Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad R. K., nesutikdamas su tikrinimo aktu bei ginčydamas skundžiamus aktus, iš esmės ginčija dėl kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Patikslintame skunde pareiškėjo keliami reikalavimai yra grindžiami tuo, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, R. K. bei M. K. priklausančio sklypo sąskaita, buvo padidintas F. Š. priklausančio ginčo sklypo plotas bei nustatyta riba su pareiškėjo ir M. K. sklypo riba, kuri apima ir įvažą į minėtus žemės sklypus, dėl ko pareiškėjas nebegali naudotis šia įvaža norėdamas patekti į jam priklausantį žemės sklypą. Šias aplinkybes pareiškėjas išdėstė ir NŽT Biržų skyriaus vedėjai adresuotame 2017 m. liepos 11 d. prašyme Nr. 21FP-1824 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos derinimo“. Šiame rašte pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad ginčo sklypo „matavimų bei jų metu galimai padarytų pažeidimų <...> rezultate, neturint tam pakankamo teisinio pagrindo, yra koreguojami R. K. ir M. K. nuosavybės santykiai: pažeista teisė nevaržomai pagal paskirtį naudotis savo turtu <...>, kadangi didžioji dalis vienintelės į abi namų valdas vedančios įvažos <...> kadastrinių matavimų rezultate patenka į vieno sklypo ribas. Įrengti naują įvažą į valdą dėl vietovės landšafto – susiformavusio žemės nuolydžio (skardžio) būtų daug pastangų ir išteklių reikalaujantis dalykas. Taip pat reikėtų panaikinti dalį sodo, kuriame jau kelis dešimtmečius auga ilgamečiai sodiniai“. Iš esmės analogiški argumentai buvo nurodyti ir pareiškėjo bei M. K. 2017 m. liepos 20 d. skunde ir 2017 m. liepos 26 d. skundo papildyme, teiktuose atsakovui, į kuriuos atsakovas atsakė skundžiamais aktais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą ir reikalaudamas panaikinti skundžiamus aktus dėl ginčo sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu.

Patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemoje Liteko, teismas nustatė, jog aplinkybės, susijusios su ginčo sklypo kadastriniais matavimais ir sklypų ribų nustatymu buvo išnagrinėtos bendrosios kompetencijos teisme. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-209-278/2019 ginčijama riba tarp R. K. bei M. K. ir F. Š. priklausančių žemės sklypų buvo nustatyta pagal UAB „Šiaurinis taškas“ matininko T. B. 2016 m. rugsėjo 16 d. atliko ginčo sklypo kadastrinius matavimus, dėl kurių keliamas ginčas šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Panevėžio apygardos teismas ištyrė bei įvertino aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą ir šioje nagrinėjamojoje byloje, o būtent konstatavo, jog ginčo sklypas padidėjo teisės aktais nustatytos leistinos paklaidos ribose; ieškovas R. K. nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei F. Š. žemės sklypas padidėjo būtent jam ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo sąskaita. Panevėžio apygardos teismas nurodė, jog bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad F. Š. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant šiame sprendime paminėtais duomenimis, o sklypų riba nustatyta neteisingai. Sprendime konstatuota, jog ieškovas R. K. turi visas galimybes prasiplatinti įvažiavimą į jam ir trečiajam asmeniui M. K. priklausančio žemės sklypo pusę, aplinkybė, kad atskiros nuovažos įsirengimas (ar jau esančios nuovažos dalies praplatinimas) iš ieškovo R. K. pareikalautų papildomų lėšų bei pastangų, nagrinėjamoje situacijoje, negali būti laikoma pagrindu šalių žemės sklypų ribą ties (duomenys neskelbtini) nustatyti 2016 metais įrengtos nuovažos viduriu. Minėtas sprendimas civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. kasacinį skundą.

Remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, teismas pažymėjo, jog nagrinėjama administracinė byla, turėtų būti perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau ginčas tarp R. K. ir F. Š. dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų jau yra išspręstas Panevėžio apygardos teismo priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismo sprendimu nustačius ribą tarp F. Š. ir R. K. bei M. K. sklypų, tarp šių asmenų nebeliko teisinio ginčo, o skundžiami aktai, priimti ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūroje, jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nebeturi, kadangi šiais aktais konstatuotos aplinkybės jau yra įvertintos civilinėje byloje ir jokių teisinių pasekmių jau išspręstame ginče nebesukelia. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog skundžiami aktai nebegali būti ginčo administraciniame teisme objektais, nes net ir patenkinus pareiškėjo skundą, R. K. asmens teisių apimtis (teisių bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų. Kadangi pareiškėjo skundas pateiktas dėl teisinių pasekmių nebegalinčių sukelti aktų, todėl teismas administracinę bylą nutraukė.

Teismas pažymėjo, jog ginčą dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir kaimyninio žemės sklypo ribų jau nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, pareiškėjas iškėlė naują pagal esmę analogišką teisminį ginčą, akivaizdžiai liečiantį trečiojo suinteresuoto asmens F. Š. teises bei teisėtus interesus. Nors F. Š. į teismo procesą buvo įtraukta teismo iniciatyva, minėta aplinkybė reikšmės neturi, nes jos, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, statusas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi procesinis sprendimas nutraukti administracinę bylą yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui F. Š., teismas nusprendė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.