Šiaulių apylinkės teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Kelmės rajono policijos komisariato

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nubausto asmens D. Š. skundą dėl Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018-03-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-229-2018 D. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 233 str. 1 d. 90 EUR bauda su daikto – šautuvo garso slopintuvo A-TED – konfiskavimu už tai, kad jis 2017 m. liepos 18 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, rasdamas automobilyje „MB“ ( t. y. „Mercedes Benz“ ), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaunamojo ginklo priedėlį – garso duslintuvą, kuris priskiriamas A. kategorijos ginklų priedėliams ir pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, jį laikė ir gabeno tame pačiame automobilyje po priekine keleivio sėdyne, kol 22.30 val. Kelmės rajone, Akmenių kaime automobilį reido metu sustabdę Šiaulių RAAD darbuotojai ... rado ( 5 l., AN bylos 60-61 l. ).

Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo D. Š. paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes yra teisingai nurodęs nagrinėjant ankstesnę administracinę bylą pagal analogišką jo skundą ( t. y. Nr. II-16-446/2017 ), nieko daugiau papildyti ir patikslinti nepageidauja. Patvirtina, kad įvykio dieną su tėvu šio vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, priklausančiu jo sesers draugui švedui, nuvažiavo į kaime esančią sodybą, kur tėvas šėrė gyvulius, o jis išsivalė savo legaliai laikomą medžioklinį šautuvą. Po to vakare abu tuo pačiu automobiliu važiavo namo į Šiaulius ir buvo sustabdyti aplinkosaugos darbuotojų. Pripažįsta, kad savo šautuvą vežėsi neužtrauktame dėkle, tačiau su juo nemedžiojo. Apžiūrėję automobilį aplinkosaugininkai po priekine keleivio sėdyne, ant kurios sėdėjo jis ( vairavo tėvas ), rado duslintuvą, todėl išėmė ir jo šautuvą.

Automobilis yra registruotas jo sesers vardu, bet faktiškai priklauso jos draugui švedui. Šis taip pat yra medžiotojas, turėjo legaliai įgytą duslintuvą ir tai patvirtinantys dokumentai yra teismui pateikti. Vėliau jis išsiaiškino, kad prieš išvažiuodamas į Švediją sesers draugas duslintuvą automobilyje tiesiog užmiršo. Jis ( D. Š. ) šiuo duslintuvu nesinaudojo ir apie jo buvimą automobilyje sužinojo tik tada, kai duslintuvą aplinkosaugininkai rado po sėdyne. Įvykio vietoje jis duslintuvo slėpti nebandė. Mano, kad jį paslėpė aplinkosaugininkas P. M., norėdamas apsunkinti jo padėtį. Aplinkosaugininkai jį nepagrįstai apkaltino turėjus ir slėpus duslintuvą, nes jam dėl ankstesnių konfliktų nori atkeršyti pareigūnas A. G., kurį jis pats užtiko galimai neteisėtai medžiojant. Be to, yra prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų, o duslintuvas nebuvo tinkamai ištirtas – nepaimti pirštų antspaudai ir pan. Žino, kad dėl inkriminuoto nusižengimo yra nekaltas, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. II-16-446/2017 ( dėl to paties nusižengimo ) D. Š. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis paaiškino, kad su tėvu V. Š. seseriai I. M. priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“ grįždamas iš sodybos savo išvalyto medžioklinio šautuvo į dėklą neįdėjo, padėjo automobilyje tarp priekinių ir galinių sėdynių. Automobilį vairavo tėvas, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Apie duslintuvą, kurį aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rado po priekine keleivio sėdyne, jis nežinojo. Automobiliu į Lietuvą iš Švedijos, kur gyvena sesuo, grįžo tėvas V. Š.. Jis automobiliu nevažinėjo, juo nesinaudojo. Vėliau išsiaiškino, kad duslintuvas priklauso Švedijos piliečiui, jo sesers draugui. Duslintuvu jis nesinaudojo, jo nelaikė ir negabeno. Ant jo šautuvo, kurį jis vežėsi, yra gamykliniu būdu padarytas sriegis, duslintuvą galima uždėti, tačiau jis duslintuvu nesinaudojo, kad jis yra automobilyje nežinojo, pažeidimo nepadarė, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai ( nurodomos bylos 47-48 l. ).

Šioje byloje liudytojas V. Š. – D. Š. tėvas - parodė, kad taip pat yra medžiotojas, jie su sūnumi nematė ir nežinojo apie automobilyje esantį duslintuvą, taip pat nėra matęs, jog sūnus būtų turėjęs ar naudojęs duslintuvą ( 49 l. ).

Nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-6-322/2018 ( dėl kitų nusižengimų to paties įvykio metu ) D. Š. taip pat nurodė, kad išvalytą ginklą - mažo kalibro graižtvinį, su kuriuo nemedžioja, o tik kartais šaudo šaudykloje – iš sodybos vežė įsidėjęs į dėklą, tik neužtraukęs, kad nesuteptų su tepalais šautuvo dėklą. Nuo sodybos nuvažiavus apie 4-5 km. pamatė gamtosaugos mašiną ir tėvas sustojo. Privažiavus gamtos apsaugos visureigiui pareigūnas V. G., priėjęs prie jų automobilio, pradėjo reikalauti automobilio dokumentų, o jam pažįstamas A. G. pradėjo jį ( D. Š. ) laipinti iš mašinos, reikalauti leisti apžiūrėti mašiną. Pradėję apžiūrėti mašiną abu pareigūnai pamatė, kad mašinoje yra ginklas, įdėtas į dėklą, tik neužtrauktas. A. G. filmavo, jis rado po keleivio sėdyne duslintuvą. Labai ilgai ten juos laikė, jis užsinorėjo į tualetą, norėjo nueiti nuo mašinos, tačiau inspektoriai pradėjo šaukti, atbėgo prie jo sakydami, kad jis nori pabėgti nuo jų. Atvykę pareigūnai apieškojo mašiną, nes neaiškiomis aplinkybėmis dingo duslintuvas. Jo nuomone, A. G. nusuko duslintuvą ir paslėpė, kad jam ( D. Š.) daugiau pakenktų. Buvo policijos komisariate, kai gamtos apsaugos inspektoriai parsivežė duslintuvą, prisuko prie jo šautuvo, nufotografavo. Duslintuvas priklauso ne jam, niekada nėra jo matęs ( nurodomos bylos 190-191 l. ).

Šioje byloje institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros - atstovas V. G. paaiškino, kad 2017 m. liepos 18 d. buvo vykdomas gyvosios gamtos kontrolės reidas, kuriame dalyvavo jis, A. G. ( reido vadovas), inspektoriai T. J. ir P. M.. Apie 22 val. 30 min. važiuojant tarnybiniu automobiliu keliu Pakėvis – Akmeniai, link A(duomenys neskelbtini), jis per žiūronus apie 300 m. atstumu pamatė kviečių lauku bėgantį žmogų, kuris rankoje laikė šaunamąjį ginklą, nes matėsi kabantis ginklo diržas. Žmogaus judėjimo kryptimi ant kelio stovėjo šviesios spalvos automobilis į kurį įlipo pribėgęs žmogus ir automobilis pajudėjo jiems priešpriešais, pavažiavęs apie 50 m. stabtelėjo ir vėl pajudėjo. Jis išlipęs iš savo automobilio krivule sustabdė „Mercedes Benz“ markės automobilį su švediškais registracijos numeriais. Priėjęs prie automobilio paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju V. Š. pamatė automobilio salone už vairuotojo keleivio sėdynės įstrižai padėtą šaunamąjį ginklą, kuris buvo neįdėtas į dėklą, todėl apie tai informavo kolegas. Tuo metu keleivio sėdynėje sėdėjęs D. Š., laikęs tamsų daiktą rankose, numetė jį po sėdyne. V. Š. ir D. Š. buvo paprašyti išlipti iš automobilio ir paaiškinti, kam priklauso šaunamieji ginklai bei jų priedėliai. Apžiūros metu po sėdyne buvo rastas tamsios spalvos metalinis daiktas, panašus į šaunamojo ginklo garso slopintuvą. Paklausus, kam priklauso tas daiktas, nei D. Š. nei V. Š. negalėjo paaiškinti. Šaunamasis ginklas ir ... duslintuvas buvo išimti iš automobilio ir galinio dangčio. Kilus žodiniam konfliktui D. Š. ... siekė nuimti nuo ginklo pritvirtintą prožektorių. T. J. perspėjo D. Š. neimti prožektoriaus, tačiau šis reikalavimo nevykdė ir nuplėšė prožektorių nuo ginklo. Tuomet jis ( V. G. ) patraukė D. Š. ir su T. J. paėmę iš D. Š. prožektorių padėjo prie ginklo ant mašinos dangčio. Fotografuojant paimtus daiktus pastebėjo, kad ant mašinos dangčio nebėra duslintuvo. Tuo metu D. Š. pareiškęs, kad eina į namus, apsisukęs staiga nuėjo į kitą pusę, nei buvo atvažiavę. Pasivijus D. Š. pareiškė, kad nori šlapintis ir paprašė nuo jo atsitraukti. Kai jie su D. Š. grįžo prie automobilio, A. G. jau buvo informavęs policijos pareigūnus, kad yra rastas Lietuvos Respublikoje draudžiamas duslintuvas. Atvykę pareigūnai atliko papildomą kratą, bet kitų draudžiamų medžioklės įrankių ir ginklų nerado. Apžiūrėjus gretimas teritorijas duslintuvo nepavyko rasti, todėl visi išvyko į į Kelmės rajono policijos komisariatą surašyti patikrinimo aktą. Policijos komisariate buvo priimtas sprendimas, pasitelkus policijos pareigūnus ir paėmus metalo detektorių, grįžti į įvykio vietą ir ieškoti galimai išmesto duslintuvo. Apžiūros metu toje vietoje, kur D. Š. prašė palikti jį vieną, kad galėtų nusišlapinti, aukštoje žolėje, šalia kanalo, buvo rastas duslintuvas. Buvo iškviesti atgal policijos pareigūnai, kurie ir padarė jo poėmį ( 191-192 l. ).

Apklaustas nukentėjusysis A. G. - gamtos apsaugos inspektorius - paaiškino, kad 2017 m. liepos 18 d. apie 22 val. gyvosios gamtos kontrolės reido metu (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „Žara“ medžioklės plotuose, kelio atkarpoje Pakėvis - Akmeniai, šalikelėje pastebėjo stovintį lengvąjį automobilį ir iš kviečių lauko link automobilio pareinantį pilietį, kuris rankoje nešėsi šaunamąjį ginklą. Piliečiui įsėdus automobilis pajudėjo, pradėjo važiuoti link jų. V. G. sustabdė automobilį, jį vairavo V. Š., šalia sėdėjo D. Š., kuriuos pažįsta kaip „kelmiškius“. V. G. priėjo prie sustabdyto automobilio ir atsisukęs pasakė: „už sėdynės yra ginklas“. Tada jis ( A. G. ) išlipo iš tarnybinio automobilio ir pastebėjo, kaip D. Š. kišo kažkokį juodą daiktą po sėdyne. Pagalvojo, gal pistoletą, todėl pribėgę prie automobilio prašė nieko nejudinti ir klausė, ar turi šaunamųjų ginklų, D. Š. nieko neatsakė. Atidarius automobilio dureles, kur sėdėjo D, Š., pamatė iš po sėdynės kyšantį galimai šaunamojo ginklo duslintuvą. D. Š. buvo paprašytas ištraukti jį iš po sėdynės, automobilyje ant grindų tarp sėdynių matėsi iš dėklo išimtas šaunamasis ginklas. Paklausus, kam priklauso duslintuvas, ... D. Š. į klausimus neatsakinėjo. Duslintuvas tiko tam ginklui. Belaukiant atvykstančių policijos pareigūnų įvyko sustumdymas, nes D. Š. nuėmė prožektorių nuo ginklo. Tuo metu pastebėjo, kad ant automobilio kapoto nebėra duslintuvo. Po kelių minučių D. Š. staiga pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini) sandėlio. Prašant nepasišalinti iš įvykio vietos D. Š. pasakė, kad eina į namus, nekreipė dėmesio į reikalavimą neiti, todėl jį sulaikė ir neleido pasišalinti. D. Š. pradėjo reikšti pretenzijas, kad nori nusišlapinti ir nuėjo link griovio, paskui parėjo prie automobilio. Atvykę policijos pareigūnai atliko transporto priemonės apžiūrą, bet duslintuvo nerado. Visi apžiūrėjo kelkraščius, bet duslintuvo nerado, todėl buvo priimtas sprendimas dokumentų surašymui vykti į policijos komisariatą. Patikrinimo aktas buvo rašomas įvykio vietoje, belaukiant atvykstant policijos pareigūnų. Parvykus į policijos komisariatą aktas buvo baigtas surašyti, taip pat surašytas šaunamojo ginklo išėmimo protokolas. D. Š. su patikrinimo aktu susipažino, tačiau pasirašyti atsisakė, teikti paaiškinimus taip pat atsisakė ( 192-193 l. ).

Liudytojas P. M. - gamtos apsaugos inspektorius – įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Taip pat jis parodė, kad priėjęs prie sustabdytos mašinos pamatė po priekine sėdyne, kurioje sėdėjo D. Š., panašų į duslintuvą daiktą, apie 20 cm. ilgio, o už sėdynės - medžioklinį šautuvą, kuris buvo padėtas ant atviro dėklo. Šautuvas, kuris buvo su prožektoriumi ir optiniu taikikliu, bet be apkabos, buvo išimtas iš automobilio ir padėtas ant automobilio bagažinės. Jis ( P. M. ) pamėgino duslintuvą prisukti prie šautuvo ir duslintuvas šautuvui tiko. Įvykio vieta buvo filmuojama, po to duslintuvą nuo šautuvo kažkas nusuko ir padėjo ant mašinos bagažinės, bet duslintuvas dingo ( 193 l. ).

Liudytojas T. J. - gamtos apsaugos inspektorius - įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Taip pat jis parodė, kad sustabdžius automobilyje po sėdyne buvo rastas duslintuvas, o tarp priekinių ir galinių sėdinių - šautuvas ir šalia šautuvo dėklas, o jame šoviniai. Ginklas, duslintuvas, dėklas ir prožektorius buvo sudėti ant automobilio bagažinės. D. Š. paaiškino, kad ginklas jam priklauso, o dėl duslintuvo sakė nieko nežinąs. D. Š. jo neklausė nesiartinti, pastūmė jį griebė ir nuo ginklo staigiai nuėmė prožektorių, tačiau jis prožektorių atėmė. Paskui nuo bagažinės dingo duslintuvas. D. Š. pareiškė, kad nori nusišlapinti, paėjo į šalį, o paskui grįžo. Atvykę policijos pareigūnai atliko dalinę kratą, bet duslintuvo nerado. Visi išvyko į policijos komisariatą, bet kolegos nusprendė grįžti į įvykio vietą ieškoti duslintuvo. Paskui V. G. paskambinęs pranešė, kad rado duslintuvą, grįžo atgal į policijos komisariatą, surašė visus reikiamus dokumentus ( 193-194 l. ).

Liudytojas V. Š. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai kaip D. Š.. Taip pat jis paaiškino, kad pamatęs atvažiuojantį gamtosaugininkų automobilį pats sustojo. Priėjęs vienas iš keturių gamtosaugininkų pamatė sūnaus šautuvą dėkle, bet dėklas nepilnai buvo užtrauktas. Šautuvas buvo padėtas už sėdynės, automobilio gale. Dar surado duslintuvą po keleivio sėdyne ir šovinius, kurie buvo dėkle. Pareigūnai ištraukė šautuvą iš dėklo ir padėjo ant bagažinės, taip pat ant bagažinės padėjo duslintuvą. Prožektorius buvo ant šautuvo. Inspektoriai iškvietė policiją. Jie su sūnumi atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) apie 4 km. ir iki susitinkant su pareigūnų automobiliu nebuvo sustoję; nei jis, nei sūnus iš automobilio nebuvo išlipę. Automobilyje, kuris priklauso dukrai I. M., rastas duslintuvas priklauso jo žentui, gyvenančiam Švedijoje. Automobilis sugedo Švedijoje, dukra paprašė jį suremontuoti, todėl jis turėjo „parsivaryti“ automobilį į Lietuvą ir jį suremontuoti. Tai buvo prieš pusmetį. Kad automobilyje yra duslintuvas, nežinojo. Žentas yra medžiotojas, gal jis vežėsi duslintuvą ir šis nukrito po sėdyne. Kad duslintuvas priklauso žentui, pareigūnams nepasakė nei jis nei, sūnus Domas, nes pareigūnai apie duslintuvą neklausė. Konfliktas tarp sūnaus ir gamtos apsaugos pareigūnų kilo, nes pareigūnai stumdė sūnų, kai šis pasakė norįs eiti į namus. Inspektorius A. G. jiems kerštauja, nes jį yra sumušęs G. Š. ( 194 l. ).

Liudytojo G. Š. ( 194 l. ) parodymai vertinami kaip šioje byloje neturintys įrodomosios reikšmės.

D. Š. yra medžiotojas nuo 2010 metų, turi medžiotojo bilietą ( bylos Nr. A-6 10 l. ). Pagal Šiaulių RAAD direktoriaus įsakymą 2017 m. nuo liepos 18 d. 20 val. iki 19 d. 3.45 val., vykdant gyvosios gamtos apsaugos kontrolę, Kelmės rajono teritorijoje buvo vykdomas reidas ( bylos Nr. A-6 28-29 l. – nurodomi šios bylos lapai, nes joje pateikti dokumentų pirmieji egzemplioriai, nors jų kopijos yra ir adm. byloje ). Patikrinimo akte užfiksuota, kad liepos 18 d. 22.45 val. reido metu klubo „Žara“ ( bylos Nr. A-5 8 l. ) medžioklės plotuose dėl galimai vykdomos neteisėtos medžioklės buvo sustabdytas ir patikrintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. Š., keleivio vietoje sėdėjo D. Š.. Patikrinimo metu rasti ir paimti daiktai – neužtaisytas medžioklinis šautuvas ( tarp priekinių r galinių sėdynių ), garso slopintuvas ( po priekine keleivio sėdyne ), 48 vnt. šovinių ( dėklo šoninėje kišenėje ), D. Š. paaiškinęs, kad ginklas priklauso jam, o iš kur automobilyje yra ir kam priklauso garso slopintuvas, nežino ( bylos Nr. A-6 21-27 l. ). Paėmimo protokolu iš D. Š. buvo paimti : ginklas – graižtvinis šautuvas CZ455, 22LR, Nr. (duomenys neskelbtini) ( be dėtuvės, su spyna ); ginklo priedėliai - optinis taikiklis Nr. (duomenys neskelbtini), metalinis prožektoriaus laikiklis, prožektorius, šautuvo garso slopintuvas A-TED, šaudmenys – 48 vnt. šovinių ir kiti prie ginklo esantys daiktai - šautuvo diržas, medžiaginis dėklas ir ginklo pažymėjimas, kurie perduoti saugoti Šiaulių RAAD ( bylos Nr. A-6 20 l. ). Telefoninį pranešimas apie įvykį policijai 23.00 val. pateikė pareigūnas A. G. ( bylos Nr. A-6 162 l. ).

Šiaulių RAAD pareigūnų T. J. ( bylos Nr. 6 12 l. ), P. M. ( bylos Nr. 6 13-14 l. ), A. G. ( bylos Nr. 6 15-16 l. ) ir V. G. ( bylos Nr. 6 17-18 l. ) tarnybiniuose pranešimuose esminės įvykio aplinkybės nurodytos analogiškai kaip aukščiau paminėtų jų apklausų metu.

Įvykis fiksuotas tarnybine filmavimo ( nurodoma – foto ) kamera „Sony HDR-XR550“ ( bylos Nr. A-6 18 l. ). Pateikto kompaktinio disko ( bylos Nr. A-6 27 l. ) įrašuose užfiksuota, kaip aplinkosaugos pareigūnui pareikalavus vairuotojas V. Š. iš po priekinės keleivio sėdynės paima tamsios spalvos cilindro formos daiktą; pareigūnui konstatavus, jog tai duslintuvas, abu Štabokai į klausimus, kaip jis ten atsirado, neatsakinėja, pabandžius duslintuvą užsukti ant išimtojo šautuvo vamzdžio, jis tinka ( įrašas Nr. 00010 ); sekančiame įraše filmuojant ant automobilio bagažinės sudėtus daiktus duslintuvo nematyti, kažkas klausia „ kur duslintuvą padėjote“ ( įrašas Nr. 00011 ), vėliau D. Š. užfiksuotas nuėjęs tolyn nuo automobilio ir prie jo aplinkosaugos pareigūnai ( įrašas 00013 ); tarp žolių gulintis duslintuvas ( įrašas Nr. 00021 ), kuris perduotas pareigūnui ( įrašas Nr. 00022 ).

Šiaulių apskrities VPK KTT specialisto išvadoje nurodyta, kad prietaisas, kuris buvo rastas automobilio salone po priekine keleivio sėdyne, yra pramoniniu būdu pagamintas garso duslintuvas, kuris priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių. Duslintuvas ant išimtojo D. Š. priklausančio šautuvo CZ 455 užsisuko laisvai, vamzdžio kanalas sutampa su duslintuvo kanalu, tai leidžia teigti, kad tirti pateiktą garso duslintuvą galima montuoti ant tirti pateikto šautuvo ( adm. b. 37-39 l. ). LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705 nustatyta, kad duslintuvas yra A. kategorijos ( 3 str. 6 p. ) ginklo priedėlis ( 2 str. 16 p. ). A kategorijos ginklų priedėliai civilinėje apyvartoje yra draudžiami ( 7 str. 3 d. 1 p. ).

Pateikti dokumentai ( originalai – švedų kalba ) patvirtina, kad T. S. ( neginčijama, kad tai nurodomas D. Š. sesers I. M. sugyventinis ) yra medžiotojas ( bylos Nr. 6 59-60 l. ), turi medžioklės licenciją garso slopintuvui Stalon markės, Whisper modelio ( bylos Nr. 6 61-63 l. ). Jis pateikė prašymą grąžinti sugyventinės I. M. vardu registruotame automobilyje „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paliktas remontuoti Vytautui štabokui Lietuvoje, paliktą garso slopintuvą ginklui ( bylos Nr. 6 65 l. ).

UAB „Vollit“ rašto ( bylos Nr. II-16 41 l. ) duomenys vertinami kaip neturintys įrodomosios reikšmės.

Aukščiau aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnams sustabdžius V. Š. vairuojamą automobilį po keleivio sėdyne, ant kurios sėdėjo D. Š., buvo rastas duslintuvas; taip pat automobilyje rastas parengtas naudojimui ( nors ir neužtaisytas, bet neįdėtas į dėklą, kurio kišenėje buvo šoviniai) D. Š. priklausantis medžioklinis šautuvas su prožektoriumi ir optiniu taikikliu. Apžiūros metu ant automobilio bagažinės padėtas duslintuvas dingo, vėliau jį pareigūnai rado žolėje toje vietoje, kur buvo nuėjęs D. Š..

D. Š. teigia, kad duslintuvą automobilyje pamiršo savininkas T. S., o jis apie duslintuvo buvimą automobilyje nežinojo ir juo nesinaudojo. Ši versija vertinama kritiškai kaip gynybinė versija dėl sekančių motyvų.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018-03-22 nutarimu administracinėje byloje Nr. A-6-322/2018 D. Š. yra nubaustas pagal Lietuvos ANK 290 str. 4 d., 505 str. ir kt. dėl to, kad jis to paties įvykio metu apie 22.30 val. neteisėtai buvo medžioklės plotų vienete su jam priklausančiu medžiokliniu ginklu - graižtviniu šautuvu CZ455, 22 LR, kuris nebuvo įdėtas į dėklą, o prie šio ginklo buvo pritvirtintas prožektorius, optinis taikiklis, ginklo spyna buvo atitraukta ..., taip pat apie 23.15 val. kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams A. G., V. G. ir T. J. atlikti jiems pavestas pareigas - siekdamas paslėpti LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu civilinėje apyvartoje uždraustą ginklo priedėlį - duslintuvą, rastą transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo rastas ir D. Š. priklausantis medžioklinis ginklas, šį duslintuvą paėmė ir jį paslėpė, t. y. nuėjo toliau nuo įvykio vietos ir ten numetė duslintuvą, kuris vėliau buvo rastas ir iš šios vietos paimtas ( kiti nurodyti jo veiksmai neaptariami kaip tiesiogiai nesusiję su skundo nagrinėjimu - adm. bylos Nr. A-6 198-198 l. ).

Šis nutarimas yra paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu ( bylos Nr. A-6 224 l. ), t. y. įsiteisėjęs ( apeliacinės instancijos teismo padaryti pakeitimai šioje byloje neturi reikšmės ). Aukščiau minėtuose apylinkės ir apygardos teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad netikėti liudytojų V. G., A. G., T. J. ir P. M. paaiškinimais nėra pagrindo, nes jų paaiškinimai yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, jų tarnybiniai pranešimai sutampa nurodytose esminėse aplinkybėse, jų parodymus patvirtina bylos rašytinė medžiaga ir įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas ( adm. bylos Nr. A-6 196, 225 l. ). Paties D. Š. versija įvertinta kritiškai kaip pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija ( 226 l. ), o liudytojo V. Š. parodymai – kaip nenuoseklūs, be to, jis suinteresuotas padėti sūnui išvengti atsakomybės ( 196 l. ).

Šią bylą nagrinėjantis teismas tų pačių asmenų parodymus dėl to paties įvykio ( tik dėl atskirų veiksmų ) vertinti kitaip neturi pagrindo. Visų pirma, tai prieštarautų bendrosioms įrodymų vertinimo taisyklėms ( Lietuvos ANK 569 str. 3 d. ir 4 d. ). Be to, nustatytos įvykio aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma pilnai patvirtina aplinkos apsaugos pareigūnų versiją. Visų pirma, jie kažkodėl stabdė V. Š. vairuojamą automobilį, o to daryti nebūtų pagrindo prieš tai nepamačius į automobilį įsėdančio iš lauko grįžusio asmens su šautuvu ( ši D. Š. veika konstatuota įsiteisėjusiu teismo nutarimu ). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip D. Š. išlipus iš sustabdyto automobilio filmuojant keleivio sėdynę po ja aiškiai matyti cilindro formos daiktas, o pareigūnui klausiant „kas čia yra po sėdyne“, abu Š. nieko neatsako ( įrašas Nr. 00010 ). Akivaizdu, kad pareigūnai, iš anksto nežinodami apie duslintuvo egzistavimą ( o ši aplinkybė neginčijama ), nebūtų turėję pagrindo apžiūrą pradėti būtent nuo to, kas yra po keleivio sėdyne, jei nebūtų matę, kaip ten sėdėjęs D. Š. po ja kažką slepia ( ypač, kai tarp galinių sėdynių buvo padėtas atvirai matomas didelis šautuvas ). Teismo vertinimu, tai patikimai patvirtina V. G. parodymus, jog jis matė, kaip D. Š. kažką ( vėliau paaiškėjo - duslintuvą ) numetė po sėdyne. Be to, filmuojant užfiksuota, kad duslintuvas matyti pradarius automobilio dureles. Todėl neįtikėtina, kad abu Š. - du medžiotojai – būtų jo nepastebėję prieš pusmetį ( V. Š. parodymai – adm. bylos Nr. A-6 194 l. ) perduotame naudotis automobilyje. Abiejų Š. reakcija radus duslintuvą – tylėjimas neatsakant į klausimus – taip pat nebūdinga nesusijusiems su rastuoju daiktu asmenims, todėl sutiktina su RAAD atstovo argumentu, kad tokia reakcija vertintina kaip sutrikusio, o ne nustebusio ( t. y. realiai nežinojusio apie radinį ) asmens ( adm. bylos A-6 98 l. ). Taip pat įvertintina, kad automobilyje D. Š. vežėsi savo medžioklinį šautuvą, parengtą naudojimui ( išimtą iš dėklo, su optiniu taikikliu, medžiokliniu prožektoriumi ir dėklo dėžutėje sudėtais šaudmenimis ). Todėl dar ir duslintuvo – šautuvo priedo, skirto neteisėtai medžioklei - buvimas toje pačioje vietoje, bei faktas, kad duslintuvas tinkamas naudoti su šiuo ginklu, leidžia daryti išvadą, kad duslintuvas, kaip ir šautuvas su kitais priedais, priklausė tam pačiam asmeniui - D. Š.

Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad po sulaikymo D. Š. duslintuvą paslėpė - paėmė nuo automobilio bagažinės ir paėjęs toliau numetė į žoles prie vandens kanalo, kur buvo jis vėliau buvo rastas. Šie veiksmai taip pat patvirtina, kad D. Š. sąmoningai aktyviais veiksmais ( nutaikęs progą paimdamas duslintuvą, vėliau prisidengdamas noru nusišlapinti pasišalindamas iš sulaikymo vietos ) siekė nuslėpti duslintuvą, kas būtų visiškai nepaaiškinama, jei apie duslintuvo egzistavimą iki sulaikymo jis nebūtų žinojęs ( nėra prasmės slėpti ne savo daiktą ). D. Š. versija, jog duslintuvą paslėpė aplinkosaugininkai su tikslu jam dar labiau pakenkti, neanalizuojama, nes ši jo veika konstatuota įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Teismas tik pažymi, kad visiškai sutinka su RAAD atstovo argumentu, jog slėpti duslintuvą pareigūnams nebuvo tikslo; priešingai, jie užfiksavo nusižengimą ( adm. bylos Nr. A-6 214 l. ).

Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas konstatuoja įrodytu, kad D. Š. sulaikymo dienos vakare radęs automobilyje ( nes kitokių duomenų nesurinkta ) įgijo ginklo priedėlį – šautuvo duslintuvą, kurį naudoti pagal ... įstatymą draudžiama, jį laikė bei gabeno tame pačiame automobilyje, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 233 str. 1 d. Kam duslintuvas priklauso pagal įgijimo dokumentus, neturi įtakos D. Š. veikos kvalifikavimui. Todėl klausimo, ar tai tas pats duslintuvas, kuris priklauso T. S. ( atkreiptinas dėmesys, kad licencijoje jo ident. Nr., markė ir modelis neatitinka žymų duslintuve, rastame pas D. Š. - adm. bylos II-16 39 l. ), teismas nesprendžia.

Šiaulių apygardos teismo 2018-02-08 nutartyje ( adm. bylos Nr. II-16 65-68 l. ) nurodyti tyrimo pažeidimai yra pašalinti. Jokiais kitais pagrindais ( išskyrus kaltės, kuri konstatuojama įrodyta, neigimą ) keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą D. Š. neprašo. Tokių pagrindų teismo iniciatyva nenustatyta – jam paskirta vidutinio dydžio bauda ( Lietuvos ANK 32, 34-36 str. ), konfiskuotas ginklo priedėlis, kuris Lietuvoje draudžiamas civilinėje apyvartoje ( Lietuvos ANK 29 str. ). Todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ir D. Š. skundas netenkintinas ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 01 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-229-2018 palikti nepakeistą ir nubausto asmens D. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.