Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotasis asmuo – atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (reorganizuotas gamybinis susivienijimas Minsko traktorių gamykla).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas „Suraleb INC.“ prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (toliau – ir Arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą (toliau – ir JAV teismo sprendimas), taip pat pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo ir JAV teismo sprendimus išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 833 295,49 Eur ir 8,25 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb INC.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb INC.“ prieš AAB Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs kasacinio teismo grąžintą bylos dalį, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb INC.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Pareiškėjas „Suraleb INC.“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos ir pakeisti šios nutarties dalį: 1) dėl JAV dolerių konvertavimo į eurus datos (konvertuojama turi būti 2016 m. birželio 15 d. kursu); 2) palūkanų skaičiavimo nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų (nustatant teisę ir į palūkanas nuo arbitražo priteistų bylinėjimosi išlaidų); 3) padidinant išieškotiną sumą „SimpsonWigle Law“ LLP sumokėta 175 000 JAV dolerių suma. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas, apskaičiuodamas Minsko traktorių gamyklos pagal Arbitražo sprendimą „Suraleb INC.“ mokėtiną sumą, konvertavo visas Arbitražo sprendimu priteistas sumas pagal Arbitražo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko nustatytą euro kursą. Tuo tarpu, Arbitražo sprendimu priteistos sumos turėjo būti konvertuotos dienos, kada buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo, Europos centrinio banko nustatytu euro kursu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 776 straipsnis numato, kad užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Analizuojant paminėtos teisės normos turinį, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas juridiniu faktu, pagal kurį nustatoma užsienio valiutos konvertavimo į eurus data, laiko ne užsienio teismo (arbitražo) sprendimo priėmimą, o būtent Lietuvos Respublikos teismo procesinio sprendimo, kuriuo užsienio teismo (arbitražo) sprendimas pripažįstamas Lietuvos Respublikoje, priėmimą, nes tik po tokio procesinio sprendimo užsienio teismo (arbitražo) sprendimas Lietuvos Respublikoje įgyja res judicata galią ir gali būti teikiamas vykdyti. Dėl neteisingai pritaikytos procesinės teisės normos pirmos instancijos teismas neteisingai apskaičiavo likusią pagal Arbitražo sprendimą mokėtiną sumą (sumažindamas ją „Suraleb INC.“ nenaudai) ir toje dalyje priėmė iš esmės neteisingą procesinį sprendimą. Priimtas procesinis sprendimas yra aiški CPK 776 straipsnio taikymo klaida, padaryta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Padaryta klaida lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.Lietuvos apeliacinis teismas, pagrįstai pritaikęs JAV Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafus apskaičiuodamas palūkanas nuo pagrindinės priteistos sumos (2 166 555 JAV dolerių) bei ikisprendiminių palūkanų sumos (339 525,88 JAV dolerių), nepagrįstai konstatavo, kad procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo teismo (arbitražo) priteistų procesinių išlaidų (teisinės pagalbos, žyminio mokesčio, ekspertizės, arbitravimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų). Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys nepateikė šiuo teisės klausimu JAV Viskonsino valstijos teisės turinio ir taikė Lietuvos Respublikos teisę, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.12 straipsnio 3 dalį. Kasatorius pirmos instancijos teismui atskleidė JAV Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų turinį. Šiose teisės normose be išimties nurodoma, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo sprendimu priteistos sumos. Jokių išimčių paminėtuose paragrafuose nenurodyta. Priešingai nustatančių Viskonsino valstijos teisės normų teismui nenurodė ir Minsko traktorių gamykla. Dėl to laikytina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neapskaičiavo palūkanų nuo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir vietoje Viskonsino valstijos teisės tam santykiui taikė Lietuvos Respublikos materialinę teisę. Neteisingas teisės taikymas lėmė neteisingas teismo išvadas, dėl ko buvo priimtas iš dalies neteisėtas procesinis sprendimas. Be to, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymo spręsti palūkanų priteisimo klausimą vadovaujantis JAV Viskonsino valstijos teise. Lietuvos apeliacinis teismas, apskaičiuodamas sumą, kurią pagal Arbitražo teismo sprendimą Minsko traktorių gamykla turi sumokėti „Suraleb INC.“, nevertino ir nepasisakė dėl Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymo 2 paragrafo turinio, kuriuo iš Toronto miesto šerifui perduodamos sumos teisės firmai „SimpsonWigle Law“ leidžiama nedelsiant iš jos patikos pagrindu valdomų Minsko traktorių gamyklos lėšų sau išmokėti 212 082,50 Kanados dolerių (175 000 JAV dolerių). Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo apskaičiuota suinteresuotojo asmens pagal Arbitražo sprendimą „Suraleb INC.“ mokėtina suma nepagrįstai buvo sumažinta 175 000 JAV dolerių. Teismas akivaizdžiai neatsižvelgė į 2008 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymo 2-ą punktą, kuriuo pripažinta „Simpson Wigle Law“ LLP teisė „nedelsiant iš jos patikos pagrindu valdomų Minsko traktorių gamyklos lėšų sau išmokėti 212 082,50 CAD sumą“. Taigi, pagal teismo įsakymą vienodos pinigų sumos – po 212 082,50 CAD, išmokėtos ir „Simpson Wigle Law“ LLP, ir „Tri Sun Ventures“ INC. Tai reiškia, jog pareiškėjui pagal šį teismo įsakymą pervesti ne 718 878,87 Kanados doleriai, o 212 082,50 Kanados doleriais mažesnė suma – 506 796,37 Kanados doleriai (ekvivalentas JAV doleriais pagal teismo įsakymo priėmimo metu buvusį kursą – 418 183,32 JAV dolerių). Lietuvos apeliacinis teismas tiesiog nevertino Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo įsakymo 2 punkto ir ši teismo klaida lėmė klaidingą išvadą apie Arbitražo sprendimo įvykdymo apimtis. Suinteresuotas asmuo AAB Minsko traktorių gamykla atsiliepimu su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jį atmesti dėl šių aplinkybių bei motyvų:Pareiškėjas neįvykdė pareigos pagrįsti ir įrodyti aiškios konkrečios teisės normos taikymo klaidos egzistavimą. „Suraleb INC.“ deklaratyviai pripažįsta ir teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė skaičiavimo klaidą, taikydamas netinkamą valiutos kursą reikalavimų konvertavimui. Tai reiškia, kad prašoma atnaujinti procesą dėl netinkamai konstatuotų faktų (skaičiavimo), o ne dėl teisės taikymo klaidos. Toks proceso atnaujino pagrindas nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto apibrėžimą. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą dėl CPK 3 straipsnio 1 ir 2 dalių teisės normų klaidingo taikymo, nenurodo jokių aplinkybių, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje būtų paneigti CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai, ar kad Lietuvos apeliacinis teismas būtų neigęs pareigą aiškinti (nustatyti) užsienio teisės turinį. Taip pat teismo nutartyje nėra pasisakoma dėl CPK 3 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo.Pagal CPK 776 straipsnį užsienio valiuta nurodytos sumos išieškomos eurais pagal sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Tiek Arbitražo sprendimas, tiek JAV teismo sprendimas priimti dar 2006 m., tuo tarpu 2017 m. birželio 15 d. kasacinio teismo nutartimi tik leista vykdyti šiuos užsienio valstybių teismų sprendimus, tačiau pati kasacinio teismo nutartis nėra galutinis sprendimas, kuriuo iš Minsko traktorių gamyklos „Suraleb INC.“ priteisiama atitinkama suma. Toks aiškinimas atitinka CPK numatytą užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti institutą.„Suraleb INC.“ prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje Arbitražo sprendimą ir JAV teismo sprendimą nurodė, kad pagal Arbitražo sprendimą ir JAV teismo sprendimą jam turi būti sumokėta 2 833 295,49 Eur, kurie buvo apskaičiuoti konvertuojant Arbitražo sprendime ir JAV teismo sprendime priteistas sumas į eurus pagal Arbitražo sprendimo ir JAV teismo sprendimo priėmimo dieną galiojusį užsienio valiutų ir euro kursą, taip kaip numato CPK 776 straipsnis. „Suraleb INC.“, teigdamas, jog užsienio valiutos konvertavimas turėtų būti sietinas su 2017 m. birželio 15 d. kasacinio teismo nutartimi, elgiasi nesąžiningai.Lietuvos apeliacinis teismas teisingai konstatavo, kad „Suraleb INC.“ nepateikė JAV Viskonsino valstijos teisės turinio dėl to, ar procesinės palūkanos gali būti priteisiamos nuo teismo (arbitražo) sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai šiam santykiui taikė Lietuvos Respublikos materialinę teisę, pagal kurią procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo teismo (arbitražo) priteistų procesinių išlaidų (teisinės pagalbos, žyminio mokesčio, ekspertizės, arbitravimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų).„Suraleb INC.“ argumentas, kad Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas JAV Viskonsino valstijos teisės turinys dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra visiškai nepagrįstas. Teismui buvo pateikti tik JAV Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 814.05(8) paragrafai, kuriuose nurodytas tik procesinių palūkanų dydis (12 proc.) ir nėra jokios detalizacijos, paaiškinimo ar nuorodos, kad šias procesines palūkanas (12 proc.) būtų galima skaičiuoti ir nuo teismo (arbitražo) priteistų procesinių išlaidų.Ontarijo teismo įsakyme kalbama apie tą pačią 212 082,50 Kanados dolerių sumą, kuria mažintina „Suraleb INC.“ gauta suma iš „Simpson Wigle Law„ LLP valdyme buvusių 930 961,37 Kanados dolerių. Pareiškėjas, remdamasis tuo, kad ta pati suma (212 082,50 Kanados dolerių) nurodyta keliose Ontarijo teismo įsakymo vietose, nesąžiningai siekia padidinti iš Minsko traktorių gamyklos gautinas sumas. Lietuvos apeliacinis teismas teisingai konstatavo, kad Minsko traktorių gamyklos skola mažintina 718 878,87 Kanados doleriais (594 279,66 JAV doleriais).„Suraleb INC.“ analogiškais argumentais kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3P-1767/2017, konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nepadarė jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo, todėl nėra pagrindo priimti „Suraleb INC.“ kasacinio skundo ir naikinti teisėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtina, kad „Suraleb INC.“ prašyme išdėstyti argumentai ir nurodomas aplinkybių interpretavimas yra nepagrįstas.