Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-17 · Civilinė byla Nr. B2-907-210/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
B2-907-210/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-907-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. J., jos atstovui advokatui S. Š.,

išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rasrita“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Rasrita“ iškelta bankroto byla.

Pareiškėja R. J. 2015 m. rugpjūčio 5 d. bankroto administratoriui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog BUAB „Rasrita“ jai yra skolinga 7964,55 € (27500 Lt) (3-6 b. l.).

Bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” direktorius A. V. su pareiškėjos R. J. reikalavimu nesutiko, nurodė, kad iš pateikto kreditorinio reikalavimo nėra aišku, kokiu pagrindu buvo susidariusi skola, buvusi įmonės vadovė bankroto administratoriui neperdavė finansinės atskaitomybės dokumentų (1–2 b. l.).

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ginčytiną kreditorinį 7964,55 Eur reikalavimą išskyrė į atskirą bylą.

Motyvuojamoji dalis

R. J. prašymas tenkintinas iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes.

Bankroto administratorius nesutinka patvirtinti R. J. 7964,55 Eur kreditorinio reikalavimo, nurodo tokios pozicijos pagrindą – dokumentų, pagrindžiančių skolos susidarymą, nebuvimas, taip pat aplinkybę, kad R. J., buvusi įmonės direktorė, nesudarė ir administratoriui neperdavė bendrovės finansinės atskaitomybės, todėl administratorius negali patikrinti finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Pareiškėja R. J. 2015 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateiktoje nuomonėje nurodo, kad ji UAB „Rasrita“ direktore dirbo iki 2012-03-14, tolesniu įmonės valdymu užsiėmė G. K. pagal 2012-03-13 įgaliojimą, patvirtintą notaro, visi įmonės dokumentai jam ir buvo perduoti (12-16 b. l.). Pareiškėja vėlesniame 2015-10-06 rašte teismui nurodė, kad dokumentų perdavimo akto kopijos G. K. jai nedavė (27 b. l.).

Pažymėtina, kad UAB „Rasrita“ bankroto byloje Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rasrita“ buvusiai vadovei R. J. paskirta 2000 Lt bauda už uždarosios akcinės bendrovės „Rasrita“ turto ir dokumentų neperdavimą, 2013 m. birželio 25 d. nutartimi R. J. prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paskirtąją baudą nutarta netenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad G. K. suteiktų įgalinimų apimtis leidžia spręsti, kad įgaliojimo veikti bendrovės vardu ir atlikti tam tikras funkcijas, sudaryti sandorius, negalima laikyti visišku bendrovės vadovo pareigų perdavimu, tokiu atveju, po įgaliojimo išdavimo veikti bendrovės vardu (atitinkamai disponuoti tiek turtu, tiek dokumentais) turėjo teisę tiek direktorė R. J., tiek įgaliotinis G. K.. Nesant duomenų (priėmimo-perdavimo aktų ar pan.) apie įgaliojimo vykdymui G. K. perduotus bendrovės dokumentus ir turtą (CPK 178 str.), atmestini kaip neįrodyti apeliantės argumentai, kad visi bendrovės dokumentai ir turtas yra perduoti G. K. (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-2052/2013).

Teikdama prašymą patvirtinti jos 7964,55 Eur kreditorinį reikalavimą, R. J. pridėjo UAB „Rasrita“ 2012 m. lapkričio 14 d. kreditinių skolų pasiskirstymo žiniaraštį, iš kurio matyti 27500,00 Lt skola R. J., šis žiniaraštis nėra pasirašytas atsakingų asmenų.

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įpareigojo UAB „Rasrita“ bankroto administratorių pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius arba paneigiančius R. J. paskolos suteikimo įmonei faktą.

UAB „Rasrita“ bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ teismui pateikė Kasos pajamų orderį KPO Nr. 000000033, išrašytą 2010-08-02, 10000 Lt (2896,20 Eur) sumai (25 b. l.), jame nurodytas ūkinio įvykio turinys „direktorės paskola įmonei“. Bankroto administratorius nurodė jokių paskolos sutarčių, sudarytų tarp R. J. ir UAB „Rasrita“ neturintis.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. posėdyje R. J. nurodžius, kad 2012-11-14 kreditinių skolų pasiskirstymo žiniaraštį sudarė bankroto administratorius, teismas įpareigojo administratorių pateikti teismui duomenis, kuriais vadovaujantis nustatyta 27500 Lt skola R. J..

Bankroto administratorius 2015 m. lapkričio 9 d. teismui pateikė informaciją, paneigė aplinkybę, kad jis sudarė minėtą kreditorinių skolų pasiskirstymo žiniaraštį, nurodė, kad 2013 m. liepos 16 d. perdavimo aktu iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos buvo perimti UAB „Rasrita“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe ir minėtas žiniaraštis. Bankroto administratorius pateikė teismui 2013-07-16 dokumentų perdavimo akto kopiją bei šio akto 19 pozicijoje Segtuvas „Balansas“ buvusių dokumentų kopijas, tame tarpe 2012-11-14 kreditinių skolų pasiskirstymo žiniaraščio pirmąjį lapą, kuriame nėra įtraukta skola R. J. (50 b. l.), be to, kartu su šiais dokumentais administratorius pateikė debitinių skolų 2012-11-14 pasiskirstymo žiniaraščio vieno lapo kopiją, kuriame nurodytas 4263,75 Lt R. J. įsiskolinimas (48 b. l.).

Iš teismui pateikto 2010-08-02 kasos pajamų orderio 10000 Lt (2896,20 Eur) sumai, matyti, kad kasos pajamų orderis pasirašytas kasininko (25 b. l.). Kasos pajamų orderis yra pinigų priėmimo faktą patvirtinantis įrodymas, todėl teismas, vertindamas kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, vadovaujasi, būtent, kasos pajamų orderių duomenimis, ir vertina šį dokumentą kaip R. J. 10000 Lt (2896,20 Eur) paskolos suteikimo UAB „Rasrita“ įrodymą. Byloje pateikti apyvartos žiniaraščiai nėra paskolos faktą patvirtinantys įrodymai, todėl teismas jais vadovautis negali. Pareiškėja R. J. teismui nepateikė jokių kitų skolos UAB „Rasrita“ egzistavimą patvirtinančių dokumentų.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Rasrita“ yra skolinga kreditorei R. J. tik dalį jos nurodomos sumos - 10000 Lt (2896,20 Eur), byloje nėra duomenų, jog šis įsiskolinimas kreditorei yra sumokėtas. Pareiškėjos kreditorinis reikalavimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas iš dalies – tvirtintinas R. J. 2896,20 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl likusios reikalavimo dalies, 5068,35 Eur, pareiškėja įrodymų nepateikė, teismas, būdamas aktyvus, buvo įpareigojęs bankroto administratorių ir pareiškėją pateikti turimus pareiškėjos paskolų duomenis, tačiau administratoriaus įgaliotas asmuo papildomų duomenų nepateikė, nes bankroto procedūros metu tokie įmonės dokumentai nebuvo perduoti. Pareiškėja taip pat tokių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad reikalavimas dalyje dėl 5068,20 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nebuvo įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 str., teismas

nutaria:

Patvirtinti R. J. 2896,20 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 20 euro centų) kreditorinį reikalavimą BUAB „Rasrita“ bankroto byloje.

R. J. reikalavimo dalį dėl 5068,35 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius