Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovų P.aus Č. J. ir E. J. atstovams N. J. (įstatyminei atstovei), advokatui Arūnui Petroniui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Živilei Tepliakovienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. S., ieškinį atsakovams P.ui Č. J. ir E. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės N. J., tretiesiems asmenims V. K., P. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centrui dėl pažeistų turto valdymo teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nacionalinę žemės tarnybą, tačiau institucija atsisakė derinti atliktus kadastrinius matavimus tuo pagrindu, kad prašymo nepateikė visi sklypo bendraturčiai. Atliktų kadastrinių matavimų derinimas Švenčionių r. NŽT bei registravimas VĮ Registrų centre niekaip neįtakoja nuosavybės teisių apimties, toks atsakovų atstovės elgesys pažeidžia kito bendraturčio – ieškovės nuosavybės teises. Kreipėsi į teismą prašydama apginti pažeidžiamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto bendraturtės teises, kuomet bendraturčiai – atsakovai nemotyvuotai atsisako registruoti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nekeičiant nuosavybės teisių apimties ar formos, ir toks jų elgesys vertintinas kaip ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas tarp ieškovės ir atsakovų iškilęs ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Taip pat pažymėtina, kad prašymą dėl kadastrinių matavimų planų suderinimo turi pateikti visi žemės sklypo bendraturčiai, taip pat visi žemės sklypo bendraturčiai turi pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypų planuose, kurie vadovaujantis LR vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 ir 65 punktais komplektuojami kadastro duomenų byloje bei pateikiami Nacionalinei žemės tarnybai, kad ji juos suderintų.

Teismo posėdyje ieškovės V. J. įstatyminė atstovė E. S. palaikė ieškinį jame nurodytais m motyvai ir pagrindais, prašė jį tenkinti, nurodydama, kad nuo 2014-01-30 tiek ieškovė, tiek atsakovai yra bendraturčiai nekilnojamojo turto, kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Šios bylos ginčą sąlygojo atsakovų įstatyminės atstovės siekis vilkinti procesą ir eskaluoti konfliktą tarp šalių. Be jokios pateisinamos priežasties atsakovų atstovė nesutiko atlikti kadastrinių matavimų. Be to, ir į bylą pateiktame atsakovų atsiliepime nėra nei vieno argumento, kuris motyvuotų nesutikimą. Vienas iš atsakovų nurodytų nesutikimo su ieškinio reikalavimais motyvas yra tai, kad neva ieškovė nepateikė visų reikalaujamų dokumentų teismui savo reikalavimams pagrįsti, kurių reikia pagal 2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 534, tačiau ieškinio dalykas yra kitas, nei bando pateikti atsakovų atstovė – tai ieškinys atsakovams dėl jų tyčinio neveikimo, kuriuo pažeidžiamos kito bendraturčio teisės, ir pareikštas tuo pagrindu, kad jų įstatyminė atstovė be jokio pagrindo atsisakė registruoti atliktus kadastrinius matavimus sklypams kurių matavimai yra šiai dienai preliminarūs. Įstatyminei atstovei N. J. buvo pranešta apie ketinamus atlikti matavimus, matininkas informavo ją apie pakankamai protingą terminą susipažinti su atliktais matavimais ir pareikšti savo pastabas, tačiau vietoj to, kad ji spręstų klausimą iš esmės, tik pareiškė pretenzijas matininkui, neva kokiu pagrindu buvo atlikti matavimai be jos žinios. Įstatymas nenumato pareigos visiems turto bendraturčiams kreiptis dėl kadastrinių matavimų atlikimo, bendras sutikimas būtinas juos registruojant valstybinėje institucijoje. Kaip matyti iš atsakovų atstovės argumentų, ji net neketino susipažinti su matininkų parengtais dokumentais. Ieškovė, įrodinėdama teisių pažeidimą, įrodinėja nepagrįstus atsakovų veiksmus, o ne planų pagrįstumą. Atsakovų atstovė negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir tyčia neregistruoti matavimų. Jei būtų objektyvios priežastys neregistruoti kadastrinių matavimų, atsakovų atstovė, kaip pati ne kartą pabrėžusi savo kompetenciją nekilnojamojo turto registravimo srityje, nurodytų jas. Kitas atsakovų argumentas, tai prašymas stabdyti bylą, neva Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkins atsakovų priešieškinį ir nebeteks šios bylos reikalavimas prasmės, nes transformuosis nuosavybės teisės iš bendrosios dalinės į asmeninę. Tai drąsus atsakovų įstatyminės atstovės pareiškimas apie būsimą teismo sprendimą, kurio tik parengiamasis posėdis paskirtas spalio mėnesį, ir tik tuomet dar kils klausimas dėl turto vertinimo ekspertizės pagal ieškinio reikalavimus. Bylos stabdymo pagrindus nustato LR CPK 162³ str. ir 163 str. vertinant atsakovų prašymą LR CPK 162³ str. prasme­, tai nėra jokių kliūčių nagrinėti bylą, o LR CPK 163 str. nurodytų privalomų stabdymo pagrindų taip pat nenustatyta. Atsakovai teigia, kad kita nagrinėjama byla yra priežastis stabdyti šią bylą, tačiau tai, kad atsakovai nurodo neva ateityje neliksiantį poreikį registruoti kadastrinius matavimus, tėra niekuo neparemtas teiginys. Teisinis kadastrinių matavimų registravimas yra ypatingai svarbus bylai Vilniaus miesto apylinkės teisme ir būtent ta byla ir bus stabdoma, kol neįsiteisės šios bylos sprendimas, todėl nėra jokių priežasčių stabdyti šią bylą ir vilkinti atidalinimo procesą. Viso ginčo esmė tame, kad atsakovams labai neparankus yra kadastrinių matavimų atlikimas, vien jau todėl, kad keičiasi nekilnojamojo turto objektų skaičius ir konfigūracija, o tai iš esmės prieštarauja priešieškinio byloje dėl atidalinimo iš bendrosios dalins nuosavybės reikalavimams. Be to, šių matavimų pagrindu, yra parengti turto padalinimo natūroje planai, o tai jau visiškai prasilenkia su atsakovų įstatyminės ieškovės norais atsidalinti jai tinkamu būdu. Pažymėtina, kad nei VĮ Registrų centras, nei Švenčionių rajono NŽT nepateikė išvadų, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir negali būti registruojami, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas pilnai. Nurodė, kad išlaidų už kadastrinių planų parengimą klausimą, kels ateityje kitoje byloje.

Dėl žemės sklypo, kuris registruotas kaip vienas sklypas 5 ha, t.y. (duomenys neskelbiami) žemės sklypas. Kelias jį padalina į du žemės sklypus, todėl turi būti suformuoti atskiri žemės sklypai. Žemės sklypas pamažėja beveik 5 arais. Šioje vietoje turėtų būti vadovaujamasi Žemės įstatymo 22 str. 5 d., kur nustatyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialios žemės naudojimui sąlygos įrašomos į nekilnojamojo turto kadastro registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus, 6 d. – kad nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui taikomos papildomos specialios naudojimo sąlygos nekilnojamojo turto kadastro registro įrašomos jeigu jos nustatomos patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą žemės savininkų rašytiniu sutarimu, ir 7 d. nurodyta, kad patvirtinus naujus teritorijų planavimo dokumentus ar jo patikslinimą, taikomos specialios žemės naudojimui sąlygos ar anksčiau galiojusios panaikinamos. Šiuo atveju situacija labai paprasta, 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 03174-86, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas ir registre yra įregistruoti duomenys kur kelio apsaugos zonų nėra, tai gi šiuo atveju įrašomas naujas apribojimas, kuris apsunkina bendraturčių teisę naudotis tuo žemės sklypu ir sukelia papildomas neigiamas pasekmes, atsiranda naujos specialiosios sąlygos. Naująsias specialiąsias sąlygas galima nustatyti tik keičiant tą žemės reformos projektą, t.y. jeigu asmuo atliekantis kadastrinius matavimus pamato, kad registrų centro duomenys neatitinka nuo jo rastų duomenų, reiškia atitinkamoje vietovėje, jis turi pasiūlyti savininkams pagal parengtą planą kreiptis į žemėtvarkos skyrių prašant patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektą ir įrašyti naujus duomenis į kadastrą ir registrą ir tik tada galima atlikinėti kadastrinius matavimus, o ne kadastriniais matavimais įrašyti papildomus apribojimus. Kadastriniais matavimais nustatomas žemės sklypo plotas ir naudmenų sudėtis ir nieko daugiau. Todėl kadastriniai matavimai susiję su (duomenys neskelbiami) sodyba kur registre įregistruoti 5 ha, įrašant papildomą kelių apsaugos zoną punktu Nr. 1 duomenys apie žemės naudojimo apribojimus žemės sklypo kadastro duomenys parengti 2014-11-12 UAB „Vilniaus matininkas“ neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tokios kadastrinių matavimų bylos negali būti rengiamos ir negali būti tvirtinamos. Atsiranda kelias, kitoks kelio pločio nustatymas irgi turi būti pakeistas specialiu dokumentu žemėtvarkos projektu, o ne kadastriniu matavimu. Todėl šitie kadastriniai matavimai atlikti netinkamai ir jeigu būtų leista derinti ir registruoti registre be bendraturčių sutikimo, būtų pažeisti ne tik teisės normų reikalavimai, bet ir kitų bendraturčių teisės kur atsiranda papildomi apribojimai, apsunkėja valdymas šitoje žemės sklypo teritorijoje. ieškinyje teigiama, kad nieko nesikeičia, tačiau taip nėra, nes ta zona neša tam tikrus apribojimus dėl pastatymo, dėl tvorų, dėl elektros ir kitų dalykų.

Atstovas prašė stabdyti bylą, nes nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme klausimas dėl nekilnojamojo turto, tame tarpe ir dėl šių dviejų žemės sklypų transformavimo nuosavybės teisių, didesnis miško plotas kaip tik į naudą pačiai ieškovei, nes jis padidėja ir turės didesnio turto plotą, jei su tais kadastriniais matavimais viskas tvarkoje. Tam, kad atsakovai nepatirtų papildomų išlaidų, susijusių su kadastriniais matavimais ir neatsirastų jiems ateityje papildomų pareigų, aiškiai matyti, kad šitie kadastriniai matavimai yra nereikalingi, visus aktualius klausimus galima spręsti pagal preliminarius registrus, ir šitas kreipimasis į teismą yra perteklinis. Jeigu teismas ir nestabdytų bylos, mano, kad nustatyti jog kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir nepažeidžia bendraturčių reikalavimų, reikėtų turėti papildomus įrodymus, tai yra būtent žemės sklypo planą (miško) kur matytųsi linijų ilgiai ir vandens telkinio buvimo vieta, o jeigu to nesimato, tai abrisą ir schemą. Jeigu teismas nereikalauja papildomų įrodymų, ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės reikalavimų, kurie išvardinti anksčiau. Registre neatitinka kadastrinių matavimų duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė ir ieškovai bendrąja daline nuosavybe valdo 5 ha ploto žemės sklypą paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 2014-01-30 pagrindu, po 12069/50000 dydžio dalį, kartu su P. K. ir V. K. (2004-07-1 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), valdančių bendrosios jungtinės santuokinių nuosavybės teise 13793/50000 dydžio sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbiami) vs., Sarių sen., Švenčionių raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) (b.l. 4-11). Be to, tuo pačiu paveldėjimo teisės pagrindu atsakovė ir ieškovai valdo 10,90 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami)Švenčionių raj. sav. unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį (b.l. 12). Abu žemes sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl tiek ieškovei, tiek atsakovams siekiant atsidalinti nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, ieškovė sudariusi su UAB „Vilniaus matininkas“ darbų atlikimo sutartį, užsakė naujus kadastrinius matavimus ir 2014-10-21 buvo surašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai (b.l. 107, 142, 115). Atlikus 5,0 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paruoštos atskirų dviejų plotų – 2,3694 ha ploto sklypo (b.l. 106-112) ir 2,5892 ha ploto sklypo (b.l. 140-161), kadastrinių matavimų bylos. Žemės sklypų bendras plotas sudarė 4,9586 ha, t. y. galutiniais matavimais ieškovės ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo (kadastrinių matavimo bylos duomenys). Atlikus 5,0 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paruoštos atskirų dviejų plotų – 2,3694 ha ploto sklypo (b.l. 106-112) ir 2,5892 ha ploto sklypo (b.l. 140-161), kadastrinių matavimų bylos. Žemės sklypų bendras plotas sudarė 4,9586 ha, t. y. galutiniais matavimais ieškovės ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo, sklypus skiria vietinės reikšmės 7 metrų ilgio kelias (kadastrinių matavimo bylų duomenys). Atlikus 5,0 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paruoštos atskirų dviejų plotų – 2,3694 ha ploto sklypo (b.l. 106-112) ir 2,5892 ha ploto sklypo (b.l. 140-161), kadastrinių matavimų bylos. Žemės sklypų bendras plotas sudarė 4,9586 ha, t. y. galutiniais matavimais ieškovės ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo (kadastrinių matavimo bylos duomenys). Atlikus 10,90 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paruošta žemės sklypo (b.l. 113-139) kadastrinių matavimų byla. Žemės sklypo bendras plotas sudarė 11,1417 ha, t. y. galutiniais matavimais ieškovės ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo plotas padidėjo (kadastrinių matavimo bylų duomenys). UAB „Vilniaus matininkas“ 2015-01-30 raštais registruotu paštu informavo įstatyminę žemės sklypo bendraturčių atstovę N. J. apie atliktus matavimus ir suteikė 30 dienų terminą pastaboms pareikšti (b.l. 113, 148), tačiau atsakovų atstovė jokių pastabų nepateikė, pretenzijų dėl kadastrinių matavimų atlikimo nepareiškė, 2014-10-21 atliktų kadastrinių žemės sklypo matavimų duomenų teisingumo taip pat neginčijo.

Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje - bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Teismas, nagrinėdamas bylą taip pat taiko interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir LR CK 4.76 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje yra būtina taikyti specialųjį įstatymą – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai yra veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (2 str. 4 d.). Nuostatų 22 punktas nustato, kad žemės plotai, kuriuos skiria viešieji ir vidaus keliai, gatvės, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, tačiau tai nereiškia bendraturčių dalių atidalinimo, nes abiejuose sklypuose lieka jų valdomos nuosavybės dalys. Nagrinėjamu atveju, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus 5 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbiami). sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), užsakytus ieškovės, ir buvo suformuoti du žemės sklypai – 2,3694 ha ploto (b.l. 106-112) ir 2,5892 ha ploto (b.l. 140-161), kuriuos skiria vietinės reikšmės 7 metrų ilgio kelias, kaip tai nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. 10,90 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) k., plotas atlikus patikslintus kadastrinius matavimus padidėja iki 11,1417 ha, tačiau tai nekeičia bendraturčių nuosavybės fakto.

LR CK 4.75 straipsnio nuostatos numato bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdus ir kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadastrinių duomenų t.y. išorinių bendrai valdomo sklypo ribų, pravažiavimo ribų tikslinimas ir teismo leidimas be bendraturčio sutikimo šias išorines ribas tikslinti, yra ginčas susijęs su savininko teisių pažeidimu LR CK 1.138 straipsnio taikymo prasme. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bendraturčiai nėra ginčo sklypų pasidalinę (LR CK 4.75 str.), atsakovams nesutinkant ir neišsprendus tokio pobūdžio ginčo, galimas tik sklypų išorinių ribų kadastrinių duomenų ir per naujai suformuotus dviejų žemės sklypų einančio pravažiavimo ribų patikslinimas, bei kito žemės sklypo išorinių ribų kadastrinių duomenų patikslinimas.

Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Savo nuomonei dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ar teisėtumo pagrįsti atsakovai teisme nepateikė jokių įrodymų, tik vėl iškėlė nemotyvuotą bendraturtės neteisėtų-perteklinių veiksmų, atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus, problemą. Atsakovai nurodo, kad ieškovė atlikdama žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko perteklinius veiksmus, nes kadastriniai matavimai nereikalingi ir tai iššaukia tik papildomas išlaidas, kurios yra nereikalingos, bei kreipimasis į teismą su šiuo ieškiniu iš esmės yra nereikalingas, nes sprendžiamas klausimas Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp tų pačių šalių dėl turto atsidalinimo, kuris nereikalauja kadastrinių matavimų, todėl atsakovai teikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus išspręstas klausimas dėl turto pasidalijimo, ir tada bus aišku kas lieka šitame turte bendraturčiais. Dėl to atsakovai (įstatyminė atstovė) nesutinka pasirašyti jai pateiktus naujai atliktų kadastrinių matavimų dokumentus. Šios atsakovų nurodytos aplinkybės yra kitokio pobūdžio (šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo (atsidalijimo) tarp ieškovės ir atsakovų) ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovų atstovų nurodytos su galimu žemės sklypų kadastrinių matavimų neteisėtumu susijusios aplinkybės vertintinos kaip negalinčios turėti jokios reikšmės atsakovų atsisakymui duoti ieškovei sutikimą įregistruoti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. vertintinos kaip nukrypimas nuo bylos esmės.

LR CK 1.137 str. 3 d. nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovų pozicija prieštarauti tik tam, kad prieštarauti – negali būti pateisinama ir ginama. Tik įrodžius realius bendraturčių teisių pažeidimus, sutikimo įregistruoti naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Atsakovų pareiga šioje byloje buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas - atlikti patikslintus šalims bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio žemės sklypų kadastro matavimus ir juos įregistruoti. Atsakovų atstovai nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti atsakovams pateiktus dokumentus ir tuo pačiu įregistruoti pakeistus kadastrinių matavimų duomenis ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas kaip nors pažeistų atsakovų teises ar teisėtus interesus ( LR CPK 178 str.). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų atsisakymas trukdo savo kaip bendraturtės teises įgyvendinti būtent ieškovei, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažįstama, kad ieškovė turi teisę įregistruoti naujus žemės sklypų: registruoti sklypų: (duomenys neskelbiami). sav., unikalus Nr (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) 5 ha ploto ir (duomenys neskelbiami)Švenčionių raj. sav. unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) 10,90 ha kadastrinius duomenis bei suderinti juos NŽT Švenčionių rajono skyriuje be atsakovų sutikimo, nes atsakovai nepagrįstai atsisako duoti tokį sutikimą.

Išnagrinėjus bylą pasisakytina dėl atsakovų atstovų pareikšto prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui. LR CPK 163 str. 3 d. nustatyta, kad teismas privalo stabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla. Taigi, teisinis pagrindas sustabdyti bylą yra tada, jei tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokiu atveju sustabdžius bylą galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko, ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/200). Atsakovų atstovai reikšdami prašymą dėl bylos sustabdymo nepateikė jokių įrodymų apie kitame teisme nagrinėjamą bylą – ieškinio, priešieškinio kopijų ar kt. įrodymų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas turėjo galimybę nustatyti, tiktai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme (uždarame teismo posėdyje) nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1655-592/2015 (Senas bylos Nr. 2-27664-592/2014 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20157-2014-1) pagal ieškovės V. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės E. S., ieškinį atsakovams P.ui Č. J. ir E. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės N. J., dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir pagal atsakovų P.aus Č. J. ir E. J., atstovaujamiems įstatyminės atstovės N. J., priešieškinį ieškovei V. J., atstovaujamai įstatyminės atstovės E. S., dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi šalims nepateikus jokių įrodymų apie nagrinėjamą bylą, ir teismui neturint duomenų kokį konkrečiai turtą siekia atidalinti šalys, nėra galimybės spręsti ar yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. ar kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Priešingai gi, išklausius šalių atstovų paaiškinimus, teismas mano, kad sprendimas šioje civilinėje byloje turės tiesioginį ryšį nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. 2-1655-592/2015 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tuo atveju, kai bus suderinti ir įregistruoti nauji žemės sklypų kadastriniai matavimai, galimai pasikeis esami 2 žemės sklypų duomenys, ir tai galės turėti tiesioginės įtakos žemės sklypų vertei, nes šalys kitoje byloje, kaip pačios nurodo, siekia sklypų (nekilnojamojo turto) atidalijimo ir atskirų dalių įregistravimo.

Reikalavimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pareikšta, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti V. J., a.k. (duomenys neskelbiami) atstovaujamai įstatyminės atstovės E. S., a. k. (duomenys neskelbiami) teisę registruoti sklypų: (duomenys neskelbiami) Švenčionių raj. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami) 5 ha ploto ir (duomenys neskelbiami)Švenčionių raj. sav. unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami)10,90 ha kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre bei suderinti juos NŽT Švenčionių rajono skyriuje be bendraturčių P.aus Č. J., a. k. (duomenys neskelbiami) ir E. J., a.k. (duomenys neskelbiami) sutikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.