- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- I-1944-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00954-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-8) nurodė, kad laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui skirta viena spintelė ant kurios stovi pareiškėjo televizorius bei kiti smulkūs daiktai. Baldai pritvirtinti prie grindų. Patalpoje nėra stalo, todėl pareiškėjas negali tinkamai maitintis. Pateiktą maistą turi valgyti atšalusį, atsistojęs prie palangės. Pareiškėjas nurodo, jog yra sunkus ligonis, serga atviros formos tuberkulioze, todėl atsakovas neužtikrina tinkamų sąlygų pareiškėjui maitintis. Taip pat neturi galimybės rašyti laiškus savo artimiesiems. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Tuberkuliozės skyriaus (6D3/p korpuse) kamerų tipo palatose: 103 kamerų tipo palatoje (17,70 kv. m., 2 lovos); 105 kamerų tipo palatoje (32,14 kv. m. 5 lovos); 114 kamerų tipo palatoje (14,45 kv. m., 2 lovos); 116 kamerų tipo palatoje (17,86 kv. m., 2 lovos). Pažymėtina, kad Ligoninė yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kurios paskirtis ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Todėl šiai įstaigai taikomi sveikatos apsaugą bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 18 punkte numatyta, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės kompleksas. Ligoninės gyvenamosios patalpos įrengtos atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 47:2011), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 21 punkto nuostatas, kurios numato, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Šioje higienos normoje nenumatyta, kad palatose turi būti įrengtas stalas. Tokios pareigos nenumato ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, todėl, įstaiga, neįrengdama šio baldo, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Norime pabrėžti, kad dėl tokio Ligoninės kamerų tipo palatų įrengimo neprieštarauja ir visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie konstatuoja, kad minėtinų patalpų įrengimas, laikantis Lietuvos higienos HN 47:2011, 21 punkto reikalavimų, yra tinkamas ir teisėtas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-323 (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 73¹ redakcija, kurioje įtvirtintas reglamentavimas orientuotas į kamerinės sistemos įvedimą Lietuvos pataisos įstaigose. Vadovaujantis šiuo straipsniu nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių sąlygų: 1) kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 2) kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Ligoninėje kamerų tipo palatos įrengtos nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ straipsnio nuostatų, todėl šioje įstaigoje pacientai kali kamerų tipo palatose teisėtai. Taip pat pabrėžiame, kad nuteistųjų teisinė padėtis dėl jų laikymo šiose patalpose nekinta, t. y. nuteistųjų subjektyvių teisių, laisvių ir pareigų apimtis priklauso ne nuo jų laikymo kamerų tipo palatose, tačiau nuo to, kokios grupės sąlygomis (lengvosios, paprastosios ar drausminės) atlieka laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje. Sprendžiant Pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo Pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, kaip antai tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT spręsdamas, ar elgesys pagal 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su 3 straipsniu nesuderinamu būdu.
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neaprūpinant kamerų tipo palatų stalais Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL, Ligoninė), atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma). Higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Iš į bylą atsakovo pateiktų kamerų tipo palatų nuotraukų (b. l. 20-23), galima spręsti, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Kadangi Higienos normos 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninės administracijai parašė skundą, taip pat teikė skundą teismui, todėl bylos duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad nesant kameroje-palatoje stalo jis negalėjo rašyti laiškų. Pareiškėjas 2017 m. vasario 27 d. skundu (b. l. 18) kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių, klausdamas, kodėl kameroje Nr. 103 nėra nei valgomojo, nei rašomojo stalo. Atsakovas 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 7-274 (b. l. 19) paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nenumato privalomo stalo įrengimo. Be to, atsakovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kurie nenustatė palatose Higienos normų 21 punkto pažeidimų (b. l. 14-17).
Pareiškėjas nurodė, jog Ligoninė yra patvirtinusi vidaus tvarkos taisykles, kuriose numatyta, jog ant spintelės bei ant palangės valgyti ar laikyti maistą draudžiama. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintose Vidaus tvarkos taisyklių 30.3 punkte numatytas pacientui draudimas laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje (pvz., ant spintelės, palangės ir kitose vietose). Tačiau minėtas taisyklių punktas nedraudžia pareiškėjui valgyti tose vietose (ant spintelės, palangės ir kitose vietose), todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas, skunde abstrakčiai nurodęs, jog dėl Ligoninės personalo veiksmų (kamerų-palatų neaprūpinimo stalu) jis buvo pažemintas, jautė nepatogumus, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas byloje tokių aplinkybių taip pat nenustatė, Higienos norma, kurioje nenumatytas stalo palatoje įrengimas, taikoma visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms, teikiančioms ambulatorines odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas (Higienos normos 3 p.), taigi, ne tik Laisvės atėmimo vietų ligoninei, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sveikatos sutrikimai ar išgyvenimai, nepatogumai gali būti pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad atsakovo netinkamas elgesys patektų į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Byloje nenustačius, kad dėl pareiškėjo skunde aprašytų aplinkybių, jam kilo sunkesni padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs žeminti pareiškėją ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias teikti skundus, pasiūlymus, prašymus viešojo administravimo institucijoms ir ginti savo teises teisme, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme ar buvo pasiektas minimalus žiaurumo lygis Konvencijos 3 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos pasireiškimo fakto konstatavimui), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.