Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Žmogžudystės (Mirties nuosprendžio panaikinimo) 1965 Akto 71 dalį kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, Nusikaltimų prieš asmenį 1861 Akto 18 skyrių kalėjimo 12 metų bausme, nustatant bausmės subendrinti. Vidaus reikalų tarnybos 2015 m. lapkričio 6 d. nurodymu, vadovaujantis Imigracijos (Europos ekonominės teritorijos) 2006 imigracijos aktu ir 1971 bei 1988 deportacijos nuostatais nustatyta, kad S. T. privalo išvykti iš dalies, uždraudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas.

Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., mažiausias bausmės laikotarpis – 20 metų. Iki 2015 m. gruodžio 8 d. S. T. yra atlikęs 519 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Grąžinimo į pilietybės šalį pareiškimo duomenimis, S. T. nori kreiptis dėl grąžinimo į savo šalį, įgalioja Didžiosios Britanijos Vyriausybę atskleisti visą informaciją priimančiai Vyriausybei, kad galėtų būti svarstomas jo perdavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo S. T. nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, kurios mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, nurodymą, kuriuo nustatyta S. T. išvykti iš dalies, draudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas, grąžinimo į pilietybės šalį pareiškimą, kuriuo S. T. sutiko, kad nuosprendis būtų perduotas vykdyti Lietuos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ str. numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

S. T. Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 20 d., 23.20 val., kartu su kitais trimis asmenimis, bute, esančiame 26 Lower Stone Street, Maidstone, Kent, antrame aukšte, nužudė J. L. (mirties priežastis – trauma, sukėlusi galvos sužalojimą, jis patyrė 10 galvos sužalojimų, įskaitant dvi pjautines žaizdas, bei 30 muštinių žaizdų ant nugaros) ir padarė sunkų kūno sužalojimą A. G. (patyrė galvos traumą, įskaitant kirstines žaizdas, kurias reikėjo susiūti, bei daugybinius muštinius sužalojimus nugaroje, jam buvo reikalingas gydymas).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 str. 1 d. numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 str. 1 d., nepripažinti ir nevykdyti Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu S. T. nuteistas už nužudymą itin žiauriai ir sunkų kūno sužalojimą itin žiauriai subendrinta kalėjimo iki gyvos galvos bausme, kurios mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis nustatytas 20 metų.

Remdamasis Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad S. T. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), už kurios padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo S. T. padarytą nusikalstamą veiką (nužudymą) yra numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, tačiau Maidstono Karališkojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistajam S. T. buvo nustatytas ir minimalus 20 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs, nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 punkte numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys, todėl pritaikius S. T. atžvilgiu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jis negalėtų būti paleistas iš pataisos įstaigos, faktiškai atlikęs užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nustatytą minimalų 20 metų laisvės atėmimo terminą, todėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pritaikymas iš esmės pasunkintų nuteistojo atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje ir atimtų jam bet kokią galimybę pasinaudoti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu jam suteikta teise į priešlaikinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Toks nuteistajam paskirtos bausmės ir nuteistojo asmens teisinės padėties pasunkinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalies ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 8 straipsnio 4 dalies reikalavimams, todėl negali būti taikomas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi Maidstono Karališkojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistajam S. T. yra nustatytas minimalus 20 metų laisvės atėmimo terminas, kurį faktiškai atlikęs nuteistasis galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, nuteistajam, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, pritaikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijoje numatyta maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 20 metų. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę ir neblogina nuteistojo teisinės padėties, atvirkščiai, tokia bausmė laikytina švelnesne, nei buvo paskirta Jungtinėje Karalystėje (analogiškos pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartyje Nr. 1S-42-312/2016).

S. T. pagal Nusikaltimų prieš asmenį 1861 Akto 18 skyrių (sunkų sveikatos sutrikdymą) nuteistas kalėjimo 12 metų bausme. Ši bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal Nusikaltimų prieš asmenį 1861 Akto 18 skyrių su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, S. T. paliktina paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu S. T. paskirtas bausmes pagal Žmogžudystės (Mirties nuosprendžio panaikinimo) 1965 Akto 71 dalį (kalėjimo iki gyvos galvos bausmė, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų), Nusikaltimų prieš asmenį 1861 Akto 18 skyrių (kalėjimo 12 metų bausmė), nustatyta subendrinti. Paskirtas bausmes suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, bausmes bendrinant taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 3 punktas, 7 dalis (bausmių apėmimas), skirtina galutinė bausmė - laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2015 m. gruodžio 8 d. S. T. yra atlikęs 519 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad S. T. yra nuteistas už veikų, priskiriamų prie labai sunkių nusikaltimų, padarymą, 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, bausmė nustatytina atlikti kalėjime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

pripažinti Maidstono Karališkojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam 1989-12-22, nuteistam Maidstono Karališkojo Baudžiamojo Teismo 2014 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Žmogžudystės (Mirties nuosprendžio panaikinimo) 1965 Akto 71 dalį kalėjimo iki gyvos galvos bausme, nustatant, kad mažiausias kalėjimo bausmės laikotarpis yra 20 metų, Nusikaltimų prieš asmenį 1861 Akto 18 skyrių kalėjimo 12 metų bausme, nustatant bausmės subendrinti, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 135 straipsnio 2 dalies 6 punktu, bei, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 3 punktą, 7 dalį, nustatant suderintą bausmę - laisvės atėmimą 20 (dvidešimčiai) metų.

Bausmę nustatyti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. liepos 8 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.