- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- 2-432-670/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01034-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis (pirm.)
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- „PlusPlus Capital“ AS, " Plus Plus Capital " AS OU Lietuvos filialas
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tretieji asmenys „PlusPlus Capital“ AS, antstolė Santa Selezniovienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. P. teismui pateikė ieškinį ir prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo R. P. kaltės, kuri pasireiškė atsakovo melu, nesąžiningumu apie turimus kreditorinius įsipareigojimus atsiradusius iki santuokos sudarymo. Prašė palikti iki santuokos sudarymo turėtą V. pavardę, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15680-965/2018.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „PlusPlus Capital“ AS, byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas 2016 m. spalio 20 d. su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Mogo LT“ pasirašė išperkamosios nuomos (Lizingo) sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone bei ją išsipirkti. Kadangi šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o sutartis su atsakovu nutraukta po pusės metų ir išnuomotu automobiliu buvo naudojamasi šalims esant santuokoje, todėl prašo po santuokos nutraukimo, prievoles, kylančias iš Lizingo sutarties pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.
Trečiasis asmuo antstolė Santa Selezniovienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį, patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-15680-965/2018. Nurodė, kad su atsakovu susituokė 2017 m. gegužės 19 d., kartu gyveno 2 metus. Nesutarimai prasidėjo kai sužinojo, kad yra areštuota jos atsiskaitomoji sąskaita, paskui gavo laišką iš antstolių kontoros dėl skolos. Atsakovas žadėjo viską sutvarkyti, tačiau joks procesas nevyko. Jie pykosi, atsakovas nesakė teisybės, visur buvo tik melas, neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, tai ir yra pagrindinė skyrybų priežastis, jis nesirūpino šeimos reikalais. Nepilnamečių vaikų neturi, bendro turto santuokos metu neįgijo, atsakovo skola buvo iki santuokos sudarymo, ji apie tai nieko nežinojo.
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, papildomai paaiškino, kad jis prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, nes išlaikė ieškovę. Jis dirba, skola išskaičiuojama iš darbo užmokesčio, skola dengiama kiekvieną mėnesį, atskaičiuoja apie 60 Eur, kodėl ieškovė negauna pranešimų apie skolos mažėjimą jis negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. P. ir R. P. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87 (b. l. 60); 2018 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-15680-965/2018 nustatyta, kad R. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės R. P. vardu atidarytą sąskaitą (b. l. 7-8); antstolės S. Selezniovienės nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (b. l. 9); išrašai iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialas apie šalių turimas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą (b. l. 9-21); atstovavimo sutartis (b. l. 22); Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens darbovietę, iš kurios matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 27); „PlusPlus Capitals“, AS atsiliepimas į ieškinį (b. l. 30-31).
Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kuri pasireiškė atsakovo nesąžiningumu ir melu. Prieš sudarant santuoką jis nuslėpė, kad turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir jų nevykdė. Gyvenant kartu suprato, kad atsakovas nuolat melavo, nesakė tiesos apie save, kur būna ir kuo užsiima. Dėl atsakovo gyvenimo būdo atitolo vienas nuo kito, bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje išgyveno 2 metus, kaip nurodė ieškovė antrieji santuokos metai jau nebuvo darnūs, jie pykosi, paaiškėjo atsakovo melas apie turimus finansinius įsipareigojimus atsiradusius iki santuokos sudarymo, jis sakė, kad padengs skolas, tačiau niekas nepasikeitė, antstolis areštavo jos atsiskaitomąją sąskaitą. Bendro ūkio šalys neveda ir kartu negyvena nuo 2018 m. lapkričio mėnesio.
Sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo arba, kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo nepateikė, su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės sutiko, posėdžio metu ieškovės išsakytiems argumentams neprieštaravo ir sutiko, kad santuoka būtų nutraukta.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, turėjo finansinių įsipareigojimų kuriuos nuslėpė, neteikė materialinės paramos, nuolat melavo, nesakė tiesos apie save ir taip pažeidė sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Teismui akivaizdu, jog šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, todėl nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kaltas yra atsakovas (CPK 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė V. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnio 1dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, kilnojamuosius namų apyvokos daiktus yra pasidaliję bendru sutarimu, viena kitai pretenzijų nereiškia.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Šioje byloje trečiaisiais asmenimis buvo patraukti „PlusPlus Capital, AS ir antstolė Santa Selezniovienė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. P. išieškotojos „PlusPlus Capital“, AS naudai. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį, kuria nustatyta, kad skolininkui R. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų esančių ir/ar patenkančių į R. P. vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB, Swedbank. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo atsisako, todėl atsakovo kreditorinio įsipareigojimo išieškojimo klausimas byloje neaptariamas. Tačiau šeimos bylose teismas turi išspręsti kreditorinių įsiskolinimų klausimą. Skolininkas R. P. 2016 m. spalio 20 d. su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Mogo LT“ pasirašė išperkamosios nuomos (Lizingo) sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis transporto priemone bei ją išsipirkti. Kadangi šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl negalima laikyti, kad turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir juo naudojosi vienas skolininkas. Sudarius santuoką paaiškėjo kreditorinis įsiskolinimas, tačiau jis atsirado iš iki santuokos sudarytos sutarties ir kitas sutuoktinis negalėjo numatyti, kad susidarys kreditorinis įsiskolinimas.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė šioje byloje už santuokos nutraukimą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir patyrė 350 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios didesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). ir R. P. (pavardė iki santuokos sudarymo V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. P. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę V..
Nustatyti, kad įsiskolinimas „PlusPlus Capital“ AS yra asmeninis R. P. kreditorinis įsipareigojimas.
Ieškovei R. P. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 7 Eur (septynis Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.