Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 357-120 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį, 1355,76 Eur bauda;

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis pakeistas, nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 11 mėnesių 24 dienoms;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeisti, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams;

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinus bausmes, skirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams 24 dienoms.

K. K. bausmės pradžia – 2021 m. spalio 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 17 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. liepos 1 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 357-120 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam K. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, darbą, nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais artimi, palaikantys, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, daromi nusikaltimai sunkėja, būdingas nusikaltimo modelis, turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie gali apsunkinti nuteistojo reintegraciją į visuomenę, nuteistasis kiekvienam iš antstolių moka po 1 eurą per mėnesį. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad laisvėje jis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Anksčiau nuteistajam buvo skirtos ir lengvesnio pobūdžio bausmės, tačiau jis išvadų nepadarė ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis kartojo tas pačias klaidas veikdamas impulsyviai, neapgalvodamas savo elgesio. Jam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, abu nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime priklausomybės nuo alkoholio problemą stengėsi spręsti ir nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. dalyvavo Priklausomų nuo psichiką veikiančių asmenų reabilitacijos ,,Įžanginėje grupėje“, kurios metu susipažino su psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis, galimais gydymo būdais, buvo motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą - nevartoti alkoholio, tačiau 2022 m. birželio 16 d. nuteistajam už alkoholio vartojimą buvo paskirta drausminė nuobauda. Jam būdingas smurtinis elgesys, kuris pasireiškia būnant alkoholio poveikyje. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, alkoholio vartojimas ir bendravimas su nusikalsti linkusiais asmenimis turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę pastebima, kad nuteistasis labai paveikus neigiamai aplinkos įtakai. Nuteistojo savęs vertinimas ganėtinai žemas, trūksta pasitikėjimo savimi, streso įveika išugdyta nepakankamai, impulsų kontrolė kiek sutrikusi, dažnai skubotai daro sprendimus pakankamai neįvertindamas pasekmių, ko vėliau tenka gailėtis. Nuteistasis dažnai susitelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, nepakankamai įvertina galimas grėsmes. Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka jis baustas 2022 m. birželio 16 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą, vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai, tokie kaip: turi nuolatinę gyvenamąją vietą, patvirtinta galimybė įsidarbinti, kuomet bus paleistas lygtinai, stebima motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų ir ieškinių; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti ar keisti alkoholio vartojimo įpročius; savitvardos problemos; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka. Įvertinus visas aplinkybes Komisija sprendė, jog konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, šiuo metu negalima. Taip pat visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus aplinkybių visumą, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė visiems penkiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą (nuteistojo asmens bylos I dalies 45-46 lapai ir II dalies 94-95 lapai).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis K. K. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis K. K. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galimai turės galimybę dirbti laisvėje, bausmės atlikimo laikotarpiu dirba įkalinimo įstaigoje nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nuteistųjų valgykloje virėjo padėjėju, itin simboliškai dengia įsiskolinimus antstoliams, mokėdamas po vieną eurą, dalyvavo ir baigė psichoedukacinę, ikireabilitacinę „Įžanginę grupę“, išklausė 6 temas, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“, 2022 m. sausio mėn. – 2022 m. kovo mėn. dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo programoje, baigė „Į problemų sprendimą orientuotą trumpalaikės terapijos“ programą, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, yra vieną kartą paskatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog tiek pirmojo vertinimo, atlikto 2021 m. liepos 13 d., tiek ir paskutiniojo vertinimo, vykusio 2023 m. kovo 21 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir ji dar padidėjo, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) 7.1 punktas).

Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo, nuteistajam, kuris faktiškai yra atlikęs daugiau nei 1/3 dalį bausmės, vis dar išlieka net dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių: profesinės kvalifikacijos neturėjimas, skolų ir ieškinių buvimas, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti ar keisti alkoholio vartojimo įpročius; savitvardos problemos; tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, - kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenamosios vietos turėjimu, patvirtinta galimybe įsidarbinti ir socialiniais ryšiais. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant smurtinius tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės, gyvenamosios vietos turėjimo aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

STI 4.7 punkte pažymėta, jog nuteistasis du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos abu padarė būdamas neblaivus. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime priklausomybės nuo alkoholio problemą stengėsi spręsti ir dalyvavo Priklausomų nuo psichiką veikiančių asmenų reabilitacijos ,,Įžanginėje grupėje“, tačiau 2022 m. birželio 16 d. nuteistajam už alkoholio vartojimą buvo paskirta drausminė nuobauda. Teismas pažymi, kad šiuo metu nuo nuobaudos paskyrimo nėra praėję nei metai laiko, o alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip aktualus kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis pripažįsta, jog vis susideda ne su ta kompanija, kuri paskatina nusikalsti, jis yra labai paveikus neigiamai aplinkos įtakai, o jo aplinkoje yra daug teistų asmenų. Savęs vertinimas ganėtinai žemas, trūksta pasitikėjimo savimi. Streso įveika išugdyta nepakankamai (STI 4.8 punktas).

STI 4.9 punkte nurodyta, jog nuteistojo tarpasmeniniai gebėjimai išugdyti pakankamai, impulsų kontrolė kiek sutrikusi, dažnai skubotai daro sprendimus pakankamai neįvertindamas pasekmių, ko vėliau tenka gailėtis. Ypatingai impulsų kontrolę veikia alkoholio vartojimas, pats asmuo pripažįsta, jog visiškai negali vartoti svaigiųjų gėrimų, kadangi tuomet įsivelia į nemalonias situacijas ir kažką ,,prisidirba“. Asmuo apsvaigęs nuo alkoholio yra linkęs smurtauti, yra naudojęs smurtą ir prieš partnerę, nors tą minimalizuoja. Problemų analizė paviršutiniška. Dažnai susitelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, nepakankamai įvertina galimas grėsmes. K. K. stokoja kritiškumo savo padaryto nusikaltimo atžvilgiu, kaltės jausmas nėra gilus (STI 4.10 punktas).

Nors laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau praeityje jis jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taigi galima pagrįstai teigti, kad dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikalstamo modelio dalis. Be to nuteistojo įvykdomi nusikaltimai sunkėja. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistojo smurtinis elgesys nebus aktyvintas, tuo labiau, kad smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje ir smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu vis dar išlieka nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog laisvėje nuteistasis savo nuosavo būsto neturi, galimo lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi tėvų gyvenamajame būste, kur jis deklaravęs gyvenamąją vietą. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, tačiau neturi įgijęs profesijos, kas išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Nors individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta nuteistajam kreiptis dėl specialybės įgijimo, tačiau jis šiuo metu nesimoko, motyvuoja, kad dėl dalyvavimo programose ir darbo tam trūksta laiko. Nuteistojo darbinė patirtis nuo 2007 m. iki 2021 m. su tam tikrais darbo stabilumo trūkumais. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis yra dirbantis, o jo asmens byloje yra pateikta pažyma dėl galimo įdarbinimo. Visos paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti tai, kad šiuo metu nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą, tačiau nustatytos aplinkybės dėl darbo stabilumo nebuvimo bei profesijos trūkumo visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje jis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Alytaus kalėjimo Finansų skyriaus pateiktoje 2023 m. kovo 15 d. pažymoje pateikiami duomenys, kad iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, bendra skolų suma – 30 000,37 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 1 310,09 Eur. Skolų likutis – 28 690,28 Eur. Nuteistasis kiekvienam iš antstolių moka po 1 eurą per mėnesį. Skunde nuteistasis nurodė, kad tai nėra uždrausta. Toks nuteistojo atsainus požiūris į savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, atsižvelgiant į tai, jog jo finansiniai įsipareigojimai yra labai dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, teismui duoda pagrindą išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins nuteistojo reintegraciją į visuomenę.

Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad K. K. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo K. K. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis K. K., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo K. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis K. K. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo K. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 357-120 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. K. skundą atmesti.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo K. K. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.