Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria nuteistajam R. B. Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskiriant jam minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 2 d. 13 p. sankcijoje numatyta bausme, ir pakeista Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu R. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į laisvės atėmimą dvidešimčiai metų, pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu už nužudymą pagal 1965 m. Nužudymo (Mirties bausmės panaikinimo) įstatymą (71 skyrius) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, paskiriant minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2008 m. kovo 28 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi nuteistajam R. B. suderintas Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, paskiriant minimalią 20 metų laisvės atėmimo bausmę, laikas su BK 129 str. 2 d. 13 p. numatyta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 3 d. Į bausmės laiką įskaičiuotas kardomajame kalinime (suėmime) praleistas laikas nuo 2008 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 11 d. ir bausmės dalis, atlikta pagal Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendį iki 2015 m. gruodžio 3 d.

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai suprato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sampratą pagal Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) įstatymus. R. B. paskirtas laisvės atėmimas su minimaliu dvidešimties metų terminu, kas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus traktuojama kaip terminuota dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė, o ne laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) įstatymus tokia bausmė neviršijo sankcijos vidurkio, tuo tarpu, dabar paskirta bausmė viršija BK 129 str. 2 d. 13 p. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl yra per didelė.

Skunde pažymima, kad nuteistasis jau beveik aštuonerius laisvės atėmimo bausmės metus yra atlikęs kalėjime Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė), todėl dar penkeri metai kalėjime nustatyti nepagrįstai. Be to, nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo R. B. skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo atliktu bausmių suderinimu. Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) R. B. buvo nuteistas už asmens nužudymą dėl jo seksualinės orientacijos, kas atitinka BK 129 str. 2 d. 13 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal šio straipsnio sankciją yra numatyta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Suderindamas nuteistajam Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) paskirtą bausmę su BK 129 str. 2 d. 13 p., žemesnės instancijos teismas nepažeidė nei 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 10, 11 str., nei BK 8 str. 1 d. nuostatų – nustatė laisvės atėmimo bausmę BK 129 str. 2 d. sankcijos ribose, kuri yra tokia pati, koks Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendžiu buvo nustatytas minimalus terminas, po kurio R. B. galėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jei laisvės atėmimo bausmę būtų atlikinėjęs jį nuteisusioje valstybėje, į bausmės laiką įskaitė kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką ir laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė). Skirtingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas tinkamai suprato Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) R. B. paskirtos bausmės esmę. Iš šios užsienio valstybės gautų dokumentų turinio matyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tipas yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tačiau pagal Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) galiojančius įstatymus, paskyrus tokią bausmę, galimas tam tikro termino nustatymas, kuriam suėjus nuteistasis turėtų galimybę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos. R. B. buvo nustatytas dvidešimties metų laisvės atėmimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiems asmenims lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos instituto taikymas yra negalimas, žemesnės instancijos teismas paskyrė R. B. dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis atitinka nuteisimo metu paskirtąją bausmę ir neblogina nuteistojo teisinės padėties. Atvirkščiai, turint omenyje tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 4 p., atlikęs tris ketvirtadalius šios laisvės atėmimo bausmės, jis turės galimybę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikymo, tokia bausmė laikytina švelnesne nei buvo paskirta Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė). Derinant bausmes, nėra svarbu, ar užsienio valstybėje paskirta bausmė viršijo/neviršijo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, svarbiausia, kad paskirtoji Lietuvos Respublikoje faktiškai neblogintų nuteistojo teisinės padėties. Svarbu pažymėti, kad R. B. buvo raštu gimtąja kalba supažindintas su jo perkėlimo iš nuteisusios valstybės į Lietuvos Respubliką tvarka, sąlygomis ir galimomis pasekmėmis ir su tuo sutiko. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikė R. B. asmeniškai išsamią informaciją apie jo atveju aktualias bausmių suderinimo taisykles Lietuvos Respublikoje. Žinodamas šią informaciją, asmuo sutiko būti perkeltas.

1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 11 str. 1 d. a punkte numatyta, kad bausmės pakeitimo atveju turi būti taikomos valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytos procedūros. Konversijos metu kompetentinga institucija turi apsiriboti gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai išaiškėja iš nuosprendžio, kurį paskelbė nuteisusioji valstybė. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teismai, nustatydami nuteistajam laisvės atėmimo bausmės laiką pagal atitinkamus BK straipsnius, nėra kompetentingi revizuoti nuteisusios šalies priimtų sprendimų, iš naujo vertinti įrodymų ir pakartotinai spręsti nuteistojo kaltės klausimo. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teismai negali R. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d., kadangi Šiaurės Airijos (Jungtinė Karalystė) Dunganono Karūnos teismo 2010 m. kovo 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad S. F. buvo nužudytas dėl savo seksualinės orientacijos, kas, kaip jau minėta, atitinka BK 129 str. 2 d. 13 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį, pagrįstai vadovavosi BK 50 str. 3 d. numatytais kriterijais ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 str. nuostatomis bei atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, ir nuteistajam R. B. pagrįstai nustatė pirmus penkerius laisvės atėmimo metus bausmę atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį atlikti pataisos namuose. Šiam sprendimui neturi įtakos tai, kad R. B. beveik aštuonerius laisvės atėmimo bausmės metus Šiaurės Airijoje (Jungtinė Karalystė) atliko kalėjime, nes skirtingose užsienio valstybėse laisvės atėmimo vietų režimai yra skirtingi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir švelninti nuteistajam R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.