padidintos kainos už teršalų koncentraciją nuotekose, nurodytos 2014-04-24 pranešime bei 2014-08-07 pranešime apskaičiavimą neteisėtu ir nepagrįstu ir pripažinta, kad UAB ,,Raseinių” vandenys Komisijos nutarimu suderintą formulę pritaikė tinkamai bei pagal 2014-04-04 protokole Nr. 34 nurodytus duomenys papildomą 0,83 Eur/m³ be PVM nuotekų valymo kainą už padidėjusios ir specifinės taršos nuotekų valymo paslaugą UAB ,,Norvelita” ginčo laikotarpiu apskaičiavo teisėtai ir pagrįstai.

Nurodė, kad turi pagrindo manyti, jog ieškovas pažeidė mėginių ėmimo tvarką. Nustatė, kad mėginius paėmė inžinierius - technologas P. V.. Apie ieškovo įvykdytą mėginių paėmimą atsakovas pirmą kartą sužinojo 2014-04-24, kai gavo ieškovo raštą, kuriame nurodyta, kad nuo 2014-04-04 kaina už nuotekų tvarkymą atsakovui bus skaičiuojama remiantis Protokolu Nr. 34, kuriame nustatyti rezultatai buvo gauti ištyrus nuotekų mėginius, paimtus 2014-03-26. Be to, 2014-07-28 10:05 buvo paimti pakartotiniai mėginiai. Šio mėginio paėmime dalyvavo atsakovo atstovas A. J.. Mėginio paėmimo rezultatai užfiksuoti 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokole Nr. 76. Iš protokolo Nr. 77 matyti, kad ieškovas kainą už nuotekų tvarkymą pradėjo skaičiuoti remdamasis mėginio, kuris buvo paimtas 2014-07-28 10:55 val. rezultatais. Tai patvirtina, kad nepranešęs atsakovui, ieškovas dar kartą paėmė mėginius ir pritaikė padidintus tarifus. Teismas atsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu liudytojo K. I. išsakytas pastabas dėl protokolų. Teismas sprendė, kad atsakovo ūkinės veiklos specifika sąlygoja tai, kad dėl įrengimų plovimo gali padidėti momentinė tarša. Skaičiuojant kainas būtina paskaičiuoti paros ar mėnesio vidutinę taršą. Ieškovas taršą paskaičiavo pagal momentinius mėginius, todėl nepagrįstai padidino nuotekų valymo įkainį nuo 2,84 Lt/m3 iki 6,62 Lt/m3. Pagal 2014-06-30 už pašalintas nuotekas be pagrindo padidino sąskaitą 13865,04 Lt, 2014-07-31 – 11529,00 Lt, 2014-08-31 – 7990,92 Lt. Konstatavo, kad ieškovas be pagrindo prašė atsakovo papildomai sumokėti 33384,96 Lt. Dėl šių priežasčių teismas ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas 16369,16 Eur (56519,41 Lt.). Teismas pažymėjo, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija savo rašte nurodė, kad tarša apskaičiuota teisingai, tačiau teismas konstatavo, kad jie nevertino tai, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka.

Teismas netenkino atsakovo priešieškinio dalyje nuotekų paslaugų kainų nustatymo, nurodydamas, kad negali be specialisto įvertinimo nustatyti nuotekų šalinimo tarifus, nustatyti įkainius, vadovaujantis kainų vidurkiu. Pažymėjo, kad UAB „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainius nustato Raseinių rajono savivaldybės taryba ir sutarties šalys. Dėl šių priežasčių teismas iki naujos sutarties sudarymo paliko galioti ankstesnės sutarties sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Raseinių vandenys“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą dalyse, kuriose buvo atmestas ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ ieškinys dėl 11699,44 Eur (40395,82 Lt) skolos ir 5,08 Eur (17,54 Lt) delspinigių priteisimo bei patenkintas atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ priešieškinis, pripažįstant ieškovą pažeidus 2012 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202, ir panaikinant 2014-04-04 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo protokolą Nr. 34 bei 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 77, iki naujos sutarties sudarymo įpareigojant ieškovą teikti atsakovui paslaugas pagal 2012 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti pilnai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas, neinformuodamas atsakovo atstovo apie būsimą nuotekų mėginių ėmimą, pažeidė Sutarties 6.6 punkto sąlygas. Teismo sprendime pateiktas Sutarties 6.6 punkto turinio aiškinimas neatitinka tikrojo Sutarties 6.6 punkte nustatytos sąlygos turinio. Sutarties 6.6 punktas nuotekų mėginių paėmimo tvarkos nereglamentuoja. Pagal Sutarties 6.6 punktą, esant įtarimams, kad pardavėjo eksploatacijos ribose vandens kokybė neatitinka nustatytų reikalavimų suinteresuota šalis iš anksto raštu ar telefonu informuoja kitą šalį apie vandens bandinių ėmimo vietą ir laiką. Bandinių ėmimo metu šalys privalo užfiksuoti šalto vandens skaitiklio rodmenis. Vandens tyrimas atliekamas pardavėjo ar kitoje atestuotoje laboratorijoje. Taigi, Sutarties 6.6 punkte nustatyta šalto vandens kokybės mėginių paėmimo tvarka, todėl Sutarties 6.6 punktas imant atsakovo nuotekų mėginius yra netaikytinas. Nei Sutarties 6.6 punkte, nei kitose Sutarties sąlygose sutarties šalys nuotekų mėginių paėmimo tvarkos nebuvo nustačiusios, todėl išvada dėl Sutarties pažeidimo yra nepagrįsta.

2. Nuotekų mėginių paėmimo tvarką reglamentuoja teisės aktai ir standartai, kurių pažeidimo teismas nenustatė. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 40 punkte nustatyta, kad į komunalinių nuotekų nuotakyną arba į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas“ (ISO 5667-1:2006) ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003) reikalavimus. Nuotekų mėginiu paėmimą reglamentuojantis standartas, kuris buvo pateiktas ir į bylą, nenumato privalomo nuotekas išleidžiančio subjekto dalyvavimo imant nuotekų mėginį, todėl ieškovas, paimdamas atsakovo nuotekų mėginius nedalyvaujant atsakovo atstovui, nepažeidė teisės aktuose ir standarte nustatytos mėginių paėmimo tvarkos, o teismo išvada dėl tariamai padaryto nuotekų mėginių paėmimo tvarkos pažeidimo yra nepagrįsta. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatyta, kokia teisės norma buvo pažeista, nagrinėjamu atveju, tai padaryta nebuvo.

3. Spręsdamas dėl mėginių paėmimo tvarkos pažeidimo, teismas atsižvelgia (vadovaujasi) išimtinai bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo K. I. parodymais (pastabomis dėl protokolų). Atsakovo, suinteresuoto bylos baigtimi, kviesto liudytojo K. I. parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi K. I. imant nuotekų mėginius pats nedalyvavo, o teismo posėdžio metu dėstė faktais nepagrįstus subjektyvius teiginius (savo subjektyvią nuomonę) dėl mėginių paėmimo procedūros.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo posėdžio metu apklausto liudytojo P. V., kuris paėmė ginčijamą 2014 m. kovo 26 d. atsakovo nuotekų mėginį, parodymais. Teismo posėdžio metu liudytojas P. V. patvirtino, kad imdamas mėginius laikosi standartų ir mėginius operatyviai pristato į UAB „Raseinių vandenys“ laboratoriją tyrimams atlikti. Byloje nebuvo išdėstyta jokių argumentų, leidžiančių abejoti liudytojo P. V. parodymais.

5. Atsižvelgdamas išimtinai į liudytojo K. I. parodymus, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad skaičiuojant kainas būtina paskaičiuoti paros ar mėnesio vidutinę taršą. Nei Sutartis, nei mėginių paėmimą reglamentuojantis standartas neįpareigoja ieškovo skaičiuoti vidutinę taršą.

6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. vasario 27 d. nutarime UAB „Norvelita“ ir UAB ,,Raseinių vandenys“ ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka pripažino, kad UAB „Raseinių vandenys“ Komisijos nutarimu suderintą formulę pritaikė tinkamai bei pagal 2014 m. balandžio 4 d. Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokole Nr. 34 nurodytus duomenis, papildomą 0,83 Eur/m3 be PVM (2,88 Lt/m3 be PVM) nuotekų valymo kainą už padidėjusios ir specifinės taršos nuotekų valymo paslaugą UAB „Norvelita“ apskaičiavo pagrįstai ir teisėtai.

7. Teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl dalis ieškovo reikalavimo priteisti skola už nuotekų tvarkymo paslaugas yra netenkintina. Teismas nenurodė, kokiais būdais apskaičiavo priteistą sumą, kai ieškovo prašoma priteisti suma yra apskaičiuota pagal teisės aktuose (Tarybos sprendime) nustatytą formulę. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas skolą priteisė už geriamojo vandens tiekimo paslaugas, ar už nuotekų tvarkymo paslaugas.

8. Paliekant galioti ginčijamą teismo sprendimą, būtu formuojama ydinga praktika, pagal kurią nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės kiekvienam abonentui (vartotojui) nuotekų tvarkymo paslaugų kainą turėtų nustatyti individualiai, t. y. pagal faktiškai patirtas sąnaudas. Tokios praktikos formavimasis pažeistų galiojantį teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, nustato geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Šiuo atveju, nuotekų tvarkymo paslaugų kaina atsakovui yra apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo“ 2 punkte nustatytą formulę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“ prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo 2563,14 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad, nepranešęs atsakovui apie mėginių ėmimo vietą ir laiką, ieškovas pažeidė Sutarties 6.6 punkto nuostatas. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad Sutartis numato pareigą informuoti apie nuotekų mėginių paėmimą, t. y. ieškinio 2 psl. 5 pastraipoje nurodyta, kad 2014 m. kovo 26 d. ieškovas paėmė atsakovo faktiškai išleidžiamų nuotekų mėginius. Apie mėginio paėmimo vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas iš anksto telefonu, t. y. Sutartyje numatyta tvaria (Sutarties 6.6 p.).Ieškovas bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus keitė savo poziciją atsakovo informavimo klausimu ir aiškiai neatsakė, ar informavo atsakovą apie mėginių ėmimą ir jei informavo, tai kada tiksliai tai padarė.

2. Sutarties 6.6 punktas nustato, kad esant įtarimams, jog ieškovo (pardavėjo) eksploatacijos ribose vandens kokybė neatitinka nustatytų reikalavimų, suinteresuota šalis iš anksto raštu ar telefonu informuoja kitą šalį apie vandens bandinių ėmimo vietą ir laiką. Bandinių ėmimo metu šalys privalo užfiksuoti šalto vandens skaitiklio rodmenis. Vandens tyrimas atliekamas ieškovo (pardavėjo) arba kitoje atestuotoje laboratorijoje. Ieškovas teigia, jog Sutarties 6.6 punktas yra taikomas tik vandens ėmimo atveju. Atsakovas su tuo nesutinka, nes vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 5.14 punktu, nuotekos yra organizuotai (naudojant nuotekų surinkimo/šalinimo sistemas) šalinamas buityje, ūkinėje ar gamybinėje veikloje panaudotas užterštas vanduo. Iš tokios Nuotekų tvarkymo reglamente pateikiamos nuotekų sampratos akivaizdu, kad nuotekos yra laikomos užterštu vandeniu, todėl nesuprantama, kodėl nuotekų paėmimui neturėtų būti taikomas Sutarties 6.6 punktas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 6.6 punkte nevartojama sąvoka „geriamasis vanduo“.

3. Ieškovas teigia, kad tais atvejais, kai atsakovas norėtų įsitikinti vandens kokybe, jis turėtų informuoti ieškovą. Tačiau, jei ieškovas nori patikrinti nuotekas, tokia informavimo pareiga pačiam ieškovui jau netaikoma. Akivaizdu, kad taip aiškinant šią sąlygą ji sukurtų Sutarties šalims nelygią ir nesąžiningą padėtį ir jau vien dėl to negalėtų būti taikoma (CK 6.228 str.). Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovo iš anksto parengtas Sutarties sąlygas (CK 6.185 str. 1 d.), todėl bet kokie tokios Sutarties neaiškumai turi būti aiškinami prisijungimo būdu Sutartį sudariusio asmens, t. y. atsakovo, naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tai, kad Sutartį iš esmės rengė ieškovas ir, kad tai yra standartinės ieškovo siūlomos sąlygos, patvirtino patys ieškovo atstovai (2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo 15:55 ir 17:25 minutės).

4. Aiškinant Sutarties sąlygos 6.6 punkto tikrąją prasmę svarbu atsižvelgti ir į tai, kad paties ieškovo naujai siūloma Sutarties redakcija (ieškinio priedas Nr. 5) įtvirtina detalią atsakovo informavimo procedūrą, pagal kurią numatyta ieškovo pareiga atsakovą informuoti prieš vieną darbo dieną (naujai siūlomos sutarties 8 punktas - ieškinio priedas Nr. 5). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nauja sutarties redakcija siūloma atsižvelgiant į kilusius ginčus ir buvusius neaiškumus aiškinant ir vertinant Sutarties sąlygas.

5. Aiškinant Sutarties 6.6 punktą tokiu būdu, kaip nurodo Ieškovas, ieškovui būtų sudarytos visos sąlygos nesąžiningai paimti nuotekų mėginius ir taikyti padidintą tarifą atsakovo atžvilgiu, tokiu būdu nesąžiningai gaunant daugiau pajamų. Būtent tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šioje byloje esminę reikšmę turi ne tik atsakovo informavimo apie mėginių ėmimą faktas, bet ir tai, kaip ieškovas paėmė mėginius, kaip juos transportavo į laboratoriją ir kaip ištyrė. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad imdamas mėginius ieškovas pažeidėjų ėmimo tvarką.

7. Ieškovas po to, kai buvo įpareigotas teismo, 2015 m. balandžio 14 d. pateikė vandens mėginių ėmimo standartą Nr. LST EN ISO 5667-1+AC (Standartas), kuris reguliuoja mėginių ėmimo tvarką, technologiją ir sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo atstovai yra supažindinti su šiuo Standartu ir jo laikosi kasdienėje savo veikloje. Faktą, kad byloje esančiuose kituose mėginių paėmimo protokoluose nurodyta, jog kartais mėginius ima vairuotojai šaltkalviai, kartais laboratorijos vedėja ar dar kažkas, ieškovas paaiškino taip, jog, neva, kartais pasiunčia ką nors paimti mėginių (2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo 1:33:40 minutė). O į klausimą, ar tie žmonės apmokyti, ieškovo technologas atsakė, kad aišku, jie dokumentų neturi (2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo 1:33:00 minutė). Mėginių tyrimo protokoluose nurodyta, kad už mėginių paėmimą laboratorija neatsako. Tokiu atveju lieka atviras klausimas, kas atsako už tinkamą ir teisingą mėginių paėmimą.

8. Standarto 6 skyriuje įvardijama, kad mėginių ėmimo darbuotojai turi užtikrinti, kad mėginių ėmimo vieta nebūtų užteršta dėl galimo atbulinio srauto iš kitų sistemos dalių (Standarto 12 psl.). Šiuo atveju pats ieškovo atstovas patvirtino, kad į tą šulinį, iš kurio imtas mėginys, atiteka iš Gabšių gyvenvietės fekalinė linija (2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio protokolo 47:40 minutė). Vien jau ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar buvo tinkamai paimtas mėginys ir, ar jis atitinka realius taršos parametrus. Atsakovo atstovai apie mėginio ėmimą nebuvo informuoti, todėl negalėjo įsikinti, kad mėginys paimtas tinkamai. Mėginiams imti buvo naudoti neatitinkantys Standarto reikalavimų indai.

9. Turėjo būti imami sudėtiniai mėginiai, kas kartą nuosekliai vertinant atsakovo teršalų kiekį, o ne atliekant pavienius siurprizinius matavimus ir laukiant didžiausio teršalų kiekio, o vėliau tuo pagrindu apskaičiuojant didesnius mokesčius atsakovui.

10. 2014 m. liepos 28 d. ieškovas atliko dvi mėginių paėmimo procedūras: 2014 m. liepos 28 d. 10:05 val., dalyvaujant atsakovo atstovui; 2014 m. liepos 28 d. 10:55 val., neįspėjęs atsakovo atstovo. Nors 2014 m. liepos 28 d. vykusio mėginių paėmimo laikas skiriasi vos 50 minučių, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo agrocheminių tyrimo laboratorijos, kuri yra akredituota įstatymų nustatyta tvarka, analitinio skyriaus mėginių rezultatai užfiksuoti 2014 m. rugpjūčio 6 d. tyrimų protokole Nr. V376 bei tos pačios dienos ieškovo Nuotekų ir paviršinių vandenų kokybės tyrimų laboratorijos Protokole Nr. 76 iš esmės skiriasi nuo rezultatu, kurie užfiksuoti Protokole Nr. 77. Mėginių, kurie buvo paimti nedalyvaujant atsakovo atstovui ir kurių tyrimo rezultatai užfiksuoti Protokole Nr. 77, ir mėginių, kurie buvo paimti, dalyvaujant atsakovo atstovui, kurių rezultatai užfiksuoti Protokole Nr. 76, rezultatai skiriasi net po 7 - 8 kartus.

Šalies argumentai

11. Ieškovas nurodo, kad vertindamas mėginių paėmimo tvarkos pažeidimą, pirmosios instancijos teismas, neva, vadovavosi išimtinai tik K. I. parodymais. Atsakovas su tuo visiškai nesutinka. Šiuo atveju įvertinus paties ieškovo kviesto liudytojo P. V. parodymus (kuris ėmė mėginius) akivaizdu, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka, t. y. liudytojas patvirtino, kad neinformavo atsakovo apie mėginių ėmimą, nurodė, kad mėginius ima paprastuose stiklainiuose, jam nėra žinoma konkreti mėginių ėmimo tvarka ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų išsamumo ir pakankamumo taisykle, teisingai ir pagrįstai nustatė visų liudijimų visetą ir iš jo padarė bylai reikšmingas išvadas. Pažymėtina ir tai, kad K. I. yra diplomuotas specialistas, turintis specialių žinių.

Atsiliepimas

12. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo vadovautis ieškovo į bylą pateiktu VKEKK 2015 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 03-196. Atsakovo vertinimu, nutarimas yra neaktualus šiai bylai ir nepatvirtina ar nepaneigia jokių faktinių aplinkybių. Pačiam nutarime aiškiai nurodyta, kad Komisijai nėra suteikta kompetencija reglamentuoti nuotekų laboratorinės kontrolės, mėginių ėmimo tvarkos reikalavimus, periodiškumą, tyrimų galiojimą, ūkio subjektų atsakomybę ir pan. bei nagrinėti ginčus dėl jų. Atitinkamai reikalavimai dėl protokolo Nr. 34 ir Nr. 77 panaikinimo nevertintini. Nutarime nurodyta, kad dėl šių aplinkybių vyksta ginčas šiame teisme, todėl nutraukė ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų ne teisme tvarka. Nutarime vertinta tik tai, ar tinkamai ieškovas pritaikė formulę, t. y. ar tinkamai į formulę įstatė ir apskaičiavo kainą, tačiau nevertino nei kaip tos dedamosios buvo gautos, nei mėginių ėmimo tvarkos pažeidimų, nei šalių Sutarties sąlygų ir sutartinių santykių. Dėl šios priežasties byloje negali būti vadovaujamasi VKEKK nutarimu.

13. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrįstai tris iš eilės sąskaitas už skirtingus mėnesius išrašė taikydamas tą patį padidintą tarifą, kuris apskaičiuotas išimtinai pagal protokolą Nr. 34, kai visu laikotarpiu ėmė dar mažiausiai 6 mėginius - 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 28 d. (du kartus), 2014 m. liepos 30 d.,2014 m. rugpjūčio 28 d., 2014 m. rugsėjo 9 d. Tačiau nei vienu iš kitų mėginių pats ieškovas niekada nesivadovavo, nors visuose juose taršos rodikliai yra mažesni nei imant mėginį Nr. 34. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį apskaičiuojama tarša, yra vienas mėnuo. Tai reiškia, kad ieškovas kiekvieną mėnesį turėtų atlikti tyrimus (sudėtinius, kuriais gaunamas taršos vidurkis) ir tuo pagrindu kas mėnesi apskaičiuoti atsakovo taršos kiekį ir už tai jam taikyti konkretų taršos tarifą. Šiuo atveju ieškovas pasirinko vieną mėginio ėmimo Protokolą Nr. 34 ir jo pagrindu iki pat 2014 m. rugpjūčio skaičiavo padidintą taršos tarifą.

14. Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad pats ieškovas 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (7.5) V4-319 nurodė, kad nuo rugpjūčio skaičiuos kainą už taršą pagal Protokolą Nr. 77, tačiau ir toliau faktiškai skaičiavo pagal Protokolą Nr. 34. Kodėl taip darė, ieškovo atstovai negalėjo paaiškinti.

Šalies argumentai

15. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovą vykdyti Sutartį pažeidžia ieškovo interesus. Ginčo Sutartis yra viešoji sutartis. Pagal CK 6.161 str. 1 d., viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus statymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis (CK 6.161 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų paaiškinimų

Civilinė bylą pagal ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-116-476/2015 Šiaulių apygardos teisme buvo paskirta nagrinėti apeliacine rašytinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 17 d., 9.00 val. (t. 3, b. l. 37). Teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, tačiau procesinio sprendimo paskelbimas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo atidėtas 2015 m. gruodžio 15 d., 11.00 val. Po bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme 2015 m. lapkričio 17 d., 16:54 val., buvo gauti apelianto UAB „Raseinių vandenys“ 2015 m. lapkričio 16 d. paaiškinimai, todėl jų teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).

Dėl bylos esmės

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ ir atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” 2012 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 202 (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 7-9). Pagal Sutarties 2.3 p. ieškovas įsipareigojo priimti atsakovo išleidžiamas buitines nuotekas į nuotekų šalinimo sistemą išvalymui, o pagal Sutarties 3.3. p. atsakovas įsipareigojo neviršyti techninėse sąlygose nurodyto išleidžiamų buitinių nuotekų teršalų koncentracijos. Iš ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ pateikto 2014 m. balandžio 4 d. paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolo Nr. 34 matyti, kad 2014 m. kovo 26 d. ieškovas, nedalyvaujant atsakovo atstovui, paėmė atsakovo faktiškai išleidžiamų nuotekų mėginius, pagal kuriuos buvo nustatytas bazinių taršos elementų koncentracijos viršijimas (t. 1, b. l. 12), ko pasėkoje ieškovas pareikalavo atsakovą atsiskaityti už suteiktas nuotekų valymo paslaugas pagal padidintus tarifus, kurie buvo paskaičiuoti, remiantis 2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo Nr. (1.1 ) TS-151 2 punkte numatyta formule (t. 1, b. l. 11, Sutarties 5.1. p.).

Be to, iš atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” pateiktų įrodymų matyti, kad 2014-07-28 10:05 buvo paimti pakartotiniai mėginiai, šio mėginio paėmime dalyvavo atsakovo atstovas, mėginio paėmimo rezultatai užfiksuoti 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokole Nr. 76, tačiau iš protokolo Nr. 77 matyti, kad ieškovas kainą už nuotekų tvarkymą atsakovui pradėjo skaičiuoti remdamasis mėginio, kuris buvo paimtas 2014-07-28 10:55 val. rezultatais, t. y. vadovaujantis mėginio rezultatais, paimtais nepranešus atsakovui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant (t. 1, b. l. 85, 90). Kas reiškia, jog ieškovas dar kartą 2014-07-28 10:55 paėmė mėginius ir pritaikė padidintus tarifus, remdamasis tyrimo rezultatais mėginių, kurie buvo paimti nedalyvaujant atsakovo atstovui.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pačios kainos paskaičiavimo už galimai nustatytą nuotekų leidžiamos taršos viršijimą, tačiau atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo leidžiamos nuotekos viršijo šalių sudarytos Sutarties 3.3 p. nustatytas ribas, teigdamas, kad apie mėginių paėmimą atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, imant mėginius nedalyvavo atsakovo atstovas, mėginiai buvo paimti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl prašė pripažinti ieškovą ,,Raseinių vandenys“ pažeidus 2013 m. gegužės 3 d. geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 202 ir panaikinti 2014-04-04 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 34 bei 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolą Nr. 77. Ieškovas laikosi nuomonės, kad tarp ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ ir atsakovo Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” 2012 m. gegužės 3 d. sudaryta Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 202 nenumato pareigos ieškovui pranešti atsakovui apie ketinamus imti vandens nuotekų mėginius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vandens paskirstymo ir tiekimo paslaugos bei nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms) (Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsnio 1 punkto e papunktis), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai, nustatomi paslaugos tiekėjui, norint užtikrinti, kad būtų siekiama tam tikrų visuomenės intereso tikslų. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei, todėl visuomenės interesas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio. Atsižvelgiant į tai, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Būtinybė užtikrinti tinkamą vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo sutarčių laisvės principo (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012). Siekiant apsaugoti visos visuomenės interesus ir viešąją tvarką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityje imperatyviųjų teisės normų yra nustatyti tam tikri reikalavimai dėl sutarties dalyko, šalių teisių ir pareigų, atsakomybės taikymo. Šių imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Redakcija, galiojusi nuo 2010-12-31 iki 2014-11-01). Šio įstatymo 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis– vandens tiekimo sutartis, kurią viešasis vandens tiekėjas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo sudaryti su visais asmenimis dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešoji vandens tiekimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Geriamojo vandens įstatymu, šiuo įstatymu ir viešosios vandens tiekimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126. Šiomis imperatyviosiomis teisės normomis yra reglamentuojama ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos nustatymo tvarka, atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą.

Nuotekų tvarkymo kainos nustatymo principai reglamentuoti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnyje: 1. Kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. 2. Kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio. 3. Viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms.

Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 14–21 punktai nustato sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos taikomos viešiesiems vandens tiekėjams ir abonentams (vartotojams), tačiau jose nenustatyti reikalavimai, kaip turėtų būti į nuotekų valyklas priimamos gamybinės nuotekos, ir nenumatyta šių nuotekų užterštumo kontrolė. Nesant gamybinių nuotekų valymo sutarčių standartinių sąlygų, kurios sudarytų prielaidas didinti sutarties šalių atsakomybę ir mažinti vandens telkinių taršos pavojų, Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos taikomos tiek, kiek jos padeda užtikrinti viešąjį interesą. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 3 punkte nurodyta, kad sutartyje, be šių sąlygų, gali būti ir individualiai šalių aptartos sąlygos, neprieštaraujančios CK, Geriamojo vandens įstatymui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui ir kitiems teisės aktams.

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos A. T. 2013 m .kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

Paprastai sutarties šalys nuotekų taršos koncentraciją nustato įvertinusios abonento veiklos pobūdį, išleidžiamų teršalų kiekį, pobūdį ir koncentraciją, t. y. susitariama dėl labiausiai tikėtinos, dažniausiai abonento veikloje pasitaikančios nuotekų taršos koncentracijos. Nepaisant to, pramonėje, gamyboje galimi dažni atvejai, kai išleidžiamų nuotekų taršos koncentracija yra mažesnė ar didesnė nei deklaruota. Esant mažesnei nei deklaruota nuotekų koncentracijai, abonentas pagal sutartį vis tiek moka sutartyje nustatytą kainą už deklaruotos taršos koncentracijos nuotekų tvarkymą, atitinkamai esant didesnės taršos koncentracijos nuotekoms abonentas turi turėti galimybę jas pristatyti vandens tiekimo įmonei, sutarties šalims susitarus dėl padidintos taršos nuotekų pristatymo sąlygų. Viena tokio susitarimo sąlygų – didesnė padidintos taršos nuotekų tvarkymo kaina. (Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu, prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), todėl sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika. Taip pat įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos A. T. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.).

Iš 2012 m. gegužės 3 d. tarp šalių sudarytos Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 202 matyti, kad Sutarties 6.6 punkte numatyta, jog esant įtarimams, kad Pardavėjo (ieškovo) eksploatacijos ribose vandens kokybė neatitina nustatytų reikalavimų, suinteresuota šalis iš anksto raštu ar telefonu informuoja kitą šalį apie vandens bandinių ėmimo laiką ir vietą. Bandinių ėmimo metu šalys privalo užfiksuoti šalto vandens skaitiklio rodmenis. Vandens tyrimas atliekamas Pardavėjo (ieškovo) arba kitoje atestuotoje laboratorijoje.

Tai reiškia, kad Taigi, Sutarties 6.6 punkte nustatyta šalto vandens, o ne nuotekų kokybės mėginių paėmimo tvarka, pagal kurią atsakovas, turėdamas įtarimų, kad ieškovo eksploatacijos ribose vandens kokybė neatitina nustatytų reikalavimų, privalo iš anksto raštu ar telefonu informuoti ieškovą apie vandens bandinių ėmimo laiką ir vietą, arba pats ieškovas, turėdamas įtarimų apie vandens netinkamą kokybę, prieš imdamas mėginius savo eksploatacijos ribose apie tai privalo informuoti atsakovą. Tačiau Sutartyje nėra aptarta sąlygą apie tai, kaip ir kokia tvarka Pardavėjas (ieškovas), įtardamas, kad atsakovo nuotekų taršą viršija Sutartyje nustatytas ribas, apie mėginių ėmimą taršai nustatyti informuoja atsakovą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovo argumentais, kad susidaro tokia situacija, kad jei ieškovas nori patikrinti nuotekas, tai jam informavimo pareiga jau netaikoma, todėl toks Sutarties aiškinimas sukurtų Sutarties šalims nelygią ir nesąžiningą padėtį, sukurtų ieškovui perdėtą pranašumą (CK 6.228 str.). Kaip jau buvo akcentuota, Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovo iš anksto parengtas Sutarties sąlygas (CK 6.185 str. 1 d.), todėl bet kokie tokios Sutarties neaiškumai turi būti aiškinami prisijungimo būdu Sutartį sudariusio asmens, t. y. atsakovo, naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Aiškinant Sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, taip pat šalių elgesį po Sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame nustatytų faktų ir nurodytų teisės normų kontekste svarbi aplinkybė yra tai, kad jau po to, kad tarp šalių iškilo ginčas, nes atsakovas neapmokėjo ieškovo pagal padidintus tarifus pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų (t. 1, b. l. 13-16), atsakovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. gavo ieškovo parengtą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su abonentu Nr. 202, kurios V dalis skirta nuotekų mėginių ėmimo tvarkai reglamentuoti, aiškiai nurodyta, kad nuotekų mėginius vandens tiekėjas (ieškovas) ima ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį, abonentas (atsakovas) turi teisę dalyvauti imant nuotekų mėginį, apie mėginio paėmimo datą ir vietą abonentas (atsakovas) informuojamas raštu prieš vieną darbo dieną pranešimą apie mėginio paėmimo vietą ir laiką siunčiant raštišką pranešimą abonentui (atsakovui) elektoriniu paštu, vandens tiekėjas (ieškovas) turi teisę nedelsiant paimti abonento (atsakovo) nuotekų mėginį vizualiai pastebėjus, kad abonento (atsakovo) išleidžiamos nuotekos gali būti didesnės taršos nei nustatyta šioje Sutartyje, apie paimtą nuotekų mėginį abonentas (atsakovas) informuojamas raštu ne vėliau kaip per vieną darbo dieną paėmus nuotekų mėginį (Sutarties projekto 8 punktas). Minėtoje naujoje Sutartyje taip pat numatyta atsakovo teisė, pašalinus taršos priežastis, kreiptis į ieškovą dėl pakartotinio nuotekų mėginio paėmimo (Sutarties projekto 9 punktas) (t. 1, b. l. 19-26). Tai reiškia, kad šalių elgesys po Sutarties sudarymo suteikia pagrindo išvadai, kad tiek tikrinant geriamojo vandens kokybę, tiek tikrinant nuotekų taršą, abi šalys privalėjo būti informuotos apie mėginių ėmimą. Svarbus aspektas yra dar ir tai, kad teikdamas pirmosios instancijos teismui ieškinį, ieškovas pats nurodė, kad, neva, atsakovas buvo informuotas apie 2014 m. kovo 26 d. mėginio paėmimo vietą ir laiką iš anksto telefonu, t. y. Sutarties 6.6 punkte nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 3). Tik ieškovas negalėjo pateikti įrodymų apie tokį atsakovo informavimą (CPK 178 str.), vėliau ieškovas pakeitė savo poziciją, teigdamas, kad Sutartis ieškovo neįpareigoja informuoti atsakovą apie nuotekų mėginių paėmimą. Svarbus aspektas byloje ir tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d. ieškovas jau siunčia atsakovui pranešimą dėl mėginio paėmimo laiko ir vietos, nurodydamas, kad vadovaujantis Sutarties 6.6 punktu informuoja abonentą (atsakovą) apie išleidžiamų nuotekų mėginio paėmimo laiką ir vietą, taip pat kviečia atsakovo atstovą atvykti į nurodytą vietą ir laiku dalyvauti paimant atsakovo išleidžiamų nuotekų mėginį (t. 1, b. l. 121). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad sudarant Sutartį, tikrieji abiejų šalių ketinimai buvo tokie, kad ieškovas, prieš imdamas nuotekų mėginius, privalo apie tai informuoti atsakovą, o atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad apie nuotekų mėginių ėmimą jam bus pranešta ir jis turės teisę šioje procedūroje dalyvauti.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka tiek imant 2014 m. kovo 26 d. nuotekų mėginius, tiek imant 2014-07-28 10:55 nuotekų mėginius, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad apie tokių mėginių ėmimą būtų informuotas atsakovas ir ko pasėkoje būtų galėjęs įgyvendinti teisę dalyvauti mėginių ėmimo procese. Tai, kad vis dėl to atsakovo atstovo dalyvavimas turi reikšmės imant nuotekų mėginius patvirtina tas faktas, kaip esmingai skiriasi 2014-07-28 10:05, kai dalyvavo atsakovo atstovas (Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolas Nr. 76, t. 1, b. l. 90), ir 2014-07-28 10:55, kai nedalyvavo atsakovo atstovas (Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolas Nr. 77, t. 1, b. l. 85), paimtų mėginių tyrimų rezultatai, nors laiko skirtumas tarp mėginių paėmimo yra tik 50 minučių, šios aplinkybės nėra ginčijamos.

Todėl, kaip jau minėta, nustačius, kad buvo pažeista mėginių ėmimo tvarka, nes buvo pažeista atsakovo teisė dalyvauti paimant atsakovo išleidžiamų nuotekų mėginius 2014 m. kovo 26 d. ir 2014-07-28 10:55, t. y. ieškovas neįvykdė sutartinės prievolės informuoti atsakovą apie mėginių ėmimo vietą ir laiką (CK 6.205 str.), todėl jis neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėti už nuotekų valymą pagal padidintus tarifus, taip pat ieškovas, skaičiuodamas atsakovui mokėtinus mokesčius negali remtis 2014-04-04 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolu Nr. 34 bei 2014-08-06 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolu Nr. 77, kuriuos pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pagrįstai panaikino.

Nuotekų, neviršijančių bazinės taršos elementų koncentracijos, tvarkymo kaina yra nustatyta 2011 m. rugsėjo 6 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo Nr. (1.1 ) TS-151 1.1.3. punkte (t. 1, b. l. 10), kur numatyta, kad nuotekų valymo paslaugos už vieną kubinį metrą be pridėtinės vertės mokesčio yra 0,82 Eur (2,84 Lt).

Iš byloje esančios 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros matyti (t. 1, b. l. 13), kad buvo pašalinta 3668 m³ nuotekų, todėl už nuotekų, neviršijančių bazinės taršos elementų koncentracijos, valymą atsakovas turėjo ieškovui sumokėti ne 24282,16 Lt, skaičiuojant po 6,62 Lt/m³ tarifą, o 10417,12 Lt, skaičiuojant po 2,84 Lt/m³, t. y. 13865,04 Lt mažiau nei minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodęs ieškovas. Kas reiškia, jog pagal 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovui kilo pareiga ieškovui sumokėti ne 36234,08 Lt, o 22369,04 Lt, iš viso su pridėtinės vertės mokesčiu tai sudaro 27066,54 Lt .

Iš byloje esančios 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti (t. 1, b. l. 14), kad buvo pašalinta 3050 m³ nuotekų, todėl už nuotekų, neviršijančių bazinės taršos elementų koncentracijos, valymą atsakovas turėjo ieškovui sumokėti ne 20191,00 Lt, skaičiuojant po 6,62 Lt/m³ tarifą, o 8662,00 Lt, skaičiuojant po 2,84 Lt/m³, t. y. 11529,00 Lt mažiau nei minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodęs ieškovas. Kas reiškia, jog pagal 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už ataskaitinį laikotarpį atsakovui kilo pareiga ieškovui sumokėti ne 23777,22 Lt, o 12248,22 Lt, su pridėtinės vertės mokesčiu tai sudaro 14820,35 Lt. Pridėjus 27066,54 Lt skolą pagal 2014 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, viso pagal 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovo ieškovui mokėtina suma sudaro 41886,89 Lt.

Iš byloje esančios 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros matyti (t. 1, b. l. 15-16), kad buvo pašalinta 2114 m³ nuotekų, todėl už nuotekų, neviršijančių bazinės taršos elementų koncentracijos, valymą atsakovas turėjo ieškovui sumokėti ne 13994,68 Lt, skaičiuojant po 6,62 Lt/m³ tarifą, o 6003,76 Lt, skaičiuojant po 2,84 Lt/m³, t. y. 7990,92 Lt mažiau nei minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodęs ieškovas. Kas reiškia, jog pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už ataskaitinį laikotarpį atsakovui kilo pareiga ieškovui sumokėti ne 20083,96 Lt, o 12093,04 Lt, su pridėtinės vertės mokesčiu tai sudaro 14632,58 Lt. Pridėjus 41886,89 Lt skolą pagal 2014 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, viso pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovo ieškovui mokėtina suma sudaro 56519,47 Lt.

Todėl dėl anksčius nustatytų aplinkybių konstatavus, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo atsakovui už nuotekų valymo paslaugas pagal padidintą 6,62 Lt/m³ tarifą, ieškovui iš atsakovo už pagal Sutartį suteiktas paslaugas per ataskaitinius 2014 m. birželio – rugpjūčio mėnesius priteistina 56519, 47 Lt (16369,17 Eur) skola.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad kaip tik tokią sumą pirmosios instancijos teismas ir priteisė ieškovui iš atsakovo, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas nesupranta pagal kokią formulę ir kokias būdais pirmosios instancijos teismas paskaičiavo ieškovui iš atsakovo priteistinas sumas, nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Atsakovas Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” į bylą yra pateikęs įrodymus apie patirtas 2563,14 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias prašo priteisti iš ieškovo (t. 3, b. l. 39-44).

Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), 2015 m. II ketvirtį tai sudarė 713,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (t. y. 928 Eur), kai atsakovas prašo priteisti iš ieškovo net 2563,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. net 2,7 karto daugiau nei rekomenduojami maksimalūs dydžiai. Todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, iš ieškovo atsakovui priteistina advokato teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 928 Eur, t. y, iki maksimalus Rekomendacijose nurodyto dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) atsakovui Lietuvos ir Norvegijos UAB ,,Norvelita” (juridinio asmens kodas 110723673) 928 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė