- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1-7-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- T. A., V. K., A. E., R. S., M. K., L. S.
- Kaltinamasis
- A. S., A. J., D. B., D. S., E. V., R. K.
- Advokatai
- Dalius Povilius, Dovilė Baniulė
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.4.6Bendrininkų baudžiamoji atsakomybė (BK 26 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.5Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams (BK 58 str.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.10.4Galutinės bausmės skyrimas, kai dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos (BK 63 str. 6 d.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.6Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.11.12Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme (BK 94 str.)
- 1.1.11.7Elgesio apribojimas (BK 87 str.)
- 1.1.11.10Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92 str.)
- 1.2.6.2Prekyba žmonėmis (BK 147 str.)
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.5Užstatas (BPK 133 str.)
- 2.1.16.1.6Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.7Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 str.)
- 2.1.16.1.8Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
(S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.1.4.6, 1.1.7.2.7, 1.1.8.5, 1.1.8.7.1, 1.1.8.10.4, 1.1.8.10.2, 1.1.8.11,1.1.8.13, 1.1.9.6, 1.1.11.12, 1.1.11.7,1.1.11.10,1.2.6.2,1.2.14.3.1, 2.1.15.1.1, 2.1.15.1.2, 2.1.15.3.3.2, 2.1.16.1.5, 2.1.16.1.6, 2.1.16.1.7,2.1.16.1.8, 2.3.6.4.4.1, 2.3.6.4.5.Teisminio sprendimo Nr. 1-50-1-00053-2013-1
2016 m. rugsėjo 30 d.
gynėjams advokatams Dovilei Baniulei, Vytautui Mykolui Kazlauskui, Arnoldui Šukaičiui, Justinui Stauskui, Kristinai Rutkauskienei, L. B., Dariui Staškevičiui, Žygimantui Rutkauskui, Ramūnui Mikulskiui, Dainiui Gudui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d.ir 147 str. 2 d., 300 str. 2 d.,
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, Lietuvoje neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d., 300 str. 2 d., 147 str. 1 d., 189 str. 1 d. ,
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, besimokantis Suaugusiųjų mokymo centre, 12 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 1) 2009-08-05 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1300 Lt. bauda; 2) 2010-12-03 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 50 parų arešto; 2012-06-02 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. 50 parų arešto, kaltinamas nusikaltimais, numatytais LR baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d., 147 str. 2 d.
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-02-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 40 parų areštu; 2) 2011-01-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 40 parų areštu; 3) 2011-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 40 parų areštu; 4) 2011-05-20 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d., 284 str. 1 d. 11 metų laisvės atėmimu, kaltinamas nusikalstamu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.,
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 16 A1 brigadoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas: 1) 2005-10-27 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimu; 2) 2006-07-04 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.,
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajonas, nevedęs, teistas: 1) 2009-05-13 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 1 d. 1950 Lt. bauda; 2) 2010-02-11 Vilniaus m. 1- o apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 1300 Lt. bauda; 3) 2011-12-20 (duomenys neskelbtini) r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 8 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d. ,
R. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, teistas 2013-03-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d., 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S., A. J., su asmeniu dėl kurio byla išskirta į atskirą bylą, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2013 metų sausio 23 d. iki 2013 metų kovo 22 d. (duomenys neskelbtini), susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, kėsinosi iš liudytojų Nr. „X“ ir Nr. „Y“, kuriems taikomas anonimiškumas ir kuriems buvo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau liudytojai Nr.“X“ ir „Y“), įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis, sumokant pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, o būtent:
A. S. sausio 23 d. apie 12.30 val. susitikęs prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g. 18, Panevėžyje, su liudytojais Nr. „X“ ir Nr. „Y“ pasakė, kad jam gali būti reikalingi asmenys, kurie jo nurodymu darytų nusikaltimus, kad tai turėtų būti jauni, neteisti asmenys, kurie neprieštarautų nurodymams bei vykdytų paliepimus, pažadėjo, kad asmenų įgijimo atveju jis bei jo draugai apmokėtų tų asmenų kelionę, apgyvendintų, maitintų, o su parūpinusiu žmones asmeniu atsiskaitytų vėliau; vasario 5 d. apie 12.05 val. liudytojas Nr. „X“ telefonu susitarė susitikti su S. Panevėžyje vasario 6 dieną apie 13 valandą; vasario 6 d. 12.42 val. pokalbio telefonu metu asmuo dėl kurio byla išskirta susitarė su A. S., kad pastarasis vienas vyks į susitikimą su liudytojais Nr. „X“ ir Nr. „Y“; tą pačią dieną A. S. apie 13 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g. 18, Panevėžyje susitiko su liudytojais Nr. „X“ ir Nr. „Y“ ir susitikimo metu A. S. pasakė liudytojams Nr. „X“ ir Nr. „Y“, kad jo draugas važiuoja į Vokietiją išnuomoti buto ir yra reikalingi asmenys, kurie ten darytų nusikaltimus, tiems asmenims bus nupirkti bilietai į Vokietiją, jie bus ten apgyventi ir apmokinti kaip tuos nusikaltimus daryti, sutarė, kad A. S. už jam perleistus asmenis sumokės pusę pinigų, kurie bus gauti realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus. Liudytojams Nr. „X“ ir Nr. „Y“ užsiminus, kad perkami asmenys nenori vykti su savo asmens dokumentais, A. S. sutiko parūpinti liudytojų Nr.“X“ ir „Y“ nurodytų asmenų suklastotus asmens dokumentus, ir šiuos asmens duomenis perdavė D. B., kuris laikotarpyje nuo 2013-02-06 iki 2013-02-14 iš nenustatytų asmenų įgijo žinomai netikrus dokumentus - Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. S. vardu, kuriuose buvo atspausdinti liudytojo Nr.“X“ A. S. pateikti imituojamų parduoti asmenų anketiniai duomenys ir nuotraukos. Vasario 14 d. 13.20 val. A. S. perdavė iš liudytojo Nr.“X“ paimtus 500 eurų D. B., kuris už šiuos pinigus 13.40 val. iš nenustatytos vietos atgabeno nurodytus suklastotus dokumentus į Nepriklausomybės aikštę Panevėžyje ir juos perdavė A. S., o šis, įgijęs nurodytus suklastotus dokumentus, tuoj pat, toje pačioje vietoje - Nepriklausomybės aikštėje, perdavė liudytojui Nr. „X“ ir tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais realizavo nusikaltimo sudėtį - D. B. gabeno ir realizavo suklastotus dokumentus, o A. S., paimdamas šiuos suklastotus dokumentus iš D. B. už 500 eurų ir perduodamas liudytojui Nr.“X“, juos realizavo;
Vasario 14 dienos susitikimo metu A. S. pasakė, kad artimiausiu metu reikės planuojamus asmenis išgabenti į Vokietiją, kad bus išnuomotos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) mieste Vokietijoje, kad nusikaltimo įrankiai yra suruošti ir kad pinigų asmenims, kurie vykdys nusikaltimus, pragyvenimui duos A. S. ir jo draugai; kovo 16 d. 18.15 val. A. S. SMS žinute informavo liudytoją Nr. „X“, kad su juo susisieks A. J.; kovo 19 d. apie 12 val. asmuo dėl kurio byla išskirta, automobiliu atvežė A. J. į susitikimą su liudytoju Nr. „X“ prie prekybos centro IKI, esančio Ukmergės g. 18, Panevėžyje; A. J. nuėjo susitikti, o asmuo dėl kurio byla išskirta liko savo automobilyje; susitikimo metu A. J. aptarė su liudytoju Nr.“X“ asmenų, kuriuos buvo planuojama išnaudoti nusikalstamų veikų daryme Vokietijoje, išgabenimo bei apgyvendinimo Vokietijoje sąlygas, A. J. patvirtino, kad galioja tos pačios apmokėjimo už perleidžiamus asmenis, sąlygos, kokios buvo sutartos su A. S., t.y. kad liudytojui Nr. „X“ bus sumokėta pusė pinigų, kurie bus gauti už parduotus pavogtus daiktus; A. J. nuėjo į automobilį, kuriame buvo asmuo dėl kurio byla išskirta ir kuris padavė, o A. J. nunešė ir perdavė liudytojui Nr. „X“ adresą vietos, į kurią bus išvežti asmenys ir telefono numerį asmens, kuriam išvežami asmenys turės paskambinti atvykę į Vokietiją; 2013-03-22 d. A. J., kontaktuodamas mobiliojo ryšio telefonu su liudytoju „X“, siekė, kad liudytojas „X“ greičiau įsodintų ir išgabentų A. S., A. J., ir asmens dėl kurio byla išskirta siekiamus įgyti išnaudojimui asmenis, tačiau liudytojas „X“ atsisakė tai padaryti.
2. D. S., A. J., D. S. E. V., laikotarpyje nuo 2013 metų kovo 15 d. iki 2013 metų kovo 25 d., (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami bendrininkų grupėje, susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, susitarus po to, kai bus parduoti planuojamų vagysčių Vokietijoje pavogti daiktai, priimti ir sumokėti pinigus už perleistus asmenis, panaudojant apgaulę - melagingai žadant darbą fabrike, pasinaudojant nukentėjusiųjų priklausomumu ir pažeidžiamumu - jų negebėjimu priešintis, pasidavimu kontrolei, sunkia jų materialine padėtimi, V. K. ir T. A. psichikos ir elgesio sutrikimais – verbavo, gabeno, perleido, įgijo tris asmenis V. K., T. A. ir A. E. ir kėsinosi dar kartą juos perleisti bei įgyti, o būtent:
laikotarpyje nuo kovo 15 iki 19 dienos D. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje, adresu Pravieniškių II k, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, pokalbio telefonu metu, nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo, žadėdamas darbą fabrike, verbavo V. K. vykti į Vokietiją;
kovo 19-20 dienų laikotarpyje E. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose kaip ir D. S., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. K., jam melagingai išdėstė tas pačias Vokietijoje darbo sąlygas, kurias buvo nurodęs D. S. ir paprašė surasti dar kitų žmonių, kurie norėtų kartu vykti į Vokietiją, ir tokiu būdu verbavo nukentėjusiuosius;
laikotarpyje nuo kovo 15 d. iki kovo 21 d. V. K., patikėjęs D. S. ir E. V. pažadais, pasiūlė A. E. ir T. A. vykti kartu su juo į Vokietiją dirbti fabrike ir šiems sutikus, V. K. apie tai informavo E. V. ir padiktavo jam A. E. ir T. A. telefono numerius. Tokiu būdu D. S. ir E. V. netiesiogiai per V. K., kuris nėra kaltas dėl verbavimo, verbavo T. A. ir A. E.;
kovo 22 d. 19.47 val. pokalbio telefonu metu D. S. paprašė A. V. suteikti patalpas, kuriose laikinai galėtų apgyvendinti planuojamus į Vokietiją išvežti asmenis;
tą pačią dieną, 21.06 val. pokalbio telefonu metu D. S. derino su E. V. nukentėjusiųjų paėmimo iš (duomenys neskelbtini) laiką, E. V. nurodė D. S. susitikti su asmeniu vardu „M“, kuriam buvo planuojama perleisti nukentėjusiuosius;
kovo 23 d. 16.43 val. pokalbio telefonu metu E. V. tarėsi su D. S. dėl nukentėjusiųjų maitinimo, E. V. pasakė, jog jis informuos nukentėjusiuosius, kad juos D. S. paims rytoj vakare;
kovo 24 d. 13.06 val. pokalbio telefonu metu A. J. paprašė iš D. S. asmenų, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui:
13.22 val. pokalbio telefonu metu D. S. informavo E. V. apie pokalbį su A. J., tarėsi tarpusavyje kokiam asmeniui – „M“ ar J. – perleisti nukentėjusiuosius;
13.24 val. pokalbio telefonu metu D. S. informavo A. J., kad vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini) miesto, iš kur paims nukentėjusiuosius;
15.11 val. pokalbio telefonu metu E. V. nurodė D. S., kad nukentėjusiuosius reikia perleisti J.;
18.52 val. pokalbio telefonu metu E. V. nurodė D. S. susitarti su A. J. dėl nukentėjusiųjų kainos, kad pinigai už juos būtų sumokėti nedelsiant kai tik į Lietuvą bus atgabenti nukentėjusiųjų Vokietijoje pavogti daiktai, bei pažadėjo D. S. atsiųsti vieno iš planuojamų išvežti į Vokietiją asmenų telefono numerį;
18.55 val. pokalbio telefonu su D. S. metu E. V. perdavė telefoną D. S., kuris nurodė D. S. konkrečią vietą (duomenys neskelbtini), iš kurios reikės paimti nukentėjusiuosius;
18.57 val. E. V. ir D. S. telefonu perdavė D. S. V. K. telefono numerį. Perduodamas nukentėjusiojo telefono numerį E. V. ir D. S. sudarė sąlygas D. S. susitikti su nukentėjusiaisiais ir tokiu būdu juos perleido D. S.;
apie 20. 00 val., D. S. paskambino A. J. ir susitarė su juo susitikti Panevėžyje, prie sporto ir sveikatingumo klubo „IMPULS“. Po to, apie 20. 30 val., D. S. ir G. J. prieš kurią ikiteisminis tyrimas nutrauktas, automobiliu „SEAT IBISA“ valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančiu G. J., atvyko į degalinę PNP, esančią Nemuno 79A, Panevėžyje, kur D. S. susitiko su A. J. ir aptarė nukentėjusiųjų išgabenimo į Vokietiją ir jų išnaudojimo ten planą, nukentėjusiųjų perleidimo A. J. bei atsiskaitymo už nukentėjusiuosius sąlygas;
20. 52 val., D. S. paskambino E. V. ir informavo jį apie susitikimo su A. J. rezultatus, kad A. J. sutiko paimti 3 nukentėjusiuosius;
po to, D. S. kartu su G. J. tuo pačiu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą;
21.30 val., D. S. paėmė iš degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pinigų ir maisto, rūkalų neturinčius nukentėjusiuosius A. E., T. A. ir V. K. ir juos G. J. vairuojamu automobiliu nugabeno į (duomenys neskelbtini) rajoną bei apgyvendino prieš tai D. S. su A. V. sutartoje vietoje - gyvenamajame name, adresu S. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, šiais veiksmais įgydamas nukentėjusiuosius iš D. S. ir E. V. bei padarydamas nukentėjusiuosius materialiai ir psichologiškai priklausomais nuo jo;
kovo 25 d. telefoninių pokalbių 14.06 val. ir 14 09 val. metu S. su A. J. suderino nukentėjusiųjų perleidimo A. J. ir jų išgabenimo iš Lietuvos į Vokietiją laiką, t.y. kad D. S. nukentėjusiuosius perleis A. J., kuris kovo 26 d. apie 11 val. juos įgys ir suorganizuos jų išgabenimą į Vokietiją, tačiau nusikalstamo sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti policijos pareigūnams 2013-03-25 d., 15.00 val. nukentėjusiuosius išlaisvinus.
3. R. K. nuo 2013 metų kovo 01 d. iki 2013 m. kovo 31 d., tiksliau nenustatytu laiku, telefonu ir susitikimų metu Marijampolėje, pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę – melagingai pažadėdamas teisėtą darbą Vokietijoje, t.y. Vokietijoje paimti pinigus iš žmonių ir juos persiųsti į Lietuvą, nuslėpdamas šio darbo nusikalstamą pobūdį, turėdamas siekį nukentėjusiuosius išnaudoti nusikalstamų veikų - sukčiavimų darymui Vokietijoje, užverbavo L. S. ir M. K., o būtent:
laikotarpyje nuo 2013 metų kovo 01 d. iki 2013 m. kovo 31 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, susitikimo metu prekybos centre „Maksima“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. K. pasiūlė L. S. vykti į Vokietiją ir ten važinėti po įvairius Vokietijos miestus, imti pinigus iš žmonių ir juos persiųsti į Lietuvą. Nukentėjusiajam nesuvokiant siūlomos veiklos nusikalstamo pobūdžio ir davus sutikimą, R. K. davė jam 2 mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, 200 eurų mikroautobuso bilietui ir pragyvenimui bei pinigų taksi ir nurodė vykti į degalinę, esančią už Marijampolės, kur jis turėjo įsėsti į mikroautobusą, vežantį keleivius į Vokietiją. Tą pačią dieną L. S. taksi nuvyko į nurodytą į degalinę, įsėdo į jam nurodytą mikroautobusą ir išvyko į Vokietiją, kur jis vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus telefonu, perduodamus skambinant bei rašant SMS žinutes į jam R. K. paduotus telefonų numerius, iš įvairių asmenų paiminėjo tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus pinigus bei juos perdavinėjo šią nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims;
laikotarpyje nuo 2013 metų kovo 01 d. iki 2013 m. kovo 31 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitikimo metu prie prekybos centro „Maksima“, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), R. K. pasiūlė M. K. vykti į Vokietiją, ten važinėti po įvairius Vokietijos miestus, imti pinigus iš žmonių ir juos persiųsti į Lietuvą. Nukentėjusiajam nesuvokiant siūlomos veiklos nusikalstamo pobūdžio ir davus sutikimą, R. K. davė jam 2 mobiliojo ryšio telefonus su SIM kortelėmis, 200 eurų mikroautobuso bilietui ir pragyvenimui bei nurodė autobusą, kuriuo jis turi vykti į Vokietiją. Tą pačią dieną, M. K., Marijampolės autobusų stotyje įsėdo į jam nurodytą mikroautobusą ir išvyko į Vokietiją, kur jis vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus telefonu, perduodamus skambinant į jam R. K. paduotus telefonų numerius, iš įvairių asmenų paėmė tyrimo metu nenustatytų asmenų apgaule išviliotus pinigus bei juos perdavinėjo šią nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims.
4. Be to, R. K., laikotarpyje nuo 2013 metų balandžio 01 d. iki 2013 m. balandžio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, M. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kieme, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. K., t.y. panaudoti prieš jį elektros impulsinį prietaisą „Taser“ bei vieną kartą jį panaudodamas prieš nukentėjusįjį, bet į nukentėjusįjį nepataikydamas, nukentėjusiajam išsigandus grasinimo ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. K. priklausantį turtą - automobilį „Ford Mondeo“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) litų vertės, fotoaparatą „Canon“ 12 megapixelių, 260 litų vertės, telefoną Samsung Galaxy S3, 1 210 litų vertės.
1. Dėl pasikėsinimo pirkti ir gabenti asmenis į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir suklastotų dokumentų gabenimo ir realizavimo
Šalies argumentai
A. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nesiekė pirkti ir gabenti asmenų į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti, o jo pokalbiai su anoniminiais liudytojais dėl asmenų pirkimo ir gabenimo į užsienį buvo išprovokuoti policijos pareigūnų, pripažįsta, kad anoniminiams liudytojams pagal jų pateiktus duomenis pateikė dviejų asmenų suklastotas asmens korteles, kurias jo prašymu suklastojo asmuo, kurio asmenybės jis nenori atskleisti, iš to gaudamas materialinę naudą - pardavė liudytojams didesne kaina, nei šie dokumentai buvo jam pagaminti. Jis neveikė organizuotoje grupėje ir nesiekė daryti nusikaltimų.
Jis parodė, kad pažįsta asmenis D. B., J., A. J., nes su jais iki tiriamų įvykių bendravo, kartu sportavo, susitikdavo kas savaitę. Su Juozėnu bendravo, nes jo brolis padėjo jam įsidarbinti Norvegijoje, kur jis du mėnesius dirbo prie statybų. 2013 m. sausio mėnesį, jis buvo Lietuvoje ir niekur nedirbo, jam paskambino vyriškis, prisistatęs nuo T. iš Vilniaus ir pasiūlė susitikti. Jis tokio asmens vardu T. nepažįsta, tačiau manydamas, kad jam gali pasiūlyti darbą, sutiko susitikti. Jis pripažįsta, kad buvo susitikęs su dviem vyriškiais Panevėžyje prie centrinio prekybos centro „Iki“. Jis neatsimena, ar sakė jiems, kad reikia jaunų žmonių, tačiau iš jų jautė spaudimą: jie skambindavo jam telefonu, o jis jiems rašė SMS žinutes, nes iš jų laukė konkretaus pasiūlymo dėl darbo, nes Vilniuje didesnės galimybės įsidarbinti. Dėl to, kad yra reikalingi jauni vaikinai tai tokia kalba buvo, jie sakė, kad yra jauni vaikinai, kurie norėtų važiuoti. Jis norėjo prieš juos pasirodyti reikšmingesniu ir jiems siūlė kažką, tikėdamasis iš jų pagalbos dėl darbo. Jis nurodo, kad antro susitikimo metu, kavinėje, tie vyriškiai parodė dvi nuotraukas ir sakė, kad reikia jiems padaryti pasus. Jis paėmė tas nuotraukas tikslu pagaminti jiems asmens dokumentus, nes pažinojo žmogų, kuris už 200 eurų galėjo tai padaryti ir tokiu būdu siekė užsidirbti. Po susitikimo, tai galėjo būti vasario 4 ar 14 d., jis skambino B., nes norėjo iš jo pasiskolinti pinigų, reikėjo sumokėti už butą, jis pasiskolino 500 Eur. Suklastotus dokumentus pagamino ne D. B., o kitas jo pažįstamas asmuo ir jis norėjo iš to pasipelnyti, todėl tiems vyriškiams, kurie perdavė nuotraukas pasakė žymiai didesnę kainą nei nurodė jo pažįstamas asmuo ir iš to jis siekė uždirbti. D. B. jam suklastotų K. ir S. dokumentų neperdavė, o jis tik skolinosi iš jo pinigus, todėl po susitikimo su anoniminiais liudytojais, jis susitiko su juo. Jis nebuvo susijęs su prekyba žmonėmis, neverbavo žmonių vagystėms užsienyje, apie jo susitikimus su anoniminiais liudytojams jis nesakė J., D. B., o A. J. perdavė anoniminių liudytojų telefonus, tačiau kokiu tikslu neprisimena, tai galėjo būti dėl to, kad jis turėjo užsienyje pažįstamų, kurie galėtų išnuomoti butą ir A. J. viską darė tik jo prašymu, nes vyriškiai iš Vilniaus pastūmėdavo jį veikti, o jis tuo metu su jais susitikti negalėjo, nes išvyko į Norvegiją. Jis nieko konkrečiai nekalbėjo, nes nebuvo atvežti tie asmenys, kurie neva turėjo važiuoti dirbti į užsienį. Jis informavo Juozėną apie vyksiantį susitikimą ir jis pasakė, kad jis vyktų vienas į susitikimą, tačiau tai buvo susitikimas ne su anoniminiais liudytojais, o dėl kitų reikalų, atsisakė atsakinėti į prokuroro klausimus. Jis pripažįsta, kad byloje užfiksuoti susitikimai su anoniminiais liudytojais vyko, pripažįsta, kad užfiksuoti jų pokalbiai techninėmis priemonėmis buvo, tačiau jie buvo išprovokuoti anoniminių liudytojų. Jis nėra susijęs su nusikaltimais prekyba žmonėmis, nežino apie žmonių verbavimą ir gabenimą į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti, nežino koks tokių nusikaltimų darymo mechanizmas, nežino kaip vogti daiktai užsienyje pargabenami į Lietuvą. Asmenų dėl kurių išvežimo į užsienį kalbėjo su anoniminiais liudytojais nebūtų gabenęs į užsienį, būtų nusprendęs tada, kai tie asmenys būtų buvę pristatyti, o kai nebuvo pristatyti, jis neturi nieko pasakyti. Kas būtų pargabenęs tų asmenų vogtus daiktus atsisakė atsakyti.
D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinamuosius A. S., J, A. J. pažįsta su jais kartais susitikdavo, jam nežinoma apie šių asmenų kėsinimąsi išvežti į užsienį žmones nusikaltimams daryti, A. S. jis suklastotų dokumentų T. S. ir A. K. vardu neįgijo ir jų neperdavė A. S.. 2013 m. vasario pradžioje jis susitiko su A. S., vieno susitikimo metu jis prašė paskolinti pinigų, o kito susitikimo metu jis paskolino jam 1500 litų, kuriuos jis savaitės bėgyje gražino eurais – 500 eurų. Pirmą kartą jie susitiko prie parduotuvės „Iki‘‘. Kai A. S. jam gražino pinigus, jis atvažiavo į susitikimą savo automobiliu „Volkswagen Polo“ ir vėliau, tą pačią dieną, jis gražino jam 200 eurų, nes tuo metu neturėjo grąžos. Su kitais kaltinamaisiais jo niekas nesieja, organizuotai grupei jis nepriklausė, apie tai, kad jie gali užsiimti prekyba žmonėmis jam nežinoma, A. S. apie susitikimus su anoniminiais liudytojais jam nepasakojo, pripažįsta, kad naudojosi telefonu, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
T. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jo ir A. J. žmonos dirbo kartu, todėl bendravo ir su A. J., kartais su juo susitikdavo, D. B. žmonos draugė su jo žmona yra draugės, tačiau D. B. nepažįsta, organizuotoje nusikalstamoje grupėje su jais nedalyvavo, apie žmonių verbavimą, gabenimą vagystėms bei sukčiavimui į užsienį nieko nežino. A. S. jam nepasakojo apie susitikimą su asmenimis iš Vilniaus, apie asmenų išvežimą į užsienį. Jis padėjo per savo brolį A. S. gauti darbą žuvų fabrike Norvegijoje, tačiau jis nesuspėjo įsidarbinti, nes buvo sulaikytas. 2013 m. kovo 19 d. A. J. jam paskambinęs, pakvietė pavalgyti. Jis tuo metu automobiliu važinėjo po miestą ir tada jis paėmė A. J. prie pramogų centro „Impulsas‘‘ ir atvežė prie centrinio prekybos centro „Iki‘‘. Jis sakė, kad prie prekybos centro eina su kažkuo susitikti ir atėjęs pasakė, kad juos seka pareigūnai, todėl nuvažiavo į prekybos centrą „Babilonas‘‘, vėliau A. J. automobiliu jį parvežė į namus. Jis neperdavė A. J. adreso Vokietijoje, kur buvo planuojama vežti žmones, nedavė jam A. G. telefono numerio, kad perduotų anoniminiams liudytojams. Jis nesitarė daryti su nurodytais asmenimis nusikaltimų, nepriklauso organizuotai grupei, nesiekė išgabenti dviejų asmenų į užsienį.
A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. S. pažįsta nuo paauglystės laikų, su juo kartu sutikdavo naujuosius metus, D. B. pažįstamą kaip giminaitį, su J. kartu mokėsi, todėl susitikdavo, nors pastovių ryšių su juo nepalaikė. 2013 m. sausio mėnesį, A. S. jo prašė surasti išsinuomoti butą Vokietijoje, tačiau kam konkrečiai reikalingas butas neminėjo. Jis 2003-2005 metais dirbo Vokietijoje ir turėjo pažįstamų ir apie tai buvo žinoma A. S.. Jis jam sakė, kad jei jo draugas padės surasti butą išnuomavimui, tada padės. Dėl to A. S. jam skambindavo ir klausinėjo, ar surado butą, ragindamas greičiau jį surasti. Kovo mėnesio pabaigoje draugas jam pranešė, kad kovo mėnesio pabaigoje atsilaisvins butas, kurį galima bus išsinuomoti ir jis pasakė apie tai A. S.. Kai jis klausė kam reikalingas butas, tai S. sakė, kad žmonės gyvens ir surinkinės sendaikčius, pradžioje važiuos draugai, po to važiuos jis, su juo tarėsi kur važiuoti, kas pasitiks ir paduos raktus. Jis jam dar pasakė nuomos sąlygas, kad nuomojantys butą asmenys negertų, nevogtų. A. S. sakė, kad išvažiuoja į Švediją, todėl jo prašė susitikti su draugu ir atsiuntė jo telefono numerį. Jis telefonu susitarė susitikti su J. nurodytu draugu, o į susitikimą prie „Iki‘‘, jį atvežė Juozėnas automobiliu ir jo laukė automobilyje. Apie susitikimą J. jis nieko nesakė. Jis susitiko su A. S. draugu, kaip dabar žino anoniminiu liudytoju Nr.“X“ ir pasakė jam apie galimą išnuomoti butą Vokietijoje, sakė, kad reikės nuvažiuoti pasirašyti nuomos sutartį, sumokėti pinigus už nuomą ir paimti raktą. Liudytojas jo klausė, ar galės kas nors tam žmogui, kuris nuomos butą, parodyti kaip važinėti traukiniais, parodyti parduotuvę. Tada jis sugrįžo į J. automobilį paimti asmens, kuris pasitiks asmenis, kurie gyvens Vokietijoje, telefono numerio ir adreso, kurį buvo palikęs automobilyje telefone ir sugrįžęs padavė jo telefono numerį ir pasakė, kad tai bus A., tačiau apie jį atsisakė daugiau ką nors pasakoti. Liudytojas jo nurodytą adresą ir telefoną įsirašė į savo telefoną. Kai anoniminis liudytojas jo paklausė, ar jo susitarimas su A. S. nesikeičia, ar dalinsis su jais uždarbį per pusę, ar į dantis nedaužys, tai jis atsakęs, kad jei negers, „bardakų“ nebus, tai bus viskas gerai. Jis pripažįsta, kad išklausyti teismo posėdžio metu jo pokalbiai su A. S. ir anoniminiu liudytoju vyko ir jų turinio neginčija. Kai pokalbio metu jis liudytojui pasakė, kad tuos asmenis įsodintų į autobusą Vilniuje, jis atsakė, kad tie žmonės autobusu nevažiuos, lėktuvu neskris ir daugiau su juo jokio ryšio nepalaikė. Jis norėjo pamatyti tuos asmenis, kurie gyvens tame bute, norėjo nusirašyti jų paso duomenis ir įsitikinti, kad jie patikimi, nes nenorėjo prisidaryti gėdos prieš draugą, kuris surado butą. Jis tik A. S. prašymu surado butą išsinuomojimui, o apie asmenų išvežimą į užsienį nieko nežinojo.
Liudytojas Nr.“X“, kuriam taikomas anonimiškumas parodė, kad 2012 metų pabaigoje, apie 15-16 val. lankėsi Vilniuje, Konstitucijos prospekte esančiame kazino „Olimpic“, lošiant jame esančiais lošimo automatais, susipažino su apie 35-38 metų amžiaus jaunuoliu, vardu T.. Praėjus 3-4 dienoms, jis vėl lankėsi tame pačiame kazino, kur vėl sutiko T. su draugu. Jie kalbėjosi apie lošimus, verslą. Iš nusikaltimų tyrimo srityje turimos patirties, T. ir jo draugo kalbos, suprato, kad jie gali priklausyti nusikalstamo pasaulio atstovams, atlikusiems laisvės atėmimo bausmes. Jis manė, kad iš jų pokalbių gali sužinoti apie daromas nusikalstamas veikas. T. sakė, kad jis turi daug pažinčių, kalbėjo apie įvairius būdus, kaip galima užsidirbti pinigų. Jis sakė, kad Panevėžyje jis turi pažįstamą vardu A., kuris gerai „sukasi su užsieniu“, t.y. gerai uždirba ir siūlė jam nuvažiuoti susitikti su A.. Jis sutiko susitikti su A. ir T. davė A. SIM kortelės numerį, kurį užrašė ant lapelio popieriaus. Jį teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo apklausoje ir tai galėjo būti Nr. (duomenys neskelbtini). T. sakė, kad skambinant A., jam reikia prisistatyti nuo T.. Praėjus maždaug mėnesiui, Vilniuje, prekybos centre “Europa“ jis vėl sutiko Tomą, kuris klausė, ar jis buvo susitikęs su A.. Supratęs, kad T. jį laiko patikimu asmeniu ir kad jo nurodoma veika, susijusi su užsieniu gali būti nusikalstama, apie tai pranešė vadovybei. Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai nutarė jį ir kitą asmenį pasiųsti surinkti žvalgybinę informaciją apie galimai daromą nusikalstamą veiklą. 2013 m. sausio 23 d. 11.03 val. jis paskambino A., T. nurodytu telefonu, prisistatydamas nuo T., ir susitarė susitikti po dviejų valandų Panevėžyje. Į Panevėžį automobiliu jis atvyko su policijos departamento paskirtu asmeniu, kuris byloje buvo apklausiamas kaip anoniminis liudytojas Nr.“Y“. Netoli Panevėžio, jis paskambino A. ir klausė apie susitikimo vietą. Jis nurodė atvykti prie autobusų stoties esančios prekybos centro “Iki“, automobilių aikštelės. Jiems atvykus, A. atvažiavo su tamsios spalvos automobiliu „M. C.“. A. atsisėdus į jų automobilį, jis klausė, kokią veiklą jis gali pasiūlyti. A. sakė, kad jam reikalingi jauni, darbštūs asmenys, kurie gali užsienyje daryti vagystes. Tai turėtų būti apie 20-25 metų amžiaus jaunuoliai, ne „gudragalviai“ ir ne „griežtekai“, kurie vykdytų jų paliepimus ir nurodymus ir būtų pilnamečiai. Jis sakė, kad jis ir jo draugai apmokės už jų kelionę į užsienį, apgyvendins ir pasirūpins maistu. Jis suprato, kad tuo metu tokių asmenų dar nereikia, o kai reikės, jis praneš. Šį pokalbį su A. jis įrašinėjo į diktofoną. Grįžęs apie susitikimą su A. informavo policijos pareigūnus. Po to, su juo susisiekė Panevėžio apskrities VPK ONTB pareigūnai, prašydami atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal Lietuvos kriminalinės žvalgybos įstatymą. Jam sutikus, pareigūnai informavo apie sankcionuotą teikimą dėl nusikalstamos veikos imitavimo, supažindindami su teikimu ir jo veiklos ribomis. Pagal teikimą jis turėjo sutikti su A. siūlymu parduoti ar perleisti asmenis, kurie galimai galėtų būti išnaudojami nusikalstamų veikų darymui. 2013 m. sausio mėnesį, jam paskambinęs A. iš mobilaus ryšio telefono, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam reikia dviejų jaunuolių, kuriuos jis pirktų ar paimtų ir kuriuos galima būtų panaudoti nusikalstamų veikų darymui. Jie susitarė susitikti Panevėžyje toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“. Į šį susitikimą jis atvyko su tuo pačiu asmeniu kaip ir pirmą kartą. Atvykus, apie 13 val., A. sakė, kad jo draugas Vokietijoje ieško dviejų aktyvių jaunuolių, kurie galėtų daryti vagystes. Jis sakė, kad surasti vaikinai nenori vykti su savo dokumentais. T. A. pasakė, kad jiems parūpins suklastotus dokumentus. Po to, jam pasiūlius, jie nuėjo į kavinę, netoli prekybos centro, kur pokalbio metu A. sakė, kad tie vaikinai turės daryti daug nusikaltimų, pavogti daug daiktų, kad jie nenorėtų greitai grįžti į namus. Jie sutarė, kad už tuos vaikinus, jis gaus pusę pelno, o kita pusė pelno atiteks A.. Kavinėje jis padavė A. dvi fotonuotraukas suklastotų dokumentų pagaminimui. A. sakė, kad už geros kokybės dokumentų suklastojimą reikės sumokėti 250 eurų. Jis SMS žinute nusiuntė asmenų duomenis, kad jie galėtų pagaminti suklastotus dokumentus. Tuos duomenis jis gavo iš nusikalstamos veikos imitavimo iniciatoriaus. 2014 m. vasario 14 d. jis atvyko į susitikimą toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. A. sakė, kad laukia asmens, kuris atveš dokumentus. Belaukiant dokumentų, jis sakė, kad pagaminti dokumentai yra geros kokybės, su „čipu“, t.y. blizgučiu. Jie dar kalbėjosi apie tuos vaikinus, kurie bus vežami nusikaltimams daryti, A. sakė, kad nusikaltimai bus daromi Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kad ten jo draugai apmokins tuos jaunuolius vogti, kad jie turi tam pritaikytus įrankius. Jis suprato, kad vagystės bus daromos privačių namų rajone, kad reikės stebėti aplinką, atplėšti plastikinių langų rėmus ir tokiu būdu patekti į gyvenamąsias patalpas, vagiant vertingesnius daiktus. Pokalbio metu jis už suklastotus dokumentus A. padavė 500 eurų. Atsiimti dokumentų jie važiavo į Nepriklausomybės aikštę, netoli bažnyčios, kur matė, kaip A. priėjo prie automobilio „Siat Leon“, kurio valstybinį numerį jis padiktavo, įrašant į diktofoną. Po to, A. jam padavė man dvi suklastotas asmens tapatybės korteles ir susitarė, kad jis paskambins, kai reikės tų vaikinų. Praėjus maždaug dviem savaitėms, jis nusiuntė A. SMS pranešimą, klausdamas kas naujo. Jis atsiuntė pranešimą, kad su juo susisieks, kai bus reikalingi žmonės. 2013-03-16 pavakary, jis gavo pranešimą iš A., kur buvo rašoma, kad jis išvažiavęs ir su juo susisieks jo draugas. Tą patį vakarą jam paskambino vyriškis iš mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), prisistatęs nuo A.. Jis sakė, kad bus reikalingas jaunuolis, kurį reikės išvežti į Vokietiją ir prašė to asmens telefono. Jam pasiūlius susitikti ir aptarti detales, jie susitarė susitikti 2013-03-19 prie prekybos centro „Iki“ prie autobusų stotie Panevėžyje. Jam stovint aikštelėje privažiavo automobilis “Mersedes Benz“, iš kurio išlipęs apie 25-27 metų amžiaus jaunuolis įsėdo į jo automobilį, prisistatydamas nuo A.. Jam pasiteiravus, ar išlieka susitarimas, kad pelną dalinsis per pusę, jis atsakė, kad viskas gerai, sakė, kad jei jie dirbs gerai, niekas jiems dantų nedaužys. Jis suprato, kad prieš juos tuos jaunuolius gali būti panaudotas smurtas, jei jų darbas netenkintų. Jam pasakius, kad tie vaikinai nenori važiuoti po vieną, tas vaikinas pasakė, kad gali važiuoti dviese, kad jie bus apmokinti Vokietijoje. Atėjusiam vaikinui paprašius suorganizuoti tų vaikinų nugabenimą į Vokietiją, jis paprašė asmens, esančio Vokietijoje telefono numerio. Tada jis ėjo tartis su kitais atvykusiais ir sugrįžęs pasakė telefono numerį ir vaikino esančio Vokietijoje vardą – A.. Jam paklausus adreso Vokietijoje, jis vėl ėjo tartis su vaikinu, sėdinčiu automobilyje. Sugrįžęs, adresą Vokietijoje, įrašė į jo telefono archyvų skyrelį. Tai buvo vieta netoli (duomenys neskelbtini). Jie išsiskyrė jam pasakius, kad sužinos galimybes išvežti jaunuolius. Po kelių dienų jis paskambino tam vaikinui ir pasakė, kad neturi galimybės išvežti jaunuolius į Vokietiją. Po kelių valandų tas vaikinas SMS žinute prašė tuos jaunuolius įsodinti į maršrutinį autobusą, vykstantį Vokietiją. Vykdydamas iniciatoriaus užduotį, jis pasunkino padėtį, sakydamas, kad tie vaikinai negali vykti traukiniu, autobusu, lėktuvu. Po šio pokalbio, šis vaikinas daugiau neskambino. 2013 m. balandžio mėnesio pradžioje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs A. sakė, kad jis ką tik grįžo iš užsienio ir susitarė su juo susitikti 2014-04-04 Panevėžyje prie prekybos centro „Iki“. Jis atvažiavo automobiliu vienas, o A. su kitu jaunuoliu atvažiavo automobiliu „VW Golfo“, tamsios spalvos. A. įlipo į jo automobilį ir papasakojo, kad jis buvo Skandinavijos šalyse, kur vogė daiktus iš namų. Paklausus, kur yra jo draugas, sakė, kad yra sulaikytas už prekybą žmonėmis. Jis stebėjosi, kodėl jis buvo sulaikytas, jei tie žmonės važiavo savo noru, tai A. sakė, kad tie žmonės buvo laikomi prievarta. Jis sakė, kad vėl išvažiuoja į Švediją, sakė, kad šį kartą jam pasisekė, nes parsivežė ne mažai gerų daiktų, minėjo apie auksinį prabangų laikrodį. A. sakė, kad jų susitarimas dėl jaunuolių išlieka, kad reikia palaukti, nes yra sulaikyti jo draugai. Jis minėjo, kad Vokietijoje būtų gerai išnuomoti butą ar namą, kuriame būtų laikomi asmenys, vykdantys nusikaltimus Vokietijoje. Jie susitarė susitikti jam sugrįžus, sakė, kad paskambins iš kito telefono numerio. Vėliau, apklausų metu, sužinojo, kad A. pavardė S.. Jis suprato, kad nusikalstamoje grupuotėje gali veikti keli asmenys, kur vieni suranda asmenis, galinčius vykdyti vagystes, kiti rūpinasi jų išvežimu, treti užsiima tokių asmenų kontrole Vokietijoje ir vogtų daiktų parvežimu į Lietuvą.
Iš Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus informacijos matyti, kad anoniminio liudytojo Nr.“X“ nurodyto asmens vardu T., nustatyti nepavyko (b.l.170,22 t.).
Anoniminis liudytojas Nr.“Y“ parodė, kad 2013 m. sausio 23 d. iš vadovybės gavo pavedimą su kitu asmeniu, tyrime nurodomu anoniminiu liudytoju Nr.“X“, atvykti į Panevėžio miestą ir susitikti su vaikinu, vardu A.. Iš pareigūnų pateiktos informacijos sužinojo, kad anoniminis liudytojas Nr.“X“ yra bendravęs su asmeniu vardu T. ir šis jį nukreipė susisiekti su vaikinu vardu A.. Jis žinojo, kad anoniminis liudytojas Nr.“X“ dirba toje pačioje srityje kaip ir jis, iš matymo, jį žinojo, tačiau asmeniškai su juo nebuvau bendravęs. Jis su liudytoju Nr.“X“, jo vairuojamu automobiliu atvyko į Panevėžį, kuris važiuojant telefonu susitarė su A. susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančio prie autobusų stoties. Jiems atvykus ir sėdint automobilyje, priėjo apie 20-25 metų amžiaus vaikinas, kuris vilkėjo tamsios spalvos striukę, šviesiomis sportinėmis kelnėmis, buvo apie 1.70 cm ūgio, ant galvos buvo užsidėjęs megztą kepurę. Jis atėjo prie jų automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdynės ir jie kalbėjosi. Pokalbyje su A. daugiausia dalyvavo liudytojas Nr.“X“, kuris pasakė, kad jo telefono numerį davė T.. A. sakė, kad yra reikalingi jaunuoliai darbui užsienyje. Tai turi būti neteisti, jauni, apie 20-25 metų amžiaus jaunuoliai, ne gudragalviai ir ne „griežtekai“, kad “nosies nekrapštytų“, t.y., kad vykdytų nurodymus neprieštaraudami, sakė, kad nebūtų narkomanai. Liudytojui „X“ pasiteiravus koks tai būtų darbas, A. sakė, kad reikės „landžioti“ po butus, automobilius ir iš jo išsireiškimų jis suprato, kad reikės vykdyti vagystes iš butų bei automobilių. Pokalbio metu A. pasakė, kad jis ir kiti asmenys pasirūpins tų jaunuolių kelione, maitinimu, apgyvendinimu. Liudytojui Nr.“X“ A. pasiteiravus, ar jam reikalingi nepilnamečiai, jaunuoliai iš vaikų namų, A. sakė, kad reikalingi tik pilnamečiai asmenys. Jis pamena, kad liudytojas Nr.“X“ dar teiravosi dėl uždarbio, tai A. sakė, kad priklausys nuo tų jaunuolių, kad jie su A. ir jo žmonėmis dalinsime pelną per pusę. Jis suprato, kad tuo metu tokie jaunuoliai dar nereikalingi, kad jie bus reikalingi ateityje ir kad suradus tokius asmenis reikės pranešti A.. Bendraudamas su jais, A. pastoviai vartojo žodžius “koroče“, „žynai“. Apie šį susitikimą jie informavo savo vadovybę. Vėliau, su jais susisiekė Panevėžio apskrities VPK pareigūnai, prašydami dalyvauti nusikalstamos veikos imitavimo modelyje, atliekant veiksmus su asmenimis, su kuriais reikėjo susitikti bei rinkti informaciją apie jų ryšius bei veiklą. Jam žinoma, kad buvo sankcionuotas teikimas dėl nusikalstamos veiklos imitavimo modelio su kurio turiniu bei jo kaip modelio dalyvio ribomis, jis buvo supažindintas. Jis žinojo, kad pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį jam reikės sutikti su A. pasiūlymu jam parduoti ar perleisti asmenis nusikalstamų veikų darymui. Su modelio iniciatoriumi buvo sutarta, kad jis su liudytoju Nr.“X“ patys nesiūlys A. pirkti ar perduoti jaunuolių, o lauks, kol jis pats pasiūlys tai padaryti. 2013 metų sausio pabaigoje ar vasario mėnesio pabaigoje, jam vadovybė pranešė, kad A. skambino telefonu liudytojui Nr.“X“ ir susitarė susitikti Panevėžyje, toje pačioje vietoje, kaip ir pirmą kartą. Jis su liudytoju Nr.“X“ automobiliu atvyko į automobilių aikštelę prie prekybos centro “Iki“ Panevėžio mieste. Atvykus A., liudytojas Nr.“X“ pasiūlė pasikalbėti prie prekybos centro, esančioje kavinėje. Jam sutikus, jie atėję į kavinę užsisakė kavos, arbatos ir kalbėjosi. Su A. kalbėjomės ta pačia tema kaip ir pirmą kartą, jis sakė, kad svarbu, kad tie jaunuoliai pastoviai užsiimtų veikla. Smulkių pokalbio detalių jis neprisimena, tačiau iš pokalbio suprato, kad reikalingi asmenys, kurie darytų daug nusikaltimų, kad pavogtų daug daiktų, nebūtų išsigandę. Jis sakė, kad žino kas panaudoja nusikalstamų veikų darymui vaikus iš Čiobiškio vaikų namų, nes jie yra klusnūs, neturi ko prarasti, nematę kitokio gyvenimo. A. sakė, kad už perleistus jaunuolius, iš jų vykdomos nusikalstamos veiklos gauti pinigai bus dalijami per pusę: A. sakė, kad jaunuoliai nusikalstamų veikų darymui bus siunčiami į Vokietiją, Kelno miestą. Liudytojui Nr. „X“ pasakius, kad jų surasti jaunuoliai nenori vykti su savo dokumentais, A. pasakė, kad gali parūpinti suklastotus asmens dokumentus, sumokant už kiekvieną po 100 eurų. Jis pamena, kad liudytojas Nr. „X“ ant stalo padėjo dvi fotonuotraukas, kaip suprato, kad jos būtų panaudotos suklastotų asmens dokumentų pagaminimui. Tai buvo numatyta nusikalstamos veikos imitavimo modelyje. Jis girdėjo, kaip A. pasakė, kad dėl kito susitikimo jis paskambins liudytojui Nr. „X“. Jiems išsiskyrus, maždaug po pusvalandžio, liudytojui Nr .“X“ paskambino A. ir vėl pasiūlė susitikti. Jiems sugrįžus į automobilių stovėjimo aikštelę, A. pasakė, kad jis pakalbėjo telefonu su žmogumi ir jam sakė, kad asmens dokumentai už 100 eurų bus prastos kokybės ir geriau būtų įsigyti dokumentus už 250 eurų, kurie yra geros kokybės. Liudytojas Nr. „X“ sakė, kad tokia dokumentų kaina yra brangoka ir prašė pasiderėti ir jie susitarė susiskambinti. Jam žinoma, kad liudytojas Nr. „X“ visus pokalbius su A. įrašinėjo atitinkama įranga. Daugiau susitikimuose su A. ar kitais šioje tariamai nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiais asmenimis, jis nedalyvavo. Iš pokalbių su A. jis suprato, kad išvežant asmenis į užsienį daryti nusikaltimus, dalyvauja daugiau asmenų, kur kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą darbą - verbuoja, perveža, kontroliuoja užsienyje.
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad iš liudytojo Nr.“X“, kuriam taikomas anonimiškumas, paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA su SIM kortele, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad telefono skiltyje „adresų knyga“ yra šie adresatai ir jų telefonų SIM kortelių numeriai: „2“ (duomenys neskelbtini), „2“ (duomenys neskelbtini), „3“ (duomenys neskelbtini) „1“ (duomenys neskelbtini). Telefono skiltyje „gautieji pranešimai“ yra 16 tyrimui reikšmingų pranešimų: 1) „Ok“. (siuntėjas „1“ (duomenys neskelbtini),, išsiųsta 2013 m. balandžio 3 d.), 2) „Jop pasuk kaip atlėks“ (siuntėjas „1“ (duomenys neskelbtini),), 3) „Nieko gero“ (siuntėjas „1“ (duomenys neskelbtini),), 4) „Sudas tada. vėl viskas atsidės ilgam laikui“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J., išsiųsta 2013 m. kovo 22 d.), 5) „Taip“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J.), 6) „Jo. As ji surasčiau“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J., išsiųsta 2013 m. kovo 22 d.), 7) „Aš surasiu. O tu isodinsi ir galėsi sumokėt“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J., išsiųsta 2013 m. kovo 22 d.), 8) „Pasuk“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J., išsiųsta 2013 m. kovo 22 d.), 9) “O ten neišeina, kad rytoj iki pietų susitvarkytume. nes kitaip vel uzsites“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini),, kuriuo naudojosi įtariamasis A. J., išsiųsta 2013 m. kovo 18 d.), 10) „SV, AS islekes tau mano draugas pasuks susisnekej su juo“ (siuntėjas Panev3 +(duomenys neskelbtini), išsiųsta 2013 m. kovo 16), 11) „Pats laukiu as tau pasuksiu“ (siuntėjas „3“ išsiųsta 2013 m. kovo 06), 12) „Sveikas, sveikas :) biski prapuoles buvau, cia man naujas nr...anu nebebus....panEV“ ( siuntėjas panev3 išsiųsta 2013 m. vasario 25 d.), 13) „negavau“ (siuntėjas +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., išsiųsta 2013 m. vasario 18 d.), 14) „Pas mane kaip ir snekejom, antroj savaites pusej pasideliosim viska tiksliau. viskas kaip taremes...zek is svedu parvezyma rastum?“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., išsiųsta 2013 m. vasario 18 d.), 15) „Sv, laukiu ant pirmos“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., išsiųsta 2013 m. vasario 14 d.), 16) „sveikas, jo lauksiu....parasyk kaip busi nebetoli“ (siuntėjas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., išsiųsta 2013 m. vasario 05 d.).
Telefono skiltyje „rinkti ryšiai“ yra duomenys: „ 4“ - balandžio 4 d. 12.33., (duomenys neskelbtini), – kovo 22 12.22, telefono skiltyje „Juodraščiai“ šie tyrimui reikšmingi įrašai: (duomenys neskelbtini).prie (duomenys neskelbtini).rajonas horb am neckar. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (3 t. 162-184 b.l.).
Iš 2013-04-10 prokuroro nutarimo, sankcionuoto ikiteisminio tyrimo teisėjo, matyti, kad siekiant nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo gauti iš telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykių duomenys: pokalbių išklotines ir kokiose bazinėse mobiliojo ryšio bazinėse stotyse veikė nutartyje nurodytais laikotarpiais (b.l.136 - 137, 1 t.).
Iš 2013-09-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš telekomunikacijų bendrovių buvo gauta informacija apie šiuos telekomunikacinius įvykius laikotarpyje nuo 2013-03-10 iki 2013-03-25: SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamasis A. J., laikotarpyje nuo 2013-03-10 iki 2013-03-20 Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. S., laikotarpyje nuo 2013-02-06 iki 2013-02-15 Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D. B., laikotarpyje nuo 2013-01-31 iki 2013-02-19 Nr. (duomenys neskelbtini) - A. S., laikotarpyje nuo 2013-01-16 iki 2013-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. S. (b.l.140, 2 t.).
Iš A. S. naudojamo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta:
2013-01-23 11:03, 12:25, 12:36 val. pirmą kartą A. S. kontaktavo su asmeniu, imitavusiu nusikalstamą veiką (SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo laikotarpiu, asmenys imitavę nusikalstamą veiką susitiko su A. S., kuomet buvo išsiaiškinta, ko siekia A. S.;
2013-02-01 13:26 val. A. S. iš kito numerio ((duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu buvo nežinomas asmeniui, imitavusiam nusikalstamą veiką, paskambina jam. Šio pokalbio metu A. S. paprašė žmonių (aprašyta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole);
2013-02-05 12:04, 12:05, 12:06 val. asmuo, imitavęs nusikalstamą veiką, SMS pranešimais susirašinėja su A. S., tariamasi dėl susitikimo;
2013-02-06 12:41 val. asmuo, imitavęs nusikalstamą veiką, paskambina A. S. ((duomenys neskelbtini)). Po šio skambučio A. S. (iš numerio (duomenys neskelbtini)) iš karto, t. y. 12:42 val. paskambina T. J. ((duomenys neskelbtini)). A. S. informavo T. J., kad atvažiuoja asmuo imitavęs nusikalstamą veiką. T. J. A. S. pasakė, kad A. S. pats susiderintų reikalus ir paklausė, ar šis vienas susitvarkys. A. S. patikino, kad jis susitvarkys (informacija iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo);
2013-02-06 12:55 val. asmuo, imitavęs nusikalstamą veiką paskambina A. S. ((duomenys neskelbtini)) ir šiuo laikotarpiu įvyko susitikimas su A. S., kuris pareiškė pageidavimą įgyti du jaunuolius, kuriuos būtų galima panaudoti nusikaltimams daryti (informacija iš kriminalinės žvalgybos protokolų);
2013-02-06 13:20 val. A. S. du kartus kontaktuoja su numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. B.. Šios dienos susitikime A. S. pasakė, kad galima padaryti suklastotus asmens dokumentus, kuriais parduodami – perkami asmenys išnaudojimui nusikaltimams galėtų vykti į Vokietiją. Susitikimo metu buvo sutarta kaina bei paduotos nuotraukos, kurios bus panaudotos suklastotiems dokumentams įgyti. Po susitikimo su asmenimis imituojančiais nusikalstamą veiką iš karto paskambino D. B., su kuriuo ir susitarė susitikti.
2013-02-06, po susitikimo su D. B., 13:41 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambina asmeniui imitavusiam nusikalstamą veiką, A. S. paprašė, kad jie sugrįžtų pas jį;
2013-02-06 13:43 val., asmuo imitavęs nusikalstamą veiką paskambina A. S. ((duomenys neskelbtini)). Asmenys imitavę nusikalstamą veiką grįžo atgal susitikti, kur A. S. pasakė jau kitą suklastotų dokumentų kainą, kuri buvo didesnė). 2013-02-09 14:24, 14:31 val. asmuo imitavęs nusikalstamą veiką, kontaktuoja su A. S. ((duomenys neskelbtini));
2013-02-10 18:12 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambina asmeniui imitavusiam nusikalstamą veiką, vyko derybos dėl klastojamų dokumentų kainos (informacija iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo);
2013-02-12 15:46 val. A. S. ((duomenys neskelbtini)) paskambina asmeniui imitavusiam nusikalstamą veiką, o 16:26 val. asmuo, imitavęs nusikalstamą veiką, kontaktuoja su A. S. ((duomenys neskelbtini)), 2013-02-13 11:15 val. asmuo imitavęs nusikalstamą veiką kontaktuoja su A. S. ((duomenys neskelbtini)), 2013-02-14 10:39, 10:40 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini) kontaktuoja su asmeniu, imituojančiu nusikalstamą veiką. Tą pačią dieną 11:17 val. A. S. ((duomenys neskelbtini)) kontaktuoja su D. B. ((duomenys neskelbtini)), 12:33 val. A. S. kontaktavo su asmeniu, imituojančiu nusikalstamą veiką ir 12:34 (po minutės) – su D. B. ((duomenys neskelbtini)). 12:52 val. A. S. kontaktavo su asmeniu imituojančiu nusikalstamą veiką, o 13:15, 13:22, 13:36 val. – D. B..
A. S. naudojamos Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. B. SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-02-14 13:15, 13:22 val. jungėsi prie to paties bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kuomet A. S., paėmęs iš asmens imitavusio nusikalstamą veiką 500 eurų už suklastotas asmens tapatybės korteles, su D. B. tarėsi susitikti prie „Iki“ prekybos centro, esančio Ukmergės g.;
2013-02-18 15:17 val. A. S. parašo SMS pranešimą asmeniui, imitavusiam nusikalstamą veiką ir 15:26, 15:32, 15:34, 15:35, 15:36, 15:48, 15:49 valandomis jie susirašinėja SMS pranešimais. A. S. asmens, imitavusio nusikalstamą veiką, prašė surasti transporto priemonę, kuria būtų galima pargabenti iš (duomenys neskelbtini) daiktus. (informacija iš kriminalinės žvalgybos protokolo). Šiuo laikotarpiu A. S. planavo vykti į Skandinaviją vykdyti nusikaltimų ir išvyko nurodęs, kad esant reikalui įgyti žmones išnaudojimui nusikaltimams – bus susisiekta su asmeniu imituojančiu nusikalstamą veiką.
Iš A. J. naudojamo SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :
2013-03-16 12:56 val. A. J. siunčia SMS pranešimą numeriui (duomenys neskelbtini), t. y. A. S.. Apžiūrint asmens imitavusio nusikalstamą veiką mobiliojo ryšio telefoną užfiksuota 2013-03-16 18.15 val. gautas SMS pranešimas iš numerio (duomenys neskelbtini), kad su asmeniu imitavusiu nusikalstamą veiką susisieks A. S. draugas, kaip vėliau paaiškėjo A. J.;
2013-03-16 17:51 val. A. S. išsiuntė SMS A. J., 17:59 val. A. S. paskambina A. J., 18:11 val. A. S. siunčia SMS pranešimą A. J., 2013-03-16 18:51 val. A. J. ( gavęs iš A. S. numerį) skambina į mobilaus ryšį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi asmuo imitavęs nusikalstamą veiką( Iki tol tarp asmens imitavusio nusikalstamą veiką ir A. J. jokių kontaktų nebuvo). Pastaba; A. J. paskambino nusikalstamą veiką imitavusiam asmeniui, kai A. S. perspėjo nusikalstamą veiką imitavusį asmenį dėl A. J. skambučio;
2013-03-18 11:44 val. A. J. parašo SMS pranešimą A. S., šis 12.06 val. atsako A. J. ir A. J. 12:38 val. skambina asmeniui, imitavusiam nusikalstamą veiką, 2013-03-18 12:39 val., asmuo imitavęs nusikalstamą veiką, skambina A. J.. 2013-03-18 12:54 val. A. J. nusiunčia asmeniui, imitavusiam nusikalstamą veiką, SMS pranešimą, 2013-03-18 12:58 val. A. J. ir asmuo imitavęs nusikalstamą veiką susirašinėja SMS trumpaisiais pranešimais, 2013-03-18 nuo 16:31 val. iki 17:58 val. užfiksuoti skambučiai ir SMS trumpi pranešimai A. J. su A. G. ((duomenys neskelbtini)). A. J. asmeniui, imitavusiam nusikalstamą veiką perdavė A. G. kontaktus, t. y. Vokietijos miestą, kuriame A. G. gyvena, judriojo ryšio telefono SIM kortelės numerį ((duomenys neskelbtini)) bei nurodė, kad A. G. pasitiks perkamus asmenis išnaudoti nusikaltimams ir juos apmokins daryti nusikalstamas veikas.
2013-03-18 nuo 20:56 val. iki 21:03 val. A. J. kontaktuoja su T. J. ((duomenys neskelbtini)), 2013-03-18 20:13 val. ir 21:14 val. A. J. vėl kontaktuoja su A. G., 2013-03-19 04:07 val. A. G. parašo trumpąjį SMS pranešimą A. J., 2013-03-19 nuo 07:43 val. iki 08:13 val. A. J. kontaktuoja su A. G., 2013-03-19 11:02 val. A. J. susirašinėja SMS pranešimais su asmeniu, imituojančiu nusikalstamą veiką, 2013-03-19 11:16 val. A. J. parašo SMS pranešimą D. S., 2013-03-19 11:22 val. A. J. skambina T. J. ((duomenys neskelbtini)). Pastaba: A. J. pokalbių kontrolės išklotinėje užfiksuota, kad A. J. prašo, kad T. J. pas jį atvažiuotų. Atliekant slaptą sekimą užfiksuota kaip T. J. veža A. J. pas asmenį imitavusį nusikalstamą veiką.
Tuo pat metu, t. y. 2013-03-19 nuo 11:42 val. iki 12:05 val. keletą kartų A. J. kontaktavo su D. S.; PASTABA. Aprašomu laiku D. S. kaip įtariama galėjo siūlyti pirkti ar kitaip įgyti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamos veikoms daryti.
2013-03-19 12:07, 12:32, 12:33 val. A. J. kontaktavo su asmeniu imitavusiu nusikalstamą veiką. PASTABA. Šiais kontaktais buvo tartasi dėl susitikimo, kuris ir įvyko aprašomu laiku.
2013-03-19 13:55 val. A. J. paskambina A. G.. Iš kontroliuojamų A. J. pokalbių matyti, kad J. skambina A. G. ((duomenys neskelbtini)), kuris pasisako, kad jis jau yra netoli sienos, A. J. jam sako, kad šis paskambintų, kai šis bus vietoje. Susitikimo metu su liudytoju „X“ A. J. davė A. G. telefono Nr(duomenys neskelbtini), kuris lauks (duomenys neskelbtini), imituojamų parduoti asmenų, kuriuos A. G. apmokins daryti nusikalstamas veikas.
2013-03-20 10:48 A. J. telefonu kalba su D. S.. Iš A. J. kontroliuojamų pokalbių matyti, kad jis kalbasi su D. S. ((duomenys neskelbtini)), kuriam pasako, kad nereikia žmonių, kad jiems reikia pasiskambinti po švenčių. A. J. D. S. pasakė, kad nereikia žmonių, kuriuos būtų galima įgyti ir juos panaudoti nusikalstamų veikų darymui. Tai A. J. pasakė, nes yra vedamas sandoris su asmeniu, kuris imituoja parduoti du asmenis, kurie būtų išnaudojami nusikalstamų veikų darymui.
2013-03-22 12:22, 12:23, 18:50, 18:53, 18:55, 18:57, 18:58, 19:03, 19:05 val. A. J. kontaktuoja su asmeniu imituojančiu nusikalstamą veiką. PASTABA. Iš A. J. pokalbių kontrolės matyti, kad A. J. siekė, kad asmuo imituojantis nusikalstamą veiką greičiau įsodintų ir išgabentų A. S., A. J. ir asmens dėl kurio byla išskirta siekiamus įgyti išnaudojimui asmenis, tačiau asmuo imituojantis nusikalstamą veiką atsisakė tai padaryti sąmoningai imituodamas aplinkybes, kurios tapo neįmanomomis A. S., A. J., T. J. įgyti asmenis, t. y. A. S., A. J., T. J. buvo sudarytos kliūtys.
2013-01-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankcionuota slapta A. S., T. J. telefoninių ryšių kontrolė (2 t. 153 b.l.). 2013-02-05 Panevėžio apygardos ONKTS vyr. prokuroras (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sankcionavo Panevėžio a. VPK ONTB viršininko teikimą taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus A. S. ir jo bendrininkams, leidžiant pareigūnams Nr. „X“ ir Nr. „Y“ imituoti nusikaltimus, numatytus BK 147 str., 157 str., 300 str. (2 t. 146-148 b.l.)
Iš 2013-01-23 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2013 m. sausio 23 d. 11.03 val. Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialaus policijos rezervo pareigūnas, kuris, pradėjus ikiteisminį tyrimą, yra įslaptintas, suteikiant jam numerį „X“ (toliau liudytojas Nr. „X“), siekdamas patikrinti gautą informaciją apie galimai rengiamas arba daromas nusikalstamas veikas, paskambino į mobiliojo ryšio telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S.. Pareigūnas Nr. „X“ šio pokalbio metu prisistatė esantis nuo asmens vardu T. ir pasiūlė A. S. susitikti už dviejų valandų. A. S. sutiko ir pareigūnui Nr. „X“ pasakė, kad šis jam paskambintų, kai bus netoli Panevėžio.
2013 m. sausio 23 d. 12.25 val. pareigūnas Nr „X“ paskambino A. S., pasakė, kad jis jau netoli Panevėžio. A. S. jam nurodė atvažiuoti į Panevėžį, į prie prekybos centro “IKI“, esančio Ukmergės g. 18, esančią aikštelę.
2013 m. sausio 23 d. 12.36 val. pareigūnas Nr „X“ paskambino A. S., pasisakė, kad jis jau yra atvažiavęs su pilkos spalvos „Mercedes“ automobiliu ir susitarė susitikti. 2013 m. sausio 23 d. 12.43 val., A. S. atvyko ir įsėdo į liudytojų Nr. „X“ ir „Y“ automobilį. Pasisveikinus, liudytojas Nr. „X“ A. S. pasisakė esantis nuo T. ir paklausė, ko A. S. norėtų iš jų. A. S. jiems pasakė, kad jam reikia žmonių, kurie galėtų daryti nusikaltimus, ir konkrečiai vogtų iš automobilių. Taip pat A. S. pareiškė, kad jam reikalingi asmenys maždaug 20-25 metų amžiaus neteisti, ne „gudragalviai“, „ne griežtekai“, ne 30 ar 40 metų ir kad „nosies nekrapštytų“, t. y., kad asmenys būtų jauni, lėti, neprieštarautų nurodymams, kad vykdytų paliepimus, t. y., tokie asmenys, kuriuos būtų galima kontroliuoti. A. S. pokalbio metu pareiškė, kad dabar jam žmonių nereikia ir kad tokių asmenų, kurie galėtų vykdyti nusikaltimus, tik dar reikės. A. S. pasako, kad tuo atveju, jei reiktų žmonių, tai iš jo pusės būtų kelionės išlaidos („chata“, „tiketai“, „kelionė“), o su parūpinusiu žmonių asmeniu jie atsiskaitytų vėliau („paskui atsidaužytume“). A. S. pareiškė, kad esant poreikiui jis susisieks (2 t. 155-159 b.l.)
Iš 2013-02-06 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2013 m. vasario 5 d. 12.04 val. liudytojas Nr. „X“ parašo SMS pranešimą į numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S. ir susirašinėdami keliais SMS pranešimais, susitaria susitikti kitą dieną, t. y. 2013-02-06 13 val. Panevėžyje. 2013 m. vasario 6 d. 12.41 val. liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ir pasako, kad jis yra netoli Panevėžio, A. S. pasiūlo susitikti toje pačioje vietoje - prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g. automobilių stovėjimo aikštelėje. 2013 m. vasario 6 d. 12. 55 val. liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ir sako, kad jis atvažiavo su automobiliu „VOLVO“. 2013 m. vasario 6 d. apie 13. 00 val. A. S. įsėda į pareigūnų automobilį ir sako, kad jo draugas važiuoja į Vokietiją išnuomoti buto ir yra reikalingi asmenys, kurie darys nusikalstamas veikas. Liudytojas Nr. „X“ pokalbio metu užsiminė, kad asmenys, kurie vykdys nusikaltimus nenori važiuoti į užsienį su savo asmens dokumentais. A. S. pareiškė, kad jam neįdomu su kokiais dokumentais tie asmenys vyks. Jam svarbu, kad tie asmenys būtų „užsivedę“, kad galėtų daryti daug nusikaltimų, kad neužsimanytų namo „kad va gaudytųsi, kad patys norėt dirbt, sakau, va“. A. S. pareiškė, kad tie galimai perkami asmenys, bus apmokinti daryti nusikaltimus „reik va pirma padaryti, paskui žiūrėti, pamatysim va porą įmesim, karočia, ir matysim, nu ...išvarom į kelione, ir bilietus, ir apgyvendinsim, viską apmokinsim, žinai. Svarbiausia, kad būt jie, karočia, va žinai, va neužeitų , patys .. svarbu, kad jie būt aktyvūs, patys norėt būtų užsivedę ir , kad na..., po dviejų savaičių kad nepradėtų namo, namo, mama, tete, žinai kaip būna“. A. S. užsiminė, kad jam gali reikėti dar dviejų asmenų, kurie galėtų daryti nusikaltimus „jeigu čia normaliai, sakau čia išsikonkuliuosim, reikės dar dviejų ... ir dar dviejų, nes mes ta tema, karočia, ne pirmas kartas, žinai, ka teip, buvo toks laikas, kad biški buva, žinai, nusėdę viskas. A čia, sakau, jeigu užsikurs, bus pize“. Liudytojas Nr. „X“ užsiminė, kad tie asmenys norėtų važiuoti ne su savo dokumentais, A. S. pasakė, kad „jeigu ką, blogiausiu atveju, karočia, mes surasim korteles ... va paimsim, tų kortelių dvidešimt, ......., ir panašius išsirinks i viskas“. Liudytojai Nr.“X“ iur „Y“ A. S. pasiūlė nueiti į kavinę ir aptarti reikalų. Apie 13.05 val. liudytojai „X“ ir „Y“ kartu su A. S. nueina iš pagrindinės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prekybos centro IKI, esančios Ukmergės g. 18 į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Ukmergės g. 18, Panevėžyje, kur užsisako gėrimų bei tęsia pokalbį. Jie sutaria, kad asmenų maitinimas bus iš A. S. pusės, o uždirbtą pelną dalinsis per pusę, t. y. A. S. ir pareigūnas kartu su imituojamais parduoti asmenimis. Jie vėl tarėsi dėl suklastotų dokumentų su kuriais asmenys važiuos daryti nusikaltimus. A. S. užsimena, kad suklastoti dokumentai kainuoja 100 eurų, kalba apie vaikus iš vaikų namų ir A. S. pareiškė, kad tokie yra gerai „Pas mane kiek buvę, jie tokie atsidavę bizniui, jiems dzin, žin, iš (duomenys neskelbtini) pabėgę, ....(keiksmažodis), nėr ką prarast, jie tokie nuoširdūs, ....(keiksmažodis), dara“. Pokalbio metu A. S. pareiškė, kad jam reikalingi iniciatyvūs žmonės „ir žinė, ir žin, va vienur, kitur ....... jau jaučias, žinė. Pasijauč, vieną savaitę iš vienur grįžt, kitą savaitę iš kitur grįžt. Bet sako, va ....(keiksmažodis), yra .... ten tą vieną, du daiktus .... permižė grįžta ....., ....(keiksmažodis), atidirb sava. Septyns, aštuonis daikts, karoč ...“. A. S. klausia, ar jie negali padėti realizuoti daiktų bei pareiškia, kad vogtus daiktus jie veža į Vilnių, kur yra geresnės kainos. Taip pat jie sutarė, kad už padirbtus dokumentus bus mokama 100 eurų. Pokalbio pabaigoje susitaria, kad jie paskambins vienas kitam, jie išsiskiria, liudytojai grįžta į automobilį. 2013 m. vasario 6 d. apie 13. 40 val. A. S. iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambina liudytojui Nr. „X“ ir paprašo, kad šis grįžtų atgal. 2013 m. vasario 6 d. apie 13. 43 val. liudytojas Nr. „X“ skambina A. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasako, kad jie grįžta. 2013 m. vasario 6 d. apie 14.05 val. liudytojai Nr „X“ ir „Y“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais PC „IKI“, Ukmergės gatvėje, susitiko su A. S., kuris pareiškė, kad jis ką tik kalbėjo su asmeniu, darančiu suklastotus dokumentus, kuris pasakė, kad padirbti dokumentai – asmens tapatybės kortelės už 100 eurų yra prastos kokybės, o kortelės už 250 eurų - geros kokybės „Sako viens prie vieno, žinai. O to sako, šimtas eurų, sako, bet sako, užsieny išpirktų. A mum to nereik, mum mažiaus reikia, kad ten , ....(keiksmažodis) nuvažiuotų ir, karočė, griūtų, žinai“. A. S. moko kaip reiktų elgtis, jeigu pakliūtų į policiją. Jie sutaria, kad pasiskambins ir sutars dėl padirbtų dokumentų, apie 14.15 val. jie išsiskyrė (2 t. 160-168 b.l.).
Iš 2013-02-14 iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2013 m. vasario 9 d. 16.23 val. liudytojas Nr. „X“ paskambino A. S. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasako, kad „studentai“ nenori vykti su savo dokumentais, klausia, ar būtų galima gauti juos pigiau. A. S. pažada dar pasiklausti dėl kainos ir sutaria, kad pareigūnas atsiųs duomenis, kuriuos reiktų suklastoti. 2013 m. vasario 9 d. 16.31 val. liudytojas Nr. „X“ A. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiunčia SMS pranešimą su duomenimis, kuriuos reiktų suklastoti, 2013 m. vasario 10 d. 18.11 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini)paskambino liudytojui Nr „X“ ir pasakė, kad kainos dėl suklastotų dokumentų „nenuleidžia“. Liudytojas Nr. „X“ sutinka su pasiūlyta kaina - 250 eurų už vieną suklastotą asmens tapatybės kortelę. A. S. liudytojui Nr. „X“ pasako, kad reikės atvykti ketvirtadienį. 2013 m. vasario 13 d. 10.59 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini)paskambino liudytojui Nr „X“, 11.15 val. pareigūnas A. S. ir jie susitaria, kad rytoj, 13 val. liudytojas atvažiuotų. 2013 m. vasario 14 d. 10.39 val. A. S. iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambino liudytojui Nr „X“ ir pasako, kad jo laukia pirmai (13) valandai. Liudytojas Nr.“X“ sutinka. 2013 m. vasario 14 d. 12.33 val. liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ( Nr. (duomenys neskelbtini)), sako, kad jis už 15 minučių bus toje pačioje vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „IKI“, esančio Ukmergės g. 18. 2013 m. vasario 14 d. 12.51 val. liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sako, kad jis jau vietoje. 2013 m. vasario 14 d. apie 13.00 val. liudytojas Nr. „X“ ir A. S. susitinka sutartoje vietoje. Jie kalba apie asmenų, kurie darys nusikalstamas veikas užsienyje, išvykimo laiką „karočė, viskas reikia sekmadienį, kad šią savaitgalį arba kitos savaitės pradžioj jie startuotų”. A. S. pokalbio metu nurodė, kad tam ruošiamasi ir yra išnuomojamas plotas apgyvendinimui „penktadienį turi paimti chatą. Šį penktadienį“. A. S. nurodo, kad nuomojamos patalpos bus Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste „ Taip išėjo, kad karoč, (duomenys neskelbtini) chatą paims, karočia“. Pokalbio metu A. S. nurodė, kad nusikaltimo įrankiai yra suruošti, kad pinigų asmenims, kurie vykdys nusikaltimus ten gyvenimui duos A. S. ir jo draugai, patikino, kad tų vaikinų, kurie darys nusikalstamas veikas, jie neskriaus, bet svarbiausia, kad jie būtų ne „ožiai“, t. y. ne skundikai. A. S. norėtų, kad vaikinai ten „padirbtų“ ilgesnį laiko tarpą, t. y. ne mažiau kaip du mėnesius.
Pokalbio metu liudytojas Nr. „X“ ir A. S. laukė asmens (kaip nustatyta D. B.), kuris turi atvežti suklastotas asmens tapatybės korteles. Belaukdami suklastotų dokumentų jie kalbėjo apie cigarečių kontrabandą, telefoninius sukčius, iš esmės liudytojas Nr. „X“ palaikė pokalbį, pritardamas A. S., kad būtų tęsiamas pokalbis. A. S. sakė, kad pas jį viskas yra, kad vykdyti sukčiavimą telefonu (sukčiavimo būdas, vadinamas „Alio mama“), „vokiečiuos skambins rusam ir ten brūžins, kad kažkas atsitika, mana žmonės ir gi bus paruošti, atvažiuoj pinigs paim, išvažiuoj“, tik trūksta žmogaus, kuris skambintų („brūžintų“, „čiešintų“). A. S. aiškino, kad būna sukčiavimo atvejų, kai „po trim septynis eura pasiima per kelis, iš viena dešimt, iš kita dešimt, iš kita septyniolika ... va či pasimatys kai va pradėsim daugiau bendraut, kaip tie piniginė, žinė, ..., tikiuos nu kažką rimčiau dar atsuksim“. A. S. nurodo, kad jis planuoja išsiųsti keturis žmones, kurie darys nusikalstamas veikas „Sakau dabar tuos du išsiunčiam, aš tokius žmogeliukus ir dar daug viskas, keturi, skaityk ... vieną savaitę iš vienur grįžt, kitą savaitę iš kitur grįžt ... savaitę koki dvacoks grįžt, per pus po čiriką pasimėtam ... taip turi būt .....“. A. S. klausė, ar atrastų žmonių, kurie vogtų iš namų („per chatas eitų“). Jis sako, kad pats yra sėdėjęs kalėjime už vagystes 8 mėnesius, o iš viso už grotų yra praleidęs 4 metus, sako, kad jau yra pasirinkęs tokį gyvenimo būdą ir tokį gyvenimą ir turi gyventi, „neisi ....(keiksmažodis) grūščiku dirbt“. A. S. pasidalino savo patirtimi apie vogtų daiktų gabenimą į Lietuvą. Pokalbio metu A. S. dar užsiminė, kad suklastotos asmens tapatybės kortelė yra su „Čipu“, t. y. su elektroniniais duomenimis. Jiems bendraujant A. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie prekybos centro „IKI“ įėjimo, o liudytojas Nr. „X“ į diktofoną pasakė tokius žodžius „Atidaviau penkis šimtus eurų tyrimo objektui, kuris nuėjo prie pagrindinių durų ... nenustatyto“. Susitikimo metu A. S. paskambino D. B. ir jie sutarė, kad susitiks prie buvusio kino teatro „Versmė“. Liudytojas Nr. „X“ ir A. S. nuvažiavo į Nepriklausomybės aikštę, Panevėžio mieste, liudytojas Nr.“X“, pamatęs automobilį prie kurio sustojo A. S., į diktofoną pasakė automobilio numerį „B. B. T. du šeši nulis Wolksvagen“. baltas“, t. y. valst Nr. (duomenys neskelbtini). D. B. padavė A. S. suklastotas asmens tapatybės korteles, o šis padavė liudytojui „X“, kuris už suklastotas asmens tapatybės korteles perdavė 500 (penkis šimtus) eurų. 2013 m. vasario 14 d. apie 13.45 val. liudytojas Nr. „X“ ir A. S. Nepriklausomybės aikštėje išsiskyrė, o 13.48 val. pareigūnas Nr. „X“ išjungė diktofoną. Tą pačią dieną sutartoje vietoje liudytojas Nr. „X“ perdavė iš A. S. nupirktas suklastotas T. S. ir A. K. asmens tapatybės korteles (2 t. 169-184 b.l. įrašas CD „(duomenys neskelbtini) PNVZ“).
Iš 2013-03-20 Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. K. vardu, aversinė pusė yra atspausdinta pagal tokių kortelių spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra tikra. Tirti pateiktos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos A. K. vardu, reversinė pusė yra atspausdinta ne pagal tokių kortelių spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra netikra. Kortelės reversinė pusė ir joje esantys įrašai yra atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Tirti pateiktos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos T. S. vardu, aversinė pusė yra atspausdinta pagal tokių kortelių spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra tikra. Tirti pateiktos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos T. S. vardu, reversinė pusė yra atspausdinta ne pagal tokių kortelių spausdinimo reikalavimus, t.y. ji yra netikra. Kortelės reversinė pusė ir joje esantys įrašai yra atspausdinti spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Tyrimui pateiktų asmens tapatybės kortelių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) aversinėse pusėse esantys duomenų užpildymai ir fotonuotraukos nėra pirminiai. Pakeitimai atlikti pašalinius pirminius įrašus ir fotonuotraukas ir jų vietoje atlikus esamus įrašus ir fotonuotraukas. Įrašai ir fotonuotraukos atlikti spalvotu rašaliniu spausdintuvu (2 t. 187-195 b.l.).
2013-03-21 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota informacija, kontroliuojant A. S. naudojamus telefono Sim kortelių numerius (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Telefono sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenys:
2013-01-23 11.03.00 val. A. S. paskambina liudytojas Nr.“X“ (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prisistato, kad jis yra nuo T. ir susitaria susitikti Panevėžyje ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-01-23 12.25.33 liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ir pasako, kad jis jau netoli Panevėžio bei susitaria susitikti prie „IKI“ parduotuvės, esančios miesto centre ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini);
2013-01-23 12.36.10 liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ir pasitikslina, ar „IKI“ parduotuvėje yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ( įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
liudytojas Nr. „X“ susirašinėja su A. S. trumpaisiais SMS pranešimais, kad policijos pareigūnas atvyks į Panevėžį (įrašai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);
2013-02-06 10.13.57 A. S. kalbasi su T. J. ((duomenys neskelbtini)) apie tai, kad atvažiuoja „Tie“, t. y. atvažiuoja liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 12.41.33 liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, paskambina A. S. ir susitaria susitikti toje pačioje vietoje ( įrašas Nr.1 (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 12.42.10 A. S. paskambina T. J. ((duomenys neskelbtini)) ir vėl pasako, kad atvažiuoja „Tas“, t. y. atvažiuoja liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 12.55.15 A. S. paskambina liudytojas Nr.“X“ ir pasitikslina, ar A. S. buvo „BMW“ markės automobilyje, sako, kad jis atvažiavo „VOLVO“ markės automobiliu (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 13.20.14 A. S. parašo SMS pranešimą D. B. ((duomenys neskelbtini)), kad šis jam paskambintų. Pastaba: A. S. kontaktavo su D. B. iš karto po to, kai išsiskyrė su anoniminiais liudytojais dėl klastojamų asmens dokumentų (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 13.20.45 D. B. ((duomenys neskelbtini)) paskambina A. S. bei susitaria susitikti (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini));
2013-02-06 13.43.40 liudytojas Nr. „X“ paskambina A. S. ir pasako, kad jis grįžta ir važiuoja pas jį ( įrašas Nr. 1057); Pastaba: po A. S. pokalbio su D. B. iš numerio, kuris dar nebuvo kontroliuojamas, jis paskambino nusikalstamą veiką imitavusiam liudytojui Nr. „X“ ir pasakė, kad jiems reiktų dar susitikti, o jiems susitikus, A. S. pasakė tikslią suklastotų asmens dokumentų kainą;
2013-02-09 14.23.45 A. S. kalba su liudytoju Nr. „X“ ir liudytojas pasako, kad „tie du“ (t. y. imituojami asmenys pardavimui daryti nusikalstamas veikas) nesutinka važiuoti į užsienį savais dokumentais, o suklastotų dokumentų kaina yra per didelė. A. S. susitaria dar pakalbėti su kažkuo, kad sumažintų kainą (įrašas Nr. 1245);
2013-02-09 14.31.06 nusikalstamą veiką imitavęs liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. „X“ nusiunčia išgalvotus asmenų duomenis dėl imituojamų asmenų parduoti nusikaltimų darymui ( įrašas Nr. 1246, 1247);
A. S. kalba su D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir tariasi susitikti (įrašai Nr. 1278, 1314, 1315, 1458);
2013-02-12 16.25.50 A. S. paskambina liudytojui Nr. „X“ ir pasako, kad nesumažina kainos dėl suklastotų dokumentų pagaminimo. Liudytojas Nr. „X“ sutinka su jau sutarta kaina (įrašai Nr. 1278, 1314, 1315, 1458);
2013-02-12 17.35.58 A. S. paskambina D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir susitaria susitikti ( įrašai Nr. 1498);
2013-02-12 20.00.58 A. S. paskambina D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir susitaria susitikti (įrašas Nr. 1498);
2013-02-14 10.39.21 A. S. išsiunčia SMS pranešimą liudytojui Nr. „X“, kad jo laukia 13 val. (įrašas Nr. 1566 );
2013-02-14 10.40.08 liudytojas Nr. „X“ parašo A. S. pranešimą „OK“ (įrašas Nr. 1567);
2013-02-14 10.40.56 A. S. išsiunčia SMS pranešimą D. B., kad susitaria 13 val. (įrašas Nr. 1568 ); Pastaba: 2013-02-14 už 500 eurų iš A. S. buvo nupirktos dvi suklastotos asmens tapatybės kortelės, kurias atvežė D. B.;
A. S. susirašinėja SMS pranešimais su liudytoju Nr. „X“ apie laiką, kurio metu bus reikalingi asmenys, kurie yra imituojami pardavimui nusikalstamų veikų darymui (įrašai Nr. 1833, 1834, 1835, 1836, 1837).
Telefono sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenys:
(iš šio numerio A. S. 2013-02-06 po susitikimo su D. B. paskambino liudytojui Nr. „X“ ir pasiūlė grįžti pakalbėti dėl tikslios suklastojamų dokumentų kainos;
2013-02-10 18.11.42 A. S. kalba su liudytoju Nr.“X“ kalba apie suklastojamus asmens dokumentus, A. S. sako, kad viskas jau yra sutarta (įrašas Nr. 70);
2013-02-12 15.45.39 A. S. kalba su liudytoju Nr.“X“ ir pasako, kad be pinigų suklastotų dokumentų nedaro (įrašas Nr. 70;
A. S. skambina liudytojui Nr. „X“, o šis jam, tačiau pokalbis nevyksta ( įrašai Nr. 16, 130);
2013-02-13 11.15.39 A. S. paskambina liudytojas Nr. „X“ ir jam A. S. sako, kad viskas yra gerai, kad viskas yra sutarta ir kad liudytojui Nr. „X“ reikia atvažiuoti pas A. S. pirmą valandą (įrašas Nr. 131);
2013-02-14 11.17.47 A. S. kalbasi su D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir D. B. pasiteirauja, ar sutarta pirmai valandai bei pasako, kad už tuos du, t. y. už dvi padirbtas asmens tapatybės korteles jis paduos daugiau pinigų, po to juos pasiims (įrašas Nr.177);
2013-02-14 12.33.18 A. S. kalba su liudytoju Nr.“X“ ir susitaria susitikti toje pačioje vietoje, kur ir praeitais kartais (įrašas Nr. 179);
2013-02-14 12.34.42 A. S. skambina D. B. ((duomenys neskelbtini)), kuris A. S. pasako, kad šis nesijaudintų (įrašas Nr. 181.);
2013-02-14 12.51.55 A. S. kalbasi su liudytoju Nr.“X“ ir pasako, kad jis jau išvažinėja į jų susitikimą ( įrašas Nr. 182);
2013-02-14 13.15.41 A. S. kalbasi su D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir susitaria susitikti prie centinės „IKI“ parduotuvės (įrašas Nr. 184 );
2013-02-14 13.22,32 A. S. vėl kalba su D. B. ((duomenys neskelbtini)),sako, kad ateina (įrašas. Nr. 185);.
2013-02-14 13.36.04 A. S. vėl kalba su D. B. ((duomenys neskelbtini)) ir susitaria susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje Nepriklausomybės a. Panevėžyje (įrašas Nr. 186); Pastaba: šioje vietoje A. S. padavė liudytojui Nr.“X“ dvi suklastotas asmens tapatybės korteles (3 t. 4 - 19 b.l., įrašai CD „8-13 (K3024) 1.1K BB 50-1-00053-13 (duomenys neskelbtini) A. S.“ ir „8-13 (K3“X“) 1.1K BB 50-1-00053-13 (duomenys neskelbtini) A. S.“) .
Iš 2013-02-18 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad nuo 2013-02-18 iki 2013-04-18 liudytojams Nr. „X“ ir Nr. „Y“ leista taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus neatskleidžiant savo asmenybės, susitinkant su A. S., imituojant nusikalstamas veikas, numatytas LT BK 147 str., 157 str., 300 str., atliekant veiksmus, daryti vaizdo ir garso įrašus, leisti sekti A. S., T. J., D. B., daryti vaizdo, garso įrašus ar filmuoti (3 t. 24 b.l.).
2013-03-29 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad 2013-03-19 11.02 val. liudytojas Nr. „X“, kuris atlieka nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės, iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) parašė į A. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinį numerį SMS pranešimą, kad jis bus pas už valandos ar pusantros. A. J. jam atsako, kad jis lauks. 12.07 val. liudytojas „X“ paskambina A. J. ir pasako, kad jis lauks jo prie prekybos centro „IKI“ automobilių aikštelėje rudos spalvos „VOLVO“ automobilyje. Šis susitikimas turėjo įvykti A. J. iniciatyva, siekiant, kad liudytojas „X“ perleistų asmenis, kurie yra imituojami pardavimui A. S., T. J., D. B. bei kitiems jų bendrininkams, kurie išnaudos imituojamus parduodamus asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijoje. 12.50 val. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie PC „IKI“, Ukmergės g. 18 atvažiavo baltos spalvos automobilis “Mersedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. J.. Šalia jo sėdėjo A. J., kuris išlipęs iš automobilio, įsėdo į minėtoje aikštelėje stovėjusį šviesiai rudos spalvos automobilį „Volvo S60“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo liudytojas Nr. „X“, T. J. liko automobilyje „Mersedes Benz“.
Tarp liudytojo Nr. „X“ ir A. J. užfiksuotas pokalbis, kurio metu A. J. praneša, kad A. (A. S.) grįš šios savaitės gale iš švedų, kad buvo nesklandumų („vienas žmogus negalėjo“, „kas iš to, kad mes juos išsiųsime, žinai, kad jie nemoka“), o dabar viskas „susidėliojo“. A. J. patvirtina, kad liudytojo Nr. „X“ žmogus vyks į Vokietiją ir klausia, gal liudytojas pats jį įsodins. Liudytojas sutinka. A. J. patvirtina liudytojui, kad viskas, ką pastarasis buvo sutaręs su A. S. dėl pajamų dalybų, t.y. dėl dalijimosi pajamų per pusę, galioja. Į liudytojo nuogąstavimus, kad nebūtų skriaudžiamas jo žmogus, kuris važiuos į Vokietiją, A. J. pasako, kad „jei jisai ten grybo nepjaus, negaus į dantis“. A. J. pasako, kad ten gyvens kartu chatoj ir kad jokių problemų neturėtų iškilti. Į liudytojo pasakymą, kad jo žmogus nenori važiuoti vienas, A. J. atsako, kad gali važiuoti ir dviese. A. J. pasako, kad liudytojo žmonės bus Vokietijoje apmokyti, kad tas asmuo, kuris viską moka, grįš į Lietuvą iš karto po Velykų, nes turi mažą vaiką ir kad jie turi apmokymams Vokietijoje tik 7-10 dienų. Į liudytojo klausimą, ar duos jam ten kontaktinius telefonus, A. J. pasako, kad tuoj paims iš draugelio. A. J. nueina į savo automobilį ir grįžęs į liudytojo Nr.“X“ telefono juodraščių skiltį įrašo vietą, kur liudytojo žmonės vyks (40-50 km nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). A. J. dar kartą perspėja, kad žmogus Vokietijoje liudytojo siunčiamus žmones gali apmokyti tik iki Velykų. A. J. įveda į liudytojo telefoną telefono numerį, kuriuo nuvykus į Vokietiją reikia skambinti: „tai va tenais nuvažiuoja ir paskambina“. A. J. pasako, kad tuo numeriu atsilieps A., tačiau įspėja, kad jokių vardų nereikia minėti, šis asmuo apie būsimą skambutį bus informuotas.
12.56 val. A. J. išlipo iš automobilio „Volvo“, įsėdo į automobilį, kuriame sėdėjo T. J. (video) ir abu išvažiuoja (3 t. 26-29 b.l., įrašai CD „2013-03-19 sekimas“ ir „130319“).
2013-05-21 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole užfiksuota, kad 2013-04-04 liudytojas Nr. „X“, atliekantis nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, 2013 m. balandžio 4 d. 12 val. 12 min. atvyko į Panevėžio miestą, Ukmergės g. 18 prie prekybos centro „Iki“ ir iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) paskambino A. S.. Prie automobilio „VOLVO“, kuriuo atvažiavo liudytojas, privažiuoja automobilis VW GOLF, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipa A. S., prieina prie automobilio „VOLVO“ ir į jį įsėda. Pokalbio metu į liudytojo Nr. „X“ klausimą, kur pasidėjo jo draugelis, A. S. atsakė, kad jis uždarytas už žmonių pardavimą, kad jis sode laikė vežamus žmones. A. S. sako, kad jis neseniai grįžo iš Švedijos ir sekmadienį vėl išvažiuoja į Skandinaviją, kad liudytojo studenčiokai tegu laukia, tegu būna ant starto. A. S. pasako, kad reikia pagalvoti dėl chatų, jei būtų chatos, tai nereikėtų trečių asmenų ir jie patys galėtų viską daryti, geriausia chatą pasiimt (išnuomoti) Vokietijoje. A. S. sako, kad jis sistemą yra „atkalęs“ ir jie gali dirbti savarankiškai (3 t. 30-33 b.l., įrašai CD „20130404 paskutinis susitikimas 50-1-00053-13 IKI“ ir „2013.04.04“).
2013-12-09 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti sekantys tyrimui reikšmingi įrašai:
2013-03-28 23:01 val. liudytojas Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) parašo SMS pranešimą A. S. ((duomenys neskelbtini)) „Labas. Nu kas naujo?“ (įr. Nr. 90); 2013-04-02 16:33 val. liudytojas Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) parašo SMS pranešimą A. S. ((duomenys neskelbtini)) „Labas. Nu kas naujo?“ (Įr. 401); 2013-04-02 16:35 val. A. S. ((duomenys neskelbtini)) išsiunčia SMS pranešimą liudytojui Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) „Nieko gero“ (Įr. Nr. 402); 2013-04-02 16:42 val. liudytojas Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) siunčia SMS pranešimą A. S. ((duomenys neskelbtini)) „Tu pas save mieste sia savaite busi?“ ( įrašas Nr. 403 ); 2013-04-02 16:45 val. A. S. ((duomenys neskelbtini)) atsako SMS pranešimu liudytojui Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) „Jop pasuk kaip atleksi“( Įr. Nr.404); 2013-04-03 20:04 val. liudytojas Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS pranešimą A. S. ((duomenys neskelbtini)) „Labas. Ryt apie pietus busiu pas tave. Busi?“( Įr. Nr. 523 ); 2013-04-03 20:05 val. A. S. ((duomenys neskelbtini)) siunčia SMS pranešimą liudytojui Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) „OK“ (Įr. Nr. 524); 2013-04-04 12:01 val. liudytojas Nr. „X“ ((duomenys neskelbtini)) paskambina A. S. ((duomenys neskelbtini)) (Įr. Nr. 532). Pastaba: šis protokolas bei garso įrašai papildo 2013 m. gegužės 21 d slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolą bei miesto kameromis filmuotą vaizdo įrašą, kai techninėmis priemonėmis buvo įrašytas pokalbis tarp liudytojo Nr.“X“ ir įtariamojo A. S.. Miesto kameromis užfiksuota, kaip A. S. atvažiavęs automobiliu prie prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Ukmergės gatvėje, Panevėžyje, įlipa į liudytojo Nr.“X“, automobilį (3 t. 96-97 b.l., įrašas CD „2013-1030 1.1K BB 50-1-00053-13 A. S.“).
2013-03-18 teismo nutartimi leista atlikti telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę (3 t. 36 b.l.). 2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad kontroliuojant telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. J., gauta reikšminga tyrimui informacija:
2013-03-19 10:15:15 A. J. kalba su D. S. ((duomenys neskelbtini)), D. S. klausia, kad „jeigu pora žmogeliukų būtų, išeitų čia prieš šventes dar išlėkt?“, klausia A. J., ar išeitų tai padaryti. A. J. sako pagalvosiąs, bet geriau būtų po švenčių ir įspėja D. S. taip nekalbėtų atviru tekstu“ (įrašas Nr. 8);
A. J. susirašinėja SMS pranešimais su kuris atlieka nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus dytojas Nr. „X“ (įrašai Nr. 17, 18);
2013-03-19 11:22:24 A. J. kalba su T. J. ((duomenys neskelbtini)) apie tai, kad šis paims A. J. su automobiliu. Pastaba: Jozėnas atvežė A. J. pas liudytoją Nr. „X“ (įrašas Nr. 24);
A. J. skambina liudytojui Nr. „X“, tačiau ryšys neužfiksuotas (įrašai Nr. 35, 36);
A. J. kalba su liudytoju Nr. „X“, kuris sako, kad tuoj bus Panevėžyje prie parduotuvės centrinės „IKI“ su auksine „VOLVO“, susitaria susitikti (įrašai Nr. 37, 38 );
A. J. susirašinėja SMS pranešimais su liudytoju Nr. „X“, liudytojas Nr. „X“ nurodo, kad jis jau vietoje (įrašai Nr. 40. 41, 42);
2013-03-19 13:55:04 A. J. skambina asmeniui Aivarui ((duomenys neskelbtini)), kuris sako, kad jis jau yra netoli sienos. A. J. jam pasako, kad šis paskambintų, kai bus vietoje (įrašas Nr. 52); Susitikimo metu su liudytoju „X“, A. J. nurodė Aivaro telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lauks Vokietijoje imituojamų parduoti asmenų, kuriuos A. apmokins daryti nusikalstamas veikas. 2013-03-20 10:48:08 A. J. kalbasi su D. S. ((duomenys neskelbtini)), kuriam pasako, kad nereikia žmonių, kad jiems reikia pasiskambinti po švenčių (įr. Nr. 99); A. J. D. S. pasakė, kad nereikia žmonių, nes yra vedamas sandoris su liudytoju Nr. „X“, kuris imituoja parduoti du asmenis, kurie būtų išnaudojami nusikalstamų veikų darymui;
A. J. skambina liudytojas Nr. „X“, tačiau A. J. neatsiliepė (įrašas Nr. 173);
2013-03-22 12:22:18 A. J. liudytojui Nr. „X“ parašė SMS, kad šis paskambintų A. J. (įrašas Nr. 175);
2013-03-22 12:23:03 liudytojas Nr. „X“ skambina A. J. ir A. J. jam sako „viskas yra tvarkoj“ (suprask – reikia jam žmonių). Liudytojas Nr. „X“, vykdydamas užduotį, kad neprovokuoti bei išlaukti, kol objektai patys veš imituojamus parduoti asmenis į užsienį, pasakė, kad yra problemų dėl nuvežimo, A. J. tada pasakė, kad paskambins jam (įrašas Nr. 176);
A. J. susirašinėja SMS pranešimais su liudytoju Nr. „X“ ir prašo, kad liudytojas įsodintų imituojamus parduoti asmenis į užsienį į maršrutinį transportą. Liudytojas Nr. „X“, parašė, kad imituojami parduoti asmenys maršrutiniu transportu negali vykti. Tada A. J. parašė, kad atsidės tie reikalai vėlesniam laikotarpiui (įrašai Nr. 201, 203, 204, 205, 206, 209, 210);
Liudytojas T. Mačionis parodė, kad jis kaip policijos tyrėjas, atliko šioje byloje esančių pokalbių, įrašytų į CD diskus, stenogramą. Klausant pokalbius iš CD disko kai kuriose vietose pokalbiai buvo blogai girdimi, nes yra daug pašalinių garsų, todėl jis klausė pokalbių su ausinėmis daug kartų, atidžiai išklausydamas kiekvieną tariamą frazę ir tik tada ją fiksavo pokalbių išklotinėje, o tų frazių, kurių negalima buvo išgryninti, jis stenogramoje padėjo daugtaškį. Išklausęs 2013-02-14 pokalbio įrašo dalį nuo 63.43 min. jis nurodė, kad įraše padėtas daugtaškis, o dabar išklausęs įrašą, jis girdi kaip anoniminis liudytojas sako sakė „Volkswagen“, todėl stenogramoje, nurodydamas, kad „Seat“ padarė apsirikimo klaidą.
Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip pareigūnas iš savo tarnybos. Jis yra Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-o skyriaus viršininkas ir jam žinoma, jog šioje byloje 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje buvo pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šie veiksmai (telefoninių pokalbių paklausymas, nusikalstamų veikų imitavimo modelis) buvo pradėtas prieš T. J., A. S. ir prieš tuos asmenis, dėl kurių buvo gauta duomenų apie jų rengiamus nusikaltimus. Tai, kad tie asmenys gali vykdyti nusikalstamas veikas buvo gauti įslaptinti duomenys, kurių dalis buvo išslaptinta, o tų, kuriuos buvo atsisakyta išslaptinti, jis negali nurodyti, nes tai pažeistų Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, kad A. S. ruošėsi vykti į užsienį, tyrimo metu buvo fiksuotas jo rengiamo daryti nusikaltimo mechanizmas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis kriminalinės žvalgybos surinkta informacija. Iš visos žvalgybinės informacijos matyti, kad frazė „dirbti“ tai yra išvežimas asmenų daryti nusikaltimus, nes kaltinamieji žmonių įdarbinimu neužsėmė ir jie neturėjo ryšių su užsienio įdarbinimo kompanijomis. Taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, t.y. anoniminiams liudytojams susitikus su A. S., buvo gauta informacija apie galimai daromus nusikaltimus ir priimtas sprendimas taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį tikslu nustatyti kokie asmenys dalyvauja šiame nusikaltime ir kokia šio nusikaltimo schema, todėl buvo priimtas sprendimas, kad jie (policijos pareigūnai) imituos žmonių pardavimą. Pritaikius nusikalstamo imitavimo modelį, dalyvių ir iniciatorių pagrindinis tikslas buvo užkirsti kelią žmonių išvežimui ir jų išnaudojimui. Nusikalstamo imitavimo modelio taikymo metu, imituojantys asmenys bendravo su S., o jam išvykus į Švediją, įsijungė A. J., kuris perėmė A. S. vaidmenį ir kuris iki tol, jiems nebuvo žinomas. Jis skambino pareigūnams ir susitiko su jais. Jau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir kontroliuojant A. J. veiksmus, buvo užfiksuotas jo pokalbis su Sakalausku, kuris siūlė A. J. asmenis išvežimui ir šis atsakė, kad tuo momentu jų nereikia, todėl buvo priimtas sprendimus toliau nutraukti imituojamus veiksmus, todėl anoniminis liudytojas ir išsiuntė SMS pranešimą A. J., kad negali tų asmenų perduoti, nes jie negali vykti autobusu, lėktuvu. Tada A. J. užmezgė ryšį su D. S., kuris iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atgabeno 3 asmenis išvežimui į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti. Jie sutrukdė tai padaryti, neleisdami tų asmenų išvežti, nes kratos metu tie asmenys buvo išlaisvinti. Kad tie asmenys būtų išvežti nusikalstamų veikų darymui rodo kaltinamųjų pokalbių išklotinės, D. S. įtikinėjo E. V. paimti 3 asmenis. 2013-03-29 slaptame ikiteisminio tyrimo veiksmų protokole nurodyta sekimo pradžia - 2013-03-23 yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes bylos duomenys patvirtina, kad Sakalausko sekimas vyko savaitgalyje - kovo 24 d. Kontroliuojant A. J. veiksmus, paaiškėja, kad nusikalstamų veiksmų daryme dalyvauja ir asmuo dėl kurio byla išskirta – T. J., nes jis atvežė A. S. į susitikimą su anoniminiu liudytoju, yra jo pokalbis su A. J., o kai jis, paprašius liudytojui Nr.“X“, ėjo paimti A. G. duomenų iš automobilio, kuriame buvo T. J., sakė „einu iki draugo paimti lapuko“. Prieš D. B. informacija atsirado, kai A. S. po pokalbio su liudytoju Nr.“X“ dėl dokumentų suklastojimo išvežamiems asmenims, susisiekė telefonu su D. B. ir po to, jie susitiko su juo, kuris pagal gautus duomenis ir gavo suklastotus dokumentus, kuriuos perdavė A. S., tačiau kas pagamino suklastotus dokumentus nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems jis nedarė jokio poveikio, be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie A. G., kuris išvykdamas į Vokietiją, sakė T. J. “Aš išvažiuoju, atiduosiu skolą“, ikiteisminis tyrimas prieš A. G. yra nutrauktas. Jis kaip pareigūnas dalyvavo atliekant kratą, kai buvo išlaisvinti nukentėjusieji ir tuoj po to buvo daromos apklausos, kad išlaisvinti asmenys yra nukentėjusieji jiems nebuvo įteigta, jie suprato, kad važiuoja į užsienį.
Iš tarnybinio pranešimo, kuriame atlikta telefoninių pokalbių analizė matyti, kad A. S. ir liudytoju Nr.“X“ nurodytu laikotarpiu telefonu kontaktavo 35 kartus (iš A. S. dviejų Sim kortelės numerių), A. J. su liudytoju Nr.“X“ - 21 kartą, A. J. su A. S. – 6 kartus; A. S. su T. J. – 76 kartus; A. S. su D. B. – 21 kartą, D. B. su T. J. – 4 kartus; A. J. su T. J. – 29 kartus (2 t. 140-145 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. ir A. J. su asmeniu dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, veikdami bendrininkų grupėje, kėsinosi iš anoniminių liudytojų, kuriems buvo leista įstatymų nustatyta tvarka atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, sumokant jiems pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus pavogtus daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes asmenys, kuriuos ruošėsi įgyti ir gabenti kaltinamieji, buvo tik imituojami, liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas nurodžius A. J., kad jie atsisakė išvykti maršrutiniu autobusu. Jų kaltė įrodyta liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. „X“ ir „Y“ (toliau liudytojai Nr. „X“ ir „Y“) parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis ir jų fiksavimo bei kaupimo protokolais, kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuotais duomenimis, telefonų apžiūros protokolais, pokalbių, užfiksuotų techninėmis priemonėmis įrašais, liudytojo J. K. parodymais ir kitais bylos įrodymais.
A. S. ir A. J. pripažino byloje užfiksuotus, vykusius telefoninio ryšio duomenis, susitikimus su anoniminiais liudytojais Nr. „X“ ir „Y“ bei jų susitikimų metu vykusius pokalbius: A. S. nurodė, kad tokie susitikimai ir pokalbiai vyko šių liudytojų iniciatyva ir jiems skatinant, t. y. provokuojant, o jis tik pritarė jų siūlymams, norėdamas pasirodyti prieš juos reikšmingu, o A. J. nurodė, kad jis su anoniminiais liudytojais susitiko A. S. prašymu, jis siekė tik važiuojantiems į Vokietiją asmenims išnuomoti gyvenamąją patalpą, kurią jis buvo suradęs savo draugų pagalba. Jie nepripažino, kad kėsinosi iš liudytojų Nr. „X“ ir „Y“, įgyti ir gabenti asmenis nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje, asmuo dėl kurio byla išskirta, kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad jis nieko nežino apie A. S. ir A. J. veiksmus, kuriais jie siekė įgyti ir išgabenti į užsienį asmenis nusikalstamoms veikoms daryti.
Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas vienu ar keliais alternatyviais veiksmais (neveikimu) – pardavimu, pirkimu, kitokiu perleidimu, kitokiu įgijimu, verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvėje ir panaudojant vieną ar keletą alternatyvių nukentėjusiojo asmens valią palenkiančių būdų: fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės būdu arba priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo ar siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas BK 147 str. nurodytais tikslais, jų tarpe ir nusikalstamai veikai daryti. Pagal šią prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtį yra būtinas ir vienas iš dviejų papildomų subjektyviųjų požymių – kaltininko siekimas įstatyme išvardytų nusikalstamų tikslų (kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais) arba kaltininko žinojimas, kad šie nusikalstami tikslai bus įgyvendinti kitų asmenų. Prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų, baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veika, todėl šiam nusikaltimui būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą prekybos žmonėmis pobūdį ir norėti taip veikti.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 1,4 dalių nuostatas, įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) nustatytais proceso veiksmais. Šiame epizode nusikalstamos veikos išaiškinimas ir joje dalyvaujančių asmenų nustatymas susideda iš dviejų stadijų: kriminalinės žvalgybos veiklos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu buvo panaudotos neviešo pobūdžio priemonės. Jų įstatymas nedraudžia, tik jų panaudojimui yra keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai, nes toks tyrimas apima veiksmus, varžančius pagrindines žmogaus teises ir įsiskverbiančiais į privatų asmens gyvenimą, todėl teismas patikrina šių priemonių taikymo teisėtumą. Liudytojas J. K. patvirtino, kad 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje buvo gauti įslaptinti duomenys, kad A. S. ir T. J. gali daryti nusikalstamas veikas, todėl prieš juos buvo pradėta vykdyti kriminalinės žvalgybos veikla, atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau KŽĮ), o vėliau, turint duomenų apie konkretų rengiamą nusikaltimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-01-16 Panevėžio apygardos teismo nutartimis Nr. S6-11, S6-12 sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slapta A. S. ir T. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. (2 t. b.l. 153-154), o siekiant prisijungti prie jų rengiamų nusikaltimų, 2013-02-05 Panevėžio apygardos ONKTS vyr. prokuroras (reg. Nr. S5-1) sankcionavo Panevėžio apygardos VPK ONTB viršininko teikimą taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, policijos specialaus rezervo pareigūnams Nr. „X“ ir Nr. „Y“, imituojant neteisėtą asmenų pardavimą nusikalstamai veikai daryti ir kitus veiksmus, atitinkančius nusikaltimų, numatytus BK 147 str., 157 str., 300 str. požymius, 6 mėnesių laikotarpiui, šių veiksmų atlikimo metu panaudojant technines priemones (2 t. 146-148 b.l.). Kriminalinės žvalgybos metu surinkus duomenų apie A. S. ir jo bendrininkų rengiamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str., 2012-02-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2013-02-18 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nuo 2013-02-18 iki 2013-04-18 policijos specialaus rezervo pareigūnams Nr. „X“ ir Nr. „Y“ leista taikyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus neatskleidžiant savo asmenybės, susitinkant su A. S., imituojant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 147 str., 157 str., 300 str., atliekant veiksmus, leidžiant sekti A. S., T. J., D. B., daryti vaizdo, garso įrašus ar filmuoti (3 t. 24 b.l.).
Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, jų teisėtumas patikrinamas įvertinus šiuos aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytos tvarkos, 3) ar duomenis gautus atliekant kriminalinę žvalgybą patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinės nutartys Nr.2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Kriminalinės žvalgybos veiksmai atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką. Kriminalinės žvalgybos institucija - Policijos departamentas prie VR ministerijos, 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje, gavęs informaciją, kad asmuo vardu A. gali daryti nusikalstamas veikas, pavedė Lietuvos kriminalinės policijos biuro specialaus policijos rezervo pareigūnams (2013-02-05 Panevėžio apygardos ONKTS vyriausiajam prokurorui sankcionavus teikimą dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo, suteikti Nr.“X“ ir „Y“), surinkti informaciją, atliekant šio asmens apklausą, panaudojant technines priemones bendra tvarka. Toks kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas numatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 8 p. 2 pap. Liudytojas Nr.“X“ parodė, kad jis, 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje, Vilniuje, iš atsitiktinai kazino sutikto asmens vardu T. sužinojo, kad jo pažįstamas A. iš Panevėžio gali pasiūlyti jam tam tikros veiklos, t.y. „pas jį yra kažkokia tema“, siūlydamas pas jį nuvažiuoti, nurodydamas jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pokalbio jis suprato, kad A. gali užsiimti neteisėta veikla ir apie tai pranešė vadovybei. 2013 m. sausio 23 d. 11.03 val., vykdydamas vadovybės pavedimą, jis paskambino A., prisistatydamas nuo T. ir susitarė susitikti Panevėžyje, atvykdamas automobiliu kartu su pareigūnu Nr.“Y“. Šie liudytojai patvirtino, kad A. S. 2013-01-23 susitikimo metu siūlė surasti jaunuolius, kurie gali užsienyje daryti nusikaltimus ir tai turėtų būti apie 20-25 metų amžiaus jaunuoliai, ne „gudragalviai“ ir ne „griežtekėliai“, kurie vykdytų jų nurodymus ir būtų pilnamečiai. Jis sakė, kad jis ir jo draugai apmokės už jų kelionę į užsienį, apgyvendins ir pasirūpins maistu, o paskui atsilygintų, praneš kai tokių asmenų reikės. Jų parodymus patvirtina priede prie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo pareigūno Nr.“X“ techninėmis priemonėmis įrašyta A. S. ir pareigūnų Nr.“X“, „Y“ apklausa - pokalbis, iš kurio matyti, kad specialaus policijos rezervo pareigūnas Nr.“X“ susitikimo metu siūlo A. S. “tai papasakok temą, aš tai nežinau, mes su tokiu Tomu telefonu kalbėjom, jis man sakė suk į Panevėžį ir į temą“. A. S. atsako, kad ..būna kartais, reikia ti į užsienį važiuot, dabar šiuo momentu nereikia, jeigu jūs į ateitį... turėsiu omeny... turiu tavo numerį, gali pasidėliot“. Pareigūnui Nr. „X“ atsakius... “galim paieškot, yra tenais, o tau kokio amžiaus?“, A. S. nurodo, kad geriau būtų jaunesni, ne nepilnamečiai, bet ne griežtekėliai... kokie dvidešimt, dvim penkių..., va tokių žinai“. Pareigūnui paklausus: o maitinimas, gyvenimas?, A. S. atsako, kad šiai dienai net nežino, tik jeigu išvažiuot iš mūsų pusės, paskui atsidaužytume... ir kelionė ten... viskas iš kur važiuotų, o paskui atsidaužytume, ne tai, kad iš tava kišenės“. A. S. nurodo pareigūnui Nr.“X“, imituojančiam nusikalstamus veiksmus „pasižiūrėk pasą ir kad per mašinas eitų, ... jeigu važiuos iš mūsų ir kelionė ir chata ir tiketai, visa iš mūsų, paskui nusidaužytume, viskas priklauso nuo žmogaus, ... mums iš lagerių.,. senių, griežtokų nereikia, ten gudragalvių... „. Kai pareigūnas Nr.“X“ paklausia „o mums kas iš to“, A. S. atsako... vis tiek ten nuvažiuos tas žmogus, ten nosį krapštys, tai ...kažką ten rimtai šnekėt, reikia pirma žiūrėt“. Gavus informaciją apie A. S. rengiamą daryti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 str. ( įgyti ir išgabenti jaunuolius į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti) ir nesant kitos galimybės išaiškinti tokius faktus, 2013-02-05 Panevėžio apygardos ONKTS vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis KŽĮ 2 str. 8 p. 6 pap., sankcionavo KŽ subjekto įgalioto asmens teikimą dėl nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymo, turint tikslą nustatyti A. S. ir galimai jo bendrininkų vykdomą nusikalstamą veiką, pareigūnams Nr. „X“ ir Nr. „Y“ imituojant nusikaltimų, numatytų BK 147 str., 157 str., 300 str. požymius, prisijungiant prie rengiamos nusikalstamos veikos, nustatant dalyvaujančių pareigūnų ( imituojančių nusikalstamų veikų veiksmus), veiksmų ribas (2 t. 146-148 b.l.). Tokiu būdu nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimas buvo sankcionuotas nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. Pagal teikimą pareigūnai Nr.“X“ ir „Y“ imituodami nusikalstamų veikų požymius, turėjo sutikti su A. S. ar kitų jo bendrininkų siūlymu parduoti ar perleisti asmenis, kurie galimai galėtų būti išnaudojami nusikalstamų veikų darymui, imituoti, kad žino tokius asmenis ir gali juos perleisti, tariantis dėl galimo piniginio atlygio už tai, dėl suklastotų asmens dokumentų gavimo perleidžiamiems asmenims, susitikdami ir palaikydami ryšį telefonu. Liudytojai Nr. „X“ ir „Y“ patvirtino, kad veikdami kaip nusikalstamos veikos imitavimo dalyviai, susitiko su A. S., kuris siūlė jų nurodytus asmenis išvežti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, o gautus pinigus pardavus vogtus daiktus, pasidalinti. Liudytojai N.“X“ ir „Y“ patvirtino, kad jiems pasakius, jog jų asmenys nenori važiuoti su savais dokumentais, A. S. organizavo dviejų asmenų suklastotų asmens kortelių įgijimą su jų nurodytais asmens duomenimis ir juos pristatė, sumokant liudytojui Nr.“X“ už tai 500 eurų. Vėlesnių pokalbių metu A. S. pranešus, kad kitus veiksmus atliks jo draugas, tolimesnius veiksmus dėl asmenų išvežimo su jais derino A. J., skambindamas telefonu bei susitikdamas su juo, nurodydamas, kad viskas, ką liudytojas buvo susitaręs su A. S. dėl apmokėjimo už asmenis, galioja ir tęsė toliau jo pradėtą veiką, organizuojant tariamai liudytojų Nr.“X“ ir „Y“ užverbuotų asmenų išgabenimą į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti. Susitikimo metu liudytojai Nr.“X“ ir „Y“ susitarė su A. J., kad jie įsodins jaunuolius į automobilį, A. J. jiems nurodė, kad tie žmonės bus apmokyti Vokietijoje, nurodė vietą, kur tie asmenys turi nuvykti ir asmens, kuris turi pasitikti Vokietijoje bei juos apmokinti daryti nusikalstamas veikas vardą bei telefoną numerį - A. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). prie (duomenys neskelbtini). rajonas (duomenys neskelbtini) ir šie duomenys buvo įrašyti liudytojo Nr.“X“ telefono juodraščių skiltyje ir rasti apžiūros metu (b.l.163-164, 3 t.) . Liudytojų Nr.“X“ ir „Y“ parodymus patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, A. S., A. J., liudytojo Nr.“X“ telefonų apžiūros protokolai, įrašuose Nr.1057, 1245, 1246, 1247, 1248, 1314, 1315, 70, 115, 1488, 1498, 1507, 130, 131, 1566, 1567, 177, 179, 181, 182, 1835, 1836,1498 esančių pokalbių turinys (2 t. b.l.160-168, 3 t. 4-19, 140-145). Pokalbių stenogramos į bylą buvo pateiktos kartu su kriminalinių žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose nurodyta atliekamų veiksmų turinys. Teisminio įrodymų tyrimo metu vykę pokalbiai buvo išklausyti, jų turinys atitinka stenogramoje užfiksuotą turinį, jų neneigia A. S. ir A. J..
2013-01-23 kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole (2 t. 155-159 b.l.) nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atliko kriminalinės policijos biuro specialaus policijos rezervo pareigūnas, kuris pradėjus ikiteisminį tyrimą yra įslaptintas, suteikiant jam Nr.“X“ (toliau pareigūnas Nr.“X“), nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2013-02-18, todėl akivaizdu, kad protokolo surašymo metu jis nebuvo pradėtas ir pareigūnas surašęs protokolą negalėjo žinoti kokie tyrimo veiksmai vyks ateityje, todėl ši formuluotė neatitinka tikrovės ir pripažintina, kaip rašymo apsirikimo klaida, nes atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pareigūnai buvo įvardinti pareigūnais Nr.“X“ ir „Y“, o pradėjus ikiteisminį tyrimą tie patys pareigūnai – liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas Nr.“X“ ir „Y“. Minėtame protokole nurodyta, kad jis surašytas vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 str. 2, 18, 21 punktais, 8 str. 1 d. 1 p., nors iš protokolo matyti, kad šiame protokole nurodyta informacija buvo renkama apklausos būdu, todėl turėjo būti nurodyta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str. 2 p., kuris numato, būtent tokį kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą. Nurodyti protokolo surašymo trūkumai nepaneigia šiame protokole užfiksuotų vykusių kriminalinės žvalgybos veiksmų, juos patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės būdu užfiksuoti pareigūno Nr.“X“ ir A. S. vykę telefoniniai pokalbiai, techninėmis priemonėmis užfiksuotas jų pokalbis susitikimo metu, jų turinį patvirtina liudytojas Nr.“X“, jų neneigia ir kaltinamasis A. S.. Šie trūkumai nepaneigia atliktų tyrimo veiksmų, nedaro protokolo, kuriame užfiksuota tyrimo veiksmų turinys negaliojančiu ir teismas pripažįsta jį tinkamu ir leistinu įrodymu.
2013-02-06 susitikimo su pareigūnais Nr.“X“ ir „Y“ metu A. S. informuoja, kad jo draugas važiuoja į Vokietiją išnuomoti „chatos“ t.y. patalpų, kur būtų apgyvendinti nusikaltimams daryti išvežti asmenys, nurodo, kad jam svarbu, kad planuojami išvežti asmenys būtų aktyvūs, gaudytųsi, kad patys norėtų dirbti, kad neužsiimtų saviveikla, kad nenorėtų namo “Svarbiausia, kad būt jie koroče, va užsivedę ir, kad po dviejų savaičių kad nepradėtų namo, namo, mama, tete,žinai kaip būna… susirgau mama”. Pokalbio metu A. S. nurodo, kad tiems asmenims bus nupirkti bilietai, juos apgyvendins, apmokins, numatoma, kad jie dirbs pora mėnesių, jeigu viskas rutuliosis gerai, tai reikės dar 2 asmenų, nes jie ta veikla užsiima ne pirmą kartą: “ reik va išvarom į kelionę, ir bilietus ir apgyvendinsim, viską apmokinsim, žinai… jeigu čia normaliai, sakau čia išsikonkuliuosim, reikės dar dviejų…ir dar dviejų, nes mes ta tema, karočia ne pirmas kartas”. A. S. pokalbių su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“ įrašų turinys paneigia A. S. parodymus, kad jis susitikdamas manė, kad jie pasiūlys darbą, kad jis buvo provokuojamas, nes tokie duomenys neužfiksuoti, atvirkščiai, A. S. siūlo dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir siekia jų užverbuotus asmenis išvežti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, kontroliuojant išvežamų asmenų veiksmus, apmokant už juos lėšomis, kurios bus gautos parduodant jų vogtus daiktus. 2013-02-14 susitikimo su anoniminiu liudytoju Nr.“X“ metu A. S. nurodė konkretų šių asmenų išvykimo laiką ”karoče, viskas reikia sekmadienį, kad šią savaitgalį ar kitos savaitės pradžioje jie startuotų”, “penktadienį turi paimti chatą, šį penktadienį”, nurodydamas, kad nuomojamos patalpos bus (duomenys neskelbtini) mieste. Šio susitikimo metu A. S. nurodo, kad pas jį viskas yra, kad vykdyti sukčiavimą “Alio mama”, “ vokiečiuos skambins rusam ir ten brūžins, kad kažkas atsitinka, mana žmonės irgi bus paruošti, atvažiuoj pinigs paim, išvažiuoj”, tik trūksta žmogaus, kuris skamintų (“brūžintų, čiešintų”), sako, kad jis planuoja išsiusti 4 žmones ”Sakau dabar tuos du išsiunčiam, aš tokius žmogeliukus ir dar daug viskas, keturi, skaityk vieną savaitę iš vienur grįžta, kitą savaitę iš kitur grįžt..savaitę koks dvacoks grįžt, per pusę čiriką pasimėtom”. A. S. nenurodė konkrečių faktų, kurie patvirtintų, kad kontaktuojant su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, jis buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas, o surinkti duomenys ir jo paties užfiksuoti pokalbiai patvirtina jo nusistatymą gauti pajamas iš nusikalstamos veikos ir paneigia jo parodymus, kad jis nesikėsino įgyti asmenis ir juos išgabenti į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės. A. J. parodymus, kad jis tik siekė Vokietijoje A. S. nurodytiems asmenims išnuomoti butą, paneigia anoniminių liudytojų parodymai, užfiksuoti įrašuose pokalbiai su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, patvirtinantys, kad A. J. pokalbių metu nurodė, kad jų susitarimai su A. S. - atiduoti pusę pinigų gautų už išvežamų asmenų pavogtus daiktus, galioja, kad išvežami asmenys turi apmokymams Vokietijoje 7-10 dienų, perduoda asmens, kuris pasitiks Vokietijoje telefono numerį, nurodydamas, kad atsilieps A., įspėdamas, kad vardų minėti nereikia, o nurodomas asmuo apie būsimą telefono skambutį bus informuotas. Jo parodymai atmetami ir vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės, juos paneigia bylos įrodymai.
Nenustatyta, kad taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, A. S. ar A. J. būtų provokuojami nusikalsti, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus atlikę asmenys aktyviais veiksmais būtų raginę ar įkalbinėję A. S. ir A. J. išvežti asmenis į užsienį daryti nusikalstamas veikas, jiems nesutikus. Liudytojas Nr.“X“ parodė, kad jam buvo nurodyta išaiškinti, ar A. S. užsiima prekyba žmonėmis, kas yra jo bendrininkai, kartu nurodant, kad negalima provokuoti A. S. padaryti nusikaltimą, t.y. pačiam prašyti, kad A. S. surastų ar išvežtų asmenis į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti. Iš byloje esančių pokalbių stenogramų matyti, kad kaltinamieji nebuvo skatinami nusikalsti, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus atlikusio pareigūno iniciatyva pasireiškė tik tuo, kad jis buvo skambinantysis, kai tuo tarpu iš byloje esančių pokalbių stenogramų akivaizdžiai matyti A. S. ir A. J. be įkalbinėjimų, atvirai siūlė pirkti asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, nors stengėsi pokalbius palaikyti užmaskuotai. Iš ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo ir pokalbių įrašų matyti, kad liudytojas Nr.“X“ nurodo A. J., kad jo žmogus nenori vienas važiuoti, A. J. atsako, kad tegu važiuoja dviese (3 t. b.l.26-29) Taigi, A. S. ir A. J. nusprendė elgtis nusikalstamai, t.y. siūlė asmenis išvežti į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir taip įtraukė liudytojus Nr.23 ir „Y“ į nusikalstamą veiką, kurie tik prisidėjo prie rengiamos jų nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų taikymas nevaržė nei A. S. nei A. J. pasirinkimo laisvės, nes jie galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą - atsisakyti daryti nusikalstamą veiką arba apie tai pranešti teisėsaugos pareigūnams, bet to nepadarė. Nustatyta, kad liudytojui Nr.“X“ pranešus A. J., kad asmenys dėl kurių įgijimo ir išvežimo į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti susitarta, atsisakė vykti maršrutiniu transportu, A. J. nurodė, kad tada tai atsidės vėlesniam laikui ir tęsdamas nusikalstamus veikus dėl asmenų išvežimo nusikalstamoms daryti tariasi su kitu asmeniu – D. S., kurių nusikalstamos veikos aplinkybės aptariamos 2 epizode. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos imitavimas pritaikytas teisėtai, o jo naudojimo metu gauti duomenys pripažintini įrodymais, patvirtinančiais A. S. ir A. J. kėsinimasi įgyti asmenis ir juos išgabenti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti. Kaip prekyba žmonėmis kvalifikuojami tik sandoriai dėl žmogaus išnaudojimo nusikalstamoms veikoms daryti ir yra susijęs su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam, kuris leidžia šį asmenį išnaudoti arba jį kontroliuoti. Šis poveikis gali pasireikšti fizine ar psichine prievarta, pagrobimu, o taip pat apima tokius neprievartinius būdus kaip apgaulė, pasinaudojimas nukentėjusiojo pažeidžiamumu ar priklausomumu, sumokėjimas pinigų ar gavimas kitokios naudos iš asmens, kuris kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas BK 147 straipsnio dispozicijoje numatytais tikslais, jų tarpe ir daryti nusikalstamas veikas. BK 147 str. numato alternatyvias veikas, kuriomis padaromas šis nusikaltimas, prekybai žmonėmis inkriminuoti pakanka bent vieno iš jų. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji sudarė susitarimą su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, kad jiems bus sumokėta už dviejų asmenų perleidimą, iš lėšų, kurios bus gautos pardavus šių asmenų nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir tai yra nukentėjusiųjų asmenų pirkimą apibūdinantis požymis, nes kaltinamieji „įgyja“ nukentėjusius asmenis vien dėl to, kad „nuperka“ juos iš anoniminių liudytojų, siekdami juos išgabenti nusikalstamoms daryti į Vokietiją. Nustačius nukentėjusiojo asmens „nupirkimo“ iš liudytojų Nr.“X“ ir „Y“ faktą, papildomai įrodinėti kitų nukentėjusiųjų asmenų valios palenkimo būdų nereikia. A. S. ir A. J. suvokė pavojingo prekybos žmonėmis nusikaltimo pobūdį, t.y. kad du asmenys, kuriuos kėsinosi įgyti ir išgabenti į Vokietiją už užmokestį, dėl kurių susitarė su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, bus panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, kad jie bus kontroliuojami jų ir trečiųjų asmenų ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia, A. S. tai darė tardamasis ir derindamas savo veiksmus su asmeniu dėl kurio byla išskirta. Liudytojui Nr.“X“ pranešus A. J., kad jo asmenys negali vykti autobusu, lėktuvu, A. J. atsakė, kad jų išvežimas atsideda vėlesniam laikui, t.y. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios ir jų atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį.
Nenustatyta, kad A. S. ir A. J. su asmeniu, dėl kurio byla išskirta, suvokė, jog sukūrė organizuotą grupę ir jai priklausė. Nėra duomenų, kad jie aiškiai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų veikė pagal iš anksto suderintą planą. Vien tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką vykdė bendrai, A. S. ir A. J. susitikdami su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“ ir aptardami asmenų nusikalstamoms veikoms daryti įgijimo ir išgabenimo aplinkybes bei su asmeniu dėl kurio byla išskirta, jam atvežant A. J. į susitikimą su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, tariantis A. J. su juo dėl asmens, pasitiksiančio išvežamus asmenis vardo ir telefono numerio perdavimo liudytojams „X“ ir „Y“ patvirtina, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Detalaus suderinto plano nebuvimą ir griežto vaidmenų pasiskirstymo nebuvimą rodo tai, kad A. S. išvykus, jis nurodė, kad tolimesnius veiksmus atliks A. J., kuris skambino liudytojui Nr.“X“, prisistatydamas nuo A. ir derino tolimesnius veiksmus su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“. Nors įstatymo nuostatos nurodo, kad organizuota grupė gali veikti ir darant vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, tačiau siekiant inkriminuoti šį požymį nepakanka vien formalių teiginių buvus organizuotą, pastovią grupę nusikalstamoms veikoms daryti, bet tai turi patvirtinti ir bylos duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad A. S. ir A. J. nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe. Jų veiksmai rodo, kad tai buvo labiau spontaniškas siekis susitarimo būdu įgyti asmenis už užmokestį ir juos išgabenti nusikalstamoms veikoms daryti, jie suprato jog veikia kartu su asmeniu dėl kurio byla išskirta, siekdami bendrų tikslų, kiekvienas iš jų suprato jog veikia bendrai nusikaltimo padaryme, todėl tokie jų veiksmai rodo, veikus paprasta bendrininkų grupe (BK 25 str.2 d.) ir, nenustačius organizuotos grupės, iš kaltinimo šalintinas kvalifikuojantis požymis - „veikdami organizuotoje grupėje“, pakeičiant į aplinkybę „veikdami bendrininkų grupėje“, pripažįstant tai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
D. B. buvo kaltinamas, kad jis, veikdamas organizuotoje bendrininkų grupėje su A. S. ir A. J. bei asmeniu dėl kurio byla išskirta, laikotarpyje nuo 2013 metų sausio 23 d. iki 2013 metų kovo 22 d. Panevėžyje, susitarę daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdami, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms - vagystėms Vokietijoje daryti, kėsinosi iš liudytojų Nr. „X“ ir Nr. „Y“, kuriems taikomas anonimiškumas ir kuriems buvo suteiktas leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įgyti ir išgabenti į Vokietiją du asmenis, sumokant pinigus už įgytus asmenis iš lėšų, kurios bus gautos realizavus išnaudojamų asmenų pavogtus daiktus, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Nurodant konkrečius tolimesnius kaltinamųjų veiksmus kaltinime nurodyti kaltinamųjų A. S. ir A. J. veiksmai, kuriais jie kontaktavo su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, tačiau D. B. kontaktų su nurodytais liudytojais neužfiksuota, kaltinime nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, prisidėdamas prie bendrininkų vykdomos nusikalstamos veikos, nenustatyta, kad perduodamas A. S. dviejų asmenų suklastotas asmens dokumentus – asmens korteles, jis žinojo apie jų vykdomą kitą nusikalstamą veiką – prekybą žmonėmis ir kad suklastoti dokumentai bus panaudoti darant kitą nusikaltimą, todėl D. B. išteisintinas iš kaltinimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Iš kaltinimų A. S. ir A. J. šalintina dalis, kad jie veikė organizuotoje grupėje su D. B., nes tokių aplinkybių nenustatyta.
Nustatyta, kad liudytojo Nr.“X“ susitikimo su A. S. metu, A. S. pažadėjo gauti dviem asmenims (dėl kurių įgijimo ir išvežimo į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti tarėsi) suklastotus asmens dokumentus ir liudytojui SMS žinute nusiuntus - dviejų asmenų duomenis, A. S. 2013-02-14 apie 13.40 val. suklastotus dokumentus Panevėžyje Nepriklausomybės aikštėje įgijo iš D. B., kuris A. S. laukė jo automobilyje „Volksvagen“. Suklastotų dokumentų pasiimti automobiliu atvyko A. S., kuris sutiko, kad liudytojas Nr.“X“ automobiliu važiuotų jam iš paskos su savo automobiliu ir A. S., priėjus prie D. B. automobilio, liudytojas Nr.“X“ užfiksavo D. B. automobilio markę bei valstybinį numerį, įrašydamas į diktofoną, sakydamas žodžius “BirutėB. B., T., du šeši, nulis, ...Volksvagen“- (duomenys neskelbtini) (liudytojo nurodyta automobilio markė teisme patikslinta apklausus įrašo stenogramą atlikusį pareigūną T. M. ir papildomai išklausius posėdyje įrašą, todėl pripažintina, kad 2013-02-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta automobilio markė „Seat“ neteisingai). Po A. S. susitikimo su D. B., A. S. toje pat vietoje (Nepriklausomybės aikštėje) perdavė A. K. ir T. S. asmens korteles, kurios 2013-03-20 specialisto išvadoje pripažintos pagamintos, atlikus įrašus ir fotonuotraukas spalvotu rašaliniu spausdintuvu ir yra netikri dokumentai (b.l.187-195, 2 t.). Netikrų dokumentų perdavimo aplinkybės o taip pat byloje užfiksuoti A. S. kontaktai su D. B. telefonu 2013 m. vasario 6,14, kai po pokalbio su liudytoju Nr.“X“, A. S. kontaktuoja su D. B., 2013-02-14 užfiksuoti A. S. ir D. B. pokalbiai telefonu 13,15, 13.22, 13.36 val., t.y. prieš pat susitikimą prieš suklastotų dokumentų perdavimą (perduoti 13.40 val.) rodo, kad suklastotus dokumentus A. S. perdavė D. B.. Tokiu būdu nustatyta, kad D. B. 2013 m. vasario mėnesį laikotarpyje nuo vasario 6 d. iki vasario 14 d. iki 13.40 val. iš nenustatytų asmenų įgijo ir 2013 m. vasario 14 d. gabeno nuo įsigijimo vietos iki Nepriklausomybės aikštės Panevėžio mieste žinomai suklastotus Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 13304897, išduotą A. K. vardu ir Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. 13303081, išduotą T. S. vardu ir juos perdavė A. S., o A. S. nurodytu laiku juos įgijęs iš D. B., tuoj pat perdavė liudytojui Nr. „X“, siekdamas, kad jie būtų panaudoti asmenų, dėl kurių įgijimo ir išvežimo į užsienį buvo susitaręs su liudytojais Nr.“X“ ir „Y“, tokiu būdu D. B. gabeno ir realizavo žinomai suklastotus dokumentus, o A. S. paimdamas juos iš D. B. ir perduodamas liudytojui Nr.“X“, juos realizavo ir jų veika atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. sudėtį. A. S. ir D. B. suprato savo veiksmų esmę, t.y. kad jie savo bendrais veiksmais realizuoja BK 300 str. 2 d. nusikaltimo sudėtį ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia, o tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje pripažintina jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. D. S., pripažindamas nustatytus faktus dėl suklastotų dokumentų įgijimo ir perdavimo, neigė, kad šiuos dokumentus įgijo iš D. B., tačiau bylos nustatyti duomenys paneigia jo parodymus ir jie vertinami kaip siekimas padėti D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. B. pripažįsta vairavęs kaltinime nurodytą automobilį susitikimų su A. S. metu, tačiau neigė gabenęs ir perdavęs A. S. suklastotus dokumentus - asmens korteles, nurodydamas, kad susitikimų su A. S. jis skolino jam pinigus, kuriuos savaitės bėgyje susitikimų metu atidavė, tačiau aptarti bylos duomenys paneigia jo nurodytas aplinkybes. Iš kaltinimo dėl suklastotų dokumentų realizavimo šalintinos abejotinos, bylos duomenimis tiksliai nepatvirtintos, spėjamojo pobūdžio formuluotės „tuoj po šio susitikimo 13.20 val. A. S. telefoninio pokalbio metu susitarė susitikti su D. B. ir maždaug už 10 minučių susitiko tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Susitikimo metu A. S. su D. B. aptarė dokumentų suklastojimo sąlygas“, tačiau tai nekeičia jų nusikalstamos veikos apimties ir veikos kvalifikavimo.
2. Dėl nukentėjusiųjų T. A., A. K., A. E. verbavimo, gabenimo, perleidimo nusikalstamoms veikoms daryti
D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiųjų neverbavo ir nesiekė, kad jie būtų perleisti kitiems asmenims ir gabenami į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti. Jis nurodė, kad nuo 2006 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, 2013 metais jis atlikinėjo bausmę kartu su E. V. vienoje kameroje. Jis, atlikdamas bausmę, turėjo galimybę pasinaudoti telefono ryšiu, susiekdamas su laisvėje esančiais asmenimis. Atliekant bausmę, jis norėjo telefonu pasikalbėti su kaimynu dėl savo dukros ir paskambino savo draugui, kuris tuo metu buvo darbe ir pasiūlė paskambinti A. K. (duodamas jo telefono numerį), nes jis galėtų nunešti savo telefoną kaimynui ir tokiu būdu jis galėtų pakalbėti su kaimynu. Jis, pasinaudojęs pasiūlymu, skambino telefonu V. K., kuris nunešė telefoną į jo kaimynų butą ir telefonu kalbėjo su kaimyno motina M. dėl savo dukros. Jam, baigus pokalbį, maždaug po 5-10 minučių, paskambino V. K. ir klausė, ar jis nežino kas jam padėtų išvažiuoti į užsienį, nes jis, dirbdamas autoservise, mažai uždirba, sakė, kad jam nesvarbu – ar dirbti legaliai, ar nelegaliai. Jis žinojo, kad su juo bausmę atliekantis E. V., būdamas laisvėje važinėjo į Vokietiją ir jo paklausė, ar jis negalėtų padėti išvažiuoti jo pažįstamam į užsienį dirbti ir jam perdavė A. K. telefono numerį. Kaip po to ir kada E. V. bendravo su A. K., jam nežinoma. 2013 m. kovo 24 d., geriant arbatą ir švenčiant gimtadienį, E. V. paklausė, ar jis gali jo draugui paaiškinti, kaip privažiuoti iki (duomenys neskelbtini) Šėtos g. 21 namo, važiuojant nuo Panevėžio. Tada jis paėmęs iš E. V. telefoną, kalbėjo su jo draugu, kaip dabar žino D. S., paaiškindamas, kur randasi degalinė, esanti netoli Šėtos 21 namo, sakydamas, kad ten reikia sustoti ir jie (nukentėjusieji ) ateis. A. K. yra jo brolio draugas, su juo gyveno tame pačiame kaime, vieną iš nukentėjusiųjų ryžais plaukais yra matęs Šėtos gatvėje ir tai buvo prieš 10 metų, nes tiek laiko jis atlikinėja skirtą laisvės atėmimo bausmę. Telefone, kuriuo jis naudojosi, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) esanti SMS žinutė „Serpa pasuk“ buvo rašyta A. K., į kurią jis atsakė žinute “pakelk ragelį, čia Serpa“. Šią žinutę jis parašė, kai E. V. jam pasakė, sakydamas kad dingo jo draugas (A. K.). Ir dar viena žinutė yra gauta iš A. K., kur jis rašė, kad jiems trūksta maisto, tačiau jis neatsakė, nes jis mano, kad jis pats tarėsi su E. V. dėl išvažiavimo, todėl su juo turėjo suderinti ir dėl jų maitinimo. Jis nuo (duomenys neskelbtini) metų nebuvo Lietuvoje, todėl apie nukentėjusįjį A. E. nieko negali pasakyti, tik vėliau paaiškėjo, kad jaunystėje pažinojo jo motiną, o apie T. A. gyvenimo sąlygas nieko nežinojo, paaiškėjo, kad jis buvo jo dukros klasiokas. Jam nežinoma, kokį darbą E. V. siūlė A. K., turėdamas galimybę mobilaus telefono ryšio pagalba susisiekti su juo. Jis tik suvedė A. K. su E. V., norėdamas padėti jam, tačiau iš to jis negalėjo turėti jokios naudos, apie atsilyginimą pinigais jokios kalbos su juo nebuvo. A. K. į teisiamąjį posėdį buvo atvežtas jo giminaičių, nes jo brolis palaiko ryšius su A. K. ir dukra, važiuodama į teismo posėdį, tuo pačiu atvežė ir nukentėjusįjį A. K.. E. V. jam nesakė, kad V. K. ir jos draugus išveš į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, jis tik norėjo padėti draugui įsidarbinti Vokietijoje.
E. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis siekė A. K., kaip D. S. draugui, ir jo pažįstamiems padėti išvykti į Vokietiją, įdarbinant juos surinkinėti sendaikčius, organizuojant jų parvežimą į Lietuvą ir tokius būdu užsidirbti, tačiau neigia turėjęs tikslą organizuoti jų išvežimą nusikalstamoms veikoms daryti. Jis nurodė, kad kartu su juo bausmę atliekantis D. S. davė A. K. telefono numerį, prašydamas padėti jam įsidarbinti ir jis paskambino A. K., siūlydamas jam išvykti užsidirbti į Vokietiją, nes būdamas laisvėje Vokietijoje turėjo gerų pažįstamų, kurie galėjo padėti įsidarbinti. Jis siūlė jam išvykus į Vokietiją surinkinėti sendaikčius, buvo nupirktos skrajutės užsienyje, t.y. į šį verslą jis jau buvo investavęs. Ar vyko jo su D. S. užfiksuoti byloje telefoniniai pokalbiai, jis atsisako duoti parodymus, nes jie gali prieštarauti D. S. parodymams, pripažįsta, kad su juo palaikė telefoninį ryšį ir jo parodymai sutampa su D. S. parodymais. Dėl visų trijų nukentėjusiųjų išvykimo į Vokietiją iš jo pusės nebuvo jokių konkrečių datų, nes jis neturėjo buto užsienyje, todėl ieškojo, kas padėtų surasti butą ir taip įgyvendinti jo tikslą, tuo jis siekė padėti D. S. draugams užsidirbti. D. S. ką galėjo padaryti, tai ir padarė jo prašomas, o D. S. telefonu tik paaiškino jam kaip privažiuoti iki degalinės, kur jo turėjo laukti nukentėjusieji ir D. S. nukentėjusiuosius nuvežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur laikinai apgyvendino, o apie jo susitarimus su D. S. jis nieko nesakys, nes jų parodymai gali nesutapti. Nukentėjusiaisiais jis nesirūpino, nes jie ne maži vaikai, buvo pilnamečiai, jiems buvo suteiktas laikinas gyvenamas būstas (duomenys neskelbtini), o vėliau, kas juos turėjo paimti iš (duomenys neskelbtini) ir kur Vokietijoje jie turėjo būti apgyvendinti, būtų jo aptarta su nukentėjusiais pokalbio per skaipą metu, nes jis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo galimybę juo naudotis. Į klausimą, ar pažinojo Jušką neatsakė, nurodydamas, kad jis nežino, ką reiškia „pažinojo“. Jis konkretaus darbo A. K. nesiūlė, pokalbio su nukentėjusiaisiais metu, jis būtų kalbėjęs apie jo plano dėl sendaikčių surinkimo įgyvendinimą ir jokios prievartos prieš juos nebuvo naudojama. Jo pažįstamos Miler anūkė K. M., gyvenanti Vokietijoje, buvo padariusi skrajutes, kad daiktai bus surenkami dieną. Jis tikėjosi įgyvendinti savo idėjas dėl sendaikčių supirkimo ir būtų atsiskaitęs su D. S.. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), įvestas A. K. telefone, tai tas numeris iš kurio jis skambino jam, tuo metu jis turėjo daug Sim kortelių numerių. Apie A. K. psichinę sveikatos stovį D. S. jam nesakė, jei jis būtų žinojęs, kad tai psichiškai atsilikęs asmuo, jis jokio reikalo su juo ir kitais nebūtų turėjęs. Apie legalų darbą fabrike su A. K. jis yra kalbėjęs tik abstrakčiai, konkrečiai jam nieko nėra sakęs apie tai, tik sakė jam kai važiuodavo per sieną, tai pareigūnams sakydavo, kad važiuoja dirbti į fabriką. Jis prašė nukentėjusiesiems išnuomoti butą Vokietijoje, tačiau ko konkrečiai, nurodyti negali. Telefoniniuose pokalbiuose jo su D. S. minimas asmuo vardu M ir yra tas asmuo, kuris Vokietijoje turėjo nukentėjusiesiems surasti butą, tačiau tai įgyvendinti nepavyko.
D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neveikė organizuotoje grupėje, nukentėjusiųjų neverbavo važiuoti į užsienį daryti nusikaltimus, neketino jų kam nors perleisti, pripažįsta, kad juos pervežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir apgyvendino jo pažįstamo name, E. V. prašymu, kol jiems bus išnuomotas butas Vokietijoje, tačiau kokiu reikalu E. V. prašė išnuomoti butą Vokietijoje, nežino. D. S. jis nepažįsta, o E. V. pažįsta gerai, jis yra jo draugas, jam žinoma, kad jis atlikinėja bausmę Pravieniškių pataisos namuose, su juo pastoviai palaikydavo telefoninį ryšį. Jis pripažįsta vykusius, byloje užfiksuotus jo telefoninius pokalbius su E. V.. Iš bylos medžiagos jis sužinojo, kad telefonu jis kalbėjo ir su D. S., kai E. V. jam perdavė telefoną, kad tiksliai nurodytų kelią į degalinę (duomenys neskelbtini), kai jis automobiliu važiavo paimti nukentėjusiųjų. A. J. jis pažinojo, jo jis klausė dėl buto Vokietijoje išnuomavimo, žinojo, kad jis važinėjo į užsienį, dirbo Vokietijoje ir A. J. pažadėjo surasti butą išnuomavimui. Tuo metu jis neturėjo darbo, mokėsi, todėl turėdamas laiko, E. V. paprašius apgyvendinti nukentėjusiuosius (duomenys neskelbtini), jis draugiškai sutiko padėti. Jis nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo, suprato, kad jie yra E. V. draugai. Kai iš A. J. sužinojo, kad yra surastas butas Vokietijoje išnuomojimui, jis apie tai pranešė E. V. ir jis sakė, kad toks butas reikalingas. E. V. prašė padėti nukentėjusiesiems, nes jie „sėdi artimiesiems ant sprando“, todėl jis sutiko tuos asmenis pervežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jie buvo apgyvendinti Venskūno name. E. V. jam sakė, kad nori juos įdarbinti surinkinėti sendaikčius Vokietijoje. Nukentėjusiuosius iš (duomenys neskelbtini) pervežė jo draugė Jankauskaitė savo automobiliu, jam kartu važiuojant. E. V. su nukentėjusiais palaikė ryšį telefonu, jam nurodė jų važiuoti pasiimti (duomenys neskelbtini) į degalinę ir važiuojant jam paskambino ir vienas iš nukentėjusiųjų ir jie susitiko degalinėje, kur visi trys nukentėjusieji įsėdo į jo draugės automobilį ir buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Važiuojant, nukentėjusieji kalbėjo, kad važiuos į Vokietiją, tačiau jis neklausė jų, ar jie moka vogti navigacijas, jiems nepasakojo ir apie jokius kitus asmenis, tik sakė, kad jie neprivogtų ir nepadarytų jam gėdos, nes už butą Vokietijoje, jis jautėsi atsakingas prieš A. J.. Jis pripažįsta, kad prieš važiavimą į KėD. paimti nukentėjusiųjų, jis buvo susitikęs su A. J. Panevėžyje prie „Cido“ arenos. Jis su A. J. norėjo pakalbėti dėl buto nuomos sąlygų Vokietijoje ir norėjo iš jo pasiskolinti pinigų, o A. J. norėjo pamatyti nukentėjusiuosius, nusirašyti jų asmens duomenis, juos nufotografuoti, surašyti sutartį dėl nuomos. Jam pasakius, kad automobilyje nėra vietos, A. J. į KėD. nevažiavo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), jo draugė davė nukentėjusiesiems patalynę, parodė (duomenys neskelbtini) miestelį, jį pervažiuodami, tačiau jų uždaręs prievarta nelaikė, jis su jais tarėsi, kad (duomenys neskelbtini) jie pagyvens trumpai, apie 1-3 dienas, jis darbo jiems nežadėjo. Pagal susitarimą su E. V., sekančią dieną jis turėjo suorganizuoti jų pokalbį skaipu su E. V. dėl darbo Vokietijoje, tačiau nesuspėjo, nes pas nukentėjusiuosius atvyko policijos pareigūnai. Iš (duomenys neskelbtini) į Vokietiją nukentėjusieji turėjo išvažiuoti patys, jų išvykimo laiko jiems nenurodė. Kitą dieną jis skambino nukentėjusiesiems, jie prašė nupirkti valgyti, tačiau nepasitenkinimo dėl gyvenimo sąlygų nerodė. Jis paliko jiems savo telefoną ir liepė skambinti, jeigu atsirastų problemų, jis iš to jokios naudos nesiekė.
A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis neveikė organizuotoje grupėje ir nesiekė nukentėjusiųjų išgabenti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, o tik D. S. prašomas, norėjo išnuomoti jo nurodytiems asmenims, surastą butą Vokietijoje. Jis nurodė, kad po to, kai po pokalbio su liudytoju Nr.“X“ ( nagrinėjama 1 epizode), jų nurodyti asmenys atsisakė važiuoti į Vokietiją ir jų apgyvendinimui buvo nereikalingas butas, kurį išnuomojimui jis buvo suradęs Vokietijoje, jis susitiko su D. S., kuris taip pat buvo prašęs surasti butą Vokietijoje asmenų apgyvendinimui. D. S. prašė surasti butą išnuomavimui sausio pradžioje, o D. S. jo buvo prašęs surasti butą išnuomojimui sausio viduryje. Jis klausė D. S., ką veiks ties asmenys Vokietijoje, kurie nori išnuomoti jo surastą butą, tai jis sakė, kad jie surinkinės sendaikčius. Jam žinoma, kad pavasarį Vokietijoje dažnai išmetami daiktai ir juos galima paimti ir atvežti į Lietuvą pardavimui. D. S. sakė, kad pirmi važiuos draugai, po to jis pats važiuos, todėl tarėsi, kur važiuoti, kas pasitiks tuos žmones Vokietijoje ir kas paduos buto raktus. Jis su D. S. daug nebendravo, tačiau sakė jam, kad nori pamatyti tuos asmenis, kurie gyvens bute ir įsitikinti, kad jie tvarkingi asmenys, nes jis nenorėjo patirti nepatogumų prieš draugą, suradusį butą, norėjo, kad jie bute tvarkingai gyventų. Jis norėjo nusirašyti jų paso duomenis, sudaryti su jais nuomos sutartį. E. V. ir D. S. jis nepažinojo, juos pamatė tik teismo salėje, dėl buto išnuomojimo jis bendravo tik su D. S., o su kuo bendravo D. S., jam nežinoma, D. S. apie jo pokalbius su E. V., jo neinformavo. Asmens vardu M jis nepažinojo, liudytojams Nr.“X“ ir „Y“ jis nurodė A. G. telefoną, kaip asmens, kuris būtų padavęs raktus nuo išnuomojamo buto Vokietijoje, jis nesusijęs su šia byla ir į klausimus dėl šio asmens, atsisakė atsakinėti. Su Aivaru jis bendravo telefonu, nes norėjo sužinoti jo darbo laiką ir ar jis galėtų pasitikti žmones, dėl to su juo kalbėjo telefonu apie 3 kartus. Jam atrodo, kad raštelį, kuriame buvo užrašytas Aivaro adresas Vokietijoje, jis padavė įslaptintam liudytojui Nr.“X“ ir jis įsirašė jį į savo telefoną. Jis neprisimena kovo 19 d. telefoninio pokalbio, nurodyto įraše Nr.52 kai skambino A. G. ir jis informavo, kad yra netoli sienos, o pokalbyje Nr. 8, kai jam skambino D. S., sakydamas “jei būtų du žmogeliukai ar būtų galimybė čia išlėkti“, atsakęs, kad tuo neužsiims. Vėliau skambinęs D. S. ir jo klausęs, „ar dar reikia“, tai jis turėjo galvoje, kad nori išnuomoti butą Vokietijoje ir jam sakė, kad tie asmenys, kurie nuomos butą, turi būti tvarkingi ir nevartotų alkoholio. Jis pripažįsta, kad su D. S., kuris buvo su drauge, buvo susitikęs prie pramogų centro „Impuls“, kur jam paaiškino kiek reikės mokėti už butą. Jis neklausė kas išveš tuos žmones, tik klausė kada jie atvažiuos, nes juos reiks pasitikti. D. S. sakė, kad jie išvažiuoja antradienį ar trečiadienį su autobusiuku ir jam liepė nurodyti tikslią išvažiavimo datą. Jeigu D. S. būtų tiksliai pasakęs, kada jie išvažiuoja jo nurodyti asmenys, jis būtų derinęs veiksmus, skambinęs, kad juos pasitiktų ir perduotų jiems raktus nuo buto. Jis nesirūpino tų asmenų, kuriuos turėjo paimti D. S., išvežimu, nežinojo iš kur jie buvo paimti ir nuvežti.
Nukentėjusysis T. A. parodė, kad iš kaltinamųjų jis pažįsta tik D. S., su kuriuo susipažino nagrinėjamo įvykio metu, kai jis automobiliu jį su draugais A. E. ir V. K. nuvežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kitų kaltinamųjų nepažįsta. Jis nurodė, kad 2013 m. kovo 20 d. jo buvęs kaimynas V. K. pasiūlė važiuoti į Vokietiją dirbti fabrike, kur galės užsidirbti iki 10 000 eurų. Jis sakė, kad išvykimą organizuoja tam tikri žmonės ir kad apie konkretų išvykimo laiką jie praneš. Tuo metu jis vertėsi sunkiai, nes neturėjo pragyvenimo lėšų, gyveno pas pažįstamus sandėliuke, nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, ieškojo darbo, pragyvenimui duodavo draugai ir jų tėvai, todėl sutiko išvažiuoti. Tame pačiame bendrabutyje, kaip ir jis, gyveno ir A. E., kuriam V. K. taip pat siūlė išvažiuoti dirbti ir šis sutiko. Jam žinoma, kad ir A. E. tuo metu nedirbo. A. K. jiems sakė, kad jie negali būti apsirengę treningais, turi būti su džinsais, kad atrodytų kaip kultūringi žmonės. Kai jam paskambino vyriškis, kuris organizavo išvykimą, jis liepė pasiimti telefonus su kamera, kad galėtų orientuotis kitame mieste, sakė, kad reikės važiuoti į Vokietiją ir kad darbas bus legalus. Jis pasiruošė išvykimui, susidėdamas drabužius, įsidėjo vaistų ir laukė pranešimo kada reikės išvykti, pinigų jis tuo metu neturėjo. V. K. jam sakė, kad maistu ir pinigais bus pasirūpinta. Jam paskambino V. K., kuris sakė, kad reikia nueiti iki degalinės „Lukoil“, esančios netoliese ir jie visi trys atėjo iki nurodytos degalinės. Jis su savimi turėjo tapatybės kortelę ir mobilaus ryšio telefoną. Atvykus automobiliui, iš jos išlipo D. S., kurio iki to laiko nepažinojo ir pasakė, kad jis yra iš Panevėžio. Supratę, kad tai tas pats asmuo, kuris turės pasirūpinti jų kelione, visi trys įsėdo į automobilį, kurį vairavo jam nepažįstama mergina. D. S. davė jie parūkyti, o važiuojant klausė, ar jie yra vogę navigacijas. Jam, atsakius, kad nevogė, D. S. pasakė, kad parodys kaip tai reikia daryti, kaip jas atjungti nuo fiškių, tai daryti reiks Vokietijoje, kad bus stebėtojai, kad jie nepabėgtų, sakė, kas jei pabėgs, tai jie suras. Važiuojant D. S. sakė, kaip vienas vaikinas, kuris tuo užsiimdavo buvo pabėgęs, tai jį surado ir sumušė. Jis pagalvojo, kad įkliuvo į pinkles, suprato, kad jam reikės vogti navigacijas, kad jie turės jiems uždirbti pinigus, nors pats to daryti nenorėjo. Jis nepabėgo iš (duomenys neskelbtini), kai sužinojo, kad reiks vogti navigacijas, nes jam buvo pagrasinta, kad sumuš, jis bijojo, nes suprato, kad D. S. dirba ne vienas, turi draugų, todėl nutarė jam paklusti. Jiems buvo pasakyta, kad į Vokietiją jie išvyks autobusiuku, bus nupirkti bilietai, kad Vokietijoje juos pasitiks, tačiau kada reikės išvykti, pasakyta nebuvo. Jie buvo nuvežti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir palikti remontuojamame name, D. S. davė po dvi cigaretes kiekvienam ir valgyti, sakė, kad rytoj atvažiuos žmogus pakalbėti dėl tolimesnių dalykų. Tai, kad jie buvo palikti (duomenys neskelbtini), nustatė A. E. per telefono navigaciją. Kadangi buvo šalta, tai jie užsikūrė krosnį, o kai duoto maisto neužteko, tai V. K. skambino D. S., prašydamas, kad parūpintų jiems maisto. Jie išbuvo (duomenys neskelbtini) apie pusantros paros, tame name jie nebuvo užrakinti, jie galėjo išeiti, vaikščiojo po kaimą, buvo parduotuvėje, galėjo išeiti bet kuriuo metu, tačiau suprato, kad jiems pasislėpus, jie galėjo būti surasti. Jis suprato, kad jie buvo patalpinti name (duomenys neskelbtini), kad negalėtų pasislėpti ir jų nereikėtų gaudyti, nes (duomenys neskelbtini) būtų galima lengviau pasislėpti. Juos išlaisvino policijos pareigūnai, kurie atvyko kartu su D. S. ir jiems sakė, kad D. S. pardavinėja žmones. Po šio įvykio jam buvo daromas poveikis, nes į jo gyvenamąją vietą automobiliais atvažiuodavo žmonės ir klausinėjo jo tėvų, brolio, kur jis randasi, į Feisbuką jam rašė žinutes “Ožy, ką tu kalbi?“, dėl ko, pasiūlius policijos darbuotojams, jis pakeitė gyvenamąją vietą, kreipėsi į „Carito“ darbuotojus, todėl tik pakeitus gyvenamąją vietą, jis davė tikslius parodymus. Dėl šių įvykių jis pergyveno, sutriko miegas, sapnuodavo baisius sapnus, kreipėsi pas psichologą. Jis turi sveikatos sutrikimų, nes anksčiau yra turėjęs galvos traumą, apie jo sveikatos problemas žinojo A. E. ir V. K., o ar apie tai žinojo D. S., jam nežinoma. Jis prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, nes dėl patyrė dvasinius pergyvenimus, nes buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), suprato, kad buvo siekiama jį išnaudoti nusikalstamoms veikoms daryti.
2013-10-30 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2013 konstatuota, kad T. A. nustatyti šie psichikos sutrikimai, diagnozės: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis stimuliatorius. T. A. mintys, elgesys nėra pastovūs ir keičiasi dažniau, nei normalios psichikos žmogaus, jis susierzina, susijaudina lengviau nei normalios psichikos žmogus. Jis neturi atminties sutrikimų, nenustatyta, kad kiti gali įkalbėti tam tikrą informaciją, neturi polinkio meluoti ir fantazuoti. T. A. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis pagalbos(1 t. 97-100 b.l.).
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis kaltinamąjį D. S. pažįsta nuo mažens, nes jis gyveno tame pačiame Vilainių kaime (duomenys neskelbtini) rajone, kitų kaltinamųjų nepažįsta. 2013 m. kovo mėn. jam paskambino D. S. ir prašė perduoti telefoną pakalbėti su jo nurodytu žmogumi. Jam buvo žinoma, kad D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš kur D. S. žinojo jo telefono numerį jam nežinoma, jį galėjo sužinoti iš kitų asmenų. Po pokalbio su kaimynu, jis paklausė D. S., gal jis turi pažįstamų, kurie galėtų jį įdarbinti. Po kelių dienų jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad yra darbo fabrike Vokietijoje. Savo telefone jis įsivedė D. S. telefono numerį nurodydamas “Serpa“, o kai paskambino kitas vyriškis, siūlęs darbą Vokietijoje, jo telefoną įsivedė „Vokiet“, kaip dabar žinoma tai buvo E. V.. Tuo metu jis gyveno sunkiai, turėjo būstą bendrabutyje, turėjo skolų už butą, pragyveno iš tėvų duodamų lėšų, todėl sutiko išvažiuoti. Apie tai jis pasakė ir savo draugams A. E. ir T. A., kurie taip pat sutiko išvažiuoti ir apie tai jis pasakė jam skambinusiam vyriškiui. E. V. sutiko padėti išvažiuoti į Vokietiją visiems ir jis perdavė jo telefono numerį T. A. ir A. E.. E. V. telefonu pranešė, kurią dieną juos paims ir nuveš, todėl jie visi susidėjo reikalingus daiktus ir nuėjo prie degalinės, kur jiems buvo pasakyta laukti atvažiuojančio jų paimti automobilio. Jų pasiimti atvažiavo, kaip dabar žino D. S. ir visi trys įsėdo į automobilį, kurį vairavo moteris. Važiuojant D. S. sakė, kad lyg tai reikės vogti, bet jis suprato, kad juokauja. Važiuojant jis ir T. A. žaidė žaidimus telefonais, jam niekas negrasino ir negirdėjo, kad būtų grasinama kitiems. Jis suprato, kad važiuoja dirbti į Vokietiją 3 mėnesiams bandomajam laikotarpiui. D. S. jis matė pirmą kartą, važiuojant su juo kažkokia kalba buvo, tačiau jos negirdėjo, nes žaidė žaidimus telefonu. Atvykus, jie buvo apgyvendinti nuosavame name, kur buvo ir maisto: bulvių, makaronų. D. S. sakė, kad dėl darbo atvažiuos žmogus ir viską jiems pasakys. Jis skambino D. S. ir prašė atvežti daugiau maisto, tačiau jis neatvežė. Kitos dienos rytą jie buvo nuėję į parduotuvę, namuose elgėsi laisvai, nuo buto turėjo raktus, telefonus. Kai atėjo pareigūnai, jis skambino bendradarbiui, kad jį parvežtų į namus, bet jis nežinojo kokiame mieste jie randasi. Kai atvyko pareigūnai, tada jis suprato, kad juos norėjo išvežti. Parodymus jis davė tą pačią dieną, tuo metu jis buvo streso būsenoje, jis pasakojo, o ką jie pareigūnai užrašė jis nežino, jam davė tik pasirašyti ir po to, parvežė į namus. Po įvykio jis gulėjo ligoninėje, gydėsi dėl atsiradusio nerimo, kuris kilo iš baimės, kai policija atėmė jo telefonus. Į teisiamąjį posėdį jį atvežė kaltinamojo D. S. brolio draugė, kartu vyko ir jo brolis P. S.. Nuo civilinio ieškinio, kurį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, atsisako.
Kaltinamojo D. S. brolis P. S. atsisakė duoti parodymus (90 b.l.21 t.).
Liudytoja G. A. parodė, kad ji yra kaltinamojo D. S. dukters draugė, kuri paprašė jos atvežti į teismo posėdį D. S. brolį Paulių, gyvenantį Vilainiuose. Jai atvykus į Vilainius, kartu buvo ir nukentėjusysis V. K., kurį atvežė į šios dienos teisiamąjį posėdį.
2014-01-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-3/2014 nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu nukentėjusiajam V. K. buvo konstatuoti psichikos sutrikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. V. K. neturi atminties sutrikimų, nenustatyta padidinto įtaigumo, polinkio meluoti ir fantazuoti. V. K. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos (1 t 125-127 b.l.).
Iš 2013-03-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iš V. K. paimtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). (4 t. 25 b.l.), kuris 2013-04-02 apžiūrėtas ir nustatyta:
skiltyje „Adresų knyga“ rasti adresatai - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) +(duomenys neskelbtini); skiltyje „Pranešimai - gautieji“ užfiksuoti sekantys tyrimui reikšmingi pranešimai: 2013-03-24 23:42:20 iš (duomenys neskelbtini) „ nu, namie jau“, 2013-03-25 11:24:21 iš (duomenys neskelbtini) „atvarys, jis dar miega“, 2013-03-25 12:11:15 iš (duomenys neskelbtini): „kai klauset, sakiau kad su rukymu ne kaip ten, tai galėjot apsipirkti, o su maistu tai patys matot kad kiek gales tiek duos, tokius kaip jus prametinetumem antsaibu kaip tas jusu draugelis man bruzino tai tikrai kur kas viskas butu prabangiau“, 2013-03-25 12:28:4115 iš (duomenys neskelbtini): „pasuk mano britui jis cia atsakingas ir pasakik kad tie du neede ant izmienu gali patep slides sakik kad nu tipo as cia jiem nemotina kad juos ganyčiau tegu pajuda su kiesaru ir alau tegu paima“, 2013-03-25 13:14:21 iš WOKEC „kokioj jus ten gatvej randates?“ 2013-03-25 16:36:49 iš (duomenys neskelbtini) „kas jum visiem ten atsitiko, ko niekas nekeliat?“ ,2013-03-25 17:46:02 iš WOKEC „ci serpa pasuk“, 2013-03-25 20:26:11 iš (duomenys neskelbtini) „kur jus prapuolet“;
skiltyje „Pranešimai - išsiustieji“ yra šie reikšmingi pranešimai: 2013-03-24 09:09:14 išsiųsta SMS asmeniui (duomenys neskelbtini): „ Nu tai ka pasiruosie lekti“, 2013-03-24 09:34:37 išsiųsta SMS asmeniui(duomenys neskelbtini) „A tai kur liosas dinges“, 2013-03-24 09:38:24 išsiųsta SMS asmeniui (duomenys neskelbtini) „nu katik skambino zmogus tas“, 2013-03-24 09:40:56 išsiųsta SMS asmeniui (duomenys neskelbtini) „nu kad wiskzs tvarkuoj sake antwakaro atleke pajimt ir kad nedinktume“;
skiltyje „Ryšių duomenys“ - priimti ryšiai yra šie reikšmingi duomenys: 2013-03-23 20:51 priimtas ryšys iš (duomenys neskelbtini) (+(duomenys neskelbtini)), 2013-03-25 11:31 priimtas ryšys iš (duomenys neskelbtini) +(duomenys neskelbtini) (4 t. 26-53b.l.).
Nukentėjusysis A. E. parodė, kad jis pažįsta tik kaltinamąjį D. S., kuris automobiliu jį su jo draugais T. A. ir V. K. automobiliu vežė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 20 d. jo draugas V. K. pasiūlė važiuoti į Vokietiją dirbti fabrike ir sakė, kad išvažiuoti reikės artimiausiomis dienomis. Netrukus jis sulaukė telefoninio skambučio iš nežinomo numerio, kuris klausė jo vardo ir ar jis sutinka išvažiuoti. Kai jis sutiko išvažiuoti, po kelių dienų paskambino V. K. ir sakė, kad vakare apie 20 val. reikės išvažiuoti ir kad reikės laukti prie degalinės (duomenys neskelbtini) atvažiuojančio jų pasiimti automobiliu. Jis pasiėmė su savimi rūbus, telefoną, o pinigų ir maisto neturėjo. Jis su T. A. ir V. K. sutartu laiku atėjo į degalinę. Atvykus automobiliui, išlipęs vyriškis klausė, ar jie čia laukia ir davė jiems cigarečių, parūkę įsėdo į automobilį, kurį vairavo mergina. Vyriškis, kaip vėliau sužinojo D. S. sakė, kad juos apgyvendins name, o po dviejų dienų jie išvažiuos, sakė, kad jų pasiimti atvažiuos kitas žmogus. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo apgyvendinti name, D. S. davė maisto. Važiuojant D. S. klausė, ar jie yra vogę iš automobilių, sakė, kad reikės vogti navigacijas, davė užuominą, kad vaikinas, kuris bandė bėgti buvo pagautas ir sumuštas ir nenorėjo daugiau bėgti, sakė, kad ir jiems tai bus jei jie bėgs. V. K. sakė, kad yra vogęs iš automobilių magnetolas. Iš pradžių D. S. buvo nusiteikęs draugiškai, jis klausėsi muzikos per ausines, galvojo, kad važiuoja normaliai dirbti, tačiau nusiėmus ausines girdėjo, kaip D. S. sakė, kad reikės vogti navigacijas ir apie tai važiuojant pasiuntė žinutę T. A., tačiau jis tuo nepatikėjo, nes negalvojo, kad tai kalbama rimtai. Į (duomenys neskelbtini) jie atvyko vakare, D. S. sakė, kad jie išvyks į Vokietiją antradienį. Kitą dieną jie kūreno krosnį, jis skambino D. S., prašydamas atvežti maisto ir cigarečių. Jie turėjo nuo namo raktus, vaikščiojo po miestelį. Pirmadienį atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad juos norėjo parduoti, paėmė jo telefoną, jie nesakė kokius parodymus jis privalo duoti. Šiuo metu jis atlieka bausmę už vagystes, yra teistas 5 kartus už vagystes. Prieš šį įvykį jo materialinė padėtis buvo sunki, nes jis neturėjo pinigų net maistui, jis negyveno su tėvais, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, buvo registruotas darbo biržoje, į Vokietiją vyko savo noru, jeigu būtų pasakyta, kad važiuoja vogti, nežino ar būtų vykęs.
2015 m. kovo 25 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos metu A. E. nustatytas emociški nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, kuris galimas dėl ankstyvos jo raidos ypatumų ir gyvenimo situacijos, kuris išsivystė dėl įtariamųjų veiklos ir patirto streso. Jis galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę, galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, ar šauktis kieno nors pagalbos. Nenustatyta, kad jis turi atminties sutrikimų, kad kiti gali įkalbti tam tikrą informaciją, kad turi polinkį meluoti ir fantazuoti. A. E. būdingas emocinis nestabilumas ir labilumas, gali būti būdingas impulsyvumas, jis orientuojasi aplinkoje, jo mąstymas neatsilieka nuo jo amžiaus (b.l.47-49, 23 t.).
Liudytojas A. V. parodė, kad jis gerai pažįsta kaltinamąjį D. S., jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini), mokydamiesi mokykloje draugavo, susitikdavo, turėjo vienas kito telefono numerius. Jis turi (duomenys neskelbtini) negyvenamą namą, o pats gyvena Vilniuje. Prie du metus jam paskambino D. S. prašė leisti pabūti jo name (duomenys neskelbtini) keliems žmonėms, kol jie išvyks į Vokietiją. Jis sakė, kad tiems asmenims reikia pabūti iki išvažiavimo į Vokietiją. Jis nežinojo kuo tuo metu užsiėmė D. S., žinojo, kad jis buvo išvykęs į Prancūziją. Jis sutiko, kad būtų apgyvendinti D. S. išvežami asmenys iki Velykų, D. S. turėjo nuo jo namų raktus, nes prižiūrėjo šunį, pats gyveno jo name. Jo telefone buvo įvestas D. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš 2013-03-25 daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad iš A. E. paimtas mobiliojo ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu jo telefone, skiltyje „Gautieji pranešinai“ užfiksuoti šie gauti tyrimui reikšmingi pranešimai: 2013-03-23 23:45 - iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) „sake tu jam priburei jog pinigai bus tik tada kai grisit is užsienio“, 2013-03-24 07:05 - iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) „nu bernai, šiandien leksit is tu kedainiu jau pavakary“, 2013-03-25 20:26 - iš abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) „kur jus prapuolet“ (4t. 61-67b.l.).
Iš Panevėžio apskrities VPK ONTB vyriausiojo tyrėjo surašyto 2013-09-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad vadovaujantis prokuroro nutarimu, sankcionuotu teisėjo (t. 2, 136-137 b.l.), iš telekomunikacijų bendrovių buvo gauta informacija apie mobilaus ryšio telefonų SIM kortelių numerių telekomunikacinius įvykius laikotarpyje nuo 2013-03-10 iki 2013-03-25: Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamasis A. J., Nr. (duomenys neskelbtini) - nukentėjusysis T. A., laikotarpyje nuo 2013-03-10 iki 2013-03-25, Nr. (duomenys neskelbtini) - nukentėjusysis V. K., laikotarpyje nuo 2013-03-20 iki 2013-04-01, Nr.(duomenys neskelbtini) - E. V. bei D. S., laikotarpyje nuo 2013-03-10 iki 2013-03-20, Nr. (duomenys neskelbtini) - D. S. (b.l.140, 2 t.).
Iš tarnybiniame pranešime pateiktos nurodytų abonentų tarpusavio ryšių analizės nustatyta toks telekomunikacijos įvykių eiliškumas :
2013-03-19 14:09 val. nukentėjusiam V. K. paskambino iš numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Pravieniškių pataisos namuos laisvės atėmimo bausmes atliekantys E. V. ir D. S. ir pokalbis trunka 444 sekundes;
V. K. 2013-03-19 20:06 val. skambino nukentėjusiam – A. E. ((duomenys neskelbtini));
2013-03-20 10:47 val. iš E. V. ir D. S. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) siusta SMS pranešimas D. S. ((duomenys neskelbtini)); 10:49 val. D. S. skambina į E. V. naudojamą telefoną (kontroliuojant D. S. telefono numerį, jis, išskyrus vieną, kalbėjo tik su E. V.). 10:57, 11:15, 11:18 val. siunčiami vieno kitam SMS pranešimai;
2013-03-20 21:28 val. iš E. V., D. S. naudojamo telefono, skambinta į numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusysis V. K. ir pokalbis truko 383 sekundes, nuo 21:46 iki 23:32 val. jie susirašinėja tarpusavyje siusdami SMS pranešimus;
2013-03-21 14:04 val. V. K. paskambina į E. V. ir D. S. naudojamą telefoną ir iš karto po jų pokalbio E. V. 14:56 val. skambina D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir jų pokalbis trunka 278 sekundes;
2013-03-21 nuo 16:07 val. iki 16:17 val. V. K. ir E. V. rašo vienas kitam SMS pranešimus, iš E. V. naudojamo telefono 16:23 val. parašomas SMS pranešimas D. S., 16:32 val. D. S. parašo SMS pranešimą į E. V. naudojamą telefoną, iš E. V. naudojamo telefono parašomas SMS pranešimas D. S. ir tuo pat metu iki 16:51 val. vykdomas susirašinėjimas SMS pranešimais su V. K., kas rodo, kad E. V. ir D. S. tarpininkauja tarp V. K. ir D. S..
Iš D. S. naudojamo telefono 2013-03-14 13:12 val. užfiksuotas pirmas kontaktas su A. J. ((duomenys neskelbtini)) ir po to, D. S. iki 2013-03-18 22:13 val. penkis kartus skambino A. J.. Pastaba: aprašomu laiku T. J. ir A. J. tęsdami A. S. susitikimus su asmeniu imitavusiu nusikalstamą veiką, aptarinėjo sandorį, t. y. siekė įgyti asmenis, kuriuos būtų galima panaudoti nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje ir įtariama, kad D. S. pasiūlymai A. J. nedomino(informacija iš slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo);
2013-03-19 10:15 val. užfiksuotas D. S. ir A. J. pokalbis. Pastaba: D. S. siūlo A. J. žmones į užsienį, A. J. sako jam, kad jie susitiks ir liepia D. S. nekalbėti atviru tonu (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – A. J. pokalbių);
2013-03-19 nuo 11:16 val. iki 12:13 val. užfiksuoti 7 D. S. ir A. J. pokalbiai, o 12:22 val. D. S. parašė SMS pranešimą į E. V. naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), po to, tą pačią dieną užfiksuoti 4 D. S. ir A. J. kontaktai susirašinėjant SMS žinutėmis. Tai rodo, kad D. S. nori būtent A. J. perleisti E. V. ir D. S. užverbuotus V. K., A. E. bei T. A.;
2013-03-20 10:48 val. užfiksuotas D. S. ir A. J. pokalbis, kuris trunka 29 sekundes ir iš karto po to, t. y. 10:49 val. jis skambina į E. V. naudojamą telefoną ir jų pokalbis trunka 243 sekundes. Pastaba: D. S. po 2013-03-20 10:48 val. po paskutinio kontakto nepalaikė ryšio su A. J., kol šis 2013-03-24 paskambino D. S.;
2013-03-22 12:22 val. A. J. paprašė liudytojo Nr.“X“ perskambinti ir šiam 12:23 val. paskambinus, A. J. pasakė, kad jau reikia žmonių išvežimui į Vokietiją (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – A. J. pokalbių);
2013-03-22 nuo 18:50 val. iki 19:05 val. liudytojas Nr.“X“ vykdydamas iniciatoriaus nurodymą, A. J. sudarė tokias sąlygas, kurios A. J. pasirodė nepriimtinos, t. y. asmuo imitavęs nusikalstamą veiką parašo SMS pranešimus A. J., kad imituojami pardavimui žmonės nekeliaus autobusu, traukiniu ar lėktuvu, t. y. maršrutiniu transportu;
2013-03-24 13:03 val. A. J. skambina į SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o 13:05 val. iš šio numerio išsiusta SMS pranešimas, kuriuo A. J. atsiustas naujas D. S. telefono numeris(informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – A. J. pokalbių);
2013-03-24 13:06 val. (tik gavęs naują D. S. numerį) A. J. skambina D. S.. Pastaba: A. J. skambina D. S. ir jo klausia „ar niekas nepasikeitė“, t. y. ar D. S. dar gali pasiūlyti asmenis, kuriuos būtų galima išvežti į užsienio šalį bei juos ten išnaudoti nusikalstamų veikų darymui. A. J. D. S. paprašė asmenų, kai asmuo imitavęs nusikalstamą veiką jam sudarė tokias neparankias sąlygas, dėl ko A. J. paprašė asmenų iš D. S. (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – A. J. pokalbių;
2013-03-23 16:43 val. užfiksuotas D. S. pokalbis su abonentu numeriu, kuriuo naudojasi E. V. ((duomenys neskelbtini)). Pastaba: E. V. pasitikslina, ar D. S. duos valgyti tiems asmenis, pasako, kad D. S. pas juos važiuotų vakare (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – D. S. pokalbių);
2013-03-24 13:24 val. užfiksuotas D. S. ir A. J. pokalbis, kurio metu D. S. sako, kad vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini), iš kur paims tuos asmenis, A. J. pageidavo pats tuos asmenis pamatyti. D. S. pasakė, kad juos pats atveš iš ten (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – D. S. pokalbių);
2013-03-24 15:11 val. užfiksuotas pokalbis iš E. V. naudojamo telefono ir D. S., 15:33 val. ir 15:34 val. jie susirašinėja SMS pranešimais, tardamiesi dėl atvežamų iš (duomenys neskelbtini) asmenų;
2013-03-24 19:59 val. D. S. paskambino V. K. (tel. (duomenys neskelbtini)), D. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) 2013-03-24 20:01 val. D. S. skambina A. J., jo telefonui jungiantis prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini), 2013-03-24 20:22 val. D. S. paskambinus A. J., jo ir A. J. telefonai prisijungė Panevėžyje, prie bazinės stoties Nr. (duomenys neskelbtini); Pastaba: aprašomu laiku jie susitiko prie kuro degalinėje, esančiu adresu Nemuno g. 79A, Panevėžyje (informacija iš slapto sekimo protokolo bei vaizdo įrašo iš degalinės);
2013-03-24 20:52 val. užfiksuotas D. S. pokalbis su E. V. naudojamu telefonu, 20:55 val.V. K. rašo SMS pranešimą D. S.. Šių kontaktų metu D. S. telefonas jungėsi vis prie kitų bazinių stočių – link (duomenys neskelbtini) krypties. Kelionės metu D. S. kontaktavo su E. V., D. S., kuris nurodė, kurioje vietoje lauks nukentėjusieji (informacija iš D. S. pokalbių protokolo), D. S. telefonas jungėsi prie (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) bazinės stoties;
2013-03-24 21:40 val. užfiksuotas D. S. ir V. K. ((duomenys neskelbtini)) pokalbis telefonu, kurio metu D. S. telefonas jungėsi (duomenys neskelbtini), bazinėje stotyje Nr. (duomenys neskelbtini);
2013-03-24 21:52 val. ir 21:53 val. D. S. išsiuntė A. J. SMS pranešimą „3“, t. y. trys asmenys, kuriuos jis veža iš (duomenys neskelbtini) bei kurie bus išnaudojami nusikalstamų veikų darymui. A. J. pranešimu D. S. atrašo „OK“, t. y. sutinka su D. S. (info iš D. S. pokalbių protokolo). Tuo metu D. S. telefonas jungėsi (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) bazinės stoties Nr. LANCB, kas rodo, jog jis jau važiavo link Panevėžio kartu su nukentėjusiaisiais V. K., A. E., T. A.. Šios kelionės metu D. S. telefonu bendravo su su E. V. (aprašyta D. S. pokalbių protokole) ir tą dieną su E. V. užfiksuotas paskutinis kontaktas 2013-03-25 00:16 val. ir tuo metu D. S. telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini);
2013-03-25 11:23 val. užfiksuotas D. S. ir V. K. pokalbis, 11:37 val. – su E. V., 2013-03-25 14:06, 14:09 val. užfiksuotas D. S. ir A. J. pokalbis, kurio metu a. PASTABA. D. S. kalbasi su A. J. ((duomenys neskelbtini)) apie tų asmenų išvežimo laiką. D. S. nori juos greičiau išvežti, A. J. sako, kad išeis tik rytdieną apie pirmą, antrą valandą, kad D. S. tiems trims asmenis pasakytų „Jo, sakyk palaukit, būkit žmonės, sakyk, nėr kur dėtis kitaip, žinai“, D. S. sutinka;
2013-03-25 14:09:04 D. S. telefonu kalbėjo su A. J. ((duomenys neskelbtini)), 2013-03-25 14:09:04 A. J. skambino D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir pasakė išvežimo laiką - apie 11 val. (informacija iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo – D. S. pokalbių);
Iš V. K. bei T. A. pokalbių išklotinių analizės matyti, kad jų pokalbiai, SMS pranešimai nuo 2013-03-24 21:53 val. iki 2013-03-25 14:52 val. jungėsi prie bazinių stočių pradedant (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas rodo jų judėjimą maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) su D. S.. 2013-03-02 apie 14.30 val. kratos metu V. K., A. E., T. A. buvo surasti (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) miestelyje esančiame gyvenamajame name. Nustatyta, kad D. S. su E. V. telefonu kontaktavo 143 kartus; D. S. su A. J. – 29 kartus; E. V. (D. S.) su V. K. – 92 kartus, D. S. su V. K. – 9 kartus; E. V. (D. S.) su T. A. – 43 kartus; V. K. su T. A. – 86 kartus; V. K. su A. E. – 109 kartus (2 t. 140-145 b.l.)
2013-03-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nuo 2013-03-18 iki 2013-04-18 leista klausytis nenustatyto asmens naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, kontroliuojant ir kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, remiantis tuo, kad nusikalstamą veiką imituojančiam asmeniui A. S. pranešė, kad jam paskambins jo draugas ir iš šio numerio paskambino vyriškis (3 t. b.l.36).
2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad kontroliuojant telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. J., gauta sekanti informacija:
2013-03-19 10:15:15 A. J. kalba su D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir D. S. klausia, „jeigu pora žmogeliukų būtų, išeitų čia prieš šventes dar išlėkt?“, klausia A. J., ar išeitų tai padaryti. A. J. sako pagalvosiąs, bet geriau būtų po švenčių ir įspėja D. S., kad jis taip nekalbėtų atviru tekstu ( įrašas Nr.8);
2013-03-19 13:55:04 A. J. skambina asmeniui vardu A. ((duomenys neskelbtini)), kuris sako, kad jis jau yra netoli sienos. A. J. jam pasako, kad šis paskambintų, kai šis bus vietoje. Susitikimo metu su liudytoju „X“ A. J. nurodė asmens vardą A. ir tel. (duomenys neskelbtini), jis lauks Vokietijoje imituojamų parduoti asmenų, kuriuos būtų apmokęs daryti nusikalstamas veikas (įrašas Nr.52);
2013-03-20 10:48:08 A. J. kalbasi su D. S. ((duomenys neskelbtini)), kuriam pasako, kad nereikia žmonių, kad jiems reikia pasiskambinti po švenčių. PASTABA. A. J. D. S. pasakė, kad nereikia žmonių, nes yra vedamos sandoris su liudytoju Nr. „X“, kuris imituoja parduoti du asmenis, kurie būtų išnaudojami nusikalstamų veikų darymu (įr. Nr. 99);.
2013-03-22 12:22:18 A. J. liudytojui Nr.“X“ parašė SMS, kad šis paskambintų A. J. (įr. Nr. 99);
2013-03-22 12:23:03 liudytojas Nr. „X“ skambina A. J., kuris sako, kad „viskas yra tvarkoj“ (reikia jam žmonių). Liudytojas Nr. „X“, vykdydamas užduotį, pasakė, kad yra problemų dėl nuvežimo, A. J. pasakė, kad perskambins liudytojui Nr. „X“ ( įrašas Nr. 176 );
A. J. susirašinėja SMS pranešimais su liudytoju Nr. „X“ ir prašo, kad liudytojas įsodintų imituojamus parduoti asmenis į maršrutinį transportą, o liudytojas Nr. „X“, vykdydamas savo užduotį parašė, kad imituojami parduoti asmenys maršrutiniu transportu negali vykti. Tada A. J. atsakė, kad atsidės tie reikalai vėlesniam laikotarpiui ( įrašai Nr. 201, 203, 204, 205, 206, 209, 210);
2013-03-24 13:05:29 A. J. iš asmens, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) gavo SMS pranešimą su D. S. numeriu „(duomenys neskelbtini) deimis“ (įr. Nr.305);
2013-03-24 13:06:07 A. J. skambina D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir jo klausia „ar niekas nepasikeitė“, t. y. ar D. S. dar gali pasiūlyti asmenis, kuriuos būtų galima išvežti į užsienio šalį bei juos ten išnaudoti nusikalstamų veikų darymui (įr. Nr.306 );
2013-03-24 13:24:45 A. J. paskambinęs D. S. ((duomenys neskelbtini)) praneša, kad vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini), iš kur paims tuos asmenis. A. J. pageidavo pats tuos asmenis pamatyti (Įr. Nr. 313);.
2013-03-24 13:26:26 D. S. ((duomenys neskelbtini)) nusiuntė SMS pranešimą A. J. „Cia dar neaisku, nuleksiu iki ju ir tada bus galima ziuret“, t. y. D. S. nuvažiuos iki (duomenys neskelbtini), juos įvertins ir praneš A. J. ( įr. Nr. 314);.
2013-03-24 20:00:55 D. S. ((duomenys neskelbtini)) skambina A. J., kuriam pasako, kad „viskas yra normaliai“, t. y. yra tie asmenys, kuriuos būtų galima panaudoti nusikalstamų veikų darymui bei susitaria susitikti prie pramogų centro „Impulsas“ (įr. Nr. 362);
2013-03-24 20:22:01 D. S. ((duomenys neskelbtini)) skambina A. J., kuriam pasako, kad jis jau ateitų į sutartą vietą ( įr. Nr. 368);
2013-03-24 21:52:51, 21:53:23 D. S. ((duomenys neskelbtini)) nusiunčia A. J. SMS pranešimą „3“, t. y. trys asmenys, kuriuos jis veža iš (duomenys neskelbtini). A. J. pranešimu D. S. atsako „OK“, t. y. sutinka su D. S. dėl trijų asmenų ( įrašai Nr. 373, 374);
2013-03-25 14:06:38 A. J. ir D. S. ((duomenys neskelbtini)) užfiksuotame pokalbyje kalba apie tų asmenų išvežimo laiką. D. S. nori juos greičiau išvežti, A. J. sako, kad išeis tik rytdieną apie pirmą, antrą valandą, kad D. S. tiems trims asmenis pasakytų „Jo, sakyk palaukit, būkit žmonės, sakyk, nėr kur dėtis kitaip, žinai“ ir D. S. sutinka (įrašai Nr. 373, 374) ;
2013-03-25 14:09:04 A. J. skambina D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir pasako išvežimo laiką - apie 11 val. (įr. Nr. 407). Pastaba: asmenys nebuvo išvežti, nes policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mst. (duomenys neskelbtini) A. V. priklausančiose namuose kratos metu surado tris asmenis - V. K., T. A., A. E. (3 t. 37- 46 b.l., įrašas CD „Verbatim“).
2013-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi leista nuo 2013-03-21 iki 2013-05-21 klausytis telefono SIM kortelės ( Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi D. S. ) telefoninių pokalbių, kontroliuojant gautą informaciją, perduodamą elektroninių ryšių tinklais, ją fiksuoti ir kaupti (3 t. 51 b.l.).
Iš 2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliktus D. S. naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę, gauta ši informacija:
2013-03-22 19:47:49 užfiksuotas D. S. ir A. V. pokalbis ((duomenys neskelbtini)), kurio D. S. prašo suteikti patalpas trims - keturiems asmenims, kuriuos D. S. noro atvežti į Venckūno patalpas (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad tie asmenys bus siunčiami į Vokietiją ir kad jis negali tą pačią dieną, kurią jam reikia pasiimti šiuos asmenis, jų išvežti į Vokietiją, nes nebus galima taip greitai surasti jiems gyvenamosios vietos Vokietijoje, ši vieta („chata“) bus tik po trijų keturių dienų. D. S. paaiškina, kad jei tie asmenys važiuos vėliau, tai jie nevažiuos – susiras darbą, o jeigu jis pasiimtų, atsivežtų ir apgyvendintų jo namuose, tai jie nebeturėtų kur dėtis. Jis pasižada pats juos prižiūrėti kiekvieną dieną, kad tie asmenys nori eit į legalų darbą ir jis nori juos išvežti į Vokietiją. D. S. sako, kad čia toks pat atvejis, kaip kad su vaiku, kad jam tai „žiauriai rimta tema“, „keturi žmonės ne vienas žmogus, nu, šaibos visai kitokios, mostis visai kita, nenoriu aš jų prap..., nu ragas, jeigu neatsivežu, ta prasme, jeigu neturiu kur jų apgyvendint, tada neatsivežu nu ir ką, prapi.. aš juos, jie išeina dirbt...“. D. S. sako: „nu man reikia tiesiog va susukt, kad kelias dienas užtempt, nu kad jie niekur nepabėgtų. O kai jie čia bus, nu vsio: ką jie atgal grįš, nebegrįš atgal, ką išvažiava i vsio jau išvažiava na. Galėsiu užstumt opa busas neatvažiavo, dar kažką karočė, busas sugedo, opa reikia kelias dienas palaukt.“ D. S. sako, kad jam tuos žmones reikia pasiimti sekmadienį, o šeštadienį žmogus grįžta iš užsienio, kuris tvarko reikalus dėl apgyvendinimo užsienyje ( įr. Nr. 407);
2013-03-22 21:06:50 užfiksuotas D. S. pokalbis su E. V. ((duomenys neskelbtini)), kuris atlieka bausmę pataisos namuose. Pokalbio metu E. V. klausia, ar jis jau gali sekmadienį juos paimti, D. S. atsako, gerai, jis prieš valandą susitarė dėl „chatos“, t. y. dėl patalpų, kur būtų galima patalpinti asmenis. E. V. klausia čia ar ten ( Lietuvoje ar užsienyje) ir D. S. atsako, kad čia- (duomenys neskelbtini). E. V. nurodo, kad D. S. reikia susitikti ir susitarti su „Titu“, kuris užsienyje išnuomos butą bei kuris tuos asmenis išveš. E. V. sako, kad tuo jų planai nesibaigs. D. S. sako suprantąs, kad „ten po to viską jam likviduot reikės“. Pokalbio pabaigoje susitaria, kad po to, kai M ten viską padarys, jie lauks „kol prisipildys pintinė“( įr. Nr.121);
2013-03-23 14:30:23, 14:45:07 E. V. ((duomenys neskelbtini)) siunčia D. S. SMS pranešimą „Vakare rytoj pasiimt leksi tu vargetu?“ D. S. atsako - „Tai joa.:)“ ( įrašai Nr. 373, 374);
2013-03-23 16:43:26 D. S. pokalbio su E. V. ((duomenys neskelbtini))metu, E. V. klausia, ar jis duos valgyti tiems asmenims, sako, kad jis pas juos nuvažiuotų vakare, kad jie jam netrukdytų, o jis (E. V.) tiems asmenims paskambins apie ketvirtą valandą ir praneš apie D. S. atvykimą vakare pas juos. Apie nukentėjusiuosius jie kalba paniekinamai, E. V. sako: „a ti ėdalą kokį ten duosi jiem?“, „aš ten įtariu kaip jie atroda ... nu vagys tai žiaurūs, kaip iš kokio rusų filmo, sakė ausys atlėpusios, kitas – raišas, .... karoče žiauriai“, „žėk mentai džiaukis nors nestabdys, bijos tokius stabdyt – sakys pažėk kaip atrodo“ ( įr. Nr.393 );
2013-03-23 18:25:15 D. S. pokalbio su E. V. ((duomenys neskelbtini)) metu nurodo, kad tie asmenys greičiausiai būtų vežami antradienį ( įr. Nr.393);
2013-03-24 13:06:08 D. S. paskambina A. J. ((duomenys neskelbtini)) ) ir jo klausia „ar niekas nepasikeitė“, t. y. ar D. S. dar gali pasiūlyti asmenis, kuriuos būtų galima išvežti į užsienį ir juos ten išnaudoti nusikalstamų veikų darymui (Įr. Nr. 767). A. J. D. S. paprašė asmenų, kai liudytojas Nr. „X“ jam sudarė tokias neparankias sąlygas išvežti asmenis( 1 epizode) ir tada jis paprašė išvežamų asmenų iš D. S..
2013-03-24 13:22:31 D. S. pokalbio su E. V. ((duomenys neskelbtini)) metu sako, kad jam skambino A. J. (išsireiškia „Skambino J. man“ ir kad pas A. J. „yra viskas normaliai“), t. y. A. J. reikia žmonių, kuriuos būtų galima išvežti į užsienį. E. V. pasako, kad būtų geriau tuos asmenis išvežti per Titą, nes jis tiek nuo jo „nenuplėš“, nes jie sėdėjo kartu ir bendrų priešų turi (įr. Nr. 777 ) ;
2013-03-24 13:24:44 D. S. pokalbio su A. J. ((duomenys neskelbtini)) metu sako, kad vakare važiuos iki (duomenys neskelbtini). A. J. pageidauja pats tuos asmenis pamatyti ir prašo D. S. ir jį paimti, D. S. pasakė, kad juos atveš iš ten (įr. Nr. 767);
2013-04-24 13:26:22 D. S. išsiuntė A. J. SMS pranešimą ((duomenys neskelbtini)) tokio turinio: „Cia dar neaisku, nuleksiu iki ju ir tada bus galima ziuret“ ( įr. Nr.77);
2013-03-24 15:11:23 D. S. ir E. V. ((duomenys neskelbtini)) pokalbio metu ir E. V. sako, kad reikia vežti tuos asmenis per A. J., nes per Titą gautųsi išvežti tik po Velykų (įr .Nr.822);
D. S. susirašinėja SMS pranešimais su E. V. jis nurodo D. S., kad kai susitiks su A. J., tai reikia aptart kainas dėl parduodamų asmenų, kad netemptų su atsiskaitymu: „smikis tas J. ... susitiksi susitark kad kai tv atkeliaus iš kart saibas kad paduotu netemptu nieko ir kainas uz“ (įrašai Nr. 828, 829, 833, 839, 841, 842, 845);
2013-03-24 17:11:13 D. S. pokalbio su nenustatytu asmeniu metu ((duomenys neskelbtini)) sako, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) paimti žmonių, kuriuos jis išveš į užsienį (įrašas Nr. 846);
D. S. susirašinėja SMS pranešimais su E. V., kad asmenis „įdės“ į autobusiuką (įrašai Nr. 848, 851, 854, 855, 856, 857, 858, 865);
2013-03-24 17:36:39 D. S. pokalbio su E. V. ((duomenys neskelbtini)) metu, E. V. klausia, kada jis išvažiuos iš (duomenys neskelbtini). D. S. sako, kad septintą valandą ir klausia kiek bus tų asmenų, E. V. atsako, kad trys (įr. Nr. 866)
2013-03-24 17:38:30 E. V. siunčia D. S. SMS pranešimą „Kipt kimba, bet zmogus lieka.“, t. y. vietoj keturių (kaip buvo tartasi anksčiau) važiuoja tik trys ( įrašas Nr.868);
2013-03-24 17:39:05 D. S. rašo E. V. SMS pranešimą ((duomenys neskelbtini)) „Na tai suprantu“ ( įr. Nr.869 ) ;
2013-03-24 18:52:59 D. S. kalba su E. V., kuris nurodo D. S. iš karto aptarti kainas ir susitarti, kad iš karto, kai tik atvažiuoja į Lietuvą būtų jiems sumokėti pinigai- „iš karto bym bašlių“ (Įr. Nr.869) ;
2013-03-24 18:55:35 D. S. paskambina E. V. ((duomenys neskelbtini)) ir nurodo, kad jie (asmenys) lauks prie kuro degalinės (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu E. V. sako, kad jo draugelis pasakys, kur yra ta degalinė. Telefono ragelį paima D. S., kuris D. S. nurodo, kaip nuvažiuoti į kuro degalinę (duomenys neskelbtini). D. S. pasako, kad nuvažiavęs į degalinę D. S. turi paskambinti tiems „varijotams“, kad jie gali nesuprasti iš kokios pusės yra Panevėžys, kad šių asmenų barakas yra už 200-300 metrų nuo degalinės ir jie paskambinus ateis ( įr. Nr. 873); (faktą, kad telefono ragelį perima D. S. patvirtina fonoskopinė išvada (4 t. 3-11 b.l.)
2013-03-24 18:57:57 D. S. gavo SMS pranešimą iš E. V. ir D. S. telefono Nr.(duomenys neskelbtini))“ tai yra vieno iš nukentėjusiųjų - V. K. ( įr. Nr. 875);
2013-03-24 19:59:42 D. S. skambina V. K. ((duomenys neskelbtini)) ir pasako, kad važiuoja pas juos į (duomenys neskelbtini) (įr. Nr. 875);
2013-03-24 20:00:55 D. S. skambina A. J. ((duomenys neskelbtini)) ir sako, kad važiuoja ir susitaria susitikti prie centro „Impulsas“ (įr. Nr.883);
2013-03-24 20:21:59 D. S. skambina A. J. ((duomenys neskelbtini)), kuriam sako, kad jis jau netoli sutartos vietos, t. y. „Impulso“ (įr. Nr. 894);
2013-03-24 20:52:43 D. S. pokalbio metu sako E. V. ((duomenys neskelbtini)), kad buvo susitikęs su A. J. ir šis sakė, kad jam reikia tik dviejų žmonių, o trečią asmenį sutiko paimti tik tuo atveju, jei vienas iš jų jau turi patirties („gali būti ir trys, tačiau vienas iš jų turi būti „judėjęs“). D. S. sako E. V., kad reikės pasakyti vienam vežamų asmenų, kad jis sakytų A. J., kad kažką tai moka, jog yra „judėjęs“, nors ir labai senai. E. V. pritaria D. S., jog tie asmenys pasakys taip, kaip jiems bus pasakyta. D. S. sako E. V., kad užgarantavęs A. J., kad tie trys asmenys nevogs parduotuvėse ir kad jis atsako už jų elgesį. E. V. D. S. sako, kad tie trys asmenys viską darys taip, kaip jie (t. y. D. S., E. V.) jiems pasakys. Jie abu sutaria, kad šiems asmenims galima leisti savaitgalį, kai nedirba, šiek tiek pasėdėt, pavartot alkoholinių gėrimų ( įr. Nr.906);
2013-03-24 20:55:36 nukentėjusysis V. K. ((duomenys neskelbtini)) SMS pranešimu klausia D. S. kada šis atvažiuos ( įr. Nr.906);
2013-03-24 21:02:02 D. S. kalbasi su draugu ((duomenys neskelbtini)). Pradžioje kalba apie vykusias muštynes (tyrimui nereikšminga), po to pasisako, kad veža A. J. papildomus žmones, kurie bus išvežti į užsienį ( įr. Nr.92);
2013-03-24 21:26:55 E. V. ((duomenys neskelbtini)) klausia D. S. kur jis randasi. Šis pasako, kad iki (duomenys neskelbtini) liko 40-50 km. E. V. apie nukentėjusiuosius sako, „kad tie durniai dar laukia“( įr. Nr. 93);
D. S. skambina V. K., kuriam pasako, kad jis yra jau (duomenys neskelbtini), o vėliau pasiteirauja, ar jie ten degalinėje laukia (įrašai Nr. 932, 942);
D. S. nusiunčia A. J. SMS pranešimą „3“, t. y. trys asmenys, kuriuos jis veža iš (duomenys neskelbtini), A. J. pranešimu D. S. atrašo „OK“, t. y. sutinka su D. S. (įrašai Nr. 932, 942);
2013-03-24 22:01:20 D. S. skambina E. V. ((duomenys neskelbtini)), kuris klausia kaip tie asmenys atrodo, klausia, ar jie baisūs. D. S. atsako, kad ne. Tada E. V. pasako, kad vienas „ryžas“, kitas atlėpusiomis ausimis (įr. Nr. 95); D. S. atsako, kad taip;( Nukentėjusieji asmenys - A. E. yra rausvų plaukų, šviesus, T. A. viena ausis yra atlėpusi)
2013-03-24 22:26:40 D. S. skambina A. V. ((duomenys neskelbtini)), klausia ar jo namuose yra dujos (įr. Nr. 971);
2013-03-24 22:55:47 D. S. kalbasi su E. V. ((duomenys neskelbtini)), kuriam pasako, kad A. J. yra pranešta, kad važiuoja tys asmenys ( įr. Nr. 979);
2013-03-24 23:05:07 D. S. kalbasi su draugu ((duomenys neskelbtini)), kuriam pasako, kad su Greta (G. J.) važiuoja namo paėmę asmenis (įr. Nr. 982
D. S. susirašinėja SMS pranešimais su E. V. apie atlygį už šiuos asmenis, kaip tie asmenys turės būti išnaudojami ir kad atlygis bus per pusę su A. J.. E. V. nurodo, kad nereikia visko visiems trims asmenims pasakoti (‚trečias geriau nieko tegul nežino, nes judės po du, o trečiam po to gruzas bus ... kad nebūtų scenų kokių po to“ (įrašai Nr. 983, 984, 985, 986, 987, 988, 989, 990, 991, 996) ;
2013-03-25 11:18:58 D. S. kalba su E. V. ((duomenys neskelbtini)), kuris sako, kad D. S. nuvežtų tiems trims asmenims maisto, kad jie skundžiasi, jog juos nudrėbė, neturi nei valgyti, nei rūkyti. D. S. sako, kad cigaretės ne jo problemos ir kad valgio bei cigarečių jie patys galėtų nueiti į parduotuvę ir pavogti. Paskui abu nutaria, kad antradienį jais atsikratys ir problema bus išspręsta (įrašas Nr. 1013 ) ;
2013-03-25 11:22:58 nukentėjusysis V. K. ((duomenys neskelbtini)) skambina D. S. ir sako, kad šis atneštų valgyti, nes jie yra alkani, neturi rūkalų, kad turi tik bulvių. D. S. pažada vėliau atvažiuoti, tačiau atsisako atvežti cigarečių (įrašas Nr. 1017) ;
2013-03-25 14:06:38 D. S. kalba su A. J. ((duomenys neskelbtini)) apie asmenų išvežimo laiką. D. S. nori juos greičiau išvežti, A. J. sako, kad išeis tik rytdieną apie pirmą, antrą valandą, kad D. S. tiems trims asmenis pasakytų „Jo, sakyk palaukit, būkit žmonės, sakyk, nėr kur dėtis kitaip, žinai“, D. S. sutinka (įrašas. Nr. 1029 );
2013-03-25 14:09:04 A. J. skambina D. S. ((duomenys neskelbtini)) ir pasako išvežimo laiką - apie 11 val. (3 t. 52-82 b.l, įr. Nr. 1031).
2014-02-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinėje specialisto išvadoje konstatuota, kad garso įrašuose, esančiuose kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ CD-R 700MB 52x speed vitesse 80 min., gamyklinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ant kurios užrašyta „2013-961K₂ 11k bb 50-1-00053-13“(ši kompaktinė plokštelė yra 2013-04-05 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo priedas 3 t. 52-82 b.l.), failuose 00121 0.wav, 00393 0.wav, 00448 0.wav, 00822 0.wav, 00866 0.wav, 00873 0.wav, 00906 0.wav, 00931 0.wav, 00953 0.wav, 00979 0.wav, 01013 0.wav, V užfiksuoti vyrų balsai, kai sako žodžius „A, girdi, draugeli?....Greia, iki tada“). V ( 393) ( sako žodžius „A, girdi?.....Davai“), V (448) (sako žodžius „Nu rytoj, karočė, jis sake susiskambinės su užsieniu........Kad tvarka būtų, blet. Iki“), V ( 866) (sako žodžius „Nu? A? Nu aišku......Tu pasijungsi ane? Nu“), V( 1013) (sako žodžius „Ė, girdi, jie ten verki....Ė, mentai išėjo iš vachtos. Davai“) yra E. V. balsas, vyrų V (822) (sako žodžius „A, girdi?....Ane?“), V ( 873) ( sako žodžius „Imk, draugelis mana pasakys.....Imk, pasakys či tau, karočė“), V(931) ( sako žodžius „Toli dar esi ?.....Gerai, davai“), V ( 953) ( sako žodžius „Nu, labai baisūs jie, blet?....Davai“) balsai tikėtina yra E. V. balsas.
Tiriamajame garso įraše, esančiame pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ CD-R 700MB 52x speed vitesse 80 min, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)ant kurios užrašyta „2013-961K₂ 11K BB 50-1-00053-13“, faile 00873 0.wav, užfiksuotas vyro S( 873), sakančio „Nu sveikas.....Jo vsio, davai“ ( įrašas 3 t. 66-67 b.l.) balsas tikėtina yra D. S. balsas (4 t. 2-11 b.l.).
2013-03-25 teismo nutartimi leista slapta sekti D. S. (3 t. 86 b.l.).
Iš 2013-03-29 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad sekimas pradėtas 2013-03-23 (patikslinta 24) 16.00 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje. 16.35 val. D. S. pastebėtas važiuojant automobiliu „Ford Mondeo“, žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. kartu su nežinomu vyru Nr. 1, automobilį vairavo nežinomas vyras Nr. 1. D. S. ir nežinomas vyras Nr.l atvažiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. ir išvažiavo iš nurodytos vietos link Panevėžio m. Automobilį vairavo nežinomas vyras, 16.43 val. jie atvažiavo į kiemą prie namo, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ( planas - schema Nr.l ), abu išlipo iš automobilio, kieme susitiko nežinomą vyrą Nr.2. Visi trys vyrai kalbėjo ir apžiūrinėjo kieme stovėjusius automobilius „BMW 320“, pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Audi 80“, rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.50 val. Pasibaigus pokalbiui, nežinomas vyras Nr.l įsėdo į automobilį „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., o D. S. ir nežinomas vyras Nr. 2 užėjo į namą. 17.14 val. į kiemą prie namo, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., ( planas - schema Nr.l ) atvažiavo automobilis „Seat Ibiza“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. J., į kurį įsėdo D. S. ir abu išvažiavo link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. 17.25 val. G. J. ir D. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., 19.49 val. jie išvažiavo link Panevėžio m., automobilį vairavo G. J.. 20.23 val. G. J. ir D. S. atvažiavo į sporto ir laisvalaikio centro „Impuls“ automobilių stovėjimo aikštelę, Parko g. 14, Panevėžys. Iš automobilio išlipęs D. S. susitiko su A. J. ir abu trumpai pakalbėję įsėdo į automobilį “Seat Ibiza“ išvažiavo link Nemuno g., 20.25 val. G. J., D. S. ir A. J. atvažiavo į „PNP“ degalinę Nemuno - Parko g. sankryžoje, visi sėdėjo automobilyje, G. J., D. S. ir A. J. išvažiavo iš degalinės link Kosmonautų g. 20.40 val. Atvažiavus į sporto ir laisvalaikio centro „Impuls“ automobilių stovėjimo aikštelę, Parko g. 14., išlipę D. S. ir A. J. trumpai pabendravo ir išsiskyrė: A. J. užėjo į (duomenys neskelbtini), o D. S. atsisėdo į automobilį „Seat Ibiza“ ir nuvažiavo link Dariaus ir Girėno g., 21.40 val. G. J. ir D. S. atvažiavo į degalinę, Šėtos g. 120, (duomenys neskelbtini) m., kur D. S. susitiko su degalinėje laukusiais trimis nežinomais vyrais Nr.3, Nr.4 ir Nr.5. Nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4 ir Nr.5 susikrovė sportinius krepšius į automobilį “Seat Ibiza“ bagažinę ir kartu su D. S. įsėdo į automobilį. Visi išvažiavo link Panevėžio m, automobilį vairuojant G. J.. 22.42 val. G. J., D. S. ir nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4, Nr.5 atvažiavo į degalinę „Orlen“, esančią Senamiesčio - Paliūniškio g. sankryžoje, Panevėžyje. D. S. pylė į automobilį „Seat Ibiza“ kurą, 22.46 val. visi išvažiavo iš degalinės „Orlen“ link Vaivadų, Panevėžio r., 23.10 val. G. J., D. S. ir nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4, Nr.5 atvažiavo prie S. Neries g. 2, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.,visi išlipo iš automobilio, nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4, Nr.5 pasiėmė iš bagažinės sportines krepšius ir su D. S. bei G. J. užėjo į S. Neries g. 2, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. , 23.27 val. G. J., D. S. ir nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4, Nr.5 išėję įsėdo j automobilį “Seat Ibiza“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi išvažiavo link Biržų g., 23.30 val. visi atvažiavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., 23.37 val. G. J., D. S. ir nežinomi vyrai Nr.3, Nr.4, Nr.5 išvažiavo iš minėto adreso link Biržų g. ir važinėjosi po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. (3 t. 87-91b.l.).
Iš 2013-06-14 UAB “Western union processing Lithuania” raštu pateiktos informacijos matyti, kad 2013-03-22 A. J. persiuntė A. G. jam būnant Vokietijoje 150.00 eurų. 2013-03-19 13:55 val. A. J. paskambina A. G.. Iš kontroliuojamų A. J. pokalbių matyti, kad jis skambino A. G. ((duomenys neskelbtini)), kuris pasisako, kad jis jau yra netoli sienos. A. J. jam pasako, kad šis paskambintų, kai šis bus vietoje. Susitikimo metu su liudytoju „X“ A. J. asmeniui imitavusiam nusikalstamą veiką davė asmens vardu A. G. telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris lauks Vokietijoje imituojamų parduoti asmenų, kuriuos A. G. apmokins daryti nusikalstamas veikas (3 t. 140-143 b.l.).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad D. S., E. V., D. S., A. J., veikdami bendrininkų grupėje, kiekvienas iš jų atlikdami tam tikrą vaidmenį, siekdami, kad nukentėjusieji T. A., A. E. ir V. K. būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti ir po to, kai bus parduoti jų planuojamų nusikalstamų veikų metu Vokietijoje gauti daiktai, sumokėti pinigus už perleistus nukentėjusiuosius, t.y. D. S. ir E. V., panaudodami apgaulę - žadėdami darbą Vokietijoje, pasinaudodami jų priklausomumu ir pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir psichikos sutrikimų, užverbavo nukentėjusiuosius vykti į Vokietiją, dėl ko jie pateko į faktinę jų kontrolę, nes jie turėjo galimybę kontroliuoti nukentėjusiųjų veiksmus. Nors nukentėjusieji turėjo tam tikrų veiksmų laisvę, tačiau svarbiausius sprendimus dėl jų priėmė kaltinamieji – panaudojus apgaulę užverbavo vykti į Vokietiją, gabeno juos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur laikė, kol sutartu su A. J. laiku juos turėjo paimti ir nugabenti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti. E. V. susitarus su D. S. dėl jų pervežimo iš jų gyvenamosios vietos į laikiną gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), kol jie bus išvežti į Vokietiją, jam perdavė V. K. telefono numerį, kad jis galėtų susitikti su visais nukentėjusiaisiais ir juos perleido D. S. kontrolei. Jis susitiko su nukentėjusiaisiais degalinėje (duomenys neskelbtini) ir nuvežė juos G. J. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) bei apgyvendino A. V. namuose, tokiu būdu įgijo ir gabeno nukentėjusiuosius, o susitardamas su A. J. dėl nukentėjusiųjų pervežimo į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, kėsinosi dar kartą juos perleisti, o A. J. juos įgyti ir perleisti tretiems asmenims, tačiau tam sutrukdė policijos pareigūnai, kurie kratos metu išlaisvino nukentėjusiuosius. Tai, kad nukentėjusieji bus įdarbinti Vokietijoje buvo esminė aplinkybė dėl kurios nukentėjusieji apsisprendė priimti kaltinamųjų D. S. ir E. V. pasiūlymą vykti į Vokietiją, nors kaltinamieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę neturėjo tokios galimybės juos įdarbinti, o iš jų telefoninių pokalbių nustatyta, kad buvo susitarta dėl jų išvežimo nusikalstamoms veikoms daryti. Šias nustatytas byloje aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų T. A., A. E. ir V. K. parodymai, jų parodymus patvirtina teismo nutartimis sankcionuotas, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka metu užfiksuota informacija - slapta D. S., E. V., D. S., A. J. telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, užfiksuota jų naudojamais mobilaus ryšio telefonais, slaptas D. S. ir A. J. sekimas, užfiksuotas ikiteisminio tyrimo protokole, liudytojo A. V. parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų naudojamų mobilaus ryšio telefonų SIM kortelių naudojamus numerius, nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonų poėmio ir jų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, fonoskopinio tyrimo specialisto išvada, patvirtinanti, kad garso įrašuose, pateiktuose kompaktinėse plokštelėse, kuriose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai balsai yra E. V. ir D. S., kita bylos medžiaga.
Kaltinamieji pripažįsta vykusius, byloje užfiksuotus jų telefoninius pokalbius, neginčydami jų turinio, tačiau nepripažįsta, kad nukentėjusieji buvo užverbuoti, įgyti, gabenami ir perleisti nusikalstamoms veikoms daryti: D. S. teigia, kad V. K. telefonu paprašius įdarbinti, jis tik perdavė jo telefono numerį E. V., kuris dėl turimų ryšių galėjo padėti jam įsidarbinti Vokietijoje. E. V. teigia, kad jis norėjo padėti įdarbinti nukentėjusiuosius Vokietijoje, kaip D. S. draugus, rinkti sendaikčius ir siusti juos į Lietuvą ir tokiu būdu gauti pajamų, D. S. parodė, kad jis tik nukentėjusiuosius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pervežė savo draugo E. V. prašymu, A. J. parodė, kad D. S. prašymu norėjo tik nukentėjusiesiems išnuomoti surastą butą Vokietijoje. Jų parodymus paneigia bylos įrodymai ir jie vertinami kaip pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti atsakomybės, todėl atmetami.
Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo V. K. verbavimas nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijoje prasidėjo tada, kai jam telefonu paskambino laisvės atėmimo bausmę atliekantis jo pažįstamas D. S.. Tai patvirtino nukentėjusysis V. K., kuris nurodė, kad iš kaltinamųjų jis pažinojo tik D. S., nes jis gyveno tame pačiame Vilainių kaime ir žinojo, kad jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Teisme jis parodė, kad 2013 m. jam paskambino D. S. ir prašė perduoti telefoną pakalbėti su jo nurodytu žmogumi, o po pokalbio, jis paklausė D. S., gal jis turi pažįstamų, kurie galėtų jį įdarbinti ir jis pažadėjo tuo pasidomėti. Po kelių dienų jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad yra darbo fabrike Vokietijoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė kitokias aplinkybes dėl pirmojo jo kontakto telefonu su D. S.: 2013-03-25 apklausos metu nurodė, kad jam į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs D. S. sakė, kad turi draugų, kurie gali surasti darbą fabrike Vokietijoje, jį pasitiks žmonės išnuomotame bute, o už kelionę, pragyvenimą reikės atsiskaityti, kai užsidirbs pinigų, kad reikia turėti banko atsiskaitomosios sąskaitos duomenis į kuriuos bus pervedami uždirbti pinigai ir jis į savo telefoną įsivedė jo telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.101-104, 1 t.). Tokį parodymų pakeitimą jis motyvavo tuo, kad duodamas parodymus buvo streso būsenoje, nežino ką užrašė pareigūnai, o jis tik pasirašė apklausos protokolą, jo neskaitęs. Tačiau iš apklausos protokolo matyti, kad jis pasirašė kiekviename apklausos protokolo lape ir protokolo pabaigoje savo ranka užrašė, kad protokolą perskaitė, surašytas teisingai, užrašė savo pavardę, vardą ir pasirašė. Nenustatyta, kad pareigūnai būtų suinteresuoti užfiksuoti kitokius parodymus nei nurodė nukentėjusysis, tuo labiau, kad tyrimo pradžioje pareigūnams pradėjusiems tyrimą nebuvo žinoma su kuo iš kaltinamųjų dėl išvykimo į Vokietiją pirmiausia telefonu kalbėjosi V. K.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. buvo apklaustas sekančiame posėdyje po kaltinamojo D. S. viešos apklausos, kai į teisiamąjį posėdį jis buvo pristatytas D. S. artimųjų ( tai teisme patvirtino liudytoja G. A., kuri nurodė esanti D. S. dukters draugė, o jo atvykęs brolis P. S. atsisakė duoti parodymus), jo parodymai atitiko D. S. parodymus teisme, todėl tikėtina, kad bendraudamas su D. S. artimaisiais ir jų automobiliu pristatytas į teismo posėdį, savo parodymus priderino prie D. S. parodymų, siekiant palengvinti jo padėtį, todėl vertindamas nukentėjusiojo V. K. parodymus, teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklaustas tuoj po įvykio ir neabejotina, kad įvykio aplinkybes gerai prisiminė, be to, jo parodymus patvirtina tarnybiniame pranešime pateikta telekomunikacijos įvykių analizė. Iš jos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atlikdami D. S. ir E. V. naudojosi telefonu, kurio SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-03-19 14.09 val. iš šio numerio užfiksuotas skambutis V. K. ir telefoninis pokalbis truko ilgiau nei 7 minutes. Nukentėjusysis V. K. patvirtino, kad po pokalbio su D. S., jam skambino E. V., prisistatęs nuo D. ir sakė, kad dėl įdarbinimo Vokietijoje gali pasiūlyti tokias pačias sąlygas kaip ir D. S. ir iki išvykimo su juo palaikė nuolatinį ryšį telefonu pokalbių metu bei siusdami SMS žinutes. Jo draugai T. A. ir A. E. irgi pageidavo išvykti dirbti į Vokietiją ir jis tai perdavė E. V., kartu perduodamas ir jų telefonų numerius, kad jie galėtų aptarti išvykimo sąlygas, o E. V. nurodžius išvykimo laiką, visi trys atėjo iki sutartos vietos – degalinės, iš kur jie automobiliu buvo nuvežti ir apgyvendinti nuosavame name (duomenys neskelbtini), kur buvo, kol atvyko policijos pareigūnai. Šiuos jo parodymus patvirtina telefoninių kontaktų analizės duomenys, iš kurios matyti, kad nuo 2013-03-20 iki 2013-03-24 užfiksuoti 92 telefono Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. S. ir E. V.) kontaktai su nukentėjusiuoju V. K. ir 43 - su T. A. (b.l.140-145, 2 t.). Iš nukentėjusiojo A. E. telefono apžiūros protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 23-24 gauti 3 pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tokio turinio: „Sakė tu jam pribūrei, jog pinigai bus tik tada kai grįšit iš užsienio“, „nu bernai, šiandien leksit iš tų (duomenys neskelbtini) jau pavakary“, „kur jūs prapuolėt“ (61-67,4 t.), todėl dėl išvykimo buvo bendraujama ir su šiuo nukentėjusiuoju. Tokiu būdu nustatyta, kad D. S., vienintelis iš kaltinamųjų pažinojęs V. K., žinodamas jo psichinės sveikatos būklę, sunkią turtinę padėtį ir kad jis nėra socialiai apsaugotas, t.y. naudodamasis jo pažeidžiamumu, kartu su E. V., panaudodami apgaulę – žadėdami darbą fabrike Vokietijoje, palaikydami ryšį telefonu užverbavo V. K., o per jį ir nukentėjusiuosius T. A. ir A. E. nusikalstamoms veikoms daryti. Tai patvirtino ir nukentėjusieji T. A. ir A. E.. Nustatyta, kad E. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pastoviai palaikė ryšį telefonu su savo draugu D. S. ir kai nukentėjusieji buvo D. S. ir E. V. užverbuoti vykti į Vokietiją, užfiksuoti D. S. pokalbiai telefonu su A. V., E. V., A. J.: 2013-03-22 užfiksuoto telefoninio pokalbio metu prašė A. V. suteikti jam patalpas 3-4 asmenų apgyvendinimui, kuriuos nori išvežti į Vokietiją, nes jų tą pačią dieną negali išvežti, o vieta jų apgyvendinimui Vokietijoje bus surasta tik po trijų dienų, be to, jei jis jų nepaims dabar, jie atsisakys važiuoti, susiras darbą, o jeigu juos apgyvendintų, jiems nebūtų kur dėtis, nes tai „žiauriai rimta tema“, „keturi žmonės ne vienas žmogus, nu, šaibos visai kitokios, mostis visai kita, nenoriu aš jų ....(keiksmažodis), nu ragas, jeigu neatsivežu, ta prasme, jeigu neturiu kur jų apgyvendint, tada neatsivežu nu ir ką, .....(keiksmažodis) aš juos, jie išeina dirbt“ , „nu man reikia tiesiog va susukt, kad kelias dienas užtempt, nu kad jie niekur nepabėgtų. O kai jie čia bus, nu vsio, ką jie atgal grįš, nebegrįš atgal, ką išvažiavai vsio jau išvažiava na. Galėsiu užstumt opa busas neatvažiavo, dar kažką karoče, busas sugedo, opas reikia kelias dienas palaukt“. Iš pokalbio galima suprasti, kad D. S. prašo laikinai palaikyti nukentėjusiuosius jo gyvenamajame name, kad jie nepabėgtų, o sekmadienį juos paims, nes grįžta žmogus ir jis viską suderinęs dėl gyvenamosios vietos užsienyje. Tai, kad D. S. prašymu leido savo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) apgyvendinti asmenis, patvirtino ir liudytojas A. V.. Nors kaltinamieji tarpusavyje ir pokalbiuose su nukentėjusiais stengiasi kalbėti užmaskuotai, tačiau, siejant ir lyginant juos kitais bylos įrodymais galima suprasti jų turinį, nustatyti tolimesnę įvykių seką bei jų tikslus: E. V. su D. S. aptaria per kokius asmenis reikėtų išvežti nukentėjusiuosius, E. V. sako, kad būtų geriau juos išvežti per Titą, nes tiek nuo jo nenuplėš, nes jie sėdėjo kartu, o J. nieko gero jiems neduos ( 58-59,61-62,3 t.), tačiau vėlesnio pokalbio metu aptaria, kad M sako, kad ant Velykų visi grįžta, tai nutaria „su J. tegu lekia“ (b.l.63,3 t.). D. S. tą patį vakarą telefonu praneša E. V., kad jis suderino dėl apgyvendinimo (duomenys neskelbtini), sako, kad telefonu nenori plačiau apie tai kalbėti, tariasi, kad tuos asmenis reikės perduot, kuris išnuomos butą ir kuris juos išveš ir po to reikės laukti „kol prisipildys pintinė“. Šie ir po to sekę jų pokalbiai patvirtina, kad jie tarpusavyje derina visus veiksmus ir juos aptaria ir tai rodo, kad jie veikia bendrai, siekdami nukentėjusiuosius išvežti į Vokietiją ir paneigia D. S. parodymus, kad jis nesuprato tikrojo nukentėjusiųjų gabenimo į Vokietiją tikslo, kad jis tik geranoriškai sutiko padėti E. V., išnuomodamas patalpą (duomenys neskelbtini), o taip pat E. V. parodymus, kad jis tik norėjo padėti D. S. draugui V. K. užsidirbti, surinkinėjant Vokietijoje sendaikčius, neturint savanaudiško tikslo. Jų pokalbiai apie nukentėjusiuosius rodo ne draugiškumą, o jų paniekinimą, kai E. V. sako D. S. „a ti ėdalą kokį ten duosi jiem?, ..aš ten įtariu kaip jie atroda...nu vagys tai žiaurūs, kaip iš kokio rusų filmo, sako ausys atlėpusios, kitas raišas, ...karoče žiauriai“, “žėk mentai džiaukis nestabdys, bijos tokius stabdyt, sakys pažėk kaip jie atrodo“ (59-60 b.l., 3 t.). Nustatyta, kad tuo metu nei D. S., nei E. V. nukentėjusiųjų nebuvo matę, tačiau E. V. apibūdina jų išvaizdą ir tokią nukentėjusiuosius apibūdinančią informaciją jis galėjo gauti tik iš kartu bausmę atliekančio, nukentėjusiuosius pažinojusio D. S.. Iš E. V. ir D. S. telefoninių pokalbių sekos matyti, kad jie aptaria nukentėjusiųjų išgabenimą į Vokietiją: E. V. ir su D. S. sutaria, kad tai padaryti geriausia per Jušką „nu ty gerai, nu, su J. tegul ir lekia“(63 b.l.3 t.), o užfiksuoti vykę D. S. ir A. J. pokalbiai patvirtina, kad jie sutaria dėl nukentėjusiųjų išvežimo, kai A. J. pasako “Va dabar iš karta galėtų, žinai“ (61 b.l.,3 t.). E. V. pokalbių su D. S. metu sako, kad iš karto reikia sutarti kainas, kai tik atvažiuoja į Lietuvą daiktai, tai: iš karto jiems būtų...„ten kalbėsi karoče ir iš karto tu aptark dėl kainų, ...iš kartą, va tik atvažiuoja į Lietuvą, iš karto bym bašlių“ (66 b.l.3 t.), o 2013-03-24 išsiunčia D. S. SMS žinutę „smikis tas J. tik neatsimenu as jo gal nebuvom susitike, susitiksi susitark kad kai tv atkeliaus is kart saibas kad paduotu netemptu nieko ir kainas uz“ (b.l.63,3 t.). E. V. žinute klausia D. S. ar jis yra suplanavęs kaip daiktus pasiimt, o D. S. atsako “Tai i busą ir wiskas“(b.l.64-65,3 t.), tai rodo, kad jis numato, jog vogti daiktai iš Vokietijos bus parvežti autobusu. Nustatyta, kad D. S. telefoninio pokalbio su A. J. metu aptaria išvežimo laiką (62 b.l.3 t.), E. V. praneša D. S., kad „jie ten bus trise“, o D. S. sako, kad nukentėjusiųjų išvažiuos paimti pusę aštuonių (65 b.l.3 t.). Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad D. S.. G. J. vairuojamu automobiliu 2013-03-24 išvyksta iš (duomenys neskelbtini) į Panevėžį, 20.23 val. D. S. susitinka su A. J. aptarti nukentėjusiųjų išvežimo Panevėžyje, prie pramogų centro „Impuls“, po to, nuvyksta į KėD., kur degalinėje „Orlean“ susitinka su nukentėjusiaisiais, automobiliu juos nuveža į (duomenys neskelbtini) ir apgyvendina A. V. namuose S.Nėries gatvėje Nr.2. Iš užfiksuoto telefoninio pokalbio ir fonoskopinės ekspertizės išvadų (nustačiusių, kad tai D. S. balsas) matyti, kad D. S. važiuojant į (duomenys neskelbtini)., E. V. perduoda telefoną D. S., kad jis pasakytų kaip reikia privažiuoti prie degalinės, kur jo jau lauks nukentėjusieji, D. S. nurodydamas kaip privažiuoti apie nukentėjusiuosius sako „ten paskambinsi, supranti, tiems, pasakys ...žino kur, ten nesupras iš kokios pusės tas Panevėžys, varijotai... už dviejų trijų šimtų jų barakas, jie ateis“ ir tai rodo, kad jis ne tik nurodo kelią kaip privažiuoti prie degalinės, bet ir žino, kad ten turi ateiti nukentėjusieji iš savo namų, kad jiems reikia paskambinti (b.l.67,3 t.) ir tai patvirtina jų veiksmų ir siekių bendrumą. Nukentėjusiojo V. K. pokalbiai su D. S. po to, kai jie buvo palikti (duomenys neskelbtini) rodo, kad jie neturi maisto, nes prašo atvežti valgyt, neturi ir pinigų, t.y. priklausomi nuo D. S. ir jo kontroliuojami. Iš V. K. telefono apžiūros protokolo matyti, kad jo telefone rasta žinutė iš „(duomenys neskelbtini)“ (D. S.) “Pasuk mano britui jis čia atsakingas ir pasakyk, kad tie du neėdę ant izmienų gali patept slides, sakyk, kad nu tipo aš jie ne motina, kad juos ganyčiau, tegu pajuda su kiesaru ir alaus tegu paima“. Sekančią dieną po to, kai nukentėjusieji buvo palikti (duomenys neskelbtini), D. S. su A. J. telefonu kalba apie jų išvežimą ir A. J. praneša, kad „ryt 11 valandą, bet dar susiskambinsim, pažiūrėsim ar išeis, ar ne“ (b.l.81-82,3 t.). Iš kratos protokolo matyti, kad nukentėjusieji 2013-03-26 apie 14 val. buvo rasti (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis D. S. sulaikytas po pusvalandžio. Tą pačią dieną į V. K. telefoną atėjo trys SMS žinutės, siustos iš telefono, kuriuo naudojosi S. V. ir D. S., buvo teiraujamasi, kur jie visi prapuolė ir vieną iš jų „ci serpa pasuk“ siuntė D. S., ko jis neneigia ir tai paneigia D. S. parodymus, kad jis tik perdavė E. V. V. K. telefono numerį ir jam nežinoma apie V. K. ir jo draugų organizuojamą išvežimą nusikalstamoms veikoms daryti.
Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą vaidmenį verbavo, gabeno, įgijo, perleido ir kėsinosi dar kartą juos perleisti bei įgyti nukentėjusiuosius V. K., T. A., A. E.: D. S., panaudodamas apgaulę, žadėdamas darbą Vokietijoje, verbavo nukentėjusįjį V. K. vykti į Vokietiją, o E. V., tęsdamas jo veiksmus, verbavo V. K. ir per jį, tiek tiesiogiai palaikydamas ryšį telefonu su nukentėjusiaisiais T. A. ir A. E. vykti į Vokietiją dirbti, nors realiai tokių galimybių neturėjo, nes tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. E. V. perdavė V. K. telefono numerį D. S. bei organizavo jų susitikimą ir tokiu būdu perleido nukentėjusiuosius D. S., o šis, paimdamas nukentėjusiuosius iš jų gyvenamosios vietos ir perveždamas juos į kitą vietovę – (duomenys neskelbtini), įgijo juos ir gabeno. D. S. susitarė su A. J. dėl jų perleidimo, įgijimo ir išgabenimo į Vokietiją, susitardami kad už juos bus sumokėta kai bus parduoti planuojamų nukentėjusiųjų vagysčių Vokietijoje pavogti daiktai už perleistus asmenis, susitardami dėl jų konkretaus išgabenimo laiko - 2013-03-26 11 val. ir tai yra nukentėjusiųjų pirkimą apibūdinantis požymis, tuo pažeidžiant jų valią ir dalinai apribojant jų laisvę, nes trys nukentėjusieji tapo iš dalies priklausomi nuo kaltinamųjų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji, būdami D. S. ir E. V. užverbuoti apgaule ir naudojantis jų pažeidžiamumu dėl sunkios turtinės padėties ir nustatytų sveikatos sutrikimų, vykti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, įsėdo į E. S. nurodytą D. S. automobilį, kuriuo buvo nuvežti iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestelį, neturėdami savo pinigų nei maisto, tapo dalinai priklausomi nuo juos kontroliavusio asmens D. S.. Pažymėtina, kad prekyba žmonėmis tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant jį išnaudoti. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra prekybos žmonėmis priešingumas žmogaus laisvei, kuris siejamas su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė ir pan.) ir kuris leidžia palenkti šio asmens valią kontroliuoti jį bei įtraukti į išnaudojimą. BK 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį ir jei tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu ir to pakanka išvadai, kad buvo pažeista asmens laisvė. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiųjų V. K., T. A. ir A. E. laisvė buvo suvaržyta, nes buvo atimta galimybė laisvai judėti ar pasirinkti savo elgesio variantą ir visi kaltinamieji žinojo, kad jie bus išnaudojami. Pagal susiklosčiusią praktiką matyti, kad vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena, todėl kvalifikuojant asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad kaltinamieji suvokė, jog jis atlieka funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti laisvę varžančiomis kontrolės sąlygomis ir tai žinojo visi kaltinamieji ir to siekė, D. S., E. V., D. S., A. J. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. Tai, kad A. J. turėjo ketinimą įgyti nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti patvirtina jo telefoninių pokalbių su D. S. išklotinės bei ankstesni jo veiksmai (aptariami 1 epizode), kai jis su nusikalstamą veika imitavusiais liudytojais susitarė dėl kitų dviejų asmenų išgabenimo į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau jiems pareiškus, kad užverbuoti jų asmenys negali vykti, jis pasakė, kad tai atsidės vėlesniam laikui ir tuoj pat(kada) sudarė susitarimus dėl asmenų išvežimo nusikalstamoms veikoms daryti su D. S., o sutartu laiku jų neišgabeno tik dėl to, kad policijos pareigūnai, sužinoję apie nukentėjusiųjų išgabenimo laiką, užkirto kelią jų nusikalstamam sumanymui, išlaisvindami nukentėjusiuosius.
Nenustatyta, kad D. S., E. V., D. S., A. J. suvokė, jog sukūrė organizuotą grupę, nes nėra duomenų, kad jie aiškiai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų veikė pagal iš anksto suderintą planą, kaltinamieji D. S. ir E. V. kaltinamojo A. J. nepažinojo. Vien tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką vykdė bendrai – D. S. verbavo nukentėjusįjį V. K., panaudodamas apgaulę ir pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu, o E. V. tęsdamas jo veiksmus verbavo V. K., o per jį ir tiek tiesiogiai palaikydamas ryšį telefonu, - nukentėjusiuosius T. A. ir A. E., perdavė V. K. telefono numerį D. S. bei organizavo jų susitikimą ir tokiu būdu perleido nukentėjusiuosius. D. S. E. V. nurodymu, paimdamas nukentėjusiuosius iš jų gyvenamosios vietos ir perveždamas juos į kitą vietovę – (duomenys neskelbtini), įgijo juos ir gabeno, D. S. susitarė su A. J. dėl jų perleidimo, įgijimo ir išgabenimo į Vokietiją 2013-03-26 11 val. nusikalstamoms veikoms daryti, patvirtina, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tą patį tikslą- išvežti nukentėjusiuosius į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, kontroliuojant jų elgesį ir iš jų nusikalstamos veikos gauti materialinę naudą. Siekiant inkriminuoti organizuotos grupės kvalifikuojantį požymį nepakanka vien formalių teiginių buvus organizuotą, pastovią grupę nusikalstamoms veikoms daryti, bet tai turi patvirtinti ir bylos duomenys. Kaltinamieji nebuvo pasiekę tokio organizuotumo lygio, jog būtų galima juos pripažinti veikus organizuota grupe. Jų veiksmai rodo, kad tai buvo labiau spontaniškas siekis susitarimo būdu įgyti asmenis už užmokestį ir juos išgabenti nusikalstamoms veikoms daryti, jie suprato jog veikia kartu, siekdami bendrų tikslų, kiekvienas iš jų suprato jog veikia bendrai nusikaltimo padaryme, todėl tokie jų veiksmai rodo, veikus paprasta bendrininkų grupe (BK 25 str. 2d.) ir, nenustačius organizuotos grupės, iš kaltinimo šalintinas kvalifikuojantis požymis - „veikdami organizuotoje grupėje“, pakeičiant į aplinkybę „veikdami bendrininkų grupėje“, pripažįstant tai jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
3,4. Dėl R. K. nusikalstamų veikų
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis pripažįsta, jog padėjo nukentėjusiesiems išvažiuoti į Vokietiją, melagingai žadėjo, įtardamas, kad nukentėjusiųjų paimtų iš žmonių Vokietijoje pinigų paėmimas ir persiuntimas į Lietuvą yra neteisėtas, išvykstant davė jiems pinigų ir palydėjo, tačiau nesuprato, kad tokiais savo veiksmais buvo įtrauktas kitų į nusikalstamą veiką ir veikė kaip bendrininkas, nesuprato šio nusikaltimo esmės. Jis negavo jokio atlygio ir nesuprato, kad tokiais veiksmais jis prisidėjo prie prekybos žmonėmis. Jis pripažįsta, kad buvo nuvykęs į M. K. namus, sužinojęs, kad jis sugrįžo iš Vokietijos, tačiau smurto prieš jį nenaudojo, tokio prietaiso kaip tazeris jis nenaudojo, nešovė, pripažįsta kad paėmė automobilį ir fotoaparatą, nepripažįsta paėmęs telefoną. Jis parodė, jog 2012 metais, jam mokantis profesinio rengimo centre, jis susipažino su L. M., kuris jam siūlė darbą Vokietijoje, sakė, kad reikėtų paimti iš žmonių pinigus ir už tai gautų 1000 eurų per savaitę. Jis atsisakė, nes tuo metu buvo nepilnametis. T. L. klausė, gal jis žino jaunuolių, kurie norėtų dirbti siūlomą darbą ir už žmonių suradimą jam buvo pasiūlytas atlygis. Jis sutiko tuo pasidomėti ir apie tai jis pasakė savo draugui D. P.. Vėliau jam su D. vaikščiojant prekybos centre “Maksima“, jie susitiko D. pažįstamus L. S., jo brolį D. ir M. K., kurių iki tol jis nepažinojo. Jis pasakė jiems apie L. siūlomą darbą Vokietijoje, t.y. kad Vokietijoje reikėtų važinėti paimti iš žmonių pinigų ir juos persiusti į Lietuvą. Jiems sutikus, pasikeitė su jais mobilaus ryšio telefonų numeriais. Jis suprato, kad Linas tiesiogiai su tais asmenimis nenori bendrauti ir pageidavo su jais bendrauti tik per jį. Tie vaikinai jam skambino ir sakė, kad nori greičiau išvykti dirbti ir apie tai jis telefonu pranešė Linui. Maždaug po mėnesio, paskambinęs Linas, ar tai jo draugas pasakė, kad reikia žmogaus darbui Vokietijoje, sakė, kad reikia atsiusti to asmens banko atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Iš bendravimo jis suprato, kad Lino draugas atlieka bausmę pataisos namuose, savo telefone turėjo įvestą jo telefono numerį. Jis dėl asmenų išvykimo organizavimo daugiausia bendravo su L. draugu. Pirmiausia jis kelionę į Vokietiją derino su L. S.. Jis įspėjo L. S., kad jis ruoštųsi išvažiuoti į Vokietiją. Jam skambino L.draugas ir pasakė, kad L. jam perduos telefonus, pinigus, kuriuos jis turi perduoti išvykstančiam L. S.. L. S. savo sąskaitos banke neturėjo, todėl atsiuntė savo dėdės R. B. banko atsiskaitomosios sąskaitos numerį į kurią būtų galima pervesti pinigus. Jam susitikus su L. S., R. B. sąskaitoje jau buvo pervesta 1000 litų, kuriuos jis žinodamas kodą, paėmė iš bankomato. Jis dalį pinigų perdavė L. S., tačiau kiek nepamena sakė, kad dalį pervestų pinigų gali išleisti maistui, o kitus Medicinos banke iškeitė į eurus. Jam.L. draugas perdavė du naujus „Samsung“ telefono aparatus, kuriuos jis perdavė L. S., jam išvykstant į Vokietiją, kurie jam buvo reikalingi darbui. Jis neprisimena, kaip L. S. išvyko, tik žino, kad jam reikėjo nuvykti į „Orlean“ degalinę į kurią nuvyko taksi, o už L. S. kelionę sumokėjo iš tų paimtų pinigų ir daugiau jis L. S. nematė. Po keleto dienų L. draugas telefonu pranešė, kad reikia antro žmogaus išvykimui į Vokietiją. Tada jis pasiūlė M. K. ir šis sutiko išvažiuoti. Apie tai jis pranešė Linui ar jo draugui. Jis susitiko su Linu, kuris išvykstančiam M. K. perdavė 2 naujus telefono aparatus su SIM kortelėmis ir 700 litų. Jis nupirko SIM korteles ir kartu su nukentėjusiuoju įdėjo į telefonus ir apie telefonų SIM kortelių numerius pranešė L. draugui. Jo taip pat buvo paprašyta atsiskaitomosios sąskaitos banke. Jis buvo susitikęs su M. K. ir klausinėjo jo, ar moka anglų, vokiečių kalbas. M. K. sakė, kad jis turi išvykti į Vokietiją iš stoties mikroautobusu ir jis jį palydėjo iki stoties. Jis bendravo su abiem nukentėjusiaisiais SMS žinutėmis, klausdamas jų kaip jiems sekasi, suprato, kad nukentėjusiesiems nurodymus perduoda L. draugas, tačiau jo neklausė kaip nukentėjusieji elgiasi Vokietijoje, kiek pinigų iš jų gavo. Jam pasakė, kad nukentėjusieji jam duos po 100 eurų ir apie tai jis buvo pasakęs nukentėjusiesiems. Jam paskambino Linas pasakė, kad L. S. Vokietijoje pabėgo su 15000 eurų ir sakė, kad jis privalo jo ieškoti, nes L. S. išvažiavo per jį. Tada jis su draugu nuvyko į jo brolio namus ir klausė, kur yra jo brolis, tačiau jis sakė, kad nežino, kur yra jo brolis. Kai jam vėl skambino L. ir sakė, kad reikės gražinti 15000 eurų, jis važiavo į M. K. namus. M. K. jam pasakojo ką jis veikė Vokietijoje, sakė, kad nueidavo paimti pinigų, kuriuos siusdavo į Lietuvą, sakė, kad pinigai buvo gauti iš žmonių sukčiavimo būdu. Kai jam pasakė, kad reikės atiduoti tuos 15000 eurų, kuriuos pasiėmė L. S., kuris yra jo draugas, jis sakė, kad turi neveikiantį automobilį „Ford Mondeo“, kurį siūlė parduoti. Jis su M. K. važiavo į L. S. namus jo ieškoti ir jo brolis (duomenys neskelbtini) turėjo telefoną “Sony ericsson“, kurį jis pasiūlė parduoti ir nusiusti pinigus ir jam prašant primygtinai, jis perdavė telefoną, o jis jam atidavė savo telefoną „Nokia“. Mano, kad iš jo pusės buvo agresijos prieš D. S., nes jam reikėjo atiduoti jo brolio paimtus pinigus, dėl ko jis buvo nepatenkintas. Jis buvo paėmęs iš automobilio geležį, bet ja negrasino D. S., iš M. K. pinigų nereikalavo, liepė atiduoti dalį L. S. paimtų pinigų, nors jis nebuvo skolingas ir jam nereikėjo mokėti, tačiau jis nežinojo iš kur gauti pinigų, o L. S. buvo geras M. K. draugas, elektros šoko prietaiso jis neturėjo ir jo nepanaudojo. Kai jis kitą dieną nuvažiavo pas M. K., šis parodė automobilį, kuris buvo užklampintas laukuose, atnešė ir fotoaparatą ir neprieštaravo, kad jis jį parduotų. Jis su draugu automobilį nuvežė į metalo laužą supirktuvę, kur jiems buvo pasakyta, kad be savininko jo nepriims, todėl jiems reikalaujant atvažiavo D. ir jiems už automobilio laužą buvo sumokėta 700 Lt. Prie šių pinigų jis pridėjo savo 200 Lt ir visus pinigus išsiuntė į Alytų moters vardu, kurią jam nurodė L.draugas. Paimtus daiktus jis paėmė, kad gražintų dalį L. S. negražintų pinigų. Jam žinoma, kad M. K. į Vokietiją važiavo ir antrą kartą, tačiau tai darė be jo žinios ir po kelių dienų iš jo gavo žinutę, kad yra paliktas ir kad jam reikia pagalbos grįžti į Lietuvą. Jis pasakė, kad jam padėti negali. Grįžęs į Lietuvą M. K. jam skambino vieną kartą, tačiau daugiau su juo nebendravo. Mano, kad M. K. pareiškęs jam civilinį ieškinį siekia pasipelnyti.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad L. S. yra jo draugas, gyvenantis netoli jo namų. 2013 m. pradžioje, jis su su L. S., jo broliu D. prekybos centre „Maksima“ Marijampolėje, susitiko D. S. draugą, pravarde „D“, kuris siūlė darbą Vokietijoje, sakė, kad gali paskambinti pažįstamiems, kurie organizuos išvykimą į Vokietiją, kur reikėtų paimti iš žmonių pinigus ir juos išsiusti į Lietuvą, nors kokius pinigus reikėtų paimti ir persiusti į Lietuvą, nežinojo. Jis davė to vyriškio telefono numerį ir sakė, kad jis gali paaiškinti apie siūlomą darbą ir jo telefoną įsivedė į savo telefoną “ (duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau sužinojo, tai buvo R. K.. Jis paskambino R. K., kurio iki tol nepažinojo ir susitarė su juo susitikti prie Sūduvos stadiono aikštelės Marijampolėje. Iki šio susitikimo jis, prašant R. K., SMS žinute nusiuntė jam savo banko sąskaitos numerį, savo vardą, pavardę, gimimo datą. Susitikus su R. K., jis kalbėjo apie darbą Vokietijoje, sakė, kad reikės paimti iš žmonių pinigus ir juos išsiusti į Lietuvą. Jis tuo metu neturėjo darbo, turėjo skolų antstoliams, nes buvo nubaustas baudomis, todėl sutiko vykti į Vokietiją. Jam sutikus su nurodytomis sąlygomis išvykti, su R. abu nuėjo į prekybos centrą „Maksima“, kur R. K. nupirko du telefono aparatus “Samsung“, įdėjo SIM korteles ir padavė telefonus, nupirko maisto, davė 200 eurų. Jis patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kurių šiuo metu detaliai gali neprisiminti. Tą pačią dieną, R. K. įsodino jį mikroautobusą, stovėjusį autobusų stotyje, kuris jį nuvežė į Vokietiją. Išvykstant R. K. kitų telefono numerių nedavė, sakė, kad Vokietijoje dėl darbo paskambins arba parašys žmogus. Jis liepė susirasti pigiausią viešbutį, sakė, kad Vokietijoje reiks išbūti apie 3 savaites. Važiuojant autobusu, jam parašė žinutę vyriškis, liepdamas nusipirkti Vokietijos žemėlapį ir pranešti miestų pavadinimus, ką jis ir padarė. Autobusu jis nuvyko į miestą netoli Berlyno, kurio pavadinimo neprisimena, atrodo, kad telefonu jam tokį nurodymą davė vyriškis, skambinęs telefonu. Jis susirado viešbutį ir sekančią dieną jam paskambino tas pats vyriškis, kurį į savo telefoną buvo įsivedęs „Darbas“ ir nurodė įsėsti į taksi ir nuvažiuoti paimti pinigų nurodytu adresu į Vaidingą. Jis turėjo mažai pinigų ir apie tai pasakė skambinusiam vyriškiui ir jam į sąskaitą, kurią nurodė R. K., buvo pervesta pinigų. Pagal to vyriškio nurodymą jis nuvyko į daugiabutį namą pas A. G., prisistatydamas A. J. ir buvusi moteris jam perdavė 10000 eurų. Jis grįžo taksi automobiliu į viešbutį ir sekančią dieną pinigus įpakavo į jo nupirktą fotoaparatą ir pinigus perdavė prie viešbučio atvykusiems vyriškiams. Būnant Vokietijoje jis bendravo telefonu su L. S., kuris atvyko į Vokietiją tuoj po jo. Jis sakė, kad dirba tokį patį darbą kaip ir jis, t.y. pagal nurodymą telefonu iš žmonių paima pinigus ir juos persiunčia į Lietuvą. L. S. jam sakė, kad perduos 15 000 eurų ir grįš į Lietuvą. Po šio pokalbio jo telefonas buvo išjungtas. Jam būnant Vokietijoje, nurodymus telefonu davė asmenys, kurių telefono numerius jis buvo įvedęs į savo telefoną „Darbas“ ir „Litai“. Vienas iš jų nurodydavo adresus kuriais reikėdavo važiuoti pasiimti pinigų, o kitas papildydavo jo sąskaitą. Gautus pinigus jis persiusdavo į jų nurodyto H. Č. sąskaitą. Antrą kartą jis paėmė iš senyvo amžiaus moters 3000 eurų. Jis nekalbėjo su ta moterimi, tik jai pristatė A. J., pasirašė lape, kad gavo pinigus. Iš gautų pinigų 2500 eurų jis persiuntė į Lietuvą H. Č. per „Vester unio“. Kitą dieną iš pat ryto jis nutarė grįžti į Lietuvą, nes kilo įtarimas, kad daro neteisėtus darbus ir įsėdo į autobusą, vykstantį į Lietuvą. Jam vykstant į namus, skambino vyriškis, kuris jo telefoną buvo įvestas “Litai“, bet jis neatsiliepė. Jis neatsimena, ar jam būnant Vokietijoje, R. K. davė kokius nors nurodymus, tačiau pamena, kad susirašinėdamas su juo Feisbuke, jis sakė, kad paėmė 10 000 eurų ir R. K. už tai jį pagyrė. Jis mano, kad R. K. yra susijęs su asmenimis, kurie jam davė nurodymus Vokietijoje, nes prieš išvykstant jam R. K. sakė, kad jis turės paklusti asmenų, kurie su juo susisieks telefonu, nurodymams. Grįžus į namus, jam paskambino R. K. ir jo klausė, kaip jis sugrįžo, o jis pamelavo, kad asmenys, davę jam nurodymus Vokietijoje, leido sugrįžti. R. K. buvo atvažiavęs automobiliu pas jį į namus, jis ieškojo L. S., vyko kartu su juo į L. S. namus, tačiau jo namuose nerado, o brolis ir motina nežinojo, kur jis yra. R. K. pyko ant jo, kad jis per anksti grįžo į Lietuvą ir dėl to jo neparvežė į namus, o paleido jį eiti pėsčiomis 4 km. Po to, po dviejų dienų R. K. vėl atvyko į jo namus ir liepė jam ateiti iki kelio, kuris yra toliau nuo jo namų. Jis klausė, kur jis išleido dalį pinigų, paimtų Vokietijoje ( jis ne visus paimtus pinigus jiems išsiuntė), priekaištavo. Jis sakė R. K., kad dalį pinigų jis išleido lošimams kazino, buvo pasilikęs kelionei į namus. Jam liepė atiduoti automobilį „Ford Mondeo“, fotoaparatą, kurį buvo įsigijęs Vokietijoje dėl to, kad dalį paimtų iš žmonių Vokietijoje jis išleido asmeniniams reikalams ir grįžo anksčiau sutarto laiko. Jis pradžioje nesutiko atiduoti šių daiktų, nesakė, kur yra automobilis, tačiau kai R. K. tazeriu nusitaikė į jį ir šovė, jis išsigando ir sutiko atiduoti šiuos daiktus. Šaudamas į jį R. K. nepataikė, nes jis suspėjo pasitraukti į šalį. Po šovimo jis parodė automobilį, kuris buvo sugedęs ir paliktas toliau nuo namų, o fotoaparatą jis jam jau buvo perdavęs. Automobilį R. K. prisikabino prie savo automobilio ir jo draugui vairuojant automobilį, o R. K. - iš jo paimtą automobilį, nutempė į metalo supirktuvę. Automobilio dėtuvėje buvo jo telefonas, kurio R. K. taip pat negražino. Jis perdavė R. K. savo gimimo liudijimą, kad jis galėtų automobilį parduoti. Jis suprato, kad R. K. atima iš jo automobilį, nors jis dar už automobilį draugui buvo neatidavęs visų pinigų. Po to, R. K. dar lankėsi jo namuose, sakė, kad už paimtus pinigus reikės atidirbti ir liepė vėl važiuoti į Vokietiją. Jis, reikalaujant R. K., išvyko į Vokietiją mikroautobusu, į kurį jis įsodino autobusų stotyje, davė 200 eurų, davė vėl du telefonus, nes ankstesnius jis buvo jam gražinęs, nupirko maisto. Tai buvo maršrutinis autobusas. R. K. pasakė miestelį, kuriame reikės išlipti. Nuvykus į nurodytą miestelį, jam paskambino asmuo, kurį buvo įsivedęs “Darbas“ ir nurodė miestelio pavadinimą į kurį jam reikės nuvažiuoti paimti pinigų. Jis suprato, kad važiuoja vogti pinigų. Jis išleido visus pinigus taksi ir dar liko skolingas, prašė pervesti pinigų, tačiau nurodymus davęs vyriškis rėkė ant jo ir nepapildžius jo sąskaitos, jis pinigų paimti nevažiavo. Jis skambino policijai, „Google“ vertėjo pagalba sakė, kad neturi kur permiegoti. Sekančią dieną skambino į ambasadą, kad padėtų grįžti į Lietuvą, tačiau jam buvo atsisakyta padėti. Jį iš policijos nuvežė į muitinę ir įsodino į krovininį automobilį, kuriuo atvyko netoli Varšuvos, o vėliau mikroautobusu grįžo į Marijampolę. Telefonu dar kalbėjo ir su R. K., kuris sakė, kad geriau jis nesirodytų Lietuvoje. Pirmą kartą į Vokietiją jis išvyko savo noru, o antrą kartą - verčiamas R. K.. Turtinę žalą sudaro 863,20 eurų (2500 litų) už pagrobtą automobilį, 89,77 eurų (260 Lt ) už pagrobtą fotoaparatą ir 1210 už pagrobtą telefoną, viso 1370.76 eurų turtinės ir 2416.96 eurų (7000 litų) neturtinės žalos, nes buvo parduotas į Vokietiją daryti nusikaltimus dėl ko patyrė išgyvenimus, o taip patyrė išgąstį ir baimę R. K. įvykdžius plėšimą (1 t. 178-183 b.l.).
Iš 2013-06-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. K. iš veido bruožų atpažino R. K., kaip asmenį, kurį žino kaip R. ir kurį nurodė liudytojo apklausoje (2 t. 5-9 b.l.)
Iš 2013-05-28 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad M. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kurio peržiūrėjus atmintyje išsaugotus failus, matyti išsaugotą mobiliojo ryšio telefoną, įvardintą „Darbas“, kurio SIM kortelės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. 82-84 b.l.).
2014-04-16 psichologinio konsutavimo kabineto pažymoje nurodyta, kad M. K. psichologo konsultacijoms buvo nukreiptas „Lietuvos Caritas” ir nuo 2013 m. gegužės mėn. buvo stebimas psichologo. M. K. būdingi žemi intelektiniai gebėjimai, emocinis nebrandumas, labai menkas ego stiprumas, kas nulemia šio asmens socialinės adaptacijos sutrikimus: nesugeba adekvačiai suvokti bei įvertinti kitų žmonių ketinimus, pasireiškia nepamatuotas patiklumas. Savęs vertinimas yra svyruojantis nuo kraštutinės visagalybės iki menkavertiškumo. Tai atsispindi nestabiliu elgesiu, nesugebėjimu įvertinti savo galimybių, realiai įvertinti socialines aplinkybes, todėl yra lengvai įkalbamas, įtaigus. Po patirtų stresinių išgyvenimų atsirado sutrikusios adaptacijos požymių: padidintas nerimas, atsirado miego sutrikimai, košmarai, epizodinės suicidinės mintys. (2 t. 13 b.l.)
Nukentėjusysis L. S. parodė, kad jis gyvena Marijampolės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime su mama ir trimis broliais, močiute. 2013 metais, jis nedirbo, nesimokė, pajamų neturėjo, išlaikė jį tėvai. 2013 metų žiemą, jam su draugais M. K., E. bei broliu D. būnant Marijampolės prekybos centre „Maksima“, prie E. priėjo R. K., kurio iki to laiko nepažinojo. Jis sakė, kad turi savaitei laiko darbo Vokietijoje, reikia iš žmonių surinkinėti pinigus ir juos persiusti Lietuvą. Jis sakė, kad sugrįžus Lietuvą, už savaitės darbą jis gaus 1000 Lt. Jis nesuprato, kad tai gali būti susiję su nusikalstama veikla ir sutiko važiuoti dirbti, nes jam labai reikėjo pinigų. M. K. taip pat sutiko važiuoti dirbti. Jie apsikeitė telefonais ir toliau bendravo su juo bendravo telefonu. Jis nurodė, kad išvažiuojant dirbti reikės turėti pasą, banko kortelę, sakė, kad gyvens viešbučiuose, uždirbs per savaitę 1000 eurų, kad pinigų nebūtina turėti. Jo banko kortelė buvo užblokuota, tai kortelę pasiskolino iš dėdės R. B.. Į R. B. banko sąskaitą buvo pervesti pinigai prieš išvykstant į Vokietiją. Jis nuėmė bankomate pinigus ir juos perdavė R. K., kuris jam davė 200 eurų ir 20 litų, o kitą dalį pasiliko sau. Praėjus maždaug savaitei po pirmo susitikimo, R. K. pasiūlė su juo susitikti prekybos centre „Maksima“. Jis jau buvo pasiruošęs išvažiuoti dirbti, susidėjęs drabužius. R. K. davė jam pinigų, du telefono aparatus su SIM kortelėmis ir liepė važiuoti į degalinę už Marijampolės, kur jo lauks mikroautobusas, kuris nuveš į Vokietiją. Jam įsėdus į mikroautobusą, į perduotą telefoną jam atsiuntė adresą į kurį reikės nuvykti ir šį adresą jis perdavė autobuso vairuotojui, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) miestas. Važiuojant jam paskambino telefonu vyriškis ir pasakė, kad nuvykus jam reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten susirasti viešbutį, o tolimesnius nurodymus gaus vėliau. Atvykus nurodytu adresu ir pernakvojus viešbutyje, jam paskambino vyriškis ir nurodė adresą, kuriuo reikės nuvykti taksi ir paimti pinigus. Nuvykus nurodytu adresu, jis turėjo visą laiką kalbėti telefonu. Jis prisistatydavo vardu, tai galėjo būti J., kurį nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Asmenys pas kuriuos atvykdavo, jam perduodavo pinigus ir tokių atvejų jam būnant Vokietijoje buvo apie 4-5. Jam perduodavo po 1000-2000 eurų. Adresus į kuriuos jis turi nuvykti paimti pinigų jam nurodydavo, paskambinę ar atsiuntę SMS pranešimus, asmenys. Po to, jis gautus pinigus pervesdavo į jų nurodytą sąskaitą Lietuvoje. Kai turėjo baigtis jo sutartas buvimo laikas Vokietijoje, jis parašė SMS pranešimą apie sugrįžimą į Lietuvą, tačiau su juo bendravęs telefonu vyriškis ėmė ant jo rėkti, sakė, kad jei bandys bėgti, ar grįžti į Lietuvą jo nepaklausęs, kažkas tai supyks ir bus blogai. Pasakymą „blogai“ suprato, kad tie žmonės gali jį sumušti. Pamena, kad jam buvo pasakyta, kad jis dar neatidirbo tų pinigų iš kurių jis yra išlaikomas Vokietijoje. Jis tuo metu jau suprato, kad jo darbas yra nusikalstamas. Paskutinį kartą jis paėmė iš žmonių 15 000 eurų, tačiau pinigų kaip jam liepė nepervedė, nes jį sulaikė Vokietijos policijos pareigūnai, įtardami jį sukčiavimu. Jis į Lietuvą sugrįžo po 4-5 mėnesių, kai jis buvo paleistas policijos pareigūnų, civilinio ieškinio nereiškia. Jis nežino, kaip R. K. susijęs su asmenimis, kurie jam nurodinėjo telefonu Vokietijoje. Sugrįžus į Lietuvą brolis D. pasakojo, jog buvo į namus atvažiavę jaunuoliai grasino, atėmė mobiliojo ryšio telefoną už tai, kad neva Vokietijoje jis pabėgo su pinigais, iš M. K. paėmė automobilį, nors jis nebuvo pabėgęs, o tik sulaikytas.
Iš 2013-11-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. S. atpažino R. K. kaip asmenį, kurį žino kaip R. ir apie kurį davė parodymus. (2 t. 20-24 b.l.)
Iš 2014-04-29 V. S. pateiktos R. B. banko sąskaitos išrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2013-03-16 H. Č. sąskaita papildyta 1000 litų ir tą pačią 980.00 litų buvo išimti bankomate, esančiame V. K. g. 3, Marijampolėje (4 t. 91-92 b.l.)
Liudytojas D. S. parodė, kad L. S. yra jo brolis, o M. K. pažįsta nuo vaikystės, jis gyvena apie 10 - 12 km nuo jo. R. K. žinojo iš matymo, nes M. K. per jį vasarą buvo išvažiavęs dirbti į Vokietiją. Su R. K. jį suvedė E. L., kuris taip pat per jį buvo išvykęs dirbti į Vokietiją. 2013 m. žiemą M. K. jam parašė žinutę dėl važiavimo į Vokietiją užsidirbti ir pasiūlė dėl to susitikti su R. K., kurį jau buvo matęs vasarą, žinojo vardą, su juo buvo kalbėjęs. Jo brolis L. S. turėjo R. K. telefono numerį, todėl su juo susitarė susitikti prekybos centre „Maksima“. Jis, jo brolis L. ir M. K. susitiko su R. K. prekybos centre „Maksima“ ir susitikimo metu R. K. pasiūlė vykti dirbti į užsienį, sakė, kad reikės turėti du telefonus, nuvykti nurodytu adresu paimti pinigus ir juos išsiusti paštu į Lietuvą, o sugrįžus į Lietuvą už tai gaus 1000 eurų, tačiau už kokį laikotarpį bus sumokėta nurodyta pinigų suma nepasakė ir daugiau nieko neaiškino. Tuo metu R. K. konkrečios išvykimo datos nenurodė. Jam žinoma, kad broliui į dėdės B. sąskaitą buvo pervesta 1000 litų ir praėjus kelioms savaitėms po susitikimo, brolis L. S. jam pasakė, kad R. K. pranešė, kad reikia ruoštis į kelionę. Jis su broliu nuvyko į prekybos centrą „Maksima“ Marijampolėje, kur susitiko R. K., kuris iš dėdės B. sąskaitos paėmė apie 1000 litų. R. K. pasakė, kad dalį pinigų iškeis į eurus ir duos kelionei ir kad reikės laukti autobuso, kuris nuveš į Vokietiją. Jis matė, kad R. K. perdavė broliui pinigus ir du telefono aparatus. Brolis sakė, kad tais telefonais reikės naudotis Vokietijoje. R. K. broliui sakė, kad į jo sąskaitą atsiųs pinigų maistui ir viešbučiui. Jis suprato, kad pinigų surinkinėjimas yra nelegalus ir apie tai jis sakė broliui, tačiau šeimos padėtis buvo bloga ir jis sakė, kad bus gerai. Tą pačią dieną, apie 17 val. broliui paskambino autobuso vairuotojas, turėjęs nuvežti brolį į Vokietiją, liepdamas ateiti į degalinę, esančią gale miesto. Broliui išvykus, jis rašė broliui, o jis atsakė, kad jau paėmė kelias sumas, kad pervedė paimtus pinigus į Lietuvą. Jis rašė, kad Vokietijoje nakvojo viešbučiuose, maitinosi iš pinigų, kuriuos jam atsiuntė į sąskaitą. Jis minėjo, kad reikia dar paimti dvi pinigų sumas ir tada jis grįš Lietuvą. Po to, praėjus 2-3 savaitėm, jis dingo ir su juo nesusisiekė. Jam žinoma, kad tuo metu į Vokietiją buvo išvykęs ir M. K.. P. F. sužinojo, kad M. K. grįžo į Lietuvą. Jis nieko nežinojo apie jo brolį, jam pranešė, kad brolio ieško R. K.. Apie jo brolio dingimą klausinėjo ir R. K., paskambinęs jam telefonu. Vieną dieną, tai galėjo būti balandžio 8 d., pas jį atvyko M. K. su R. K. ir jo draugu, R. K. sakė, kad brolis dingo su pinigais ir juos išsireikalaus iš jų šeimos. Jis paėmęs jo telefoną patikrino, ar jis nebendrauja telefonu su broliu ir gražino telefoną. Po to, su R. K. susitiko dar ir prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kur buvo atvažiavęs R. K. su M. K. ir dar vienu jaunuoliu. Jis liepė lipti į jo automobilį ir jie važiavo iki M. K. namų. R. K. vėl patikrino jo telefoną, klausė, ką jis turi vertingo namuose. Jis suprato, kad dėl to, kad brolis dingo su pinigais, R. K. reikia tuos pinigus gražinti. R. K. negražino jam telefono, o kai jis liepė gražinti, paėmė automobilyje buvusį vamzdį ir atidaręs dureles, grasino jam sulaužyti kojas ir paimto telefono, kurio kaina 1000 litų, negražino. R. K. grasino jam ir vėliau, kalbėdamas su juo telefonu, sakydamas, kad jam bus blogai, jei nepasakys, kur yra brolis, kad pakenks šeimai. M. K. jam sakė, kad R. K. lankėsi jo namuose ir paėmė automobilį, fotoaparatą bei telefoną, ar prieš jį naudojo smurtą nežino. Kai brolis L. S. grįžo į namus, tai sakė, kad Vokietijoje surinkinėjo iš žmonių pinigus, važinėjo troleibusais iš miesto į miestą ir jis supratęs, kad pinigai iš žmonių buvo paimti nesąžiningai. Jis sakė, kad jam paskambinę telefonu asmenys nurodinėjo iš kur paimti pinigus, kad po trijų kartų paėmimo pinigų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė iš jo pinigus. Kai brolis buvo paleistas, tai susisiekė su juo ir prašė, kad kai privažiuos autobusas, jis sumokėtų už kelionę.
Iš 2013-06-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. S. iš veido bruožų atpažino R. K., kaip asmenį vardu R. apie kurį davė parodymus (2 t. 77-81 b.l.).
Liudytoja V. S. parodė, kad L. ir D. S. yra jos sūnūs. L. prieš išvykstant į Vokietiją, gyveno su ja, prieš tai jai yra minėjęs, kad vyks dirbti į Angliją ar Vokietiją. Jis išvyko 2013 m. kovo mėnesį, nieko apie tai jai nepasakęs, o balandžio mėnesio pradžioje jis jai pranešė telefonu, jog yra išvykęs į Vokietiją, sakė, kad jam sekasi gerai. Prieš išvykstant jis pragyvenimui lėšų neturėjo, nes nedirbo, nesimokė, gyveno iš jos gaunamų pašalpų, ji nežino kas suorganizavo jo kelionę į Vokietiją. Praėjus maždaug 3 savaitėms po sūnaus išvykimo, į namus atvyko R. K., klausė kur yra sūnus L., ji tuo metu negalėjo susisiekti su sūnumi telefonu, nes jo telefonas buvo išjungtas, todėl sakė nežinanti, kur yra jos sūnus. Sūnus D. išėjęs kalbėjosi su R. K., o vėliau sakė, kad R. K. liepė jam ateiti į (duomenys neskelbtini) ir atėjus, išsiėmęs iš bagažinės kuolą, vos jo neprimušė, atėmė naujovišką telefoną „Samsung“. Jis sakė, kad telefoną atėmė dėl to, kad L. dingo su pinigais, tačiau ką sūnus veikė Vokietijoje, jai neaiškino. Vėliau sūnus D. minėjo, kad vėl du vyrai ieškojo sūnaus L., todėl ji kreipėsi į policiją dėl jo paieškos, parodė jo atsiustą pranešimą, kad jis yra Vokietijoje ir kad jam sekasi gerai. Jos brolis B. leido naudotis sūnui L. jo banko kortele bei atsiskaitomąja sąskaita ir ji, patikrinusi jo sąskaitą matė, kad į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, iš jų buvo atsiskaitinėjama už viešbučius Vokietijoje, t.y. pinigai buvo naudojami ne Lietuvoje. Tada ji dėl sūnaus paieškos kreipėsi į policiją, nes jai nebuvo žinoma, kaip pinigai galėjo atsirasti brolio B. sąskaitoje. Vėliau sužinojo, kad sūnus L. buvo sulaikytas Vokietijoje, nes jį atpažino moteris iš kurios jis paėmė pinigus. Jis grįžo autobusu, sakė, kad jam liepė surinkinėti iš žmonių pinigus ir jis paimdavo nurodytais adresais iš žmonių pinigus ir juos persiusdavo į Lietuvą.
Liudytoja V. D. Č. parodė, kad H. Č. yra jos sūnus, jis 2014 m. kovo mėnesio pradžioje išvyko su draugu Tomu į Norvegiją ir 2014-04-18 žuvo. Jai nieko nėra žinoma apie pinigų siuntimą sūnui iš Vokietijos. Jam gyvenant jos namuose, ji buvo davusi sūnui banko kortelę, kad jis padarytų pavedimą į bankus, kuriuose buvo pasiėmusi kreditą ir tuoj pat gražindavo jai kortelę, kuri visada būdavo su ja. Ji yra sudariusi naudojimosi elektronine bankininkyste sutartį, tačiau kompiuterio namuose neturi, todėl elektronine bankininkyste pati nesinaudojo, sūnui buvo perdavusi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodį bei kodus. Ji nieko nežino apie pavedimus, darytus iš jos sąskaitos, nes sūnus niekada neturėjo pinigų, iki išvykimo į Norvegiją jis nebuvo išvykęs į jokią užsienio šalį, Vokietijoje nėra buvęs.
Liudytojas R. B. parodė, kad L. S. yra jo sesers sūnus, jis gyvena tame pačiame name. L. S. jam sakė, kad išvažiuoja užsidirbti ir paprašė banko kortelės, nes jo buvo užblokuotos, sakė, kad jam perves pinigus į kortelę. Apie L. S. išvykimą į Vokietiją, jis nieko nežino, nežino ir kokį jis darbą dirbo Vokietijoje. Pamena, kad matė kaip jis dėjosi daiktus ir jam pasakė, kad ketina vykti į Vokietiją. Iš namų jis išėjo pėsčias, jo draugų, pažįstamų jis nežino. Jis L. S. buvo davęs savo vardu išduotą Svedbanke ir DNB banke mokėjimo korteles, davęs PIN kodus, sąskaitos numerius. Šias korteles buvo davęs, kad jis paimtų atlyginimą. Tuo metu jis nedirbo, nurodytomis banko kortelėmis nesinaudojo. Jis paprašė sesers V. S. pažiūrėti, ar jam į sąskaitą pervedami pinigai ir ji patikrinusi pranešė, kad į sąskaitą yra pervesta 4000 litų, kuriuos pervedė asmuo iš Panevėžio. Kai L. S. išvyko į Vokietiją, vieną kartą kalbėjo telefonu su motina, o po to, į telefono skambučius neatsiliepė, apie jo sulaikymą Vokietijoje nieko nežino. Jis su L. S. uždarbiavo pas žmones, gaudavo nereguliarias pajamas.
2013-08-07 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kad L. S. buvo sulaikytas Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste dėl sukčiavimo, įvykdyto 2013-04-10. (4 t. 88 b.l.).Iš Marijampolės apskrities VPK gauta informacija, kad iš Vokietijos Federacinės Respublikos gauta medžiaga apie Lietuvos piliečių Vokietijoje įvykdytus sukčiavimus 2013 metais prie kurių yra prisidėję L. S. ir M. K. (b.l.120-121, 20 t.).
Iš 2013-06-14 UAB “Western union processing Lithuania” raštu pateiktos informacijos matyti, kad L. S. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto per lėšų siuntimo bendrovę „Western Unijon“ 2013-03-21 d. 11:25 val. išsiuntė 5500 eurų perlaidą, kurią 2013-03-21 d. 12:01 val. Lietuvoje Panevėžio centriniame pašte, esančiame Respublikos g. 60, Panevėžyje, paėmė H. Č.; L. S. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto per lėšų siuntimo bendrovę Western union 2013-03-28 d. 05:27 val. išsiuntė 1500 eurų perlaidą, kurią 2013-03-28 d. 06:52 val. Lietuvoje Panevėžio centriniame pašte, esančiame Respublikos g. 60, Panevėžyje, paėmė H. Č.; M. K. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto per lėšų siuntimo bendrovę „Western union“ 2013-04-10 d. 07:21 val. išsiuntė 2410,50 eurų perlaidą, kurią 2013-04-10 d. 11:35 val. Lietuvoje Panevėžio centriniame pašte, esančiame Respublikos g. 60, Panevėžyje, paėmė H. Č. (3 t. 125-130 b.l.).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikų kvalifikacija
R. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. įrodyta nukentėjusiųjų M. K. ir L. S., liudytojų D. S., R. B., V. S. parodymais, UAB „Vester union“ patekta informacija apie nukentėjusių persiustus iš Vokietijos į Lietuvą pinigus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija apie L. S. ir M. K. nusikalstamas veikas Vokietijoje. Nukentėjusieji M. K. ir L. S. patvirtino, kad R. K. susitikimų metu žadėjo juos įdarbinti Vokietijoje - surinkti iš žmonių pinigus ir juos persiusti asmenims į Lietuvą, žadėdamas uždarbį ir jie, neturėdami pragyvenimui pajamų, sutiko išvykti, perdavė R. K. banko atsiskaitomųjų sąskaitų duomenis, jiems išvykstant nupirko po du telefonus, įdėdamas į juos SIM korteles, davė pinigų, nurodė išvykimo datą, palydėdamas ir įsodindamas į mikroautobusą ir nurodė vykdyti jiems skambinančių telefonu asmenų nurodymus. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad nuvykę į Vokietiją, jie vykdė jiems R. K. perduotais telefonais skambinusių asmenų nurodymus: kur apsigyventi, iš kur paimti pinigus ir kam juos pasiusti ir tik tada suprato, kad jie paimdami pinigus iš žmonių ir juos siusdami į Lietuvą, daro nusikalstamas veikas – sukčiavimus, kad jie Vokietijoje yra kontroliuojami telefonais nežinomų asmenų. Nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, be to, jų parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo L. S. parodymus apie jo perduotos R. K. atsiskaitomosios sąskaitos duomenis ir pervestus pinigus išvykstant į Vokietiją, patvirtina išrašas iš R. B. „Swedbank“ sąskaitos, iš kurio matyti, kad 2013-03-16 į sąskaitą, kurios duomenis perdavė L. S., buvo pervesta 1000 litų ir tą pačią dieną 980 litų buvo paimti bankomate V. K. g.3, Marijampolėje. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojas D. S., buvęs su nukentėjusiaisiais, susitikimo su R. K. metu bei palaikęs ryšį telefonu su broliu nukentėjusiuoju L. S., jam būnant Vokietijoje. Jis patvirtino, kad jam būnant su broliu L. S. ir M. K., R. K. siūlė jiems darbus Vokietijoje - paimti pinigus iš žmonių ir persiusti į Lietuvą, žadėdamas sugrįžus į Lietuvą sumokėti 1000 eurų, o nutrūkus ryšiui su broliu L. S., jam būnant Vokietijoje, R. K. atvykęs į namus sakė, kad jis dingo su paimtais pinigais, tikrino jo telefoną, ar jis nepalaiko ryšio su broliu, dėl to, kad dingo brolis grasino jam sulaužyti kojas, atėmė telefoną. Aplinkybę, kad sūnus nurodė jai šias aplinkybes, patvirtino ir liudytoja V. S.. Nukentėjusiųjų L. S. ir M. K. parodymus apie persiustus iš Vokietijos į Lietuvą pinigus patvirtina iš UAB “Western unijon processing Lithuania“ pateikta informacija, kad 2013-03-21 iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto L. S. per šią bendrovę išsiuntė 5500 eurų, o 2013-03-28 - 1500 eurų perlaidas į Lietuvą o M. K. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto per lėšų siuntimo bendrovę „Western union“ 2013-04-10 d. 07:21 val. išsiuntė 2410,50 eurų perlaidą. Visus pinigus Lietuvoje atsiėmė H. Č., žuvęs 2014-04-18 žuvo (91-92, 4 t.). L. S. patvirtino, kad jam paėmus iš moters pinigus – 15000 eurų, jis buvo sulaikytas Vokietijos policijos pareigūnų ir šiuos jo parodymus patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos pateikta pažyma iš kurios matyti, kad L. S. buvo 2013-04-10 sulaikytas Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste dėl sukčiavimo (b.l.88,4 t.).
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji išvykdami į Vokietiją neturėjo savo pinigų, todėl būdami Vokietijoje buvo priklausomi nuo juos kontroliavusių asmenų, kurių nurodymu vykdė nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad prekyba žmonėmis tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant jį išnaudoti. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra prekybos žmonėmis priešingumas žmogaus laisvei, kuris siejamas su tam tikru poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė ir pan.) ir kuris leidžia palenkti šio asmens valią kontroliuoti jį bei įtraukti į išnaudojimą. BK 147 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusįjį asmenį ir jei tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu ir to pakanka išvadai, kad buvo pažeista asmens laisvė. Esant nurodytoms aplinkybėms nukentėjusiųjų L. S. ir M. K. laisvė buvo suvaržyta, nes buvo atimta galimybė laisvai judėti ar pasirinkti savo elgesio variantą. Atsakomybė už BK 147 straipsnio numatyto nusikaltimo padarymą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Pagal susiklosčiusią praktiką matyti, kad vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena, todėl kvalifikuojant asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad kaltininkas suvokia, jog jis atlieka funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti. R. K., susitikimų metu sužinojęs, kad nukentėjusieji, yra pažeidžiami dėl sunkios materialinės padėties, nes neturi pinigų ir pragyvenimo šaltinio, panaudodamas apgaulę - žadėdamas darbą Vokietijoje ir nutylėdamas, kad reikės daryti nusikalstamas veikas, užverbavo nukentėjusiuosius, t.y. atliko veiksmus - gavo jų sutikimą ir tai leido vėliau juos išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Verbavimu pripažįstami veiksmai neatsižvelgiant į tai, ar verbuojamam asmeniui nurodomas faktas, kad jis bus išnaudojamas, ar ne. R. K. patvirtina abiejų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad jiems sutikus išvažiuoti, buvo pervesta į jų nurodytas atsiskaitomąsias sąskaitas pinigai, nupirkti ir perduoti nukentėjusiesiems telefonai, jis nurodė jiems, kad Vokietijoje jie turės vykdyti jiems skambinančių telefonu asmenų nurodymus. R. K. teigia, kad jis tik įtarė, kad nukentėjusiųjų iš žmonių Vokietijoje pinigų paėmimas ir persiuntimas į Lietuvą yra nusikalstamas, nesuprato, kad tokiais savo veiksmais buvo įtrauktas į prekybą žmonėmis kitų asmenų, kurie jį ragino surasti žmones darbui Vokietijoje, nors už tai negavo jokio atlygio. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad R. K. verbuodamas nukentėjusiuosius žinojo, kad jie važiuoja daryti nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad būnant Vokietijoje, jis per socialinius tinklus „Facebook“ susirašinėjo su R. K. ir jis jam parašė, kad paėmė 15000 eurų ir jis už tai pagyrė jį. Tai patvirtina ir tolimesni jo veiksmai: kai su nukentėjusiuoju L. S., jam būnant Vokietijoje, nutrūko ryšys (buvo sulaikytas), R. K. skambino L. S. broliui D. S., teiraudamasis, kur jis dingo ir sakė, kad jei jie neatsiras - pinigus išreikalaus iš jų šeimos, atvykęs patikrino jo telefoną, ar jis nepalaiko ryšio su dingusiu broliu D. S., grasino jam vamzdžiu sulaužyti kojas, jei jis nepasakys, kur yra brolis su 15000 eurų, atėmė jo telefoną. Nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad jam grįžus į namus, automobiliu su draugu atvykęs R. K., priekaištavo jam, kad jis grįžo į Lietuvą anksčiau laiko, sakė, kad jo nemuš, nes bus dar reikalingas, po to pareikalavo atiduoti automobilį, sakydamas, kad jį paims už skolą, kai jis neatsiklausęs pabėgo iš Vokietijos, reikalavo atiduoti pinigus, kuriuos buvo davęs pragyvenimui Vokietijoje. Kai jis atsisakė parodyti automobilį, R. K., jiems sėdint automobilyje šovė į jį, tačiau nepataikė, jam pasitraukus į šoną ir tada jis, išsigandęs tolimesnio galimo smurto, parodė automobilį „Ford Mondeo“, stovėjusį toliau nuo namų, kurį R. K. kartu su draugo automobiliu nutempė į metalo laužą kartu su jame buvusiu telefonu, o fotoaparatą jis paėmė iš jo prieš šovimą tazeriu. Tai rodo, kad jam buvo žinoma apie nukentėjusiųjų nusikalstamas veikas Vokietijoje ir jo parodymai dėl to, kad nežinojo, kad nukentėjusieji jo buvo užverbuoti nusikalstamoms veikoms daryti, atmestini. Nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., pasinaudodamas nukentėjusiųjų L. S. ir M. K. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, apgaule, užverbavo juos daryti nusikalstamas veikas Vokietijoje, tokiu būdu siekiant juos išnaudoti ir jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. Be to, jis, panaudodamas prieš M. K. smurtą, t.y. iššaudamas į jį tazeriu ir atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė jo automobilį, fotoaparatą, telefoną ir jo veika atitinka BK 180 str. 1 d. Šias aplinkybes pripažįsta ir R. K., neigdamas tik tai, kad prieš M. K. panaudojo tazerį, nurodydamas, kad automobilį ir fotoaparatą M. K. atidavė pats, kaip už pabėgusį su pinigais draugą L. S., neigia paėmęs telefoną, tačiau tokie jo parodymai vertinami kaip gynybos taktika, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį ir atmetami. Netikėti nukentėjusiojo M. K. parodymais, kad R. K., užvaldydamas jo turtą - automobilį ir jame buvusį telefoną, panaudojo smurtą – tazerį nėra jokio pagrindo, nes nukentėjusysis laikė automobilį toliau nuo namų ir tik R. K. iššovus į jį tazeriu ir tokiu būdu atėmus galimybę priešintis jam, parodė kur randasi automobilis, kurio bagažinėje buvo ir jo telefonas. M. K. patvirtino, kad R. K. jo automobilį nutempęs į metalo laužo supirktuvę, pardavė ir šias aplinkybes pripažįsta ir R. K..
II. Nepasitvirtinę kaltinimai, dėl kurių priimami išteisinamieji nuosprendžiai
1. Dėl R. S. užverbavimo nusikalstamai veikai daryti
D. B. buvo kaltinamas, kad 2012 metų vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Šventosios upės, esančios Anykščiuose, pasinaudodamas nukentėjusiojo pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę – melagingai pažadėdamas teisėtą darbą Vokietijoje, t.y. Vokietijoje paimti pinigus iš žmonių ir juos persiųsti į Lietuvą, nuslėpdamas šio darbo nusikalstamą pobūdį, turėdamas siekį nukentėjusįjį išnaudoti nusikalstamų veikų - sukčiavimų darymui Vokietijoje, užverbavo R. S.. 2013 metų vasario - kovo mėnesiais, Panevėžio miesto autobusų stotyje, esančioje Panevėžyje, Savanorių a. 5, įsodino nukentėjusį R. S. į tyrimo metu nenustatytą autobusą, vykstantį į Vokietijos Federacijos Respubliką, davė pinigų autobuso bilietui ir nuvykus į Vokietiją, buvo išnaudojamas nusikalstamų veikų – sukčiavimų darymui iki tol, kol nukentėjusysis buvo sulaikytas Vokietijos policijos pareigūnų.
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino parodė, kad jis R. S. neverbavo vykti į Vokietiją daryti nusikaltimus, nežadėjo jam darbo Vokietijoje ir neorganizavo jo išvykimo į Vokietiją, o R. S. išvykus į Vokietiją, palaikė su juo ryšį telefonu. Jis nurodė, kad su R. S. susipažino 2012 metais, kai pramogavo Anykščių rajone prie Šventosios upės, kur buvo ir jis su kompanija ir jie pasikeitė telefonų numeriais, o vėliau, Panevėžyje, apie 3-4 kartus susitiko, draugiškai bendravo. Tuo metu R. S. darbo neturėjo, todėl jo teiravosi, ar jis negalėtų surasti jam darbo Panevėžyje. 2013 metais, apie vasario mėnesį, R. S. paskambino jam telefonu ir sakė, kad yra Panevėžyje, nori su juo susitikti. Susitikimo metu R. S. sakė, kad jis išvyksta į Vokietiją, nes internetu susirado darbą, tačiau tikslios vietos nenurodė, tuo metu jam darbo negalėjo pasiūlyti. Išvykęs į Vokietiją, R. S. jam rašė SMS žinutes, klausdamas jo, ar jis negali padėti jam įsidarbinti Vokietijoje, nes anksčiau jis gyveno Vokietijoje ir turėjo pažįstamų, Vokietijoje gyveno ir jo sesuo. R. S. Vokietijoje buvo apie mėnesį laiko ir jie susirašinėdavo SMS žinutėmis apie 2 kartus per savaitę. 2012 metais jis dviems žmonėms, gyvenantiems Vokietijoje buvo paskolinęs pinigų, vienas iš jų – V.S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis surasdavo pardavimui jam automobilių, pas jį buvo apsigyvenęs ir jam jis buvo paskolinęs 4500 eurų ir jis turi šį faktą patvirtinantį raštelį. Tai buvo 2012 metų rugsėjo 20 d. Jis paprašė R. S. paimti iš to žmogaus pinigus, nes 2011-08-08 teismas Vokietijoje jam buvo paskyręs baudą, kurios jis nesumokėjo ir jam įvažiavus į Vokietiją, būtų paskirta apie 7 mėnesiai arešto, todėl jis negalėjo nuvažiuoti į Vokietiją atsiimti skolos. Be to, pinigų jis buvo paskolinęs Vokietijoje gyvenančiai savo seseriai K. B., kuri studijuoja Universitete. Sesuo taip pat negalėjo gražinti pinigų, nes ji gauna Vokietijoje pašalpas ir jeigu siustų pinigus per banką, galėtų netekti teisės į pašalpą. Lietuvoje jo sąskaitos yra areštuotos, nes antstoliai išieško baudą, kurią paskyrė teismas Vokietijoje, todėl pinigus R. S. paprašė persiusti ne jo vardu. Jis paprašė pažįstamos R. M., kad ji surastų žmones, kurie už atlyginimą galėtų banke paimti atsiustus pinigus. Ji surado jam nepažįstamus A. G. ir R. T., su kuriais ir ėjo į banką paimti R. S. iš Vokietijos atsiustų pinigų. Jis pripažįsta, jog 2012 m. balandžio 12 ir 15 dienomis, yra siuntęs R. S. pinigus į Vokietiją pagal byloje esančius pašto kvitus, jo prašymu, kaip skolą, nes jis tuo metu neturėjo darbo. Tuo metu R. S. jau buvo jam persiuntęs iš V. paimtus pinigus. R. S., nusipirkęs bilietą, grįžo į Lietuvą, jis neprašė R. S. Vokietijoje daryti nusikaltimus. Nors prieš jį policijos pareigūnai naudojo įvairias technines priemones, siekdami kontroliuoti jo veiklą, tačiau byloje nėra užfiksuota duomenų, kad jis darė ar vertė kitus asmenis daryti nusikaltimus užsienyje. Jam sugrįžus iš Vokietijos, su R. S. susitikęs nebuvo, iki šiol R. S. skolingas jam 600 eurų.
Nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. 2012 metų vasaros pabaigoje Anykščių rajone prie Šventosios upės (tarp Anykščių m. (duomenys neskelbtini) kelio) jam su giminaičiais žvejojant, susipažino su D. B.. kuris buvo su šeima. Jis pastovaus darbo neturėjo, dirbo tik pavienius darbus, todėl prašė D. B. mieste jam surasti darbo ir jis sakė, jei ką nors sužinos, jam apie tai praneš. Jie apsikeitė telefono numeriais ir jis kelis kartus jam skambino, teiraudamasis dėl darbo, tačiau D. B. sakė, kad jam darbo nesurado. Jis D. B. sakė, kad ruošiasi vykti į Vokietiją ieškoti darbo, o šis jam pasakė, kad gali jam būti darbo Vokietijoje, jei jis panorės, tačiau konkrečiai nieko nesiūlė. 2013 m. balandžio mėnesį iš savo asmeninių sutaupytų 450-500 litų, jis, maršrutiniu autobusu iš autobusų stoties išvyko į Vokietiją. Jis išlipo ir apsistojo (duomenys neskelbtini) mieste. Nuvykęs, jis ieškojo darbo interneto kavinėje, tačiau nerado, nes reikėjo žinoti vokiečių kalbą. Po savaitės jis autobusu grįžo į Lietuvą. Pinigų pragyvenimui ir bilietui jis užsidirbo, kraudamas prekes rusų tautybės asmenų parduotuvėse. Jis, būdamas Vokietijoje, gyveno viešbučiuose prie greitkelio. Būnant (duomenys neskelbtini) mieste, jis telefonu skambino D. B. ir jo teiravosi, ar nėra darbo Lietuvoje. D. B. sakė, kad jam gali būti darbo Vokietijoje. Jis pasiūlė užsidirbti paimant pinigus iš poros asmenų. Tai buvo pirmą dieną kai jis nuvyko į Vokietiją. Jis sutiko ir tą pačią nuvyko paimti pinigų, o kitą dieną pinigus paėmė iš kito žmogaus. Jis neprisimena, kas jam nurodė adresus asmenų iš kurių reikėjo paimti pinigus, D. B., ar kitas asmuo, adresai į kuriuos reikėjo nuvykti paimti pinigų buvo atsiusti SMS žinute, tačiau kas atsiuntė - nežino. Abu kartus jis paėmė iš žmonių po 2500 eurų. Vieną kartą jis paėmė iš žmonių gyvenančių namelyje, o kitą kartą - iš gyvenančių daugiabutyje. Nuvykus paimti pinigų, jam nereikėjo prisistatyti: pirmą kartą tik pabeldus į duris, jas atidaręs asmuo jam perdavė pinigus, o kitu atveju durys buvo praviros, tai jam tik įėjus, jį pasitikęs žmogus perdavė pinigus. Jam nuvykus, tas žmogus kalbėdavo telefonu. Į nurodytus adresus jis vyko taksi automobiliu. Visa tai vyko (duomenys neskelbtini) mieste. Paėmęs pinigus, tą pačią dieną juos persiuntė D. B., o R. T. ir A. G. jis pinigų nesiuntė. Jis negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigų pavedimus iš Vokietijos į Lietuvą darė skirtingų asmenų pavardėmis. Už tai jis jokio užmokesčio neprašė. Po kiek laiko jis paskambino D. B. ir paprašė paskolinti 300 eurų ir jis atsiuntė pinigus per „Vester unijon“. D. B. atsiuntė ir papildymą lietuviškai kortelei, nes Vokietijoje jų negalėjo įsigyti. Jis neatsimena, kad išvažiuojant jam D. B. būtų davę telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant pareigūnams jis nesakė, kad išvyko savo noru susitaupęs pinigų, kad D. B. tik susipažinus siūlė darbą Vokietijoje. Jį apklausiant jis pasakė tai, ko jo klausė - asmenų pavardes su kuriais jis bendravo. Jis visa tai pasakė, o jo parodymus užrašinėjusi pareigūnė, viską rašė ir baigusi užrašyti, liepė pasirašyti ir jis pasirašė, užrašytų parodymų neperskaitęs, nes norėjo greičiau išeiti, todėl gavosi kaip ir psichologinis spaudimas, nes mano, kad pareigūnė užrašė ne tai, ką jis sakė, ji pati jam pasakojo ir užrašė savaip. Be to, prieš apklausą su juo bendravę pareigūnai darė jam psichologinį spaudimą, sakydami, kad jei jis nepasakos, tai jis pats bus pasodintas, tačiau ką jis turėjo sakyti, jam nesakė. Vokietijoje jis turėjo savo asmeninius telefonus - vieną davė motina, kitas buvo kortelinis, papildomas sąskaita. Pamatęs, kad nėra galimybės susirasti darbo Vokietijoje, jis sugrįžo į namus autobusu. Vokietijoje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nes buvo smarkiai išgėręs, kabinėjosi prie žmonių, o ryte jį paleido. Kad jis buvo sulaikytas dėl neteisėtų pinigų paėmimo iš moters paėmimo (duomenys neskelbtini), jam nežinoma, nes (duomenys neskelbtini) pinigų jis iš nieko nepaėmė, o kodėl jis tokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo metu, negali paaiškinti. Telefonus iš jo paėmė policijos pareigūnai. Sugrįžęs į Lietuvą jis buvo susitikęs su D. B., klausė jo dėl darbo, sakė, kad jam praneš jei ką sužinos. Po to jų ryšiai nutrūko. Kad jo veiksmai, kai Vokietijoje iš žmonių buvo paimti pinigai, buvo nusikalstami, jis suprato tik grįžęs į Lietuvą. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad D. B. jį atvežė į stotį, davė pinigų, užrašė telefono numerį žmogaus, su kuriuo reiks bendrauti Vokietijoje, kodėl taip užrašyta apklausos protokole jis negali paaiškinti. Be to, ikiteisminio tyrimo apklausoje neteisingai užrašyta, kad būnant Vokietijoje jam nurodinėjo, o jis tik vykdė nurodymus. Jis paėmė pinigus tik D. B. paprašius, iš draugiškumo B. dėl savęs ir artimųjų, nes jis žinojo, kur gyvena. Ikiteisminio tyrimo metu jo duotose parodymuose yra tik dalis tiesos, jis nėra nukentėjęs ir D. B. pretenzijų neturi.
Liudytoja E. K. parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, vykdė kaltinamojo R. S. apklausą, jis buvo apklausiamas tarnybiniame kabinete, prieš apklausą buvo išaiškinta jo teisės ir pareigos ir pasiūlyta duoti parodymus. Apklausos pradžioje pokalbio metu ji uždavinėjo klausimus, į kuriuos jis atsakinėjo. Ji apklausos protokole užrašė tai, ką jis sakė. Tuo metu, kai R. S. buvo iškviestas apklausai, ji turėjo tik duomenis, kad jis persiuntė per „West union“ pinigus į Lietuvą ir buvo nustatinėjamas žmogus, kuriam tie persiunčiami pinigai iš Vokietijos buvo skirti. R. S., kaip asmenį persiuntinėjusį pinigus per „West unijon“ nustatė, gavusi pažymą iš „West union“ pažymą ir tik jo apklausos metu nustatė, kad jis susijęs su nusikalstama veika - prekyba žmonėmis ir yra nukentėjęs. Ji užpildė nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir jis nutarime pasirašė, kodėl jis sako teisme, kad nėra nukentėjęs, jai nežinoma. Tuo metu ji neturėjo duomenų, kad D. B. yra susijęs su R. S. išvežimu į Vokietiją ir jo pavardės nežinojo, žinojo tik jo pravardę, apie jį nebuvo jokių duomenų ir tik šios apklausos metu ji tai nustatė. R. S. į apklausą galėjo būti kviečiamas šaukimu arba jį galėjo pristatyti pareigūnas, gavęs jo nurodymą. Jai nežinoma, kad kas nors iš pareigūnų prieš apklausą būtų bendravęs su R. S., kad D. B. yra prisidėjęs prie jo išvežimo į Vokietiją.
Iš 2014-04-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. S. atpažino D. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ iš veido bruožų apie kurį ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus (2 t. 35-39 b.l.).
Iš 2013-08-29 informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis pažymos matyti, kad įtariamojo D. B. sutuoktinės S. B. vardu yra registruota transporto priemonė VW GOLF valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos (2 t. 94 b.l.).
Liudytojas A. G., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo paskelbti, parodė, kad nuo 2012 metais jis mokėsi Rimkevičaitės technologijos mokykloje ir gyveno mokyklos bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2013 metų pavasarį, bendrabutyje gyvenanti mergina R. pasiūlė užsidirbti pinigų – nuėjus į banką savo vardu paimti pervestus pinigus iš sąskaitos ir juos atiduoti asmeniui, kuriam šie pinigai priklauso. Kai jis pasiteiravo, kodėl jis pats negali to padaryti, tai R. paaiškino, kad tas žmogus neva turi paėmęs paskolą ir jei būtų šių pinigų gavėjas, tai bankas nuskaičiuotų gautus pinigus. Šis jos paaiškinimas jam pasirodė įtikinamas, o pasiūlymas paimti pinigus teisėtas. Ji sakė, kad važiuojant reikės paimti asmens dokumentą. Už tai ji pažadėjo sumokėti 100 litų. Jis sutiko su pasiūlymu ir, R. prašymu surasti dar vieną asmenį, jis pasiūlė savo bendramoksliui R. T., kuris taip pat sutiko paimti pinigus. Sutartu laiku, jie atėjo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) gatvėje ir įsėdo į automobilį, kurį vairavo jam nepažįstamas vyriškis. Jis sakė, kad pinigus reikės paimti iš Swedbanko, esančio Laisvės a., Panevėžyje. Jis matė kaip vyriškis R. padavė popieriaus lapelį. Jiems nuėjus į banką, R. užpildė kvitus ir banko darbuotojui pakvietus prie langelio, jie padavė savo asmens dokumentą, kuri perdavė jiems pinigus. Jų galėjo būti apie 2500 eurų. Jie sugrįžo į automobilį, kur laukė juos atvežęs vyriškis ir padavė paimtus pinigus, o jis kiekvienam davė po 100 litų. Iš kur buvo atsiusti pinigai neprisimena (2 t. 107-109 b.l.).
2013-09-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. G. atpažino R. M., kaip merginą, vardu R., iš kurios gavo pasiūlymą nuimti iš banko perlaidos būdu gautus pinigus, su kuria bei R. T. bei nepažįstamu vyriškiu vyko į banką nuimti pinigų ir apie kurią davė parodymus. (2 t. 110-112 b.l.)
2013-09-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. G. atpažino D. B., kaip asmenį, kuris jį, Rasą ir R. T. atvežė prie banko, kuris padavė Rasai lapelį, kuriam jis atidavė iš banko paimtus pinigus (2 t. 113-116 b.l.).
Liudytojas R. T. parodė, kad 2013 metais, kai mokėsi Panevėžio M. Rimkevičaitės technologijos mokykloje, jo bendramokslis ir draugas A. G. pasiūlė užsidirbti pinigų, paimant pinigus iš banko, gautus pavedimu, sakė, kad tas žmogus negali paimti pinigų iš banko, nes turi įsiskolinimų, todėl paimant pinigus reikės nurodyti savo vardą ir pavardę ir jis sutiko. Vėliau SMS pranešimu A. G. jam pranešė, kad jau reikia nuvykti į banką paimti pinigus. Jie susitiko prie bendrabučio, kur jų paimti atvyko vyriškis automobiliu. Su jais į banką važiavo ir mergina vardu R.. Važiuojant paimti pinigų, reikėjo su savimi turėti asmens dokumentą. Jie visi trys nuėjo į banką, esantį Laisvės aikštėje, kur R. užpildė dokumentus, o jis su A. G. buvo šalia. Pildant dokumentus reikėjo nurodyti savo vardą, pavardę ir asmens, kuris siuntė iš užsienio pinigus pavardę, tačiau to asmens pavardės neatsimena. Jis paėmė iš banko 2000 eurų, o A. G. -2500 eurų. Visi jie sugrįžo į automobilį, kur jų laukė tas pats vyriškis ir kuriam perdavė pinigus, o jis jiems davė po 100 litų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymų atpažinti metu jis atpažino D. B.. Prieš išsiskiriant su Audriumi, jis pasakė, kad kai reikės jo pagalbos, jis bus informuotas.
2013-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. T. atpažino R. M., kaip merginą, su kuria bei nepažįstamu vyriškiu važiavo iki banko ir kuri banke užpildė dokumentus dėl perlaidos gavimo. (2 t. 98-101 b.l.)
2013-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. T. atpažino D. B., kaip asmenį, kuris jį ir A. nuvežė į banką ir kuriam jie abu atidavė iš banko paimtus pinigus. (2 t. 102-106 b.l.)
Liudytoja R. M. parodė, kad ji 2012 metų spalio mėn. dirbo lošimo salone „Admiral“, kur susipažino su vienu iš klientų D. B., žinojo jo pavardę, buvo draugiškai susitikę kavinėje ir nedarbo metu, savo telefone turėjo įvedusi jo telefono numerį, bendravo telefonu. Ji girdėjo, kad jo draugai ir pažįstami jį pravardžiavo “ (duomenys neskelbtini)“ . Kartą susitikus jis paprašė iš banko paimti atsiustus pinigus, sakydamas, kad jis turi paėmęs paskolą ir gavus pinigus, jam nuskaičiuotų bankas visus gautus pinigus. Ją tai įtikino ir ji sutiko paimti D. B. banko pavedimu atsiustus pinigus, nes D. B. už pinigų paėmimą dar siūlė 50 ar 100 litų. Tai galėjo būti 2013 m. vasario mėnesį. Ji paprašė paimti pinigus ir savo bendramokslių T. ir G., kurie taip pat sutiko už užmokestį paimti pinigus. Tą pačią dieną D. B. automobiliu atvažiavo jų pasiimti prie bendrabučio Aldonos 12, kur jie gyveno. Apie tai, kad tuo laiku D. B. atvažiuos jų paimti ji buvo įspėjusi T. ir G.. Jie visi, D. B. vairuojamu automobiliu, atvyko į Svedbanką, esantį Panevėžyje Laisvės aikštėje ir banke užpildė anketas, padavė jas banko darbuotojai, kuri perdavė jiems atsiustus pinigus. Jie atidavė paimtus pinigus D. B., kuris jų laukė automobilyje prie Techaso parduotuvės, o jiems D. B. davė už šią paslaugą 50 ar 100 litų. Kokias tiksliai sumas ji paėmė neatsimena, D. B. jai padavė popieriaus lapelį ant kurio buvo užrašytas perlaidos siuntėjo vardas, pavardė bei pinigų sumos.
2013-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. T. atpažino R. M., kaip merginą, su kuria bei nepažįstamu vyriškiu važiavo iki banko ir kuri banke užpildė dokumentus dėl perlaidos gavimo. (2 t. 98-101 b.l.)
2013-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. T. atpažino D. B., kaip asmenį, kuris jį ir A. nuvežė į banką ir kuria
Iš 2013-07-10 AB “Swedbank” raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad “Swedbank” klientų aptarnavimo centruose buvo išsiųstos ir išmokėtos sekančios tyrimui grynųjų pinigų perlaidos: 2013-04-12 D. B. Lietuvoje iš „SWEDBANK“ Parko klientų aptarnavimo centro, esančio Klaipėdos g. 92, Panevėžys, išsiuntė 1080 litų perlaidą, kurią eurais (296,84 EUR) Vokietijoje (duomenys neskelbtini) 2013-04-12 paėmė R. S., 2013-04-15 D. B. Lietuvoje iš „SWEDBANK“ Parko klientų aptarnavimo centro, esančio Klaipėdos g. 92, Panevėžys, išsiuntė 1080 litų perlaidą, kurią eurais (296,84 EUR) Vokietijoje (duomenys neskelbtini) 2013-04-15 paėmė R. S., 2013-04-16 R. S. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto išsiuntė 2 400 eurų perlaidą, kurią Lietuvoje Lietuvoje „SWEDBANK“ Aukštaitijos KAC, adresu Laisvės a. 18, Panevėžyje 2013-04-16 paėmė D. B.; 2013-03-22 R. S. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto išsiuntė 2 400 eurų perlaidą, kurią 2013-03-22 Lietuvoje „SWEDBANK“ Aukštaitijos KAC, adresu Laisvės a. 18, Panevėžyje paėmė A. G.; 2013-03-22 R. S. iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) miesto išsiuntė 2 000 eurų perlaidą, kurią 2013-03-22 Lietuvoje SWEDBANK Aukštaitijos KAC, adresu Laisvės a. 18, Panevėžyje paėmė R. T. (3 t. 113, 123 b.l.)
Teisme D. B. pateikė rankraštinį tekstą iš kurio matyti, kad V.S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys nesklebtini)., 223b 2012-09-20 skolinosi iš D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. 4500 eurų (b.l.173-174,23 t.).
Iš 2013-09-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad šia nutartimi pripažinta 2011-08-08 Vokietijos Federacinės Respublikos Fiurstenvalde apylinkės teismo sprendimas D. B. paskirta 1800 eurų baudą, priteisiant 257 eurų teismo išlaidų, įskaičiuoti į paskirtos baudos dydį sumokėtus 10 eurų ir pradėti vykdyti LR teritorijoje, skaičiuojant 20147 eurų kaip 7062,15 Lt (b.l.175,23 t.).
Kaltinimas D. B. prekyba žmonėmis iš esmės pagrįstas prielaidomis, o ne nenuginčijamais įrodymais, byloje esantys duomenys nepagrindžia kaltinimo išvadų, kad D. B. verbavo nukentėjusįjį vykti į Vokietiją išnaudojimo tikslais, kad naudojosi jo pažeidžiamumu ir panaudojo apgaulę, melagingai žadėdamas legalų darbą ir taip suvaržė jo pasirinkimo laisvę. Pažymėtina, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra jo priešingumas laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą.
Kaltinimas D. B. buvo grindžiamas nukentėjusiojo R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad tik susipažinus su D. B., jis pasiūlė vykti į Vokietiją užsidirbti pinigų, paimant iš žmonių pinigus ir juos persiunčiant į Lietuvą ir jam tektų 10 % tos sumos. Jis galvojo, kad darbas yra legalus ir tai, kad jis daro nusikaltimus, paimdamas pinigus iš žmonių Vokietijoje ir juos siusdamas į Lietuvą, suprato tik po kelių kartų pinigų iš žmonių paėmimo. Jis nurodė, kad dėl siūlomo darbo jis pats skambino D. B. ir po kelių dienų išvyko į Vokietiją. D. B. jį automobiliu pavežė iki autobusų stoties Panevėžyje ir davė pragyvenimui 400 eurų, nurodė telefoną iš kurio jam turėjo paskambinti žmogus ir duoti nurodymus, kurių turėjo klausyti. Į Vokietiją jis vyko autobusu ir dar pravažiuojant Lenkiją jam paskambino vyriškis D. B. duotu telefonu, o būnant Vokietijoje visą laiką davė nurodymus, kuriuos vykdė: susirado viešbutį, važinėjo taksi iš žmonių paimti pinigų nurodytais adresais, nurodė asmenį kurio vardu buvo siunčiami pinigai, viso paėmė ir atliko pavedimus apie 15000 eurų sumai. Be to, jo kaltė buvo grindžiama liudytojų R. M., R. T., A. G., kurie patvirtino, kad nurodytu laiku D. B. prašymu, jie atvyko į AB „Swedbank“, R. M. užpildžius dokumentus, gavo dviem perlaidomis iš Vokietijos atsiustus pinigus, kuriuos perdavė D. B.. Iš „Swedbank” gautos informacijos nustatyta, kad R. S. D. B. 2013-04-16 iš Vokietijos (duomenys neskelbtini)miesto išsiuntė 2400 eurų perlaidą, 2013-03-22 iš (duomenys neskelbtini) - 2400 eurų perlaidą (paėmė liudytojas A. G.), 2013-03-22 iš (duomenys neskelbtini) -2000 eurų perlaidą (paėmė A. T.). Tuo pačiu raštu nurodyta, kad 2013 m. balandžio 12 ir 16 dienomis D. B. du kartus išsiuntė R. S. perlaida po 1080 litų (113,123,3 t.).
Teisme R. S. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad į Vokietiją jis išvyko ne D. B. pasiūlymu, o savo iniciatyva, susitaupęs pinigų, maršrutiniu autobusu. Jis užsidirbo pinigų, kraudamas prekes rusų parduotuvėse, o kai paskambino D. B. dėl darbo, jis pasiūlė užsidirbti pinigų, paimant pinigus iš dviejų asmenų. Jis, D. B. prašymu, paėmė pinigus iš jo nurodytų asmenų ir juos persiuntė D. B.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolą pasirašė jo neskaitęs, todėl pareigūnai galėjo neteisingai užrašyti jo parodymus. Taigi, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu duoti R. S. parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad jis buvo užverbuotas vykti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti panaudojant apgaulę ar pasinaudojant jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo ieškančio ir dėl sunkios materialinės padėties pažeidžiamo R. S. verbavimas už atlygį vykti į Vokietiją surinkinėti iš žmonių pinigus ir siusti į Lietuvą nebuvo panašus į įprastą, teisėtą įdarbinimą, o kita vertus, byloje nėra konkrečių duomenų, kad R. S. buvo D. B. verbuojamas nusikalstamoms daryti Vokietijoje. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad neteisėtai paimti pinigus iš žmonių jam nurodinėjo telefonu nežinomas vyriškis ir jis po dviejų kartų supratęs, kad pinigus paima neteisėtai, tačiau teisme tai paneigė ir nurodė, kad pinigus iš dviejų asmenų paėmė D. B. prašymu iš draugiškumo ir juos tą pačią dieną išsiuntė jam, nurodo, kad, būdamas Vokietijoje, skolinosi iš D. B. pinigų. D. B. nurodė, kad R. S., būdamas Vokietijoje, jo prašymu, paėmė ir persiuntė jam pinigus iš asmens (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo skolingas ir teisme pateikė rankraštinį tekstą iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (duomenys nesklebtini)., 223b 2012-09-20 skolinosi iš D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. 4500 eurų (b.l.173-174,23 t.) ir šie duomenys nepaneigti, todėl nustatyta aplinkybė, kad R. S. persiuntė D. B. iš Vokietijos 4500 eurų nepatvirtina, kad šie pinigai buvo gauti R. S. darant nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) būtų daromi panašaus pobūdžio nusikaltimai nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytose vietovėse. Abejonių kelia ir kita R. S. nurodyta aplinkybė: ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad po pinigų paėmimo iš moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini), į viešbutį įsiveržė policijos pareigūnai ir paėmė iš jo neteisėtai paimtus pinigus, o jis buvo sulaikytas, tačiau kitą dieną buvo paleistas, paaiškinus, kad kai reikės, jį išsikvies. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis aiškino, kad Vokietijos policijos pareigūnų jis buvo sulaikytas ne dėl pinigų paėmimo, o dėl neblaivumo. Taigi, kad D. B. verbavo R. S. nusikalstamoms veikoms daryti (duomenys neskelbtini) apgaule ir pasinaudojant jo pažeidžiamumu yra tik prielaida. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis, o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiojo R. S. fizinė ar valios laisvė nebuvo pažeista, jis nebuvo fiziškai, materialiai ar kita forma priklausomas nuo D. B. ir galėjo spręsti, ar sutikti su D. B. pasiūlymu vykti į Vokietiją už jiems siūlomą atlygį nežinant apie konkretaus darbo pobūdį ir sąlygas, ar ne. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstos abejonės dėl R. S. verbavimo nusikalstamoms veikoms daryti panaudojant apgaulę ar pasinaudojant jo pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir visos abejonės vertinamos kaltinamojo D. B. naudai ir jis pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).
2. Dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo
D. B. buvo kaltinamas, kad jis, laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2013 metų balandžio 23 d., nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, įgijo ir iki 2013 metų balandžio 23 d., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, laikė turtą - imtuvą COMAND APS Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvus „COMAND ONLINE“, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir monitorių, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), imtuvą (duomenys neskelbtini) ir monitorių (duomenys neskelbtini), imtuvą (duomenys neskelbtini) ir monitorių (duomenys neskelbtini) imtuvą (duomenys neskelbtini)ir monitorių 091273 ir du monitorius be numerių, žinodamas, kad tas turtas yra gautas nusikalstamu būdu, tai yra pavogtas iš automobilių Vokietijoje, t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d.
D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad imtuvus ir monitorius, kurie poėmio metu buvo rasti ir išimti jo namuose, jis įsigijo 2013 m. vasario mėnesio pradžioje ar kovo mėnesio pabaigoje, Panevėžio automobilių turguje iš vieno prekiautojo. Šiuos įrenginius jis pamatė, vaikščiodamas po turgų, kuriuos prekiautojas buvo išdėstęs ant žemės. Jis paklausė prekeivio jo parduodamo monitoriaus kainos ir sužinojęs, kad kaina jam yra prieinama ir palyginus nedidelė, susitarė dėl didesnės nuolaidos ir nupirko visus imtuvus ir monitorius ir laikė juos savo namuose, ketindamas juos parduoti brangiau ir tokiu būdu gauti pelno. Jis nesidomėjo iš kur jie gauti, nežinojo, kad jie yra vogti Vokietijoje.
Iš 2013-04-23 poėmio protokolo matyti, kad iš D. B. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje buvo paimti septyni multifunkciniai įrenginiai ir šeši monitoriai bei valdymo skydelis (2 t. 43b.l.). Iš 2013-11-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad tai yra automobilių „Mersedes Benz“ pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai „Comand APS ir Comand |Online bei šių sistemų Siemens VDO monitoriai. Imtuvo Comand APS Nr. yra (duomenys neskelbtini). Imtuvų Comand Online numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Monitorių Siemens VDO numeriai yra: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), du monitoriai yra be numerių (2 t. b.l. 61-62 ).
2013-05-16 Panevėžio apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad iš D. B. išimti įrenginiai yra automobilių „MERCEDES BENZ“ pasaulinės navigacinės sistemos imtuvai „COMAND APS“ ir „COMAND ONLINE“ bei šių sistemų „SIEMENS VDO“ monitoriai. Remiantis gamintojo duomenimis šie imtuvai bei monitoriai buvo sumontuoti į: imtuvas numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį, kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini)ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį, kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį, kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini)į automobilį, kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini) į automobilį kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), imtuvas numeris (duomenys neskelbtini)į automobilį kurio kėbulo numeris yra (duomenys neskelbtini), du monitoriai be numerių tikėtina, kad jie yra iš automobilių, kurių kėbulo numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal gautą informaciją šie imtuvai bei monitoriai yra paieškomi kaip vogti iš automobilių salono „BERESA“, Miunsterio mieste, Vokietijoje (2 t. 45-48b.l.).
Vykdant 2013-07-01 Panevėžio apygardos prokuratūros teisinės pagalbos pavedimą, iš Vokietijos Muenster miesto Patronat strasse policijos nuovados gauta informacija, kad 2013-04-15 8.11 val. automobilių salone „Beresa“, (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)užfiksuota navigacinių prietaisų vagystė iš 6 transporto priemonių, išlaužiant automobilio galinį trikampio langą auelio navigacinių sistemų iš naudotų ir naujų automobilių vagystė, teritorija, kuriuoje buvo automobiliai buvo aptverta ir saugoma signalizacijos bei įrengtų kamerų (b.l.49-56, 2 t.).
D. B. kaltinamas, kad įsigijo turtą – navigacinius įrenginius, žinodamas, kad jie buvo įgyti nusikalstamu būdu, t.y. pavogti (duomenys neskelbtini). Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas turi suvokti, kad įgyja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu ir to nori. Įstatymų leidėjas šio straipsnio dispozicijoje specialiai akcentuoja tai, kad kaltininkas tikrai žino, kokį turtą įgyja, naudoja ar realizuoja ir vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimas D. B. grindžiamas tik tuo, kad iš automobilių salonų pavogti navigaciniai prietaisai (duomenys neskelbtini), praėjus tik 8 dienoms po jų vagystės, buvo rasti ir paimti kaltinamojo D. B. namuose Lietuvoje. Byloje negauta duomenų, patvirtinančių, kad D. B., įsigydamas šiuos įrenginius iš nenustatyto asmens, žinojo arba bent turėjo supratimą apie jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą šių įrenginių gavimo būdą arba pats dalyvavo vagystėje. Jo versija, kad jis šiuos įrenginius įgijo turguje iš nenustatyto asmens ir jam nebuvo žinoma, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, nepaneigta. Analogiškus parodymus dėl navigacinių prietaisų įgijimo, jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis D. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apibūdino asmenį iš kurio pirko įrenginius ir siūlė ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodyti turguje vietą, kurioje jis įsigijo prietaisus, tačiau pareigūnai į tai nereagavo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kai negauta nenuginčijamų duomenų, kad D. B., įsigydamas navigacinius prietaisus, žinojo, kad jie yra gauti nusikalstamu būdu, todėl vien dėl kylančių įtarimų D. B. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 1 d., o kilusios abejonės vertinamos jo naudai ir jis dėl kaltinimo pagal BK 189 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, byla šioje dalyje perduotina prokurorui, kad jis tyrimo metu nustatytų asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, todėl išimti navigaciniai prietaisai perduotini prokuroro žiniai.
Parinkdamas kaltinamiesiems bausmes ir nustatydamas jų dydžius teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į Baudžiamojo Kodekso 61 straipsnyje nustatytas bausmių skyrimo nuostatas. R. K. nusikalstamų veikų metu buvo nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę atsižvelgiama į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.
Kaltinamųjų A. S., J. (dviejuose epizoduose), D. S., E. V., D. S., D. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, griežtesnė bausmė skirtina asmenims turintiems teistumus, padariusiems nusikalstamas veikas neatlikus ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių, o paskirtas bausmes subendrinant, taikytini bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai: esant idealiajai nusikaltimų sudėčiai ir kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius, bendrintinos apėmimo būdu, o bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, priskiriamas tai pačiai ar gretimai kategorijai, subendrintinos iš dalies sudedant.
A. S. padarė du tyčinius nusikaltimus iš kurių vienas yra labai sunkus, kitas – apysunkis (BK 11 str.). Jis Lietuvoje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, 2008-09-17 teistas (duomenys neskelbtini) už vagystes ir narkotinių medžiagų laikymą, bylos tyrimo metu iš kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija, kad jis įtariamas nusikalstamų veikų padarymu (duomenys neskelbtini) ir jam išduotas Europos arešto orderis (b.l.78,18 t.) ir tai jį apibūdina neigiamai, teismo psichiatro išvadoje nustatyta, kad jis yra psichiškai sveikas (b.l.77,18 t.). Už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d.) baudžiamasis numato tik laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jo veiksmai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų, nėra šio nusikaltimo padarinių, todėl skirtina laisvės bausmė arčiau jos minimumo, už nusikalstamą veiką numatytą BK 300 str. 2 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei bausmės vidurkis, nes dėl šio nusikaltimo taip pat nebuvo sukeltos pasekmės, nes suklastoti dokumentai buvo perduoti nusikalstamą veiką imituojantiems policijos pareigūnams jo veiksmus kontroliavo policijos pareigūnai. Prokuroras prašo priteisti iš kaltinamojo A. S. ekstradicijos išlaidas – 870,07 eurų, nes jis kaip paieškomas Lietuvoje asmuo už padarytas nusikalstamas veikas buvo konvojuotas iš Norvegijos (b.l.191,17 t.), dėl jo sulaikymo buvo išduotas Europos arešto orderis (b.l.152-157,17 t.). Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta A. S. paieška, dėl jo sulaikymo buvo išduotas Europos arešto orderis (b.l.152-157,17 t.), kurio pagrindu jis buvo surastas ir pargabentas į Lietuvą. Dėl jo ekstradicijos Policijos departamentas prie LR VRM turėjo išlaidų - 870,07 eurų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. iki išvykimo į užsienį, nebuvo pritaikytos kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis išvykdamas būtų pažeidęs. Nors kaltinamojo ekstradicijos išlaidos pagrįstos ta prasme, kad jos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, tačiau ekstradicijos išlaidų atsiradimą sąlygojo ne kaltinamojo tyčiniai veiksmai ir siekimas pasislėpti, todėl jos neišieškotinos, nes jo ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo lėšų.
D. B. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis Lietuvoje neteistas, tačiau tris kartus yra teistas (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą (duomenys neskelbtini) ir tai jį apibūdina kaip linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės vidurkis, nes nusikalstama veika nebuvo sukelti padariniai, asmenų nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigūnų.
Nusikalstamą veiką imituojantis dalyvis, liudytojas Nr.“X“ perdavė A. S. 500 eurų už dviejų suklastotų asmens tapatybės kortelių gavimą ir jam šiuos suklastotus dokumentus parūpino D. B., kuris gavęs suklastotus dokumentus perdavė A. S., o šis – liudytojui Nr.“X“, todėl jie įgijo šiuos pinigus neteisėtai praturtėdami iš nusikalstamos veikos, jiems perduoti pinigai buvo jų nusikalstamos veikos priemonė, todėl vadovaujantis BK 72 str.1 ,3,4 d. 1 p. iš A. S. ir D. B. konfiskuotini gauti pinigai, iš kiekvieno po 250 eurų.
A. J. padarė du labai sunkius nusikaltimus už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Abu nusikaltimai susiję su prekyba žmonėmis, sekė vienas tuoj po kito, todėl tai buvo viena iš jo veiklų, iš kurios siekė gauti pajamų. A. J. praeityje teistas 4 teismų nuosprendžiais už įvairias nusikalstamas veikas, paskutinį kartą buvo nuteistas 2012-06-22 baudžiamuoju įsakymu už apysunkį nusikaltimą arešto bausme, šiuos nusikaltimus padarė nepraėjus nei metams po baudžiamojo įsakymo paskelbimo, t.y. turėdamas teistumą ir tai rodo, kad jis nepadarė išvadų iš savo elgesio, toliau piktybiškai pažeidinėja įstatymus ir jo daromos veikos sunkėja, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, kad viena iš jo veikų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kai imituojamos veikos dalyviai atsisakė perleisti du asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, kitos nusikalstamos veikos bendrininkų numatytų veiksmų A. J. nespėjo padaryti, nes policijos pareigūnai kratos metu pranešė nukentėjusiesiems apie planuojamą jų išvežimą į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti, jis mokosi Suaugusių mokymosi centre, todėl jam skirtina bausmė mažesnė nei numatytas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis.
D. S. padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, kurio metu nukentėjo du asmenys, jis buvo vienas iš aktyviausių šio nusikaltimo vykdytojų, jis teismų nuosprendžiais teistas praeityje 3 kartus, iš jų du kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos metu turtėjo dvi galiojančias nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus ir tai rodo, kad jis nedaro išvadų iš savo elgesio ir toliau sistemingai pažeidinėja įstatymus, darydamas nusikalstamas veikas, kurios sunkėja. Jis paskutinį kartą buvo nuteistas 2011-12-20 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams ir šį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina su 2011-12-20 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
D. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi VĮ Elektrėnų profesinio rengimo centre, kur charakterizuojamas gerai, kaip dalyvaujantis kūrybinių darbų parodoje (b.l.63, 24 t.) pataisos namų – atviros kolonijos dieniniame skyriuje mokėsi baldžiaus specialybės, turi 3 vaikus, iš jų vienas yra mažametis, padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas du kartus, už tyčinius nusikaltimus, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kurią atlieka nuo 2006-07-06, jų tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą. Tai rodo, kad jis sistemingai pažeidinėja įstatymus, darydamas labai sunkius nusikaltimus, todėl yra pavojingas visuomenei, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir ši bausmė subendrintina su 2006-07-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.
E. V. padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, t.y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jų tarpe ir už labai sunkų nusikaltimą ir tai rodo, kad jis nedaro išvadų iš savo elgesio, yra pavojingas visuomenei, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį ir skirta bausmė subendrintina su 2012-03-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi skirta subendrinta dviem teismo nuosprendžiais bausme, iš dalies sudedant (b.l.83,16 t.).
R. K. padarė du nusikaltimus iš kurių vienas yra labai sunkus, kitas – apysunkis, praeityje už jis nusikalstamą veiką buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos nukentėjusiajam neatlygino, baudžiamasis įstatymas už labai sunkų nusikaltimą numato tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, 2014 m. Marijampolės sporto centro „(duomenys neskelbtini)“ išduotoje charakteristikoje apibūdinamas kaip pasižymintis atkaklumu ir darbštumu, yra mėgstamas draugų, paslaugus, laiku vykdantis trenerio užduotis, yra daugkartinis tarptautinių varžybų nugalėtojas, 2009-2012 metais pripažintas Marijampolės miesto geriausiu dziudo imtynininku (b.l.197, 20 t.), nuo 2015 metų rugsėjo 5 d. įsidarbino prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbuotoju (b.l.35 b.l., 24 t.), mokosi Marijampolės suaugusių centre (b.l.36, 24 t.), lanko dziudo imtynių treniruotes (b.l.37, 24 t.), 2015-08-07 sudarė santuoką (b.l.38, 24 t.), todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atidedant bausmės vykdymą įpareigojant nukentėjusiajam atlyginti žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojant jo elgesį, taikant auklėjimo poveikio priemones.
Nukentėjusysis T. A. prašo priteisti 1448 eurų (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, nes jis dėl nusikalstamos veikos prieš jį patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę – buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), siekiant jį išgabenti į Vokietiją nusikalstamoms veikoms daryti. Civilinis ieškinys tenkintinas, nes dėl kaltinamųjų D. S., E. V., A. S. veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nes D. S. ir E. V. nusikalstamais veiksmais, apgaule, pasinaudojant jo pažeidžiamumu ir priklausomumu, buvo užverbuotas vykti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, tuo tikslu D. S. nugabentas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomas, kol sutartu laiku A. J. organizuos jo gabenimą į Vokietiją, todėl žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais ir ji priteistina nukentėjusiajam iš visų kaltinamųjų, dalyvavusių šioje veikoje, solidariai (CK 6.250 str. 2 d.)
V. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė nuo ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.
M. K. prašo priteisti iš R. K. 1149 eurų (3967 Lt) turtinę ir 2027 eurų (70000 Lt) neturtinę žalą, t.y. dėl prekybos žmonėmis nusikaltimo am padaryta 1448 eurų (5000 Lt) neturtinė žala, o dėl plėšimo 579 eurų (2000 Lt) neturtinė žala. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Bylos įrodymai patvirtina, kad R. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, nes jis pagrobė jo automobilį 724 eurų (2500 Lt) vertės, fotoaparatą 75,30 (260 Lt) vertės ir telefono aparatą 350,44 eurų (1210 Lt) vertės, viso padarydamas 1149 eurų turtinę žalą, kurią privalo atlyginti (CK 6.263 str.) Be to, dėl R. K. nusikalstamų veiksmų M. K. patyrė išgyvenimus, išgąstį ir baimę, nes apgaule buvo užverbuotas išvykti į Vokietiją daryti nusikalstamas veikas, vykdydamas R. K. nurodytų asmenų nurodymus, buvo išnaudojamas iš dalies ribojant jo laisvę, o grįžus į Lietuvą iš jo buvo pagrobtas jo turtas - automobilis, fotoaparatas ir telefonas, todėl privalo kompensuoti jo patirtus nepatogumus bei išgyvenimus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų, todėl nustatant žalos dydį šioje situacijoje teismas vadovaujasi bendraisiais teisės sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, reikalaujama atlyginti neturtinė žala neviršija teismų praktikoje žalos atlyginimo analogiškose bylose, todėl priteistina dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 147 str. 2 d. padaryta 1448 Lt eurų (5000 Lt) neturtinė žala, o dėl nusikalstamos veikos , numatytos BKI 180 str. 1 d. – 579 eurų (2000 Lt) neturtinė žala, kurią privalo atlyginti nusikalstamas veikas padaręs R. K. (CK 6.250 str.2 d.) .
Nukentėjusiesiems M. K., L. S. ir liudytojai V. S. buvo išmokėta 71.08 eurų kelionės išlaidų (b. l. 22, 203 t. 21), kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. K. valstybei ( BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301, 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1, 2 p., 304,305,307 str.,
nusprendžia:
Pripažinti A. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d., BK 300 str. 2 d. ir nuteisti: pagal BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimu būdu paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-07-31 iki 2015-04-30. Pakeisti skirtas kardomąsias priemones užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje į suėmimą ir jį suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, užstatą gražinti užstato davėjai J. D..
Pripažinti A. J. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d., BK 147 str. 2 d. ir nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams, bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-03-25 iki 2013-12-18. Pakeisti skirtas kardomąsias priemones užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje į suėmimą ir jį suimti teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, užstatą gražinti užstato davėjai D. J..
Pripažinti D. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 25 dienoms. Į bausmę įskaityti sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2013-04-24 iki 2014-11-18 ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Pratęsti D. B. skirtas kardomąsias priemones – 5792,40 eurų (20000 Lt) užstato taikymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatą 5792,40 eurų (20000 Lt ) esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, gražinti užstato davėjai S. B..
D. B. pagal BK 22 str. 1 d. ir 147 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. B. pagal BK 147 str.1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
D. B. pagal BK 189 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Pripažinti D. S. kaltu pagal LR BK 147 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 64 str.1, 3 d. prie paskirtos bausmės pridėjus 2011-12-20 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešeriems metams 6 mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. Į bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-03-25 iki 2015-04-17 ir nuo 2016-04-05 iki 2016-04-06. Pratęsti iki sulaikymo vykdant nuosprendį D. S. skirtas kardomąsias priemones - 6000 eurų užstato taikymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis du kartus per savaitę (pirmadieniais ir ketvirtadieniais policijos įstaigoje - (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (Kupiškis, Gedimino g. 54) nuo 9 iki 16 val. Nuosprendžiui įsiteisėjus, esant baudžiamojo proceso kodekso 133 str. 5 d. numatytoms sąlygoms, užstatą gražinti užstato davėjai G. J. S..
Pripažinti D. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės pridėjus 2006-07-04 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-09-30. D. S. atliekant laisvės atėmimo bausmę anksčiau paskirtu nuosprendžiu, kardomoji priemonė jam neskiriama.
Pripažinti E. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. šią bausmę subendrinus su 2012-03-09 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtos bausmės ( subendrinti 2011-05-20 ir 2011-02-09 teismo nuosprendžiais skirtos bausmės) neatlikta dalimi iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-09-30. E. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę anksčiau paskirtu teismo nuosprendžiu, kardomoji priemonė jam neskiriama.
Pripažinti R. K. kaltu pagal LR BK 147 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir nubausti jį pagal BK 147 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 92 str. 1,2 d., 82 str. 1 d. 2, 5 p., 87 str. 2 d. 1,2 p., 3 d. 3 p., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, įpareigojant jį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą per du metus, skirti auklėjimo priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, būti namuose nuo 20 val. iki 7 val. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. K. pratęsti skirtas kardomąsias priemones skirtas - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis periodiškai policijos įstaigoje du kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais) nuo 9 iki 17 val. policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariate bei dokumentų – asmens tapatybės kortelės paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Konfiskuoti A. S. ir D. B. turtą – po 250 eurų iš kiekvieno, nukreipiant 250 eurų išieškojimą į A. S. pinigines lėšas, išimtas iš jo ir laikomas Policijos departamento prie VRM sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) SEB banke.
Priteisti iš D. S., E. V., D. S. ir A. J. solidariai T. A. 1448 eurų žalą.
Priteisti iš R. K. M. K. 1149,74 eurų turtinę ir 2027 eurų neturtinę žalą, viso 3650 eurų žalą
Priteisti iš R. K. 78,01 eurų proceso išlaidų valstybei.
Prokuroro civilinį ieškinį dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš A. S. atmesti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančiais prie bylos
CD su 2013-05-30 vykdyta D. S. apklausa, CD su 2013-06-03 D. S. lyginamaisiais balso pavyzdžiais, CD su 2013-07-30 vykdyta E. V. apklausa, CD su 2013-08-01 vykdyta papildoma E. V. apklausa sunaikinti, kitus palikti prie bylos ryšium su kaltinamojo T. J. bylos nagrinėjimo išskirtoje byloje;
Imtuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą numeris (duomenys neskelbtini) ir monitorius Nr. (duomenys neskelbtini), imtuvą numeris (duomenys neskelbtini), imtuvą numeris (duomenys neskelbtini) imtuvą numeris (duomenys neskelbtini) du monitorius be numerių pagal 2013-11-27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), išimtus iš D. B., perduoti prokurorui, ryšium su tolimesnio tyrimo atlikimu;
2 vnt., folijos, elektroninės svarstyklės ant kurių yra užrašas PSM, metalinė ( raudonos-baltos spalvos) dėžutė, stiklainis su ant dangtelio užrašytu užrašu ŠVENTINIAI IKRAI pagal 2013-11-27 kvito Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinis pistoletas ZORAKI mod. 925, dujinis pistoletas ZORAKI mod. (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), 3 dėtuvės ( 25 vnt., 16 vnt., 14 vnt., talpos) 61 pirmos grupės šovinių, 34 vnt., antros grupės šoviniai pagal 2013-10-09 kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 1. 3,2448 g. kanapių dalių, 23 vnt., klonazepamo tablečių, vokas su plomba (duomenys neskelbtini) palikti prie bylos kaip daiktinį įrodymą T. J. išskirtoje neišnagrinėtoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o D. S. ir E. V. per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.