- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- I-776-505/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės atstovo 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde, skundo papildyme (b. l. 4, 5) nurodė, jog jis periodiškai nuo 2014 m. birželio 31 d. iki 2017 m. birželio 31 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose trūko šviesos, langai netvarkingi, nebuvo galimybių vėdinti kamerų, sanitariniame mazge neįrengta atskira vėdinimo sistema, trūko vietos judėti kameroje, trūko kietojo inventoriaus susidėti daiktams, nebuvo pakankamai kabliukų pasikabinti drabužiams, rankšluosčiams, negalėjo pats išsiskalbti savo rūbų ir jų išsidžiovinti, dušuose dažai nuo paviršių atsilupę.
Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 4 d. buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių, iš kur pareiškėjas turėjo būti etapuotas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriaus pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. buvo grąžintas į Alytaus pataisos namus, todėl pareiškėjas negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Kadangi pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, jis negalėjo pasigaminti norimo maisto, klausytis žinių, muzikos. Dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo pažemintas jo orumas, jautė išgyvenimus, patyrė kankinimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą, papildymuose (b. l. 27-30, 107-110, 132-133) nurodė, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 31 d. nebuvo laikomas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Kauno TI lankėsi periodiškai, o pareiškėjui kameroje tekęs plotas viso jo buvimo metu buvo didesnis, nei nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas - 3,6 kv. m.
Kauno tardymo izoliatoriuje kameros ir dušai visiškai atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kauno TI kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis.
Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. sausio 25 d. rašte Nr. 2.2 -285 (16.3.187.2.12.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pažymima, kad kameros Nr. 203 stiklas rastas suskilęs, nėra langų atidarymo rankenėlių, langų atidarymas techniškai netvarkingas. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas užtikrinamas, nes įstaigoje įrengta mechaninė ventiliacija ir yra galimybė atidaryti langus. Kauno TI buvo įpareigota pašalinti nustatytus trūkumus. Trūkumai pašalinti.
Atkreipė teismo dėmesį, jog pateikiami patikrinimo rezultatai neturi tiesioginio ryšio su pareiškėjo skundo dalyku, nes pareiškėjas 203 kameroje laikomas niekad nebuvo, taigi žalos nepatyrė ir klaidina teismą, pateikdamas su skundu nesusijusius faktus.
2016 m. balandžio 15 d. Kauno TI buvo atlikta dar viena operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė vadovaujantis higienos norma HN 134:2015 pagal pareiškėjo skunde nurodytą dušo patalpą. Operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad sanitarinės švaryklos dušinės lubų danga nelygi (atšokę lubų dažai). Kauno departamento specialistė surašė patikrinimo aktą ir Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai davė nurodymą pašalinti pažeidimą iki 2016 m. gegužės 5 d. Trūkumai pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad maudytis tekdavo antisanitarinėmis sąlygomis ir šį savo teiginį grindžia pateikdamas Visuomenės sveikatos centro saugos kontrolės išvadas, kuriose nustatytas smulkus pažeidimas - atšokę lubų dažai. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. liepos 21 d. Visuomenės sveikatos centro atsakymuose pareiškėjui pažymima, kad laisvės atėmimo vietų kontrolė vykdoma pagal higienos normą HN 134:2015 ir šioje higienos normoje nėra reglamentuojamas skunde minimas klausimas dėl atsilupinėjusių kamerų lubų, sienų, palangių. Mano, kad toks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimas suponuoja išvadą, kad Kauno tardymo izoliatorius nepažeidė higienos normoje įtvirtintų reikalavimų, todėl sąlygos kamerose ir dušuose negali būti įvardintos kaip antisanitarinės.
Kauno TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėjo tai, kad pareiškėjo teiginys, jog nebuvo tinkamų sąlygų vėdinti kamerą yra klaidinantis, nes pridedamoje Visuomenės sveikatos centro pažymoje Nr. 2.2-285 nustatytas nesusijęs pažeidimas, t. y. įskilęs stiklas ir netvarkingas lango atidarymo mechanizmas. Atkreipė dėmesį, kad nei įskilęs lango stiklas, nei netvarkingas lango atidarymo mechanizmas neapsprendžia netinkamo vėdinimo sąlygos, nes visose Kauno TI kamerose įrengta mechaninė patalpų ventiliavimo sistema.
Įvertinus tai, kad Visuomenės sveikatos centras 2016 m. liepos 13 d. atsakyme pareiškėjui patvirtino nustatęs dirbtinio apšvietimo pažeidimus kameroje Nr. 236, o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 5 dienas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., Kauno TI negali paneigti, kad pareiškėjo lankymosi Kauno TI metu, minėtu laikotarpiu, t. y. 5 dienas kameroje nebuvo užtikrintas higienos normos HN 134:2015 22 punkte nustatytas dirbtinio apšvietimo lygis - 200 lx. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo nežymus - nustatytas dirbtinio apšvietimo lygis kameroje - 161 lx. Įvertinus pareiškėjo sveikatos istorijos įrašus nėra pagrindo teigti, kad toks trumpalaikis ir menko intensyvumo dirbtinio apšvietimo pažeidimas sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.7 punktu Kauno TI kamerose įrengtos spintelės arba sieninės lentynos, taip kad viena spintelė arba sieninė lentyna tektų daugiausiai dviejų suimtųjų knygoms ir daiktams susidėti. Vadovaujantis šių taisyklių 14.8 punktu Kauno TI kamerose įrengtos spintelės arba lentynos maisto produktams laikyti. Vadovaujantis šių taisyklių 14.9 punktu Kauno TI kamerose įrengtos viršutinių drabužių pakabos. Visose Kauno TI kamerose baldai įrengti ir nuolat atnaujinami pagal poreikį, atsižvelgiant į kameros plotą ir joje laikomų asmenų skaičių.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsižvelgiant į minėtoje higienos normoje nustatytą įpareigojimą, Kauno TI vykdo suimtųjų ir nuteistųjų apatinių ir viršutinių rūbų skalbimo ir džiovinimo paslaugas vadovaudamasis suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-125. Pažymėjo, kad suimtųjų ir nuteistųjų prašymų, pareiškimų ir skundų registracijos žurnale nėra užfiksuota, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl drabužių skalbimo ar cheminio valymo. Kauno TI suimtieji ir nuteistieji gali išsiskalbti drabužius savo kamerose, nes jose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Taip pat kamerose yra įrengtos džiovyklos. Džiovyklos įrengiamos sanitariniuose mazguose, kurie turi atskirą vėdinimo sistemą
Kauno TI sanitarinių mazgų įrengimas visiškai užtikrina higienos normų laikymąsi. Pagal higienos normos reikalavimą sanitariniame mazge buvo ir yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, atitinkantis Lietuvos standartą LST EN 997/AC, jo konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Sanitarinio mazgo patalpa atitverta 2,1 metro aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengti praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), jis turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, ir atskirtas nuo kameros. Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gegužės 11d. buvo laikomas Kauno TI be reikalo, o 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjas turėjo būti pristatytas į teismo posėdį Panevėžio apygardos teisme.
Iš neaiškiai skundo papildyme išdėstytos situacijos lieka neaišku, kuo šioje skundo dalyje pareiškėjas kaltina Kauno tardymo izoliatorių, nes nurodytu laiku, kaip matyti iš kameros kortelėje ir įstaigos įskaitos kortelėje pateikiamų duomenų, pareiškėjas nebuvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, be to Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 1-7-134/2016 Kauno tardymo izoliatorius nėra nurodytas adresatų sąraše. Šios aplinkybės įrodo, kad Kauno TI negali pasisakyti apie skunde išdėstytų veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinei žalai atlyginti būtina nustatyti ir sąlygų visumą: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) bei priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos, tai yra reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Mano, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo buvo teisėti, pareiškėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturinės žalos kompensavimas, o siekimas gauti pinigų.
Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Prašė skundą tenkinti iš dalies – pripažinti pareiškėjo teisės pažeidimą Kauno TI 5 dienas neužtikrinus tinkamo dirbtinio apšvietimo, o reikalavimą priteisti neturtinę žalą pinigais, atmesti.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę ir kalint Kauno TI laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 31 d. iki 2017 m. birželio 31 d. nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis.
Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 132-133).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 31 d. iki 2017 m. birželio 31 d. (b. l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kauno TI, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Kauno TI ar kitų institucijų reikiamą informaciją.
Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2014 m. birželio 30 d. (atkreiptinas dėmesys, jog birželio mėnuo turi 30 dienų, o ne 31 dieną, kaip nurodo pareiškėjas), tačiau į teismą kreipėsi tik 2017 m. liepos 31 d. (b. l. 20).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2014 m. liepos 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2014 m. liepos 31 d. iki 2017 m. birželio 30 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Kauno TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjo kameros kortelės ir Kauno TI 2018 m. vasario 5 d. pažymos „Apie E. V. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose Nr. 154, 337, 213, 237, 236, 141, 245, 241, 336, 240, 207, 204 (b. l. 35, 111-112).
Iš teismui pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo laikymo sąlygos Kauno TI atitiko Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimui, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės į tinkamas kalinimo sąlygas.
Pareiškėjas minėjo, jog kamerose buvo blogas apšvietimas, neįrengta tinkama ventiliacija, todėl kamerose buvo nemalonus kvapas.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su kalinimo patalpų apšvietimu ir ventiliacija, higiena, sanitarinių įrenginių skaičiumi pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Papratai šie aspektai vertinami kitų kalinimo sąlygų kontekste.
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, temperatūrai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 26 punkte, pagal kurį gyvenamosiose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu. Temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28oC, šaltuoju – 18-22oC. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 23 punktas).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai.
Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, minėtos normos 16 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Higienos normoje įtvirtinta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).
Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. liepos 13 d. rašto Nr. 2.2-1645(17.4.1 2.12), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. birželio 15 d. skundą Nr. (1.1.36-11) 4-2155, matyti, jog 2016 m. liepos 1 d. Kauno TI buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimas: išmatuota dirbtinė apšvieta 236 kameroje – 161 lx, mažesnė nei turi būti (norma ne mažesnė kaip 200 lx) (b. l. 6-7). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 236 kameroje buvo apgyvendintas nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., todėl pripažintinos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl netinkamo apšvietimo (atsakovės atstovas taip pat pripažino šį pažeidimą, b. l. 108).
Higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pagal Taisyklių 14.10 punktą, tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti įrengtas natūralus arba mechaninis vėdinimas. Kauno TI atsiliepime nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus – foto lenteles, iš kurių matyti, kad kamerose langai yra atidaromi arba atidaromi dalinai (įrengta orlaidė) ir veikia mechaninė ventiliavimo sistema (b. l. 122, 123, 113). Kadangi byloje nenustatyta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, todėl konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjui kalinimo metu užtikrino tinkamą kamerų vėdinimą.
Nors pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. 2.2-285(16.3.187.2.12), kuriame nurodyta, jog operatyviosios kontrolės metu kameros Nr. 203 lango stiklas rastas suskilęs, nėra langų atidarymo rankenėlių, lango atidarymas techniškai netvarkingas, tačiau iš aukščiau minėtos pažymos apie pareiškėjo laikymo sąlygas matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 203 kameroje nebuvo patalpintas, todėl dėl netvarkingai įrengto lango jis negalėjo patirti jokių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitariniame mazge neįrengta atskira nuo gyvenamosios patalpos ventiliacija, iš tualeto sklido nemalonus kvapas.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl Kauno TI gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos ventiliacijos, įrengtos sanitariniuose mazguose. Atsakovas nepateikė ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniuose mazguose galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (ventiliacijos sanitariniuose mazguose) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kietojo inventoriaus susidėti daiktams, nebuvo pakankamai kabliukų pasikabinti drabužiams, rankšluosčiams.
Taisyklių, reglamentuojančių kamerų įrengimą III skyriuje nurodyta, jog kameroje, be kitų nurodytų būtinų inventoriaus daiktų, turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba (Taisyklių 14.6 p., 14.7 p., 14.8 p., 14.9 p.). Kamerų baldai ir inventorius turi būti pagaminti ir įrengti taip, kad jų nebūtų galima lengvai išardyti ar naudoti užpuolimui (Taisyklių 17 p.). Iš į bylą pateiktų foto lentelių (b. l. 36) duomenų matyti, jog Kauno TI kamerose esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad atsižvelgus į kamerų plotus, baldų skaičius bei dydis laikytini pakankamais, kadangi didesnių ir daugiau baldų nebūtų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl kietojo inventoriaus kamerose trūkumo.
Pareiškėjas minėjo, kad nebuvo sudaryta galimybė išsiskalbti rūbų ir juos išsidžiovinti.
Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, 2 taburetės arba stalo ilgio suoliukai, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, valymo inventorius ir elektrinis virdulys. Skalbinių džiovyklos įrengimas nėra nustatytas. Drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi būti įrengiama džiovykloje. Cituojamas teisės aktas nenumato galimybės įrengti viršutinių rūbų džiovinimo vietos kameroje, tačiau įpareigoja tardymo izoliatoriaus administraciją įvertinti reikmę ir džiovinimo įrangą įrengti atskiroje patalpoje – džiovykloje. Kamerose išsiskalbtus rūbus kalintys asmenys gali džiovintis sanitariniuose mazguose, kuriuose veikia ištraukiamoji ventiliacija (b. l. 124).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Į bylą pateiktas Kauno TI direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-125 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašas (b. l. 117-119) patvirtina, kad asmeniniai rūbai yra skalbiami. Pagal aprašo 4 punktą suimtieji ir nuteistieji šia paslauga gali pasinaudoti kartą per savaitę. Iš suimtojo ar nuteistojo asmeninės sąskaitos rezervuojama pinigų suma, kuri atlikus paslaugą, bus išskaičiuota (Aprašo 11 p.). Minėto aprašo 12 punktas reglamentuota, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir, kurio nelanko giminės bei artimieji, rašo prašymą dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), jog neturėdamas asmeninių lėšų, būtų kreipęsis dėl viršutinių rūbų skalbimo. Todėl atmestini pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytų sąlygų rūbų skalbimui ir džiovinimui.
Pareiškėjo teigimu, dušuose dažai nuo paviršių atsilupę.
Higienos normos HN 76:2010 39.1. punkte buvo numatyta, jog dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2. punkte numatyta, jog dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.
Iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 2.2-551(17.4.1 2.12), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. skundą, reg. Nr. AP.2-17(17.4.1 2.12), bei 2016 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 22-557(14.14.1. 2.12), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2016 m. balandžio 7 d. skundą Nr. 5-831 matyti, jog operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad sanitarinės švaryklos dušinės lubų danga nelygi (atšokę lubų dažai) (b. l. 10, 11). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog minėtas pažeidimas pašalintas (b. l. 28). Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl prastos dušų būklės, jis jautė nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas, tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais apie pareiškėjui realiai kilusią žalą dėl minėtos aplinkybės.
Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 4 d. buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių, iš kur pareiškėjas turėjo būti etapuotas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę dėl dalyvavimo teismo posėdyje. Tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriaus pareiškėjas 2016 m. gegužės 11 d. buvo grąžintas į Alytaus pataisos namus, todėl pareiškėjas negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Kadangi pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas, jis negalėjo pasigaminti norimo maisto, klausytis žinių, muzikos.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1R-240/1V-246.
Konvojavimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad organizuojant ir vykdant konvojavimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Kardomojo kalinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 12-313), Policijos veiklos įstatymu, <...>.
Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 d. reglamentuoja, jog suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme.
Pagal Konvojavimo taisyklių 11 punkto nuostatas, konvojavimas yra vykdomas tik pagal Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroro ir pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teismų bei Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 111-112, 138) bei pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog pareiškėjas 2016 m. gegužės 4 d. buvo pristatytas į Kauno TI. 2016 m. gegužės 6 d. buvo pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, tačiau jam buvo paaiškinta, jog pareiškėjas atvyko per anksti. Pareiškėjas nesutiko, jog būtų pažeistas Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas reglamentavimas, numatantis perkėlimą iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme, todėl tą pačią dieną buvo grąžintas į Kauno TI. Ir 2016 m. gegužės 11 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus.
Kaip matyti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. vasario 5 d. rašto (b. l. 134), pareiškėjas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę turėjo atvykti 2016 m. gegužės 10 d. planiniu etapu iš Kauno TI. Tačiau 2016 m. gegužės 10 d. Kauno TI atsakingi darbuotojai neparuošė konvojuoti pareiškėjo iš Kauno TI į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę, ir jis konvojuotas nebuvo. Kad pareiškėjas iš Kauno TI buvo 2016 m. gegužės 11 d. etapuotas į Alytaus PN, patvirtina ir Kauno TI 2018 m. kovo 14 d. raštas Nr. 11-1115 (b. l. 155), Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. raštas Nr.1-7-134/2016 (b.l.19).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, akivaizdu, kad Kauno TI pareigūnai nagrinėjamu atveju neparuošę nekonvojuoti pareiškėjo 2016 m. gegužės 10 d. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę dėl jo dalyvavimo 2016 m. gegužės 12 d. Panevėžio apygardos teisme vyksiančiame teismo posėdyje, pažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala.
Nors ir Kauno TI pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo nepristatymo į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę dėl dalyvavimo 2016 m. gegužės 12 d. Panevėžio apygardos teisme vyksiančiame teismo posėdyje, tačiau iš byloje esančių duomenų (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. raštas Nr.1-7-134/2016 SD2594 „Dėl teismo posėdžio atšaukimo“) matyti, jog Panevėžio apygardos teisme 2016 m. gegužės 12 d. 9.00 val. paskirtas teismo posėdis neįvyko dėl vieno iš kaltinamųjų gynėjo ligos (b. l. 136, 137), todėl pareiškėjas negalėjo patirti neturtinės žalos, nes jo teisė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus (būti išklausytam) nebuvo pažeista.
Pažymėtina, jog suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, todėl pareiškėjui taikomi tam tikri apribojimai (patalpinimas į kamerų tipo patalpas, galimybė pasivaikščioti lauke nustatytą laiką, negalėjimas laisvai judėti, nesuteikta teisė naudotis turimais elektros prietaisais ir pan.) nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų.
Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jam teko patirti nepatogumų, buvo pažemintas orumas, tačiau įrodymų, jog būdamas Kauno TI jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 09-A/2012/6329 kopijos matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Kauno TI Sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė (b. l. 43-78). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas nejuto tokios didelės, ypatingai jį slegiančios skriaudos, kurią būtų galima įvertinti prašoma priteisti 3 500 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Teismas sprendžia, kad, įvertinus Kauno tardymo izoliatoriaus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo gyvenimo kokybės pablogėjimo lygį ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui, todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas (tinkamą patalpų apšvietą), o kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABT 56 str.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas (tinkamą patalpų apšvietą).
Kitos skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.