Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-306/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2A-306/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. D., J. D.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Finasta Asset Management“
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-306/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2082-178/2011 pagal ieškovų V. D. ir J. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finasta Asset Management“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 112 599,94 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. sausio mėnesį tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta finansinių priemonių portfelio valdymo sutartis Nr. 02-36/22 (toliau - Sutartis), pakeičianti šalių sudarytą 2007 m. gegužės 3 d. kliento vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo sutartį. Pagal šias sutartis atsakovas įsipareigojo suformuoti ir valdyti ieškovų asmeninį investicinių priemonių portfelį (toliau – Portfelis). Ieškovai pagal šias sutartis laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2008 m. sausio 20 d. investavo į šį Portfelį iš viso 476 585,79 Lt. Laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki 2009 m. sausio 17 d. ieškovo investicijų vertė nukrito iki 118 001,47 Lt. Dalis šių nuostolių atsirado dėl prasidėjusios finansinės krizės, dėl kurios riziką prisiėmę patys ieškovai, tačiau nemaža dalis ieškovų patirtų nuostolių buvo sąlygota itin aplaidaus bei neatsakingo Portfelio valdymo. Aplaidus Portfelio valdymas grindžiamas tuo, kad atsakovas aplaidžiai ir nepakankamai aktyviai valdė Portfelį. Per 2008 m. III ketvirtį atsakovas iš viso sudarė tik 10 sandorių, neatliko Portfelio pertvarkymų, nevertino Portfelio rezultatų, neatliko rinkų, į kurias buvo nukreiptos investicijos, monitoringo. Didelę ieškovų Portfelio dalį sudarė Rusijos Federacijos emitentų vertybiniai popieriai ir Gruzijos emitento Bank of Georgia akcijos. 2008 metų birželio mėnesį tarp šių valstybių kilus kariniams susirėmimams, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad ieškovai patirtų kiek galima mažesnius nuostolius, t.y. nepardavė nei Gruzijos, nei Rusijos įmonių akcijų, nors kaip profesionalus investicijų valdytojas turėjo žinoti (ir žinojo), kad dėl valstybių karinio konflikto akcijų kursas gali kristi. Atsakovas neinformavo ieškovų apie atsiradusią riziką Portfelio vertei, todėl laikytinas pažeidusiu pareigą informuoti ieškovus apie naujai kilusią riziką dėl investicijų nuvertėjimo. Portfelio sudėtyje buvo įtrauktas Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondas, kuris sudarė beveik 12 procentų Portfelio vertės, AB „Sanitas“ ir AB „Invalda“ sudarė net 22,6 procentų šio fondo sudėties. Tuo metu AB „Invalda“ priklausė 100 procentų atsakovo ir kitos „Finastos“ grupės įmonių akcijų. Todėl atsakovas buvo tiesiogiai susijęs su AB „Invalda“ ir netiesiogiai su AB „Sanitas“, dėl ko, siekdamas palaikyti jų akcijų kainą, buvo suinteresuotas laikyti šio fondo vienetus Portfelio sudėtyje visą laiką, nors minėtų bendrovių ir fondo vienetų akcijų kaina smuko labiau, negu pati rinka. Ieškovai nėra profesionalūs investuotojai, o atsakovas aplaidžiai bei, priklausomai nuo susidariusios situacijos, nepakankamai aktyviai valdė Portfelį, nesiėmė veiksmų apsaugant investicijas karinio konflikto tarp Gruzijos ir Rusijos Federacijos metu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, taip pat neišvengė interesų konflikto, suteikė ydingas investicines konsultacijas, prisidėjusias prie nuostolių atsiradimo. Todėl, ieškovų nuomone, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 str.). Ieškovai šioje byloje turėtų būti laikomi silpnesniąja sutarties šalimi, t.y. vartotojais, todėl ieškovams turi būti taikoma padidinta įstatymų nustatyta jų teisių apsauga esant sutartiniams santykiams su atsakovu, kuris yra verslininkas, savo srities profesionalas. Dėl šios priežasties vadovaujantis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi būti pripažintas negaliojančiu Sutarties 7.13 punktas, kaip nepagrįstai ir nesąžiningai apribojantis atsakovo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vartotojo turtui, t.y. ieškovų Portfelio vertei. Nustačius, kad ginčas kyla dėl vartotojų teisių pažeidimo, teismas vartotojų teises gali ginti ex officio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 2 500 Lt už advokato pagalbą atsakovui bei po 12,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pažymėjo, jog dėl pasaulinės krizės prognozuoti pokyčius yra sudėtinga, todėl atsakovo atsakomybės kilimo klausimas negali būti vertinamas tokiais pat standartais, kaip tuo atveju, jei tokių aplinkybių nebūtų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai pripažįsta ekonominės krizės įtaką Portfelio dalies nuostolių atsiradimui, tačiau, reikalaudami žalos atlyginimo pagal šešis konkrečius emitentus, nuostolius pagal šiuos emitentus skaičiuoja perkeldami visą (neišskiriant krizės įtakos) atsakomybę atsakovui. Vertino, kad bylos aplinkybių visuma neduoda pakankamo pagrindo konstatuoti netinkamą atsakovo pareigų vykdymą. Pasirašydami Sutartį, ieškovai savo investicijų tikslu pasirinko siekį maksimalaus Portfelio prieaugio investuojant tik į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas), kas susiję su aukšta rizika. Pažymėjo, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas, valdydamas Portfelį, būtų nukrypęs nuo investavimo strategijos. Ieškovams reguliariai buvo siunčiamos Portfelio ataskaitos, tad jie turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl Portfelio valdytojo atliktų veiksmų bei raštu duoti nurodymus atsakovui dėl papildomų investavimo apribojimų nustatymo arba dėl konkretaus sandorio sudarymo (Sutarties 4.4, 3.6, 3.3 p.). Pažymėjo, kad, ieškovams turint savo viziją, kaip atsakovas turėjo elgtis Rusijos Federacijos – Gruzijos karo išvakarėse bei jo metu, jie patys galėjo pasinaudoti teise duoti nurodymus atsakovui, bet ja nesinaudojo. Atmetė ieškovų argumentus, jog atsakovas jų neinformavo apie atsiradusią riziką, kadangi apie konfliktinę padėtį minėtų valstybių regionuose, o juo labiau apie kilusį karą, buvo žinoma bent kiek informaciją sekančiai visuomenės daliai. Padarė išvadą, kad nėra pateikta jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kad būtent minėtų valstybių, į kurias investuoti buvo pasirinkę patys ieškovai, konfliktas, o ne tuojau pat sekusi pasaulinės ekonominės krizės pradžia, sąlygojo ieškovų nuostolius ar ženklią jų dalį. Pastebėjo, kad ieškovai, pradiniame ieškinyje reikalavę žalos atlyginimo ir dėl Bank of Georgia (vienintelio Gruzijos emitento) akcijų nuvertėjimo, patikslintame ieškinyje šio klausimo nebekėlė, nes po kurio laiko šios akcijos tapo pelningos. Pažymėjo, kad ne vien siekis sudaryti kuo skubiau ir daugiau sandorių gali lemti pasekmes, be to, nėra aišku, ar atsakovas turėjo realią galimybę per byloje aptariamą laikotarpį realizuoti akcijas už didesnę kainą. Teismo nuomone, tik įrodžius tokią galimybę ir konstatavus, kad ja atsakovas nepagrįstai nesinaudojo, galima būtų spręsti ir žalos dydžio klausimą. Pastebėjo, kad Sutarties sąlygos nebūtų pažeistos investavus į Rusijos ir Gruzijos rinką net 100 procentų Portfelio vertės, o faktiškai 2008 m. rugpjūčio 1 d. šių valstybių emitentų akcijos sudarė 44,56 procentų. Sprendė, jog ieškovai nepateikė įtikinamų argumentų, susijusių su nuostolių atsiradimu dėl interesų konflikto, susijusio su atsakovo valdomais Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondais, Finasta Rusijos fondu, Finasta Obligacijų fondu. Padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo neprofesionalumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo vertinimas, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Po konfliktų ir karo tarp Rusijos Federacijos ir Gruzijos kilusios suirutės akcijų biržose metu atsakovas neatliko jokių esminių ieškovų Porfelio pertvarkymo darbų, neatliko monitoringo bei nepranešė apeliantams apie kilusią grėsmę Portfelio vertei.

2. Teismas nevertino, kad tarp apeliantų ir atsakovo buvo susiklostę fiduciariniai santykiai, todėl apeliantai pasitikėjo atsakovo profesionalumu ir kompetencija. Finansinių rezultatų aptarimo metu apeliantai buvo išreiškę neginčijamą pageidavimą atskirus vertybinius popierius realizuoti, tačiau atsakovas į šiuos pageidavimus neatsižvelgė. Teismo pozicija, kad apeliantai galėjo teikti atsakovui savo nurodymus dėl Portfelio valdymo yra nepagrįsta ir dėl to, kad apeliantai buvo neprofesionalūs investuotojai.

3. Situacija apie konfliktinę padėtį tarp Rusijos Federacijos ir Gruzijos, o ne jos įtaka finansinių priemonių rinkoms, buvo žinoma visiems. Atsakovas apeliantams privalėjo suteikti informaciją apie galimą grėsmę Portfelio vertei dėl investicijų į Kaukazo regiono valstybes.

4. Teismas nevertino atsakovo interesų konflikto, kuomet pastarasis, norėdamas užsidirbti, palaikė su atsakovu susijusių emitentų akcijų kainą biržoje. Taigi atsakovas apeliantų Portfelyje buvo linkęs laikyti tas investicijas, kurios apeliantams buvo pačios nuostolingiausios.

5. Teismas neįvertino, kad apeliantai yra silpnesnioji sutartinių santykių šalis, kuriai trūksta žinių gerai suvokti finansinių priemonių rinką ir įvertinti riziką.

6. Teismas nenagrinėjo apeliantų nurodytų aplinkybių apie atsakovo visišką neveikimą krizės metu, siekiant išvengti akcijų nuvertėjimo, bei nevertino atsakovo privalomų vykdyti pareigų atlikimo.

Apeliantai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus, kurie galėtų paliudyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai nepateikė naujų argumentų ar įrodymų, kurie nebūtų buvę teismo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti. Atkreipė dėmesį, jog po ieškinio pareiškimo apeliantė sudarė su atsakovu naują finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį. Pažymėjo, kad sudarydamas sutartį, klientas paveda valdyti savo pinigines lėšas ir finansines priemones finansų tarpininkui savo nuožiūra. Apeliantų teiginiai, kad atsakovas nevykdė savo pareigų, yra nepagrįsti. Atsakovas 2008 m. trečiąjį ketvirtį sudarė ne 10, o 23 sandorius, be to, teismas teisingai pažymėjo, jog svarbu ne sudarytų sandorių skaičius, bet atsakovo valia juos sudaryti. Atsakovo veiksmai valdant Portfelį buvo aktyvūs. Pirmąją karinio konflikto tarp Rusijos Federacijos ir Gruzijos dieną atsakovas pateikė pavedimą parduoti visas Portfelyje buvusias Bank of Georgia akcijas, tačiau už protingą kainą pavyko parduoti tik 50 vienetų akcijų. Net jei atsakovas būtų pardavęs visas Portfelyje esančias akcijas, apeliantams dėl finansų krizės nebūtų pavykę išvengti nuostolių. Klientų, perdavusių savo finansinių priemonių portfelio valdymą profesionaliam valdytojui, teisę duoti privalomus nurodymus dėl portfelio valdymo numato teisės aktai (FPRĮ 24 str. 1 d.). Apeliantų teiginiai, kad kriziniu laikotarpiu reikėjo elgtis kitaip ir staigiai pertvarkyti Portfelį, yra tik retrospektyvus vertinimas, kurio apeliantai tuo konkrečiu metu neturėjo, t.y. atsakovo veiksmų tuo metu nelaikė netinkamais. Atsakovas iš apeliantų jokių specialių nurodymų dėl apeliantų portfelio valdymo nebuvo gavęs. Pažymėjo, kad liudytojų parodymai yra įrodymai, kurie galėjo būti gauti pirmosios instancijos teisme. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas neturi pareigos numatyti būsimas finansų rinkos krizes dėl gresiamų konfliktų. Portfelio valdytojas neturi pareigos informuoti klientą apie portfelio sudėtyje esančioms finansinėms priemonėms galinčias kilti rizikas. Teismas teisingai įvertino, kad apeliantų argumentai dėl neva buvusio interesų konflikto yra tik subjektyvios prielaidos. Apeliantai nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį bei neįrodė kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Prašo atmesti apeliantų prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Nustatyta, kad 2008 m. sausio mėn. šalys sudarė Sutartį, kuria pakeitė šalių sudarytą 2007 m. gegužės 3 d. Klientų vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo sutartį (t. 1, b.l. 14-18, 105-108). Sutartimi atsakovas įsipareigojo valdyti apeliantų investicinių priemonių Portfelį. Sutarties priede Nr. 1 apeliantai savo investicijų tikslu nurodė maksimalaus prieaugio siekį, investuojant į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) bei investicijas nukreipiant į Vidurio ir Rytų Europą, Balkanus, Baltijos šalis, NVS šalis ir kitas šalis (t. 1, b.l. 19-42).

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo Portfelio valdymo bei dėl to padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo.

Apeliantai teigia, kad atsakovas itin aplaidžiai ir atsainiai vykdė savo įsipareigojimus, kadangi Gruzijos ir Rusijos Federacijos konflikto paaštrėjimo bei karo tarp šių šalių metu nepranešė apeliantams apie kilusią grėsmę, neatliko jokių esminių Portfelio pertvarkymų, nevertino rinkų, į kurias buvo nukreiptos Portfelio investicijos, neatliko monitoringo. Apeliantai neneigia, kad, pasirinkę siekti maksimalaus pelno, kartu prisiėmė ir aukštą rizikos laipsnį, kadangi akcijų rinka yra viena iš labiausiai svyruojančių investavimo krypčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek FPRĮ 3 straipsnio 5 dalyje, tiek Sutarties 4.1 punkte numatyta Portfelio valdytojo teisė valdyti Portfelį savo nuožiūra kliento interesais. Vadinasi šalių tarpusavio santykiai buvo pagrįsti abipusio pasitikėjimo principu, suteikiant Portfelio valdytojui laisvę kliento suteiktų įgaliojimų ribose laisvai spręsti, kurias finansines priemones įgyti kliento naudai, kada jas parduoti ir kaip modeliuoti finansinių priemonių portfelį. Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad atsakovas turėjo pareigą informuoti apeliantus apie galimą riziką Portfelio vertei, kilus Gruzijos ir Rusijos Federacijos kariniam konfliktui. LR vertybinių popierių komisijos (tolia – Komisija) išaiškinime nurodyta, kad natūrali finansų tarpininko pareiga yra nuolatinis domėjimasis situacija rinkoje ir tinkamas ir savalaikis reagavimas į šią informaciją teikiant paslaugas klientams (t. 2, b.l. 20-22). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos funkcijos pagrindu Portfelio valdytojas neturi pareigos informuoti klientą apie esamą situaciją rinkoje ar galinčias kilti grėsmes Portfelio sudėtyje esančioms priemonėms, nes tokia rinkos sąlygų analizė yra svarbi pačiam Portfelio valdytojui, savo nuožiūra ir kliento interesais įgyvendinančiam finansines priemones. Atsakovo pareiga suteikti pakankamą su klientu susijusią informaciją, iš kurios asmuo galėtų suprasti investavimo strategijos esmę ir rizikas, suprantama kaip pradinis informacijos pateikimas formuojant investicinių priemonių portfelį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas išsamiai analizavo emitento Bank of Georgia finansinius rodiklius bei rėmėsi ekspertų analizėmis apie galimą karinio konflikto įtaką minėtam bankui, taip pat analizavo ir Rusijos Federacijos rinką (t. 1, b.l. 121; t. 2, b.l. 182-268). Minėtų analizių pagrindu atsakovas negalėjo numatyti akcijų rinkų šiuose regionuose griūties, kadangi prognozės buvo palankios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net ir aktyvus rinkos sąlygų monitoringo vykdymas negali leisti tiksliai numatyti atskirų veiksnių konkrečios įtakos finansų rinkai.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai sieja savo Portfelio nuvertėjimą su Gruzijos ir Rusijos Federacijos kariniu konfliktu, kadangi tuo pačiu metu sekė pasaulinė krizė ir nuostolių patyrė daugelis investuotojų, investavę skirtinguose fonduose. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-265/2011), pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, apeliantų teiginiai, kad, pardavęs akcijas, Portfelio valdytojas būtų išvengęs neigiamų padarinių, yra tik hipotetiniai ir mažai tikėtini. Tai, kad atsakovas buvo neaktyvus valdant Portfelį, paneigia į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas adekvačiai esamai situacijai vykdė akcijų pardavimą (t. 1, b.l. 110-117). Pabrėžtina, kad, svarbiausia yra ne sandorių gausa, bet jų prasmė ir kokybė. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas apeliantų interesais ir pagrįstai nesivadovavo principu kuo greičiau bet kokia kaina parduoti akcijas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo sprendimas neparduoti Portfelyje buvusių Bank of Georgia akcijų už mažesnę, nei ribinė, kainą pasiteisino. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas veikė profesionaliai, domėjosi situacija rinkoje ir tinkamai reagavo į susiklosčiusią situaciją. Komisijos viešai rengiamose kolektyvinio investavimo subjektų veiklos apžvalgose buvo nurodyta, kad visų į rizikingiausią turto klasę – akcijas – investavusių fondų rezultatai 2008 m. buvo neigiami.

Nesutiktina su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad apeliantai laikytini silpnesniąją sutarties šalimi. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas sutiko, kad atsakovas yra savo srities profesionalas, o apeliantai laikytini silpnesniąja sutarties šalimi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tas faktas, kad apeliantai yra silpnesnioji santykių šalis negali būti pagrindu besąlygiškai taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliantai galėjo pasinaudoti teise duoti nurodymus atsakovui, perkėlė pareigas apeliantams. Toks teismo motyvų interpretavimas yra nepagrįstas, kadangi kliento teisė duoti nurodymus, kaip valdyti finansinių priemonių portfelį, nėra pareigų perkėlimas, o tik dar viena teisė, numatyta FPRĮ 24 straipsnio 1 dalyje, Komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 141 punkte bei Sutarties 3.3 punkte. Taigi, apeliantai, gavę ataskaitas apie Portfelio valdymą, turėjo teisę raštu duoti nurodymus ar reikšti pretenzijas, jeigu, jų nuomone, Portfelis buvo valdomas netinkamai. Apeliantai šia teise nepasinaudojo, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantai nemanė, kad atsakovas veikė aplaidžiai, nerūpestingai ar priešingai jų interesams. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos aplinkybės turi būti vertinamos Portfelio valdymo proceso aspektu, o ne jo valdymo rezultato faktu. Tai, kad esant pripažintai pasaulinei krizei, apeliantų Portfelio vertė smuko, nereiškia, jog atsakovas veikė nekvalifikuotai. Pasitikėjimą atsakovo kompetencija ir profesionalumu netiesiogiai įrodo ir tas faktas, kad apeliantai po 2009 m. buvo sudarę naujas sutartis su atsakovu (t. 3, b.l. 60-67).

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas praktiškai nevertino apeliantų teiginių ir įrodymų apie egzistavusį interesų konfliktą, kuomet siekė uždirbti valdydamas Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondą, Finasta Rusijos fondą, Finasta Obligacijų fondą, be to, investavo į Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondą tik norėdamas palaikyti su atsakovu susijusių emitentų (AB „Invalda“, AB „Sanitas“) akcijų kainą biržoje. Teisėjų kolegija nesutinka, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas Portfelyje buvo linkęs laikyti tas investicijas, kurios apeliantams buvo pačios nuostolingiausios, tačiau nešė pelną atsakovui. Iš šalių sudarytos 2007 m. gegužės 3 d. Klientų vertybinių popierių ir piniginių lėšų portfelio valdymo sutarties bei jos priedo Nr. 1 matyti, kad investuoti į Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondą bei Finasta Rusijos fondą buvo pačių apeliantų sprendimas (t. 1, b.l. 105-108), papildomų šių fondų vienetų nebuvo įsigyta. Atsakovo teisę investuoti į Finasta Obligacijų fondą numatė šalių pasirašytos Sutarties 2.4 punktas, todėl atsakovas ne tik kad nepažeidė Sutarties nuostatų, tačiau šis jo sprendimas buvo pelningas apeliantams (t. 1, b.l. 164). Kaip nurodo atsakovas, didžiąją Finasta Centrinės ir Rytų Europos fondo vienetų jis pardavė dar iki jų kainos kritimo, uždirbdamas pelną apeliantams. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas veikė aktyviai ir profesionaliai, todėl negalima daryti išvados, jog neigiamos pasekmės apeliantams kilo būtent dėl sprendimų investuoti į aukščiau paminėtus fondus ar dėl galimo interesų konflikto.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas.

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

Apeliantai prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus T. M. bei V. D.. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Be to, pažymėtina, kad V. D. procesinis statusas yra ieškovas, todėl jis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę pasisakyti ir paaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, kurių pakanka skundui išspręsti, naujų įrodymų nepateikta, todėl teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie išlaidas, kurias sudaro 5 935,60 Lt advokato pagalbai apmokėti, 44,55 Lt dydžio telekomunikacinės atsakovo patirtos išlaidos bei 1255,84 Lt, kurias sudaro PVM mokestis valstybei už suteiktas advokato paslaugas, viso 7 235,99 Lt (t. 3, b.l. 187-189). Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 7235,99 Lt išlaidų (t. 3, b.l. 190). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniame skunde keltus teisinius klausimus, bei skundo apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovo prašymą tenkina iš dalies, ir priteisia jam iš apeliantų 3 200 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų V. D. (duomenys neskelbtini) ir J. D. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Finasta Asset Management“ naudai po 1600 Lt (tūkstantį šešis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Alė Bukavinienė Virginija Čekanauskaitė Nijolė Piškinaitė