Kauno apygardos teismo nutartis

2011-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-357-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
2A-357-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
Atsakovas
UAB „Musonas“
Trečiasis asmuo
UAB „Kauno keliai“
Ieškovas
UAB „Intelektuali verslo apsauga“
Advokatai
Aušra Veselovaitė
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-357-264-2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Jasaitienė
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 44.5.2.8; 121.15; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,

dalyvaujant atsakovo UAB „Musonas“ atstovams D. T. ir advokatei Aušrai Veselovaitei, trečiojo asmens UAB „Kauno keliai“ atstovei L. P. (buv. S.), viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Intelektuali verslo apsauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intelektuali verslo apsauga“ ieškinį atsakovui UAB „Musonas“, tretysis asmuo UAB „Kauno keliai“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (2 t. b. l. 2-5) prašė priteisti iš atsakovo 21 344 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamu kelio, esančio šalia nuomojamų patalpų, remontu, dėl ko užlietos patalpos, kuriose sandėliuojami ieškovo baldai buvo sugadinti. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė 21 344 Lt žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Intelektuali verslo apsauga“ valstybės naudai 32,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 67.5 kv. metrų bendrojo ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Musonas“ (2t.b.l.6-8). Dėl šių patalpų 2006-10-02 tarp ieškovo UAB „Intelektuali verslo apsauga" (nuomininkas) ir atsakovo UAB „Musonas“ (nuomotojas) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1t.b.l. 6-9), o 2006-10-03 pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas (1t.b.l. 10). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė nurodė, kad apie sugadintą turtą jai tapo žinoma dar 2008 m. spalio mėnesį, kai klientė atvyko į nuomojamą patalpą atsiimti baldų, tačiau tuo pat metu patvirtino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad aktą dėl atsiradusių nuostolių surašė tik 2008-11-18, kurį pasirašė ieškovo įmonės darbuotojos ir liudytoja D. P. (1t. b.l. 139). 2008-11-18 fiksuojant įvykį, ekspertai, specialistai kviečiami nebuvo, surašant aktą nedalyvavo ir atsakovas ar jo darbuotojai. Ieškovo vienintelė rašytinė pretenzija atsakovui dėl žalos atlyginimo pareikšta 2009-09-07, t.y. praėjus beveik metams po įvykio (1t.b.l. 93). Teismas nurodė, kad kitų įrodymų byloje, kurie patvirtintų ieškovo nuomojamų patalpų užliejimo, įvykusį dėl atsakovo veiksmų, faktą, byloje nėra. Ieškovo pateikti įrodymai – fotonuotraukos, nepagrindžia ieškovo aplinkybių, kadangi ieškovas šias nuotraukas padarė po įvykio praėjus beveik metams. Apie ieškovui padarytą atsakovo patalpose žalos faktą atsakovui nebuvo užsiminta, nors, kaip matyti iš teismui pateikiamų dokumentų, šalys mėgino išspręsti skolinių įsipareigojimų vykdymą ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (baldų) sąskaita (barteriniai mainai, užskaita). Teismas kritiškai vertino ieškovo liudytojų parodymus, kaip nepagrindžiančius įvykio fakto. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas, nurodydamas skaičiuodamas žalos dydį yra nenuoseklus – 2009-01-09 medžiagų (prekių )nurašymo akte ieškovas apskaičiavo, kad jo patirta žala yra 8054,25 Lt, atsakovui 2009-09-07 teiktoje pretenzijoje prašoma atlyginti nuostolių suma įvardinta 11571 Lt (b.l. 93,1t. ), 2009-09-29 teiktame ieškinyje 14 857,68Lt, tuo tarpu paskutiniame patikslintame ieškinyje prašoma priteisti 21 344 Lt žalos. Dėl šių aplinkybių teismas ieškovo argumentus dėl žalos dydžio laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, nenustačius ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra prasmės aptarti aspektus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovo 2006-10-02 negyvenamų patalpų nuomos sutarties pažeidimo, kadangi ieškovas konkrečiai nėra nurodęs bei pateikęs įrodymų, kuo konkrečiai pasireiškia sutarties pažeidimas, ieškovas nenurodė jokių pretenzijų, pastabų ar reikalavimų dėl patalpų būklės ar jose laikomo ieškovo turto sugadinimo ir savo parašu patvirtino, jog grąžinamų patalpų būklė yra ,,gera“.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Intelektuali verslo apsauga“ apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 132-135) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, esant ieškovo savalaikiam prašymui bylos nagrinėjimą atidėti, kad būtų apklausti liudytojai esminėms bylos aplinkybėms nustatyti, netinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teises normas, todėl priėmė neteisingą teismo sprendimą. Su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

1. CK 6.266 str. 1 d. reglamentuojamas taip vadinamos griežtos civilinės atsakomybės atvejis, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl šiuo konkrečiu atveju buvo reikalinga pagrįsti tik tris sutartines civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Dėl netinkamai atliko kelio, esančio prie išnuomotų patalpų, remonto buvo netinkamai sumontuotos inžinerinės sistemos, t.y. vandens nuolydžio sistema, kas ir lėmė, jog buvo užlietos nuomojamos negyvenamosios patalpos, kas reikštų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamu kelio, esančio šalia nuomojamų patalpų, remontu, dėl ko ieškovas patyrė 21344 Lt dydžio žalą sugadinus nuomojamame sandėlyje esančias prekes. Kad ieškovas patyrė žalą, byloje patvirtina esantys įrodymai: 2008-10-24 su E. A. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2008/10 dėl baldų pirkimo bei medžiagų (prekių) nurašymo aktas Nr. 2009-01-09. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu kelio, esančio šalia nuomojamų patalpų, remontu, ieškovas patyrė žalą. Atsakovo neteisėti veiksmai lėmė, jog į nuomojamas patalpas pateko vanduo ir dėl to sugadintas aukščiau nurodytas turtas bei ieškovas patyrė žalą. Todėl konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovo patirtos žalos.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, darė išvadą, jog ieškovas įvykio fakto nepagrindė jokiais įrodymais, todėl ieškovo argumentai, kaip neįrodantys žalą sukėlusio įvykio, teismo buvo atmesti, o nenustačius ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, teismas sprendė, jog nėra prasmės aptarti aspektus dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės, todėl ieškinį atmetė. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tikrinti bei vertinti pateiktus įrodymus, duotus šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus sistemiškai jų visumoje, vertinti jų patikimumą ir objektyvumą. Tačiau teismas šių įstatymo pareigų nevykdė, buvo šališkas atsakovo bei jo liudytojų duotų parodymų naudai, kas duoda pagrindo manyti, jog sprendimas priimtas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatant faktines bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarant išvadą priešingą esantiems bylos duomenims, priimtas nesivadovaujant logiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

3. Teismas sistemiškai nevertino labai svarbių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus, t.y. liudytojos E. B., kaip su šalimi nesusijusios jokiais ryšiais, duotų parodymų. Taip pat nevertino liudytojo Z. P. duotų parodymų. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo liudytojų J. Č., R. R. ir A. L. duotais parodymais, kurie su atsakovu yra susiję pavaldumo santykiais, todėl jų parodymai gali būti neobjektyvūs ir vertintini kritiškai. Teismas, taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą dėl liudytojų D. S. ir S. iškvietimo remdamasis tuo, jog tai užvilkintų teismo sprendimo priėmimą byloje, neįvertinęs ieškovo atstovo nurodytų svarbių aplinkybių, jog liudytojai į teismo posėdį neatvyko, nes šalys iki paskutinės minutės ketino sudaryti taikos sutartį, be to, apklausti minėtus liudytojus prašymas buvo pareikštas savalaikiai. Pagrindinis civilinio proceso tikslas - užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų sprendimą. Šiuo klausimu teisminė praktika formuojama ta linkme, jog esant šių tikslų principų kolizijai pirmenybė turėtų būti teikiama teisingam bylos išnagrinėjimui, siekiant visapusiškai nustatyti svarbias bei reikšmingas bylos aplinkybes, o ne greitam procesui.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Musonas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. ) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-28 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su skundu nesutinka ir nurodo, kad nors ieškovas procesiniuose dokumentuose savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindė tiek civilinės (2006-10-02 Nuomos sutarties sąlygų pažeidimu), tiek ir deliktinės atsakomybės (turto sugadinimas dėl patalpų užliejimo) pagrindu, tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdyje, 2006-10-02 Negyvenamų patalpų nuomos sutarties pažeidimo fakto ieškovas neįrodinėjo ir šio reikalavimo nepalaikė. Todėl teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką bei civilinės atsakomybės sąlygas, kurias ieškovas privalėjo įrodyti, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CK 6.266 str., CPK 178, 12 str.) ir pagrįstai ieškovo ieškinio argumentus dėl 2006-10-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pažeidimo atmetė. Šios teismo išvados apeliantas neginčija, argumentų dėl jos pagrįstumo apeliaciniame skunde nėra (apeliacijos ribos).

Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio, nors žalos faktas ir dydis nepreziumuojamas, kad ieškovas šios pareigos nevykdė yra pagrįsta bylos medžiaga, o taip pat objektyviu, visapusišku ir tinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, vadovaujantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais bei teisine logika. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad kelio remontas atsakovo buvo atliktas netinkamai dėl ko į negyvenamas patalpas pateko vanduo ir buvo sugadinti juose buvę ieškovo baldai. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teikdamas paaiškinimus ieškovas apsiribojo išimtinai deklaratyvaus pobūdžio frazėmis dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą ir šių argumentų nepagrindė bylos medžiaga; nenuosekliai ir spėjamai dėstė aplinkybes, susijusias su įvykio priežastimis - hipotetiškai iškeltomis prielaidomis dėl netinkamai atlikto kelio remonto, netinkamai sumontuotos inžinerinės sistemos, ieškovo nuomone nulėmusių vandens patekimą į patalpas bei ieškovo turto sugadinimą. Be to, 2010-09-14 įvykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė direktorė I. P. aiškiai ir vienareikšmiškai pareiškė, kad jokių pretenzijų trečiajam asmeniui UAB ,,Kauno keliai“ dėl atliktų asfaltavimo darbų atsakovui neturi, reikalavimo šiuo klausimu nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui nereiškia ir įrodymų dėl kelio remonto darbų kokybės ar/ir netinkamai suformuoto nuolydžio (inžinerinės sistemos sumontavimo) neturi. UAB „Musonas“ teritorijos gamybiniame ir sandėliavimo centre (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbai buvo atlikti du kartus: 2005-10-06 ir 2008-06-12, iš jų prie ieškovui išnuomotų gamybinių patalpų - 2005-10-06, t.y. iki buvo sudaryta 2006-02-02 Negyvenamų patalpų nuomos sutartis.

Ieškovui užliejimo faktą bei pasekmes (sugadintus baldus) grindžiant foto nuotraukomis, atsakovo reikalavimu, ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti skaitmeninės laikmenos diską, patvirtinantį fotofiksacijos pirminį šaltinį, kuriuo buvo įrodyta, kad teismui pateiktos nuotraukos (jų šviesokopijos) buvo padaryta praėjus beveik metams po menamo užliejimo, t.y. 2009 m. rugpjūtį; šį faktą posėdžio metu pripažino ir ieškovas, todėl jo įrodinėti nebereikia.

Ieškovo argumentai dėl ginčo baldų užliejimo nuomojamame sandėlyje bei žalos padarymo fakto, nuostolio pobūdžio, žalos dydžio buvo paneigti atsakovo pateiktais įrodymais - antstolės S. V. 2010-04-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 015. Ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog apskritai egzistuoja ginčo baldai (foto nuotraukose jie yra neindividualizuoti, jų pagalba baldų/jų dalių negalima identifikuoti) ir, kad apžiūrai pateikti daiktai buvo užlieti/sugadinti ginčo sandėlyje, nes parodyti daiktai neatitiko ieškovo teismui pateiktų rašytinių dokumentų turiniui. Atsakovui, atsikirtimus grindžiant oficialiais rašytiniais įrodymais, atsirado pareiga ieškovui paneigti šiuose įrodymuose įtvirtintą prezumpciją (viešąjį rašytinį įrodymą). Be to, atsižvelgiant į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad baldai iš ginčo patalpų į antstolės 2010-04-14 dieną apžiūrėtas patalpas buvo pervežti 2009 rugsėjo mėnesį, reiškia, kad sandėliavimui nepritaikytose, drėgnose patalpose ne gamyklinėse pakuotėse, išpakuoti ir nepridengti baldai buvo laikomi daugiau nei pusę metų, todėl turtas galėjo būti sugadintas dėl paties atsakovo kaltės. Ieškovas atsakovui dėl patalpų užliejimo ir/ar baldų sugadinimo, atlikus kelio remonto darbus ir žalos atlyginimo jokių pretenzijų iki 2009-09-07 dienos nereiškė, tarp šalių vykusio susirašinėjimo metu atsakovas apie ginčo turtui padarytą žalą neužsiminė, ekspertų, specialistų, ar ieškovo atstovų įvykiui fiksuoti nekvietė. Todėl darytina išvada, kad įrodymų dėl realiai buvusio užliejimo ir tuo pagrindu realiai sugadintų ginčo baldų byloje nėra.

Įrodinėdamas žalos padarymo faktą, ieškovas yra nenuoseklus ir painiojasi savo argumentuose, nes vienu atveju ieškovas tvirtina, kad žalos pastebėjimo momentas 2008 m. spalio mėn., kada atvykusi pirkėja A. pamatė nuo drėgmės sugadintus baldus. Tačiau apklausta liudytoja ši pirkėja nurodė, kad atvykusi į ginčo sandėlį 2008 m. spalio mėn., ji pastebėjo, kad prie įėjimo šlapios grindys buvo išklotos kartoninėmis baldų pakuotėmis, tikslu surinkti susikaupusį vandenį, kas savo ruožtu reiškia, jog ieškovas dar prieš atvykstant pirkėjai lankėsi sandelyje. Kitu atveju procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad apie užliejimą sužinojo 2009-12-24 dieną, atvykęs su pirkėja pasiimti prekių pagal pasirašytą baldų pirkimo sutartį. Posėdžio metu ieškovo atstovas tvirtina, kad dėl užliejimo padarytą žalą ieškovo atstovai kartu su liudytoju fiksavo iš karto, t.y. 2008-11-18 dieną sudarė komisiją ir surašė nuostolių aktą. Todėl yra neaišku, kada patalpos buvo užlietos - 2008 metų spalio pabaigoje, lapkričio 18 d., ar gruodžio 24 dieną. Liudytoju apklaustas direktorės I. P. kaimynas Z. P., kuris 2009 m. rugsėjo mėn. dalyvavo išvežant ginčo baldus iš sandėlio, nurodė, kad sandėlyje laikomi baldai buvo apsemti. Tuomet išeitų, kad beveik metus ginčo baldai mirko, t.y. ieškovas nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. rugsėjo mėn. ir toliau nuomojosi užlietas ir/ar šlapias patalpas, nesiėmė priemonių savo turtui apsaugoti, nes visu laikotarpiu jokių pretenzijų dėl užliejimo fakto ir/ar patalpose susikaupusio vandens nereiškė. 2009-09-21 nutraukus 2006-10-02 negyvenamų patalpų nuomos sutartį, patalpų perdavimo akte ieškovo atstovo direktorės I. P. parašu patvirtinta, jog grąžinamų patalpų būklė perdavimo metu gera. Tokia dviprasmiška ir net gi prieštaringa ieškovo pozicija dėl įrodinėtinų bylos aplinkybių reiksią, kad aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku neegzistuoja.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo UAB „Kauno keliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t.b.l. ) prašo šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliantas skunde nurodo, kad UAB „Kauno keliai“ gegužės mėn. 27 d. rangos sutarties, sudarytos su UAB „Musonas“ pagrindu atliko asfaltbetonio dangos įrengimo darbus Užliedžiuose, ir teigia, kad UAB „Kauno keliai“ neteisingai padarė nuolydį, tačiau siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį, žalos faktas ir dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka, tačiau ieškovas šios pareigos nevykdo ir savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai bei motyvai nėra aiškiai suformuluoti, ieškovas apsiriboja tik bendro pobūdžio frazėmis, spėjamai dėsto aplinkybes susijusias su kelio remontu. Teiginys, kaip padarytas neteisingas kelio nuolydis, yra deklaratyvus, nes fakto dėl padaryto netinkamo nuolydžio, ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl paminėti ieškovo argumentai, neįrodo žalą sukėlusio įvykio, teismo atmestini. UAB „Kauno keliai“ nėra gavę jokių pretenzijų dėl neteisingai atliktų kelio remonto darbų ir yra nepagrįstai įtraukti trečiuoju asmeniu byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad pagal 2006-10-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovas išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ieškovui. Šalių susitarimu nuomos sutartis nuo 2009-09-21 nutraukta. Išnuomojant patalpas 2006-10-03 ir jas grąžinant 2009-09-21 patalpų perdavimo aktuose patalpų būklė jų perdavimo metu. buvo gera (1 t. v. l. 10, 30). Ieškovas apie kelio remontą bei sugadintus baldus sužinojo 2008 m. spalio pabaigoje, atvykus pirkėjui pasiimti baldų. Ieškovas 2009-09-07 pareiškė pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo, nes dėl netinkamai padarytų vandens nuolydžio sistemų atliekant kelio remontą, vanduo pateko į nuomotas patalpas, kuriose buvo sugadinti ieškovo sandėliuoti baldai, dėl ko ieškovas patyrė 21 344 Lt žalą.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“, kooperatinė bendrovė „Alytaus prekyba“, bylos Nr. 3K-3-554/2007;2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W., A. U. W., R. B. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ginčo santykiai kvalifikuotini bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK6.246–6.248 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio, neaptarė atsakovo veiksmų neteisėtumo, taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovo kaltės.

Apeliantas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia netinkamu kelio, esančio šalia nuomojamų patalpų remontu - netinkamu vandens nuolydžio suformavimu, dėl ko į nuomojamas patalpas pateko vanduo ir dėl to buvo sugadinti baldai 21 344 Lt sumai.

Iš atsakovo pateiktų Rangos sutarčių, darbų atlikimo aktų kopijų matyti, kad AB „Kauno keliai“ atliko asfalto dangos įrengimo darbus Užliedžių km. 2005 m. rugsėjo-spalio mėn. ir 2008 m. gegužės-birželio mėn. – ties įvažiavimu į teritoriją ties pastatu 2G1p, 7G1p, 8F1m, darbai priimti, atlikti trečiojo asmens, turinčio atitinkamą atestatą šiems darbams atlikti, tinkamai (1 t. b. l. 147-158,159-165, 2 t. b.l. 108,118). Iš šalių atstovų paaiškinimų 2010-03-23, 2010-04-26 posėdyje, pateiktų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovas nuomojosi 67, 5 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas pastate - kiaulių komplekse, pažymėtame NTR duomenų banko išraše indeksu 6G1b ( 1 t. b. l. 25, 143-146, 177-183, 2 t. b. l. 7, ). Ieškovo atstovė teisme pripažino, jog ieškovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai (1 t. b. l. 46-85) 2009 m. rugpjūtį, t. y. žymiai vėliau nei fiksavo žalos atsiradimą (1 t. b. l. 177, 2 t. b. l. 113), todėl yra neinformatyvios, neatspindi realios padėties ir neįrodo, kad asfaltuojant teritoriją prie pastatų, darbai atlikti netinkamai, nebuvo nuolydžio, dėl ko vanduo galėjo patekti į nuomojamas patalpas. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo veiksmų neteisėtumą (CK 6. 246 str.)

Atsakovo pateiktame 2010-04-14 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ( 1 t. b.l. 166-167) rastos atskiros baldų dalys, jų negalima individualizuoti, patalpose nėra šildymo, vėdinimo sistemos, ant grindų tamsios dėmės, kurios šlapios. Ieškovo atstovė teisme pripažino, kad nežino kada patalpos buvo apsemtos, nurodo, kad atvykę 2008-11-18 pastebėjo sugadintus baldus, 2010-09-14 teismo posėdyje nurodė, kad ne kartą buvo užlieti (1 t. b. l. 135-136, 177-181, 2 t. b.l. 113). Iš apelianto nurodytų 2010-09-14 posėdyje apklaustų liudytojų E. B. ir Z. P. paaiškinimų (2 t. b. l. 120-121) matyti, kad liudytoja E. B. 2008-10-27 nuvykusi į sandėlį, pamatė sugadintus, išmirkusius baldus, pamėtytus popierius, kad sugertų vandenį, o Ž. P. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį išvežė iš sandėlio ieškovo baldus, kurių dalis buvo pabrinkę, buvo drėgna sandėlyje. Šių liudytojų parodymai tik patvirtina tą faktą, kad ieškovas dėl savo kaltės laikė baldus drėgnose sąlygose dar iki 2009-10-27 atvykstant liudytojai E. B. jų atsiimti bei juos laikė ir toliau tose pačiose sąlygose iki liudytojas Z. P. 2009 m. rugsėjo mėn. baldus išvežė kitur ieškovo nurodymu. Todėl atmestini apelianto argumentai dėl liudytojų E. B. ir Z. P. parodymų netinkamo vertinimo.

Ieškovo 2009-01-09 ir 2008-11-18 aktai dėl patirtų nuostolių surašyti atsakovui nepranešus, vienašališkai, ir neįrodo, kad jie atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas per visą nuo 2006-10-02 nuomojamų patalpų laikotarpį iki 2009-09-01 jokių pretenzijų dėl nuomojamų patalpų netinkamumo atsakovui nepareiškė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susirašinėjimo, šalių paaiškinimų 2010-09-14 teismo posėdyje( 1 t. b. l. 93-101, 2 t.b.l. 114-118) ieškovas nuo 2008 m. kovo mėn. nemokėjo už patalpų nuomą, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu po to, kai atsakovas pradėjo priverstinį skolos už nuomą išieškojimą (civ. byla Nr.2-971-212/2009). Todėl darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusių pasekmių (CK 6.247 str.).

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Nors teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais – dėl žalos dydžio nustatymo, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas.

Nenustačius bent vienos būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo civilinė atsakomybė neatsiranda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ieškinio neįrodė (CPK 178 str.). Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu, bei iš dalies sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos fakto bei kaltės, ieškinys atmestas pagrįstai.

Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti liudytojus D. S. ir J. S. iškvietimą remdamasis, kad tuo užvilkins bylą, atmestini. Kaip matyti iš 2010-03-23 parengiamojo teismo posėdžio (1 t. b. l. 133-135) protokolo, apeliantas išreiškė prašymą dėl liudytojų D. S. ir J. S. apklausos, įsipareigojo pats atsivesti į teismo posėdį. Ieškovas ieškinį padavė 2009-09-24, jį tikslino 3 kartus, ne kartą pats teikė teismui papildomus įrodymus bei reikalavo iš atsakovo pateikti įrodymus dėl ginčo, dėl ko bylos nagrinėjimas truko virš 1 metų. Pirmosios instancijos 2010-06-01 teismo posėdis buvo atidėtas 2010-09-14, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui, atsivesti minėtus liudytojus. CPK 7 str. 2 d. numato šalių pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dar kartą ir iškviesti jo prašomus liudytojus, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde neišreiškė prašymo dėl liudytojų D. S. ir J. S. apklausos apeliacinės instancijos teisme. Esant tokiam prašymui, nebūtų kliūtis juos apklausti apeliacinės instancijos teisme.

Apelianto reikalavimas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nemotyvuotas, nepagrįstas. Lietuvos aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Šioje byloje nėra jokių CPK 327 str., 329 str. pagrindų bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo.

Kiti apeliacinio skundo motyvai nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, motyvus bei išvadas, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovo turėtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3,6 p., 93 str. 1 d., 96 str 2d.). Atsakovas pateikė kvitą apie turėtas 2000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, priteistinos 1400 Lt išlaidos (už atsiliepimo surašymą-1,5 MMA, atstovavimo 1 val.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Individuali verslo apsauga“ (įmonės kodas 125979664) priteisti 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Musonas“, įmonės kodas 132748572.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Individuali verslo apsauga“ priteisti 8, 10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei į surenkamąją banko sąskaitą LT247300010112394300 AB bankas 7300, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjos Dalė BurdulienėNeringa Venckienė