Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1137-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2S-1137-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01314-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
S. G.
Atsakovas
P. Š., J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1137-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01314-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4; 33.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti S. G. ieškinį atsakovams P. Š. (P. Š.), J. G. (J. G.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo; teikianti išvadą institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) nuginčyti J. G. tėvystę vaikų N. G. ir A. G. atžvilgiu; 2) nustatyti, kad vaikų N. G. ir A. G. tėvas yra P. Š.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi laikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepašalino 2019 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2019 m. gegužės 17 d. Dėl to ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

5. Teismas išaiškino ieškovei, kad, pašalinusi visus trūkumus, ieškovė gali pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė per trumpą laiką antrą kartą kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su identišku ieškiniu – civilinėje byloje Nr. e2-3167-860/2019 teismas taip pat buvo priėmęs nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau, ieškovei jų laiku nepašalinus, ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi vykdyti teismo nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo arba, jeigu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, ji turi teisę tokią nutartį nustatyta tvarka apskųsti aukštesnės instancijos teismui, bet ne vėl teikti pirmosios instancijos teismui analogišką ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Teismas akcentavo, kad pasikartojus analogiškai situacijai ateityje, bus vertinama galimybė ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo esmė

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo priimti patikslintą ieškinį. Nurodo, kad patikslintas ieškinys buvo išsiustas teismui, tačiau, galimai dėl techninės priežasties, teismo nepasiekė. Dėl to kartu su skundu pateikė patikslintą ieškinį, kurį, mano, tikslinga priimti dėl proceso ekonomiškumo, koncentracijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

3. Skundas atmestinas dėl toliau nurodytų priežasčių. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. pateikė teismui ieškinį. Teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. gegužės 17 d. trūkumams šalinti: įpareigojo ieškovę pateikti teismui patikslintą ieškinį, kuriame būtų išsamiai ir nuosekliai išdėstytos visos būtinos tokio pobūdžio bylose aplinkybės. Taip pat išaiškino ieškovei, kad, nesant šalių ginčo, tėvystė gali būti nustatyta be teismo, t. y. notarui paduodant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė per teismo nustatytą terminą jokių veiksmų neatliko. Dėl to teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

5. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė nurodo, kad patikslintas ieškinys buvo išsiustas teismui, tačiau, galimai dėl techninės priežasties, teismo nepasiekė. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių patikslinto ieškinio išsiuntimą ar technines kliūtis, dėl kurių teismas negavo ieškinio. Nesant tokių duomenų, ieškovės atskirasis skundas vertintinas kaip nepagrįstas.

6. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

7. Pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad ginčijama nutartis netrukdo ieškovei, pašalinus trūkumus kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad su atskiruoju skundu pateiktas ieškinys šiuo atveju neužtikrina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes jis pateiktas netinkamai įgyvendinant CPK nustatytas ieškovo teises ir pareigas, t. y. ieškovė nesilaikė teismo nustatyto termino trūkumams šalinti, neprašė jo pratęsti, nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių pavėlavo pateikti patikslintą ieškinį.

8. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Venckus