Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. (toliau – apeliantas) bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos (toliau – Darbo inspekcija) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimo, kuriuo M. R. nubaustas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. 1000 Eur bauda, nustatė :

Aprašomoji dalis

M. R. teismo nubaustas pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad būdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, darbdavio atstovu, esant darbo sutarties požymiams, 2015 m. sausio 20 d. leido dirbti V. G. ir K. Č. UAB „S“ antrinių žaliavų rūšiavimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G. – nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie darbuotojo priėmimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, K. Č. – apie jos darbo pradžią nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo V. G. ir K. Č. leido dirbti nelegaliai, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p.

Darbo inspekcijos teigimu, vadovaujantis ATPK 33 str., kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimu, ribose. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ATPK 33 str. netaikomas, nes ATPK 41³ str. 1 d. sankcija numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Tokiu būdu, turėjo būti paskirta viena 1736 Eur bauda.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad M. R. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, darbdavio atstovu, esant darbo sutarties požymiams, 2015 m. sausio 20 d. leido dirbti V. G. ir K. Č. UAB „S“ antrinių žaliavų rūšiavimo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), V. G. – nesudarius darbo sutarties ir nustatyta tvarka apie darbuotojo priėmimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, K. Č. – apie jos darbo pradžią nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo V. G. ir K. Č. leido dirbti nelegaliai.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant jo skundą teisme, nesutiko su pažeidimu bei nurodė negalintis atsakyti, ką K. Č. bei V. G. veikė jų patalpose sausio 20 d., kadangi su jais tartasi nebuvo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma priešinga apelianto skundo argumentams išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Apelianto keliama versija, kad jis nesitarė su darbuotojais ir jie nežinia ką veikė jo įmonėje sausio 20 d., skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo metu 2015-01-20 K. Č. rasta dirbanti UAB „S“ antrinių žaliavų rūšiavimo ceche (b.l. 16-17). Šio fakto, t.y., K. Č. darbo UAB „S“ naudai 2015-01-20 neginčija ir apeliantas. Nors pastarasis, teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad su minėta darbuotoja darbo sutartis buvo sudaryta, vėliau buvo taisoma tik įdarbinimo data, tačiau Iš 2015-01-20 ištrauktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenų, matyti, kad apie K. Č. darbą nuo tos dienos pranešta nebuvo (b.l. 4). Iš 2015-01-29 Sodros teritorinio skyriaus atsakymo į VDI Vilniaus skyriaus tarnybinės pagalbos prašymą matyti, kad UAB „S“ Sodrai apie K. Č. darbą nuo 2015-01-21 pranešė tik 2015-01-27 (b.l. 9).

Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde M. R. patvirtino, kad apie jo vadovaujamos įmonės darbuotojos K. Č. darbo pradžią Sodrai nebuvo pranešta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apie K. Č. darbą UAB „S“ 2015-01-20 (kai darbuotoja rasta faktiškai dirbanti) apskritai nebuvo pranešta Sodrai.

Tai, kad atliekamo patikrinimo dieną – 2015-01-20 K. Č. dirbo UAB „S“, patvirtina ir jos pačios pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kuomet ji paaiškino, kad į darbą ją atsiuntė Darbo birža. Ji nuėjo į firmą pas brigadininkę D., sutartį pasirašė 19 d., sutartį pasirašė direktorius, jis buvo įmonėje. Buvo nuėjusi pas direktorių. Sausio 20 d. atėjo dirbti, rūšiavo plėvelę, darbą pradėjo 8 val., dirbo pilną dieną, pirštines jai 20 d. davė D., kai ji atėjo dirbti (b.l. 98-99).

Analogiškas aplinkybes K. Č. nurodė ir savo paaiškinime, papildomai nurodydama, kad darbo sąlygas aptarė su D., kartu dalyvavo direktorius, sutarė, kad atlyginimas bus 1000 Lt, 8 darbo valandos (b.l. 5, 24).

D. N. 2015-01-20 paaiškinimo duomenimis, 2015-01-20 K. Č. atėjo į darbą 7.30 darbintis ir buvo priimta rūšiuotoja. Ji šiandien rūšiavo šiukšles. Direktorius M. ir vadovė buvo šiandien darbe 9.30 val. (b.l. 7).

Apelianto nuomone, pranešimo apie darbuotojos K. Č. darbą nepateikimas Sodrai kvalifikuotinas pagal LR ATPK 41 str. 1 d. (darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas). Toks skundo argumentas, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, kadangi K. Č. darbas 2015-01-20, nors ir buvo dirbamas pasirašius darbo sutartį, tačiau nepranešus Sodrai, atitinka būtent LR DK 98 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą nelegalaus darbo sąvoką, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.

Nors apeliantas skunde nurodo ir tai, kad negali būti laikomas padariusiu administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., nes su K. Č. ne tik buvo sudaryta darbo sutartis, bet ir pastebėjus jos neatitikimą faktinėms aplinkybėms (darbo sutartyje numatyta, kad darbuotoja dirbti pradeda 2015-01-22, o faktiškai buvo rasta dirbanti 2015-01-20) bei reaguojant į VDI pastabas, ji buvo pakeista ir pataisyta, pažymėtina, kad K. Č. darbo sutarties pakeitimai padaryti jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, todėl laikytini apelianto gynybinės taktikos dalimi administracinio teisės pažeidimo byloje.

UAB „S“ ir K. Č. darbo 2015-01-19 sutarties duomenimis, UAB „S“ ir K. Č. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria K. Č. priimta dirbti UAB „S“ rūšiuotojos pareigose, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 345,76 Eur darbo užmokestį, nustatoma darbo dienos trukmė – 8 valandų darbo diena, 5 darbo dienų trukmė, 30 darbo valandų darbo savaitė. Darbo sutartis įsigalioja 2015-01-21, darbuotojas pradeda dirbti 2015-01-22 (b. l. 14-15).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Č. patikrinimo metu, sausio 20 d., dirbo nelegaliai, o apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi, neužtikrino, kad K. Č. dirbtų tik nuo darbo sutartyje nurodytos datos, apie jos įdarbinimą būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo metu 2015-01-20 taip pat buvo nustatyta, kad ir V. G. rastas dirbantis UAB „S“ antrinių žaliavų rūšiavimo ceche (b.l. 16-17). Iš tą pačią dieną pateiktų Sodros duomenų, matyti, kad apie jo darbą nuo tos dienos pranešta nebuvo (b.l. 4). Iš 2015-01-29 Sodros teritorinio skyriaus atsakymo į VDI Vilniaus skyriaus tarnybinės pagalbos prašymą matyti, kad UAB „S“ Sodrai apie V. G. darbą nuo 2015-01-20 pranešė 2015-01-20 14 val. 56 min., t. y. jau po VDI atlikto patikrinimo (b.l. 9). Šį faktą patvirtino ir pats apeliantas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b.l. 33-34), tiek apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad apie V. G. darbo pradžią Sodrai pranešta po VDI atlikto patikrinimo. Be to, tiek apeliantas, tiek liudytoju apklaustas V. G. patvirtino, kad darbo sutartis tarp jų buvo pasirašyta 2015-01-20 vakare po VDI patikrinimo siekiant įrodyti, kad nelegalaus darbo nebūta (33-34, 100-101). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pažeidimai pašalinti po atlikto patikrinimo ir jau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, vėl gi negali būti vertinama kaip šalinanti apelianto atsakomybę, kadangi apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi, turėjo užtikrinti, kad V. G. dirbtų tik sudarius darbo sutartį ir nuo sutartyje nurodytos datos bei apie jo įdarbinimą būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Tokiu būdu, V. G. darbas 2015-01-20, dirbamas nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus Sodrai, atitinka LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. įtvirtintą nelegalaus darbo sąvoką.

Nors apeliantas skunde teigia, kad V. G. UAB „S“ patalpose 2015-01-20 (antrinių žaliavų rūšiavimo ceche) nedirbo, o bendravo su buvusiais kolegomis ir, jo nuomone, šią aplinkybę patvirtina tai, kad filmuotoje medžiagoje V. G. matomas trumpą laiką, jis buvo apsirengęs kasdieniais drabužiais, o ne specialia apranga, be to jis stovėjo ne toje konvejerio pusėje, iš kurios dirbo kiti darbuotojai, teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

V. G. darbo faktą 2015-01-20 UAB „S“ naudai patvirtina jo paties patikrinimo dieną parašytas paaiškinimas, kuriame pastarasis nurodė, kad įmonėje „S“ pradėjo dirbti šiandien, 2015-01-20, nuo 9.00 val. Šiandien rūšiavo antrines žaliavas. Dėl darbo sąlygų tarėsi su UAB „S“ direktoriumi M. Tarėsi, kad jis dirbs puse etato, mokės minimumą. Jei jis tiks einamam darbui, sudarys darbo sutartį. Šioje įmonėje yra dirbęs 2014 m. nuo vasario vidurio. Su vadovu jis kalbėjosi telefonu iš ryto, prieš V. G. darbo pradžią (b.l. 6).

Apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme V. G. taip pat patvirtino, kad darbo sutartį jis pasirašė tą pačią dieną, kai buvo įdarbinimas. Sutartį jis pasirašė 16 val. Direktorius buvo sausio 20 d., apie 10 val., jis atvyko, V. G. davė savo tapatybės kortelę, paskui direktorius išvyko, tada V. G. vaikščiojo po cechą. Jis paėmė gal kelias saujas šiukšlių, padėdavo ant konvejerio. Patikrinimo metu V. G. buvo su pirštinėmis, rado kažkur gulinčias, nejau imtų šiukšles be pirštinių (b.l. 100-101).

D. N. 2015-01-20 paaiškinimo duomenimis, V. G. 2015-01-20, 7.30 val., atėjo į darbą darbintis. Atėjo 7.30 val. į darbą. Darbo specialybė – rūšiuotojas. Direktorius M. ir vadovė buvo šiandien darbe 9.30 val. (b.l. 7).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas V. G. darbo vietoje (b.l. 101).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. R. inkriminuotas pažeidimas dėl V. G. taip pat pasitvirtino. Nors apeliantas skunde teigė, jog V. G. dėl darbo sąlygų tarėsi ne su juo, tačiau matyti, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi 2015-02-02 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog V. G. paaiškinimu, jis dėl darbo sąlygų tarėsi su UAB „S“ direktoriumi (b.l. 2-3).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismo nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi, neužtikrino, kad V. G. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį, apie jo įdarbinimą būtų pranešta Sodros teritoriniam skyriui.

Atsižvelgus į tai ir patikrinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nutarimu M. R. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir dėl V. G. nelegalaus darbo paskirta 868 Eur bauda, dėl K. Č. nelegalaus darbo paskirta 868 Eur bauda. Nuobaudos subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė nuobauda M. R. paskirta – 1000 Eur bauda.

Nors pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai paskyrė LR ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – po 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, tačiau nepagrįstai nuobaudas subendrino dalinio sudėjimo būdu.

Atkreiptinas dėmesys, jog LR ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Nagrinėjamu atveju apeliantas padarė vieną administracinį teisės pažeidimą – 2015-01-20 leido jo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai dirbti dviem asmenims, todėl šiuo atveju LR ATPK 33 str. netaikytinas, o vadovaujantis LR ATPK 41³ str. 1 d. turėjo būti paskirta viena bauda, sudedant baudas, paskirtas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, M. R. turėjo būti paskirta 1736 Eur bauda (868 Eur + 868 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 6 p., nutarė :

M. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą:

M. R., pripažintam kaltu pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., už kurį jam paskirta 868 Eur bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, galutinę nuobaudą nustatyti 1739 Eur dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.