Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

nuteistajam A. M. (A. M.), jo gynėjui advokatui Jevgenijui Bogdanovui (Jevgenij Bogdanov),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas (nusikaltimus), numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. rugsėjo 9 d. atviroji telefono vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 13 d. automobilio ir jame buvusių daiktų vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. spalio 1 d. atviroji svetimo turto vagystė) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2024 m. spalio 7 d. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 10 d. atviroji automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti A. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į galutinę bausmę taip pat įskaitytas A. M. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, A. M. paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš A. M. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į valstybės biudžetą, t. y. 3 630 Eur.

Z. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteistas jos naudai iš A. M. 612 Eur turtinės žalos atlyginimas.

R. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteistas jo naudai iš A. M. 1 028 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteistas jos naudai iš A. M. 1 650 Eur turtinės žalos atlyginimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteistas jos naudai iš A. M. 917 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 423,50 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl paskirtų bausmių rūšies

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus (paskirtį) – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Be to, BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

13. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. M. per sąlyginai gana trumpą laiko tarpą (nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d.) padarė šešias skirtingas, baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, o būtent: po tris nesunkius (BK 178 straipsnio 1 dalis ir 281¹ straipsnio 1 dalis) ir apysunkius (BK 178 straipsnio 2 dalis; kvalifikuotos vagystės, kurios pagal pavojingumo laipsnį yra daug pavojingesnės veikos negu paprastosios arba privilegijuotosios vagystės) nusikaltimus, iš kurių penkios nusikalstamos veikos susijusios su svetimo turto pagrobimu (padaryta žala kitų asmenų nuosavybei). Taip pat byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. M. nusikalstamų veiksmų kitiems asmenims padaryta reali turtinė žala, be to, buvo pagrobtos trys transporto priemonės, priklausančios skirtingiems asmenims. Iš byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) esančių duomenų matyti, kad A. M. nusikalstamas elgesys – svetimų transporto priemonių pagrobimas – negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio veikimas. Priešingai, tai jau susiformavusio specifinio nusikalstamo elgesio modelio rezultatas (past. – proceso metu nuteistasis neneigė, kad jo „svetimo turto grobimo specializacija“ yra transporto priemonės). Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė žinodamas, jog jo atžvilgiu yra pradėti kiti baudžiamieji procesai, kurie taip pat buvo susiję ir su transporto priemonių pagrobimu. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, nustatyta, kad A. M. nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagrobė tris transporto priemones (past. – „Liteko“ duomenimis nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. pagrobė dar tris transporto priemones (past. – „Liteko“ duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Iš teisėjų kolegijos aptartų duomenų (tai sugretinus su byloje nustatytomis aplinkybėmis) matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama 2024 m. gruodžio 10 d. padaryta nusikalstama veika (automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystė) buvo įvykdyta po minėtų apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo, t. y. nuteistajam žinant apie šiuos procesinius sprendimus, tačiau tai akivaizdžiai jo elgesiui jokios savaime teigiamos korekcinės įtakos neturėjo ir nesulaikė nuo analogiškų veiksmų atlikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėta nusikalstama veika buvo padaryta praėjus vos kelioms dienoms po to, kai nuteistajam buvo panaikinta taikyta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas (past. – A. M. į laisvę išleistas (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu nustatyta ir tai, kad A. M. 2024 m. rugpjūčio 16 d. pagrobė dar vieną transporto priemonę (past. – „Liteko“ duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). Akcentuotina, kad teisėjų kolegijos aptartais trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais A. M. buvo pripažintas ir už kitų, skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. turto pagrobimą (ne transporto priemonių), turto pagrobimą įsibraunant, nedidelės vertės turto pagrobimą, kito fizinio asmens dokumento įgijimą, psichotropinių medžiagų disponavimą, turto sunaikinimą (visuotinai pavojingu būdu), svetimos elektroninės mokėjimo priemonės laikymą, šaunamojo ginklo įgijimą, gabenimą ir laikymą.

14. Analizuojant A. M. nusikalstamą elgesį praeityje matyti, kad nuo 2019 iki 2024 metų nuteistojo atžvilgiu buvo priimti dar šeši apkaltinamieji nuosprendžiai dėl skirtingų kategorijų nusikalstamų veikų padarymo – vagysčių, narkotinių medžiagų disponavimo, smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog iš esmės A. M. gyvenimo būdas buvo susijęs su sistemingu nusikalstamų veikų darymu, tai buvo tapę asmens norma gyvenime bei jam asmeniškai priimtinu elgesio modeliu visuomenėje. Šiais nuosprendžiais A. M. buvo paskirtos švelnesnių bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas (kartą jos vykdymą atidedant, tačiau vėlesnėje nuosprendžio vykdymo stadijoje šio instituto taikymas buvo panaikintas). Akivaizdu, kad minėtos skiriamos švelnesnės bausmės nuteistajam neturėjo absoliučiai jokios korekcinės įtakos ir jo elgesio net minimaliai nekoregavo teigiama linkme, t. y. nesulaikė A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurios, analizuojant jų pavojingumo dinamiką, padarymo aplinkybes ir jų pobūdį, akivaizdžiai sunkėjo, padaryti realūs neigiami (nusikalstami) padariniai didėjo. Be kita ko, nuteistojo A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ir ne kartą atliktos švelnesnės nei laisvės atėmimas arešto bausmės (antra pagal griežtumą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmės rūšis). Įvertinus bendrai asmens nusikalstamą elgesį per ilgesnę laiko perspektyvą, padarytų nusikalstamų veiksmų sunkėjimą, jų sistemingą atlikimą, spręstina, kad nuteistasis A. M. įstatymų sugeba laikytis tik būdamas visiškai izoliuotas nuo visuomenės (past. – ką patvirtina ir minėta aplinkybė, jog po šioje byloje taikomo suėmimo panaikinimo, asmuo praėjus vos kelioms dienos padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą – pagrobė transporto priemonę), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skyrė griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tuo labiau skirti apeliaciniu skundu prašomą viešųjų darbų bausmės rūšį (švelniausia baudžiamajame įstatyme numatyta bausmės rūšis). Svarbu ir tai, kad skiriama bausmė turi atitikti ne tik teisingumo, nubaudimo paskirtį, bet ir apsaugoti visuomenės interesą, jog būtų užkardytas sistemingas, pavojingas asmens elgesys, o šiuo atveju akivaizdu, kad švelnesnės bausmės ne tik nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, tačiau ir kels realų pavojų visuomenės saugumui, ypač asmenų nuosavybei. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio pagrįsto pagrindo BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo institutas) taikymui, nes tokiu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės rūšies keitimo atmestinas.

Dėl paskirtų bausmių dydžių

15. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

16. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skiriamas bausmes (tiek parinkdamas bausmių rūšis, tiek nustatydamas jų dydžius), skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad byloje nenustatyta A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka iš dalies. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistojo A. M. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta aplinkybė, tačiau nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad asmuo prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jeigu nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jeigu kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021).

18. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, formaliai motyvavo tuo, kad nors nuteistasis A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus bei tokiu būdu padėti išaiškinti nusikalstamas veikas, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta šioje nuosprendžio dalyje, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu (past. – tuo pačiu ir parodymų nedavimas) neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, o pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuoširdus gailėjimasis turi įvykti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nuteistasis A. M. iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu tik formaliai nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi bei nedavė išsamių parodymų, tačiau vien tai negali būti aplinkybe, užkertančia kelią pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis A. M. kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, davė parodymus dėl savo nusikalstamų veiksmų ir gana išsamiai, plačiai ir detaliai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, taip pat nurodė konkrečias nusikaltimų padarymo priežastis (tikslus ir motyvus), t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nesistengė vilkinti proceso, nuslėpti tam tikrų inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių, kliudyti atskleisti nusikalstamas veikas bei vengti baudžiamosios atsakomybės ar ją bandyti perkelti kitiems asmenims (byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Be kita ko, nuteistasis A. M. sutiko su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais ir jų neginčijo (past. – kaip galima suprasti iš nuteistojo pozicijos apeliaciniame procese, A. M. nevengia ir nori atlyginti priteistus civilinius ieškinius), kas (išvardintų aplinkybių visuma) vertintina kaip asmens kilsiančių neigiamų jam ateityje teisinių pasekmių prisiėmimu. Be to, kaip galima suprasti ir iš nuteistojo pozicijos, nuteistasis A. M. supranta savo nusikalstamo elgesio vieną iš pagrindinių (esminių) priežasčių – narkotinių medžiagų vartojimas, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad dėl to turi problemų, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje reabilituojasi (nusprendė eiti į reabilitaciją, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai) ir šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, taip pat yra pasiryžęs ateityje taip nebegyventi (nebevartoti narkotinių medžiagų ir nebedaryti nusikalstamų veikų). Tai leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. M. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo (tai patvirtina pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, taip pat pastebimas bandymas realiais veiksmais taisytis – įkalinimo įstaigoje lankoma reabilitacija, darbinė veikla) suvokė savo atliktų nusikalstamų veiksmų priežastis, jas pripažįsta, kaip galima suprasti iš duotų parodymų turinio, savo elgesį vertina kritiškai, kiek leidžia galimybės ir turima patirtis bei įgūdžiai bando koreguoti savo elgesį ir t. t., todėl tai pripažintina ne tik inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažinimu, bet ir nuoširdžiu gailėjimusi dėl jų padarymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien tai, jog asmuo sistemingai daro nusikalstamas veikas ir yra recidyvistas (kaip nurodė prokurorė apeliacinės instancijos teisme įvykusio posėdžio metu bei kaip tą netiesiogiai galima suprasti ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies – pirmosios instancijos motyvai detalizuoti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18-ame punkte), negali užkirsti kelio aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui ir pripažinimui, kadangi tokio imperatyvo nenumato nei baudžiamasis įstatymas, nei yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas. Be kita ko, įvertintinas ir nuteistojo gana emocionalus elgesys apeliacinės instancijos teisme (duoti paaiškinimai), kuris buvo ne agresyvus ar nukreiptas priešiškai į kitus proceso dalyvius, bet, priešingai, primenantis savigraužą, nusivylimą savimi bei savo atliktais veiksmais, be to, siekį iš tiesų bandyti keistis, kas tik dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog A. M. dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamų veiksmų.

19. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), išsamiai neįvertino visų teisiškai svarbių aplinkybių, vienoms iš jų nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas ir minėta aplinkybė pripažintina A. M. atsakomybę lengvinančia.

20. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nustatė vieną nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat vadovaujantis BK 61 straipsnio taisyklėmis, kurios skiriant bausmės dydžius įpareigoja atsižvelgti ir į byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį, be kita ko, įvertinus ir tai, jog reali padaryta turtinė žala (skundžiamu nuosprendžiu priteisti žalų atlyginimai) sąlyginai nėra labai didelė (apie 4 200 Eur), pagrobtos transporto priemonės buvo grąžintos jų savininkams, nuteistasis šiuo metu atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje stengiasi pagal galimybes keistis (lanko reabilitaciją, kaip pats teigia, nebevartoja narkotinių medžiagų, dirba), todėl yra pagrindas sumažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius, paliekant jų dydžius artimus vidurkiams (jų neviršijant), o būtent: 1) už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugsėjo 9 d. atviroji telefono vagystė) numatyto nusikaltimo padarymą iki laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams; 2) už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugsėjo 13 d. automobilio ir jame buvusių daiktų vagystė) numatyto nusikaltimo padarymą iki laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams; 3) už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. spalio 1 d. atviroji svetimo vagystė) numatyto nusikaltimo padarymą iki laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams; 4) už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. spalio 7 d. automobilio vagystė) iki laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams; 5) už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams; 6) už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 10 d. atviroji automobilio vagystė) numatyto nusikaltimo padarymą iki laisvės atėmimo 2 metams. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bausmės dydis sumažintinas daugiau (6 mėnesiais, kai kitų veikų atveju 3 mėnesiais), nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 2 metai (skundžiamo nuosprendžio 19 puslapis), kai baudžiamajame įstatyme yra aiškiai nurodytas maksimalus 1 metų skyrimo terminas, t. y. skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta maksimali bausmė, o tokiais atvejais turi būti nustatytos išimtinės neigiamos aplinkybės, kurios pagrįstų tokį skiriamos bausmės dydį, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta.

21. Paskyrus naujas bausmes (sumažinus skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius), jos subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis bausmių dalinio sudėjimo taisyklėmis (straipsnio 1 ir 4 dalys), t. y. prie griežčiausios bausmės (laisvės atėmimo 2 metams) pridedant po minimalią baudžiamojo įstatymo nustatytą dalį (po tris mėnesius laisvės atėmimo) bei A. M. paskiriant subendrintą laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir A. M. skiriama laisvės atėmimo 2 metams 2 mėnesiams bausmė, į ją įskaitant skundžiamu nuosprendžiu įskaitytus nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtus laikotarpius.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio, pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos ir „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo A. M. atžvilgiu yra priimti ir kiti procesiniai sprendimai, susiję su jam paskirtomis realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, todėl skundžiamu nuosprendžiu (pakeistu šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu) paskirta subendrinta bei sumažinta bausmė turėtų būti bendrinama su kitais procesiniais sprendimais, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę bausmę. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2025 m. gegužės 22 d. nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi (past. – „Liteko“ duomenimis ši nutartis įsiteisėjo tik (duomenys neskelbtini)), todėl ji procesine prasme negalėjo būti bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme. Be kita ko, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo subendrinti tarpusavyje du procesiniai sprendimai: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis (pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžiu) ir 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendis. Kita vertus, iš „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė taip pat buvo subendrinta su jau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. 2024 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo antrą kartą subendrinta (dvigubas bendrinimas) bei padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, kurios teisėjų kolegija negali ištaisyti, kadangi tai nėra apeliacinio skundo dalykas, be kita ko, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis, tiek Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis yra įsiteisėję bei, kaip matyti iš „Liteko“ duomenų, atiduoti vykdyti, todėl naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl subendrintos ir sumažintos bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, siekiant išvengti dar didesnių tiek procesinių, tiek teisės taikymo klaidų bei teisinės sumaišties bausmės vykdymo procese.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Vilniaus apygardos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 75,00 Eur už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

24. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju A. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Šioje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra gauta jokių objektyvių duomenų apie realią nuteistojo turtinę padėtį, be to, A. M. laisvė šiuo metu yra suvaržyta (atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje), taip pat asmuo daug kartų trauktas ir administracinėn atsakomybėn, skiriamų baudų nemoka, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį dalyse dėl paskirtų bausmių dydžių ir bausmių subendrinimo.

Pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. rugsėjo 9 d. atviroji telefono vagystė) sumažinti iki laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams.

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. rugsėjo 13 d. automobilio vagystė) sumažinti iki laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams.

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. spalio 1 d. atviroji vagystė) sumažinti iki laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams.

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. spalio 7 d. automobilio vagystė) sumažinti iki laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams.

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą sumažinti iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams.

A. M. paskirtą bausmę už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. gruodžio 10 d. atviroji automobilio vagystė) sumažinti iki laisvės atėmimo 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu sumažintas laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu (prie griežčiausios laisvės atėmimo 2 metams bausmės pridedant po 3 mėnesius švelnesnių laisvės atėmimo bausmių dalis) ir A. M. paskirti subendrintą laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (duomenys neskelbtini), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę bausmę įskaityti A. M. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. M. neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.