Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-336-513/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-04
Bylos Nr.: 2A-336-513/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05184-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
Ieškovas: R. U., E. U.
Atsakovas: „Swedbank“
Trečiasis asmuo: DNSB ,,Venta“, S. P., E. P., Š. T., N. K., J. K., Ž. A., J. G., R. G., V. D., J. M., D. R., S. L., P. V., V. L., D. D., S. D., A. N., A. Š., V. R., D. O. D., L. B., S. M., V. K., L. G., E. G. J., D. G., D. A., V. B., O. B. M., L. P., V. P.

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-336-513/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05184-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų (apeliantai) R. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. U. ir E. U. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB, tretiesiems asmenims DNSB ,,Venta“, S. P. (S. P.), E. P., Š. T., N. K. (N. K.) ir J. K., Ž. A., J. G. ir R. G., V. D., J. M., D. R. ir S. L., P. V., V. L., D. D. ir S. D., N. K., A. N., A. Š., V. R., D. O. D., L. B., S. M., V. K., L. G., E. G. J., D. G., D. A., V. D., V. B. (V. B.) ir L. B., O. B. M., L. P., V. P. dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo bei įmokos sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai teismo prašė: pagal 2014-04-30 kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-14-7654 sumažinti mokėtiną kredito ir investicijų dalį 18 butui nuo 8 903,08 Eur iki 8 587,12 Eur, t. y. sumažinti mokėtiną sumą 315,96 Eur, ir įpareigoti atsakovę „Swedbank“, AB, pagal 2014-04-30 kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-14-7654 perskaičiuoti kredito ir investicijų paskirstymą butams, remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais būtų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog DNSB ,,Venta“ ir „Swedbank“, AB, 2014-04-30 pasirašė kredito sutartį Nr. VL-ST-14-7654 dėl daugiabučio namo modernizavimo. Bankas, paskirstydamas kreditą ir investicijas butams (Nr. 18 ir 28), prie patalpų naudingojo ploto pridėjo ir rūsių plotus, todėl šių butų savininkams paskirstyta kredito ir investicijų suma yra didesnė nei analogiškų butų. DNSB ,,Venta“ kreipėsi į banką dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo. Bankas nurodė, jog butų Nr. 18 ir 28 savininkams pagal kreditavimo sutartį tenkanti kredito dalis yra skaičiuojama tinkamai. Ieškovai yra (duomenys neskelbtini) savininkai. Bankas ginčo atveju nesilaikė proporcingumo principo, nes prie butų patalpų naudingojo ploto pridėjo rūsio plotus tik 18 ir 28 butams, nors teisiškai įregistruoti yra ir dar du rūsiai (7 ir 19 butų), kurių plotai nenurodyti, nurodydamas, jog visi butų savininkai naudojasi jiems priskirtais rūsiais, parodytais rūsio plane, nors teisiškai jie neįregistruoti. Tokį skaičiavimą, paskirstant investicijas, vertino kaip neadekvatų. Atlikus investicijų perskaičiavimą, t. y. prie ieškovų buto ploto nepridedant rūsio ploto, ieškovų butui investicijų suma sumažėtų ginčo 315,96 Eur suma.

Atsiliepimas

Atsakovė „Swedbank“, AB, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog bankas pagrįstai, teisėtai ir teisingai apskaičiavo ieškovams priklausančio buto naudingąjį plotą, į jį įtraukdamas ne tik gyvenamosios ar kitos paskirties patalpas, bet ir rūsį, t. y. visą tame name ieškovams (buto savininkams) nuosavybės teise priklausantį plotą. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į lyginamuosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas.

Trečiasis asmuo DNSB ,,Venta“ atsiliepimu sutiko su ieškovų ieškiniu. Nurodė, jog bendrijos susirinkime buvo patvirtinta preliminari investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo tvarka, pagal kurią, skaičiuojant patalpų savininkams tenkančius buto naudinguosius plotus, rūsio plotas nebuvo įskaičiuojamas. Bendrijos ir banko pasirašyta kredito sutartį parengė bankas, todėl šios sutarties pasirašymo metu nepastebėjo, jog 18 ir 28 butams prie bendro naudingojo ploto yra pridėti rūsių plotai. Bankas, kaip kredito administratorius, neturėjo teisės atlikti investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymo ir turėjo atsižvelgti į bendrijos, kaip ginčo namo bendrojo naudojimo objekto valdytojos, prašymą dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo, nes tokia teisė bendrijai buvo suteikta ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų 2013-05-20 susirinkime.

Teismo posėdžio metu šalys (jų atstovai) palaikė savo pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-23 sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl kredito ir investicijų paskirstymo butams ir tuo pagrindu apskaičiuotos ieškovams mokėti įmokos, – ieškovai mano, kad kredito ir investicijų paskirstymas turi būti skaičiuojamas butams, remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais būtų naudingaisiais plotais prie jų nepridedant rūsių plotų, todėl atlikus perskaičiavimą ieškovams tenkanti mokėti dalis sumažėja ginčo 315,96 Eur suma, atsakovė teigia, kad bankas pagrįstai, teisėtai ir teisingai apskaičiavo ieškovams priklausančio buto naudingąjį plotą, į jį įtraukdamas ne tik gyvenamosios ar kitos paskirties patalpas, bet ir rūsį.

Teismas motyvavo CK 4.82 str. 7 d., 4.83 str. 3 d., 4.262 str. ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatomis, rėmėsi kasacinės instancijos teismo 2009-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, ir 2014-04-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014, ir įvertinęs faktinius bylos duomenis, inter alia, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 18 plotas yra 67,16 kv. m, o šio buto priklausinio – rūsio plotas – 3 kv. m, padarė išvadas, jog ieškovų buto naudingasis plotas yra 70,16 kv. m (67,16 kv. m + 3 kv. m), jog ieškovų buto priklausinio rūsio plotas pagrįstai įskaičiuotas į ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrą plotą, jog bankas pagrįstai Kredito ir investicijų paskirstyme apskaičiavo ieškovams priklausančių patalpų bendrąjį plotą, į jį įtraukdamas ir rūsį. Argumentavo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad rūsio patalpos priklauso ne tik ieškovams, bet ir kitiems ginčo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkams (Nr. 7, Nr. 19, Nr. 28). Kadangi namo rūsio plotai turi būti įskaičiuoti visiems patalpų savininkams, todėl bendrija turėtų kreiptis į banką dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo, atitinkamai perskaičiuojant kiekvienam buto savininkui tenkančias kredito dalis, atsižvelgiant į jiems priklausančių patalpų bendrąjį plotą, į kurį įskaičiuotas ir rūsyje turimų patalpų plotas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį. Argumentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų naudingojo ploto apskaičiavimo tvarką, netinkamai taikė formuojamą teismų praktiką, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą (CPK 177 str., 185 str., 265 str., 270 str. 4 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Pažymi, jog kasacinės instancijos teismo 2009-11-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009, nagrinėtas ginčas, kuriame šalys buvo to paties namo patalpų bendraturčiai ir byloje buvo ginčijama namo bendrijos susirinkimų nutarimuose patvirtinta investicijų paskirstymo tvarka. Šiuo atveju ginčo tarp namo patalpų bendraturčių dėl bendrijos susirinkime priimtų nutarimų nėra. Ginčas kilo tarp atsakovės (banko) ir trečiojo asmens (bendrijos), nes bankas atsisakė vykdyti bendrijos prašymą dėl investicijų paskirstymo perskaičiavimo prie butų plotų nepridedant rūsio patalpų plotų. Be to, civilinėje byloje Nr.3K-7-515/2009 ginčo objektas (kuriam buvo skaičiuojamas naudingasis plotas) buvo negyvenamosios, prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, kurios buvo gyvenamojo namo pirmame aukšte ir rūsyje. Ginčo atveju namo rūsių plotai neturi būti priskaičiuoti prie butų naudingojo ploto, nes į naudingąjį plotą pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 p. yra įskaitomos tik patalpos, turinčios šiltas atitvaras, o pagal CK 4.82 str. 7 d. „buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui“. Priešingas nurodytos teisės normos aiškinimas iškreiptų proporcingumo principą ir nulemtų neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Nurodo, jog, VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovų buto bendras plotas yra 67,16 kv. m, butui priklauso 3 kv. m ploto rūsys. Apeliantai papildomai teikia naujausią VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. 50/24215 (2015-10-22 duomenys), kuriame, jų teigimu, yra aiškiai nurodytas buto naudingasis plotas – 67,16 kv. m ir atskirai pastabose įvardijamas rūsio plotas – 3,00 kv. m (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Iš teismui pateiktų komunalinių mokesčių lapelių taip pat matyti, jog ieškovų butui mokesčiai skaičiuojami nepridedant rūsio ploto prie buto naudingojo ploto. 2013-05-20 ginčo namo gyventojų susirinkime buvo nutarta pritarti preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui (kuriame visų butų plotai nurodyti be rūsių plotų), Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane nustatyti, kad tikslų investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymą atliks namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, t. y. bendrija, po rangovo išrinkimo ir rangos darbų kainų suderinimo. Šis sprendimas nebuvo apskųstas, yra priimtas teisėtai ir galioja. 2014-04-30 kreditavimo sutartis NR. VL-ST-14-7654 sudaryta tarp banko ir bendrijos. Bankas nepagrįstai atsisakė vykdyti paskolos administratorės ir namo bendrojo naudojimo objektų valdytojos DNSB „Venta“ 2015-02-17 prašymą dėl kredito ir investicijų paskirstymo perskaičiavimo. Paaiškina, jog teismui buvo pateiktas ginčo namo rūsio planas, iš kurio matyti, kad įėjimai į rūsius yra atskiri, rūsyje yra ne tik 4 atskiri rūsiai, kurie yra įregistruoti prie 7, 18, 19 ir 28 butų, bet ir dar 26 rūsiai, kuriais naudojasi kiti butų savininkai, bei kitos bendrojo naudojimo rūsio patalpos. Visi kiti 26 butų savininkai naudojasi jiems priskirtais rūsiais, nors teisiškai jie neįregistruoti. Šios aplinkybės teismas nesiaiškino ir neapklausė į teismo posėdį atvykusių trečiųjų asmenų D. A. (25 buto savininkės) ir D. G. (24 buto savininkės), joms net nesuteikė teisės pasisakyti. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė, kad kiti tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Atsakovė „Swedbank“, AB, atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, jog bankas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams paskolas teikia remdamamsis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą, nuostatomis, taip pat vadovaujasi teismų precedentais kaip teisės šaltiniu. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 str. 5 d., pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai) yra: 1. bendrosios konstrukcijos; 2. bendroji inžinerinė įranga; 3) bendrojo naudojimo patalpos, t. y. daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (kasacinės instancijos teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.82 str. 7 d. įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam buto ir kitu patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Remiasi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais, jog nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, jog tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 str. 7 d. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovams priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, prie kurios valdymo, tinkamos priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo jie privalo prisidėti, apskaičiuota teisingai, į ją įtraukiant ne tik ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto plotą, bet ir jiems nuosavybės teise priklausančio rūsio plotą. Kitaip tariant, CK 4.82 str. 7 d. prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas plotas. Bendrijos 2013-05-20 susirinkime jos nariai (protokolo 4.1 p.) aiškiai pasisakė ir nusprendė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimo išlaidas (investicijas) apmoka namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Tokiu pačiu principu bendrijos nariai nusprendė (susirinkimo protokolo 4.2 p.) paskirstyti ir kreditą, skirtą namui atnaujinti (modernizuoti), t. y. kreditas taip pat paskirstomas namo butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Panaši formuluotė yra ir kredito sutarties 3.7 p. Bendrijos pirmininkas V. V. pateikė bankui Kredito investicijų paskirstymo lentelę, kurioje nurodomas butų, patalpų naudingasis plotas ir butų, patalpų naudingajam plotui proporcingai tenkanti investicijų dalis. Šioje lentelėje nurodoma, kad ieškovams tenkanti investicijų dalis yra 8 903,08 Eur, kredito investicijų paskirstymas yra skaičiuojamas nuo jiems nuosavybės teise priklausančio buto ir patalpų bendro ploto, t. y. 70,16 kv. m (pagal ieškovų pateiktą 2015-10-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, turintis 67,16 kv. m bendro ploto, ir rūsys, turintis 3 kv. m). Priešingai, nei nurodo apeliantai, bankas neginčijo bendrijos priimtų sprendimų, o juos įvykdė, remdamasis 2013-05-20 bendrijos narių sprendimu pasirašė kredito sutartį, suteikė kreditą ir, remdamasis bendrijos pateikta Kredito ir investicijų paskirstymo lentele, suteiktą kreditą paskirstė kredito gavėjams (CK 6.189 str. 1 d.). Mano, jog bankas pagrįstai, teisėtai ir teisingai apskaičiavo ieškovams priklausančio buto naudingąjį plotą, į jį įtraukdamas ne tik gyvenamosios ar kitos paskirties patalpas, bet ir rūsį, t. y. visą tame name savininkams nuosavybės teise priklausantį plotą.

Trečiasis asmuo DNSB ,,Venta“ pateikė pareiškimą, juo nurodė prisidedantis prie ieškovų apeliacinio skundo. Pateikė 2015-11-17 susirinkimo protokolą ir nurodo, jog ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai 2015-11-17 susirinkime sutiko su apeliaciniu skundu bei įpareigojo bendrijos pirmininką kreiptis į teismą su šiuo pareiškimu.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantų pateiktas 2015-10-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, reg. Nr. 50/24215 (pateikti duomenys apie ieškovų buto naudingąjį plotą, šio rūsio aprašymą, plotą), trečiojo asmens 2015-11-17 susirinkimo protokolas ir šio susirikimo dalyvių sąrašas (pateikiami duomenys apie ginčo namo gyventojų (gyventojai įtraukti trečiaisiais asmenimis byloje) nuomonę dėl apeliacinio skundo), atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įvertinus ginčo pobūdį, nelaikytini pertekliniais ar neaktualiais ginčui, todėl teismo priimami ir vertinami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio skundo argumentai, teisinis jų vertinimas ir teismo išvados

Nagrinėjamu atveju išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą matyti, kad ieškovai ginčydami, inter alia, jų interesais banko ir bendrijos 2014-04-30 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. VL-ST-14-7654, iš esmės siekia, kad bankas teisingai nustatytų (perskaičiuotų kredito ir investicijų paskirstymą) mokėtiną ieškovams kredito dalį už ginčo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimą (modernizavimą), – remtųsi VĮ Registrų centre įregistruotais duomenimis apie namo butų naudinguosius plotus ir prie jų nepridėtų kiekvienam iš butų priklausančio rūsio plotų.

CK 4.76 str. numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 str. 7 d. reglamentuota, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo motyvus ir išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį, pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas toliau nurodytu teisiniu reguliavimu, neatskleidė bylos esmės, t. y.:

- nesiaiškino ir netyrė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmę turinčios aplinkybės, t. y. ar galiojantis teisinis reguliavimas leidžia ginčo rūsio plotą susumuoti su ieškovų buto naudinguoju plotu;

- netinkamai įvertinęs bylos faktinius duomenis, padarė neteisingą išvadą, jog Kredito ir investicijų paskirstyme ieškovų rūsio plotas pagrįstai įskaičiuotas į ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų bendrą plotą, nuo kurio apskaičiuota kredito ir investicijų dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų kartu su skundu pateiktas 2015-10-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, reg. Nr. 50/24215, bei byloje su ieškiniu pateikti VĮ Registrų centro ginčo namo butų (patalpų) sąrašas, Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turo registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos patvirtina, jog ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (aprašyme / pastaboje nurodyta – su rūsiu, 3,00 kv. m), unikalus Nr. 2198-2000-6018:0017, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudingasis plotas – 67,16 kv. m (b. l. 19–21, 25, 115). Su ieškiniu pateikto ginčo namo rūsio plano duomenimis, ginčo name yra rūsio patalpos (30 rūsių, ieškovų rūsys, plane pažymėtas R-18) yra atskirtos nuo butų savininkų (30 butų savininkų) gyvenamųjų patalpų (butų) (b. l. 24).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog duomenų, jog ieškovų butas, beje, esantis pirmame namo aukšte, turi šiltą atitvarą ir (ar) susisiekia su ginčo rūsiu, ir (ar) šis rūsys yra šildomas, į šį rūsį fiziškai, techniškai įmanoma patekti iš ieškovų buto ir pan., byloje nėra. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų nustatyti, ištirti ir įvertinti, nagrinėdamas bylą iš naujo, kadangi jos turi teisinę reikšmę byloje, sprendžiant, ar pagrįstai ieškovų rūsio plotas įskaičiuotas į ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto naudingąjį plotą.

Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Gyvenamosios patalpos skaičiuojami šie patalpų plotai: naudingasis plotas. Gyvenamosios patalpos naudingasis plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (145.6 p.) (Žin., 2003, Nr. 18-790).

Pastato naudingasis plotas – visų šiltomis atitvaromis atitveriamų patalpų plotų suma (kv. m). Į naudingąjį plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), neįrengtų ir nešildomų palėpių plotas. Šilta atitvara – pastato (patalpų) atitvara, turinti normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jei normatyviniais dokumentais šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. D1-620 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr.310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (6.11, 6.13 p.) (TAR, 2014-07-31, Nr. 2014-10736).

Teismas pažymi, jog 2014-04-30 kreditavimo sutarties Nr. VL-ST-14-7654 sudarymo metu galiojusio organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 13 p. taip pat buvo apibrėžta, jog buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 310 „Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ patvirtinimo“ neteko galios nuo 2015-01-01 (Žin., 1999, Nr. 84-2507).

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 pakeitimo įstatymas (6 str. 1 d.) (TAR, 2014-07-24, Nr. 2014-10479). Kaupiamojo įnašo mėnesinė įmoka konkrečioms patalpoms apskaičiuojama pagal kaupiamojo įnašo mėnesinį tarifą (išreikšta eurais, tenkančiais vienam patalpų naudingojo ploto kvadratiniam metrui), kuris apskaičiuojamas pagal šios metodikos 5 punkte nurodytą formulę ir kurį tvirtina patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. D1-186 „Dėl Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (4 p.) (Žin., 2010, Nr. 31-1452; TAR, 2015-01-14, Nr. 2015-00633).

Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mėnesinius mokesčius ir įmokas, tarp jų ir mėnesines investicijų ir (ar) kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, susijusias su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, pagal patalpų savininkų sprendimu administratoriaus sudarytas kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito įstaigomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (8.8 p.) (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236).

Nurodytas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat aktualus ir juo turi būti vadovaujamasi nagrinėjant bylą iš naujo, t. y. vertinant, ar bankas pagrįstai ir teisėtai prie ieškovų nuosavybės teise valdomo buto naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsio plotą, siūlant tikslinti ieškinio reikalavimus ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ginčo rūsio išviešinimas kartu su buto duomenimis ir (ar) rūsio ploto nurodymas viešame registre per se (savaime) neturi faktinės ir teisinės reikšmės ieškovų prievolės dydžio apskaičiavimui pagal kreditavimo sutartį. Be to, taikant sisteminį, lingvistinį bei loginį teisės aiškinimo metodus, pripažintina, jog nešildomo rūsio (rūsių) ploto (-ų) pridėjimas prie butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto yra negalimas (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai dėl rūsio patalpų įtraukimo į ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto) naudingąjį plotą yra juridiškai netinkami, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo teismas, inter alia, turėtų atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą.

Pirmosios instancijos teismo nurodytose – kasacinės instancijos teismo 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 (pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-26 sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kaunuva“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka), ir 2014-04-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014 (pagal atsakovų J. K. ir V. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-07-26 nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Namų priežiūros centro ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl skolos priteisimo) (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis panaikinta ir byla perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka), pateikti išaiškinimai dėl CK 4.82 str. 7 d. (buvusi straipsnio 5 d. pakeista į 7 d. 2012-05-10 įstatymu Nr. XI-2005 (nuo 2013 01 01) (Žin., 2012, Nr. 57-2828) taikymo, inter alia, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan., įvertinus šio konkretaus ginčo pobūdį, ginčo atveju per se nepaneigia nurodyto teisinio reguliavimo, apibrėžiančio, kas laikytina buto ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudinguoju plotu.

Pažymėtina, jog nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ginčo objektas, kuriam buvo skaičiuojamas naudingasis plotas, priešingai nei ginčo atveju, buvo negyvenamosios – prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, kurios buvo gyvenamojo namo pirmame aukšte ir rūsyje. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014 kasacinis teismas konstatavo, jog ieškovo veiksmai, t. y. kaupiamojo fondo namo stogo remontui sudarymas, šios įmokos dydžio nustatymas ir jos rinkimas, laikytini neteisėtais. Remdamasis tuo, jog apeliantui nuosavybės teise priklauso butas su 5/100 dalimis bendrojo naudojimo patalpų, kurių bendras plotas yra 4,06 kv. m, išaiškino, kad už jų remonto darbus patirtos išlaidos taip pat turėtų būti perskirstomos pagal šių savininkų turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. apeliantui (kasatoriui) priklausančias 5/100, o ne pagal visą jam priklausančio buto Nr. 90 naudingąjį plotą. Kadangi šios patalpos (atitinkamos jų dalys), registrų duomenimis, priklauso kasatoriui nuosavybės teise, tai jų faktiškai turimas (užimamas) plotas pagrįstai buvo įskaičiuotas į kasatoriui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą. Pareiga rūpintis šių patalpų būkle bei jų išlaikymo išlaidos taip pat tenka ne visiems namo gyventojams, o tik tiems, kurie yra įgiję patalpas nuosavybėn.

Taigi, nurodytų ir šios civilinės bylos ratio decidendi, ieškovų kelti reikalavimai yra skirtingi, todėl vienareikšmiškai remtis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija mano, jog šiuo konkrečiu atveju faktines ginčo situacijos aplinkybės ir teisinis patalpų naudingojo ploto apibrėžimas nesudaro pagrindo plečiamai aiškinti, jog butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Ginčo rūsys nors ir nurodytas (įregistruotas) kartu su ieškovų butu registre, tačiau akivaizdu, jog šio rūsio plotas (3 kv. m) nėra įskaičiuotas į ieškovų buto naudingąjį plotą (67,16 kv. m), ir tai akivaizdžiai patvirtina minėti registro duomenys (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Dėl ieškinio reikalavimų, šalių procesinės padėties tikslinimo

Pirmosios instancijos teismas sprendime ieškovų reikalavimus (pagal kreditavimo sutartį sumažinti mokėtiną kredito ir investicijų dalį 18 butui nuo 8 903,08 Eur iki 8 587,12 Eur, t. y. sumažinti mokėtiną sumą 315,96 Eur; įpareigoti atsakovą pagal kreditavimo sutartį perskaičiuoti kredito ir investicijų paskirstymą butams, remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais būtų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų) nagrinėjo ir atmetė, iš esmės argumentuodamas tuo, jog ieškovai neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai apskaičiavo ieškovams priklausančių patalpų bendrąjį plotą, į jį įtraukdamas ir rūsį.

Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą pagal kreditavimo sutartį perskaičiuoti kredito ir investicijų paskirstymą butams turinys suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog tokiu reikalavimu ieškovai (buto Nr. 18 savininkai) siekia apginti ne tik savo, bet ir kitų ginčo namo buto savininkų teises ir pareigas, kadangi akivaizdu, jog ieškinio tenkinimo atveju, perskaičiavus kredito ir investicijų paskirstymą ieškovų butui, keisis (didės ar mažės) mokėtinų už namo atnaujinimą kreditų dydžiai ir kitiems butų savininkams (tretieji asmenys byloje). Be to, pirmosios instancijos teismui siūlytina įvertinti aplinkybę, jog trečiuoju asmeniu byloje esanti DNSB ,,Venta“ – viena iš kreditavimo sutarties šalių, neginčija ir pripažįsta, jog sutarties sudarymo metu nebuvo atidi, nepastebėjo, nepatikrino banko atlikto perskaičiavimo teisingumo, ir spręsti dėl bendrijos procesinės padėties keitimo į atsakovės kartu su banku, arba ieškovės.

Pagal CK 45 str. 1 d. normą nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 str. 3 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti.

Atsižvelgiant į ieškovų keliamo ginčo pobūdį, egzistuojantį viešojo intereso aspektą, pirmosios instancijos teismui siūlytina išaiškinti ieškovams teisę tikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 str. 1 d.), išaiškinant sutarties modifikavimo teisinius aspektus CK 6.223 str. normos prasme.

Dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes sprendimą priėmė nesiaiškinęs tikrųjų ginčo situacijos aplinkybių, neatsižvelgė į ieškovų argumentus ir siekį šį ginčą su banku išspręsti in corpore (visa apimtimi), nerealizavo teisės ir pareigos siūlyti ieškovams tikslinti ieškinio reikalavimus ir tokiu būdu iš esmės siekti išspręsti apeliantų keliamus ir šiam ginčui aktulius klausimus dėl buto rūsio patalpos ploto įskaičiavimo į buto naudingąjį plotą (CPK 3 str. 1 d., 7 str. 1 d., 42 str. 1 d., CK 6.200 str., 6.223 str.).

Skundžiamu sprendimu iš esmės yra užprogramuotas ginčas ateityje tarp kitų ginčo namo butų savininkų ir banko dėl mokėtinų pagal kredito sutartį sumų dydžio, kredito sumų apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir (ar) tarp butų savininkų ir bendrijos – dėl neteisingų duomenų bankui, sudarant kredito sutartį, pateikimo ir (ar) nuostolių atlyginimo ir pan. Šiuo atveju to galima išvengti, ginčą išsprendžiant galutinai vienoje byloje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius apeliantams, bankui, bendrijai bei visiems tretiesiems asmenims (ginčo namo butų savininkams) klausimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir išspręstas klausimas dėl ieškinio reikalavimo (-ų) tikslinimo, kas gali suponuoti ir kitų ieškovų, atsakovų ir (ar) trečiųjų asmenų įtraukimą į bylą (ar jų procesinės padėties pakeitimą), o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, be to, šalys prarastų galimybę į apeliaciją.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėŽydrūnas Bertašius