- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-18
- Bylos Nr.
- ATP-364-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00263-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. – M. (toliau – Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Pažeidėja pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43³ str. nubausta 650 Eur bauda už tai, kad 2016-03-23 12²⁰ val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o būtent : vertino pacientės D. S. organizmo būklę, tyrė, nustatinėjo kaip dirba jos organizmo organai, diagnozavo ligas naudodama kompiuterinę programą ir monitoriuje rodydama organizmo būklę, organų funkcionavimą. Taip ji vertėsi asmens sveikatos priežiūros veikla, neturėdama galiojančios licencijos ir sertifikato, t. y. neturėdama įstatymų nustatyta tvarka išduotos vaistininko praktikos licencijos ar nebuvo įrašyta į Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, tokiais veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nurodo, kad jos veikla – bioenergetinių kanalų matavimai, priskiriama bioenergetikos sričiai, todėl nėra licencijuojama, ir negali būti laikoma sveikatos priežiūros veikla. Pažymi, kad jos veikloje naudojama speciali kompiuterinė programa nėra priskiriama prie medicininių kompiuterinių programų, todėl tai patvirtina, jog medicininės paslaugos teikiamos nebuvo, teisės aktai pažeisti nebuvo. Cituodama Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 str. 9 d., nurodo, kad medicinos praktika – tai gydytojų pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Atkreipia dėmesį, jog nėra įstatymo, kuris apibrėžtų asmenų, naudojančių tokias programas kaip ji, kvalifikaciją, kompetenciją bei jos ribas, todėl mano, jog jos veikla nėra medicinos praktika, todėl analogiškai negali būti taikomi tokie reikalavimai, kokie yra taikomi medicinos praktikoje. Be to, akcentuoja tai, kad šis padarytas pažeidimas negali būti laikomas kartotiniu, kadangi Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimas ir nuobauda skirta dėl visai kito prietaiso naudojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sveikatinimo veiklą apibrėžia Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 d., numatanti, jog „Sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija“. Pažymi, jog nuo 2016-07-01, įsigaliojus naujai redakcijai, įstatymo 2 str. 29 d. apibrėžia sveikatinimo veiklą naujai - asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Vienas iš sveikatinimo veiklos segmentų yra asmens sveikatos priežiūra, kurią Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 d. apibrėžia kaip valstybės licencijuotą fizinių ir juridinių asmenų veiklą, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Sveikatos sistemos įstatymo redakcijoje ši formuluotė įtvirtinta 2 str. 1 d. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) įtvirtina asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąvoką, kuri papildo ir detalizuoja Sveikatos sistemos įstatyme numatytą asmens sveikatos priežiūros sąvoką CK 6.725 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad šio straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ yra veikla, įskaitant tyrimus ir su asmeniu tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar įvertinti jo sveikatos būklę. Ši nuostata aiškiai nurodo tris atvejus, kuomet veikla yra pripažįstama asmens sveikatos priežiūros paslaugomis – tai veikla, kai stengiamasi išgydyti asmenį, veikla, kuria siekiama apsaugoti asmenį nuo susirgimo arba veikla, kuria siekiama įvertinti asmens sveikatos būklę. Be to, dar yra būtinos dvi sąlygos – į tą veiklą turėtų įeiti tyrimų atlikimas bei turėtų būti duodami tiesiogiai su pacientu susiję patarimai. Akreditavimo tarnyba patikrinimo metu užfiksavo, kad Pažeidėja pacientei atliko (matyti iš tyrimų išrašų) konkrečių organų (regos organų, kaklo limfmazgių, skydliaukės, skrandžio, stemplės ir kt.) ir jų sistemos vertinimą, nustatė sutrikimus ( kompensuotas išsekimas, chroniška toksinė apkrova). Atkreipė dėmesį į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. S. parodė, kad jos tikrinimo metu, jai Pažeidėja kompiuterinės programos pagalba nustatė, jog yra iškrypę stuburo slanksteliai, rekomendavo kreiptis į atitinkamas gydymo įstaigas, taip pat nustatė virškinimo sutrikimus – patarė koreguoti mitybą. Laikraštyje paskelbtame skelbime buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) vyks „kompiuterinis sveikatos duomenų įvertinimas-testas“, kuris bus atliekamas (duomenys neskelbtini) patalpose. Vertinama skrandžio, kasos, kepenų, žarnyno būklė <...> nustatomi infekcijų ir užkrato sukelti sveikatos sutrikimai. Sveikatos būklės testavimo informacija padės objektyviai įvertinti kiekvieno organo būklę, greičiau surasti sutrikimų priežastis <...> Testo rezultatai atiduodami iš karto“.
Atsiliepime pažymi, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla. Cituodama Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 d. nuostatas, nurodo, kad teisę verstis tam tikros rūšies sveikatos priežiūros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją ir sertifikatą, įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją, o 2 dalis - kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, šiose normose aiškiai įtvirtintas reikalavimas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos tik įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Fiziniai asmenys verstis šia veikla kaip individualia veikla (nesteigiant juridinio asmens) negali. Fiziniai asmenys gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas turėdami galiojančią atitinkamos praktikos licenciją tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją šiai veiklai. Todėl pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog Pažeidėja teikė sveikatos priežiūros paslaugas neturėdama atitinkamos licencijos. Pažymi, kad šiuo atveju buvo vykdoma medicinos praktika, kuri teisiškai apibrėžiama kaip gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir kt“. Remiasi teismų praktika dėl neteisėto vertimosi sveikatinimo veikla, nurodant, jog „tinkamas asmens sveikatos būklės įvertinimas ir esančių sveikatos sutrikimų nustatymas (diagnozavimas) nėra savitikslis, priešingai, šia veikla siekiama, kad asmuo galėtų atgauti ir sustiprinti sveikatą. Netinkamai, nekvalifikuotai įvertinus asmens sveikatos būklę, pvz., diagnozavus sveikatos sutrikimą, kurio iš tiesų nėra, arba, priešingai, diagnozavus, kad asmuo neturi sveikatos sutrikimų, nors faktiškai jie yra, arba diagnozavus kitą, nei faktiškai yra sveikatos sutrikimą, asmens sveikatai gali būti padaryta neatitaisoma žala ir netgi gali iškilti pavojus gyvybei (pvz., asmuo gali manyti, kad yra sveikas, nors faktiškai jam turi būti nedelsiant skirtas gydymas, arba asmuo, kuriam nustatytas nesamas sveikatos sutrikimas, gali įsigyti medikamentų, kurie jam nereikalingi ar net pavojingi ir pan.)“. Pažymi, jog šie motyvai pagrindžia kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų svarbą, juk Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos atitinkamoms paslaugoms teikti turėjimas, o asmens sveikatos priežiūros specialistui - atitinkamos praktikos licencijos turėjimas preziumuoja, jog asmens sveikatos priežiūros specialistas yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, atitinkamai ją tobulinęs, neserga trukdančiomis verstis šia praktika ligomis, o įstaiga atitinka visus jai teisės aktų keliamus civilinės atsakomybės draudimo, higienos, medicinos priemonių (prietaisų), asmens sveikatos priežiūros specialistų, patalpų ir teisinės formos reikalavimus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš skundo matyti, kad Pažeidėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ji neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, nesilaikydama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl pažeidė ATPK 43³ str. Tvirtina, jog specialios kompiuterinės programos pagrindu asmenims ligų nenustatinėjo, jos veikla nėra sureglamentuota taip, jog būtina turėti licenciją. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pažeidėja pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 16 str. 1 d., ir todėl visiškai pagrįstai buvo nubausta pagal ATPK 43³ str. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl Pažeidėjos kaltės, išsamiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis ir pateikė motyvuotas išvadas. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų nebekartoja, o dar kartą jas patikrina tiek, kiek tai susiję su paduotu apeliaciniu skundu.
Pažeidėja skunde apeliuoja į tai, kad jos veikla negali būti prilyginama medicinos praktikai, nes ji užsiima bionergetinių kanalų matavimais, todėl šiai veiklai negali būti taikomi medicininei praktikai keliami reikalavimai. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžė, kad sveikatinimo veikla yra asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Šio Įstatymo 2 str. 6 d. nurodoma, kad tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą arba valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą. Sistemiškai aiškinat, šios nuostatos suponuoja išvadą, jog asmuo, kuris verčiasi sveikatinimo veikla – šiuo konkrečiu atveju Pažeidėja, norėdamas vertinti asmens organizmo būklę, organų veiklą, diagnozuoti ligas pasitelkiant kompiuterinius vidaus organų diagnostinius tyrimus, privalo turėti atitinkamą licenciją ar sertifikatą įstatymų numatyta tvarka. Nors Pažeidėja tvirtina, kad veikla priklauso ne medicinos praktikai, o bioenergetikos sričiai, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia. Pirmiausia, Pažeidėja nurodo, jog ji atlieka ir įvykio metu atliko čakrų kanalų matavimus, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto laikraštyje patalpintas skelbimas tokius teiginius visiškai paneigia. Atvirkščiai, iš skelbimo turinio matyti tai, kad yra kviečiami asmenys atlikti savo sveikatos būklės patikrinimą kompiuterinio testo pagalba, kurio metu yra įvertinamas vidaus organų darbas, nustatomi sveikatos sutrikimai, jų atsiradimo priežastys, iš karto atiduodami testo rezultatai, o tokie veiksmai vienareikšmiškai apima medicinos praktikos veiklą. Dar daugiau, kaip minėta skundžiamame nutarime, liudytoja D. S. parodė, kad Pažeidėja jai pasakojo apie galimas stuburo problemas, mitybą, atliko testą, kuriame aiškiai nurodyti matomų organų, sistemos būklė. Patikrinimą atlikusios Akreditavimo tarnybos specialistės patvirtino, kad D. S. jai skirtu priėmimo laiku rankose laikė prietaisus, panašius į diodus, kurių pagalba kompiuterio monitoriuje buvo matyti pacientės organų vaizdai, nustatinėjami sveikatos sutrikimai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokie Pažeidėjos veiksmai traktuotini kaip vertimąsis medicinos praktika, su kuo vienareikšmiai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad Pažeidėja nėra įgijusi reikiamos profesinės kvalifikacijos, neturi reikiamos licencijos, kad galėtų verstis medicinos praktika – teikti su sveikatos priežiūra susijusias paslaugas – tikrinti sveikatos būklę, diagnozuoti ligas, konsultuoti profilaktiniais klausimais, todėl Pažeidėjos skundo argumentai, jog ji vertėsi žmogaus čakrų kanalų matavimais, yra visiškai deklaratyvūs ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Papildomai apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, jog Pažeidėja, pateikusi viešą pasiūlymą (ofertą) fiziniams asmenims dėl atitinkamų atlygintinų paslaugų teikimo, t. y. tokiais savo veiksmais siekė sukurti civilinius sutartinius santykius – už atlygį teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nėra apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Iš bylos duomenų matyti, kad Pažeidėja registravo pacientus – turėjo jų sąrašą, bendraudama su jais aiškindavo atlikto testo rezultatus, duodavo patarimus mitybos ir gydymo klausimais, kitas rekomendacijas, atiduodavo diagnostinio testo rezultatus, imdavo pinigus, o tai vienareikšmiškai atitinka vertimosi sveikatinimo veikla sampratą, kaip tai numato Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 p. ir 6 p. Šios nuostatos yra susijusios su asmens sveikatos priežiūros reglamentavimu, todėl teiginiai, jog Pažeidėjos veikla nėra susijusi su medicinos praktika yra visiškai paneigti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Pažeidėjos vykdoma veikla yra asmens sveikatos priežiūros veikla ir ši veikla galėjo būti vykdoma tik gavus reikiamą licenciją. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimas siejamas su būtinybe užtikrinti, kad ją vykdytų tik tinkamai pasirengę, turintys reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją asmenys, kad ši veikla būtų vykdoma pagal nustatytus reikalavimus, užtikrinančius tokios veiklos saugumą, kokybę, medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų laikymąsi ir kt. Taigi licencijuojant sveikatos priežiūros veiklą yra siekiama apsaugoti asmenis nuo nekvalifikuotų paslaugų, galinčių sukelti sunkias ir negrįžtamas pasekmes jų sveikatai ar net gyvybei, suteikimo. Abejoti liudytojos D. S. parodymais apie Pažeidėjos jai atliktus tyrimus, jų eigą bei rezultatus nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde Pažeidėja nesutinka su skundžiamame nutarime nustatyta jos administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe – pakartotinai per metus laiko padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teigia, jog pažeidimas, už kurį Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutarimu buvo pripažinta kalta ir nubausta buvo padarytas kitu prietaisu, todėl mano, jog esamas pažeidimas negali būti kartotinis. Su tuo negalima sutikti. Išties, Pažeidėjos minėtą baustumą patvirtina byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (24 – 36 b. l.), taip pat teismų sistemos „Liteko“ duomenys. ATPK numatytas pakartotinumas yra laikomas pagrindu asmeniui, pakartotinai įvykdžiusiam tokios pat rūšies, arba tame pačiame ATPK straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, skirti griežtesnę nuobaudą nei asmeniui, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padariusiam pirmąkart. Nors Pažeidėja apeliuoja į tai, kad minėtas pažeidimas buvo padarytas kitu prietaisu, tačiau tai esminės įtakos pažeidimo kvalifikavimui absoliučiai neturi, nes ATPK 43³ str. pažeidimo padarymo esmė ta, kad yra neteisėtai verčiamasi sveikatinimosi veikla, todėl kitokie šio pažeidimo padarymo būdai nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pažeidimas nebuvo padarytas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai pagrįstai Pažeidėją pripažino kalta pagal ATPK 43³ str., skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016-05-19 nutarimą palikti nepakeistą ir V. J. – M. apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutarimas neskundžiamas.