- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2YT-3923-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37431-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Skolininkas
- V. P.
- Kreditorius
- S. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, skolininkas V. P., išieškotoja S. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Antstolio Armino Naujokaičio kontoroje 2019 m. gruodžio 6 d. gautas pareiškėjos T. R. (toliau ir pareiškėja) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma grąžinti pareiškėjai neteisėtai nurašytą 1 024,06 Eur sumą. Nurodoma, kad antstolis Arminas Naujokaitis (toliau ir antstolis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-12 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-9456-545/2017 pagrindu vykdo 19 827,59 Eur nuostolių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimą iš skolininko V. P. išieškotojai S. Š. (vykdomoji byla Nr. 0157/18/00982). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-20072-294/2019, nustatė, kad skolininkui V. P. priklauso ½ dalis pareiškėjos piniginių lėšų, todėl antstolis iš pareiškėjos sąskaitos galėjo nurašyti 4 975,94 Eur, (9 951,87 / 2), kadangi po antstolio piniginių lėšų nurašymo pareiškėjos banko sąskaitos likutis yra 3 951,87 Eur. Tačiau antstolis 2019-12-02 iš pareiškėjos banko sąskaitos nurašė 6 000 Eur. Dėl to antstolis turi grąžinti pareiškėjai neteisėtai nurašytus 1 024,06 Eur (9 951,87 / 2 – 6 000). Pareiškėja yra padavusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20072-294/2019.
Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė pareiškėjos skundą nagrinėti teismui. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutartyje (civilinė byla Nr. e2VP-20072-294/2019) nustatyta, kad skolininkui V. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės T. R. lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismo nutartis įsiteisėjo 2019-11-27. Antstolis 2019-11-29 patikrino piniginių lėšų informacinės sistemos duomenis ir nustatė, kad T. R. priklausančiose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso yra areštuota ir saugoma 12000,87 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes 2019-11-29 pateiktas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymas priverstinai nurašyti pusę T. R. sąskaitose esančių lėšų, t. y. 6 000 Eur. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad antstolis nepagrįstai nurašė daugiau lėšų nei turėjo teisę, kadangi su skundu nepateiktas pareiškėjos sąskaitos išrašas, iš kurio būtų galima matyti kokia pinigų suma pareiškėjos nurodytą datą buvo saugoma banko sąskaitose.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. P. ir S. Š. atsiliepimų į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi sustabdė šią civilinę bylą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujojaitis, V. P., T. R., kurioje buvo paduotas T. R. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-20072-294/2019.
Teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjai T. R. iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui duomenis apie jos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 29 d. buvusias pinigines lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, vykdomosios bylos Nr. 0157/18/00982, bei suinteresuoto asmens antstolio Armino Naujokaičio patvarkymo dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso tvarka. Dėl to byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems asmenims išsiųsti į bylą procesiniai dokumentai, pasiūlyta pateikti atsiliepimus. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui V. P. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“, pagrindu 2018 m. kovo 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9456-545/2017 dėl 19 827,59 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (19 827,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš V. P. ir subsidiariai iš Labdaros ir paramos fondo „M. K. Čiurlionio fondas“ išieškotojos S. Š. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0157/18/00982). Antstolis 2018 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu Nr. S1-1925 areštavo skolininkui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės teise priklausantį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias skolininkui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. T. 1, b. l. 125-127). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, nustatė, kad skolininkui V. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės T. R. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. T. 2, b. l. 144-146). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nurodytose banko sąskaitose 2019-11-29 buvo saugoma ir areštuota iš viso 12 000,87 Eur suma (v. b. T. 2, b. l. 157). Antstolis 2019-11-29 priėmė nurodymą iš minėtų sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas – 6 000 Eur (v. b. T. 2, b. l. 158-159).
Pareiškėja prašymą grąžinti nurašytą 1 024,06 Eur (iš 6000 Eur) sumą grindžia tuo, kad nurašymo metu jos sąskaitoje buvo 9 951,87 Eur, todėl pusę sumos sudaro 4 975,94 Eur, o ne 6 000 Eur, be to, pareiškėja Vilniaus apygardos teismui yra pateikusi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutarties, kuria nustatyta skolininko V. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
CPK 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad remiantis CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teismų praktika vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (nutartį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-712/2013). Nagrinėjamu atveju teismas skolininko V. P. turto dalį bendrojoje jungtinių sutuoktinių nuosavybėje su pareiškėja T. R. nustatė 2019-11-19 nutartimi (v. b. T. 2, b. l. 144-146), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2019-11-27. Antstolis patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (6 000 Eur) priėmė 2019-11-29 (v. b. T. 2, b. l. 158-159). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėja atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties ir prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti teismui pateikė 2019-12-06. Kadangi antstolio patvarkymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas priėmimo metu teismo 2019-11-19 nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, buvo įsiteisėjusi, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad antstolis negalėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutartimi, nes pareiškėja dėl šios teismo nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2019-11-19 nutarties, kurioje nustatyta, kad skolininkui V. P. priklauso sutuoktinės T. R. ½ dalis lėšų, esančių banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-209-852/2020) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-19 nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėja nurodo, kad po to, kai antstolis nurašė 6 000 Eur, jos sąskaitoje liko 3 951,87 Eur, kas, anot pareiškėjos, rodo, jog lėšų nurašymo metu jos banko sąskaitoje buvo 9951,87 Eur. Pareiškėja pateikė minėtas aplinkybes patvirtinantį banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Tačiau, kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjamu atveju buvo areštuotos dvi pareiškėjos banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir teismas nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis abejose T. R. sąskaitose esančių lėšų, todėl antstolis turėjo teisę nurašyti pusę lėšų, saugomų abejose nurodytose pareiškėjos banko sąskaitose. Pareiškėja pateikė tik vienos banko sąskaitos išrašą, tačiau nepateikė duomenų apie piniginių lėšų nurašymo metu kitoje banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų likutį, t. y. apie abejose areštuotose pareiškėjos banko sąskaitose bendrą piniginių lėšų sumą (CPK 178 straipsnis). Teismas 2020 m. sausio 31 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai T. R. iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui duomenis apie jos banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 29 d. buvusias pinigines lėšas. Tačiau teismui tokie duomenys nepateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Antstolis pateikė duomenis, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis 2019-11-29 dienai bendra pareiškėjos abejose minėtose banko sąskaitose saugoma ir areštuota suma sudarė 12 000,87 Eur (v. b. T. 2, b. l. 157). Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad antstolis, remdamasis antstolių informacinės sistemos duomenimis apie pareiškėjos abejose areštuotose banko sąskaitose saugomą bendrą 12 000,87 Eur sumą, teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjos banko sąskaitos nurašė ½ dalį sumos, t. y. 6 000 Eur.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis, nurašydamas 1 024,06 Eur sumą iš pareiškėjos banko sąskaitos, veikė pažeisdamas kompetenciją (ultra vires), bei kad minėta 1 024,06 Eur suma turi būti grąžinta pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.