- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2-2052/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00026-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rasrita“ buvusios direktorės R. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti skirtą baudą, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Rasrita“ bankroto byloje Nr. B2-600-210/2013, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rasrita“, administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paskyrė BUAB „Rasrita“ buvusiai vadovei R. J. 2 000 Lt baudą už UAB „Rasrita“ turto ir dokumentų neperdavimą; išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus UAB „Rasrita“ dokumentus.
Šalies argumentai
R. J. padavė prašymą panaikinti jai skirtą 2 000 Lt baudą. Nurodė, jog nors formaliai juridinių asmenų registro duomenimis bankroto bylos iškėlimo dienai ji tebebuvo bankrutuojančios UAB „Rasrita“ direktore, tačiau aqfaktiškai visus savo įgaliojimus, o taip pat ir visus bankroto administratorių dominančius šios bendrovės dokumentus bei jos turtą pagal 2012 m. kovo 13 d. įgaliojimą bei 2012 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo perdavusi savo sūnui G. K. (Krutoguzenko), todėl jų negali bei negalėjo perduoti bankroto administratoriui, kurio įgaliotą asmenį apie šias aplinkybes buvo informavusi telefonu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi R. J. prašymo panaikinti 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi paskirtąją baudą netenkino. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro 2013 m. sausio 18 d. duomenimis R. J. buvo ne tik bankrutuojančios UAB „Rasrita“ direktorė, bet ir vienintelė akcininkė. Pagal CK 2.147 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgaliojimas pasibaigia nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą, todėl bankroto bylos atsakovui UAB „Rasrita“ iškėlimas reiškia, kad pasibaigė G. K. išduotas įgaliojimas. Teismas konstatavo, kad nors savo įgaliojimu UAB „Rasrita“ ir įgaliojo G. K. vykdyti UAB „Rasrita“ veiklą įstatų suteiktos direktoriaus kompetencijos ribose, tačiau tai jokiu būdu neatleidžia UAB „Rasrita“ buvusios direktorės R. J. nuo pareigos pateikti administratoriaus nurodytus dokumentus bei įmonės turtą, kadangi įgaliotinis G. K. turi pareigą jai grąžinti dokumentus bei perduoti turtą. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl paskirtos piniginės baudos panaikinimo patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl baudos panaikinimo apeliantė nurodė ir pagrindė faktines aplinkybes, objektyviai atėmusias galimybę pateikti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, t. y. kad visus įgaliojimus, bendrovės dokumentus ir turtą yra perdavusi G. K., todėl jų nebeturi ir negali bei negalės pateikti, nepaisant baudos skyrimo.
2. Nepaisant to, kad yra buvusi direktorė ir vienintelė bendrovės akcininkė ir tai neatleidžia nuo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos, G. K. išduotas įgaliojimas pasibaigė, tačiau jis pagal įgaliojimą perduotų dokumentų ir turto negrąžina. Be to, po bankroto bylos įmonei iškėlimo apeliantė nebeturi įgalinimų juos susigrąžinti. Apeliantės vertinimu, bankroto administratorius gali kreiptis į G. K., kuris turi dokumentus (juos pateikė atliekamam FNTT tyrimui).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o įpareigotam asmeniui nevykdant šios pareigos ar vykdant netinkamai, teismas arba teisėjas gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą. Minėta teismo teisė tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Rasrita“ iškelta bankroto byla (1-2 b. l.). Šia teismo nutartimi BUAB „Rasrita“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratoriaus argumentų, jog pranešimas ir reikalavimas dėl turto ir dokumentų perdavimo UAB „Rasrita“ direktorei R. J. įteikti 2013 m. balandžio 19 d., apeliantė neginčija. Kadangi direktorė nustatytu terminu neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, teismas administratoriaus prašymu skyrė baudą. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė panaikinti paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, kad G. K. suteiktas įgaliojimas vykdyti veiklą direktoriaus kompetencijos ribose, neatleidžia UAB „Rasrita“ buvusios direktorės (apeliantės) nuo pareigos pateikti administratoriui nurodytus dokumentus ir įmonės turtą.
Tiek prašymą panaikinti paskirtą baudą, tiek atskirąjį skundą apeliantė argumentuoja tuo, kad visus įgaliojimus, bendrovės dokumentus ir turtą yra perdavusi G. K., todėl jų nebeturi ir negali bei negalės pateikti, nepaisant baudos skyrimo. G. K. pagal įgaliojimą perduotų dokumentų ir turto negrąžina, o po bankroto bylos iškėlimo apeliantė nebeturi įgalinimų juos susigrąžinti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankroto bylos UAB „Rasrita“ iškėlimo dienai R. J. buvo šios įmonės direktorė ir vienintelė akcininkė. Apeliantė šių aplinkybių neginčija, tačiau teigia, kad pagal įgaliojimą įmonės vadovo funkcijas vykdė kitas asmuo, kuriam ji perdavė įmonės dokumentus ir turtą.
Iš apeliantės pateikto 2012 m. kovo 13 d. įgaliojimo (18-19 b. l.) turinio matyti, kad UAB „Rasrita“ direktorė R. J. (byloje apeliantė) įgaliojo G. K. vykdyti veiklą bendrovės direktoriaus kompetencijos ribose. Duomenų, kad bendrovės direktorė būtų atleista iš pareigų į bylą nepateikta. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. G. K. suteiktų įgalinimų apimtis leidžia spręsti, kad įgaliojimo veikti bendrovės vardu ir atlikti tam tikras funkcijas, sudaryti sandorius, negalima laikyti visišku bendrovės vadovo pareigų perdavimu. Tokiu atveju, po įgaliojimo išdavimo veikti bendrovės vardu (atitinkamai disponuoti tiek turtu, tiek dokumentais) turėjo teisę tiek direktorė R. J., tiek įgaliotinis G. K.. Nesant duomenų (priėmimo-perdavimo aktų ar pan.) apie įgaliojimo vykdymui G. K. perduotus bendrovės dokumentus ir turtą (CPK 178 str.), atmestini kaip neįrodyti apeliantės argumentai, kad visi bendrovės dokumentai ir turtas yra perduoti G. K.. Tuo tarpu įmonės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio egzistavimas eliminuoja apeliantės pareigą šį turtą perduoti bankroto administratoriui (22-30 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą G. K. išduotas įgaliojimas pasibaigė (CK 2.147 str. 1 d. 4 p.). Tokiu atveju, pagal CK 2.144 straipsnį G. K. kilo pareiga grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam, t. y. UAB „Rasrita“. Tačiau tai nepaneigia bankrutuojančios įmonės buvusios direktorės pareigos pateikti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai netenkino prašymo panaikinti teismo paskirtą baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.