Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono sav., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono sav., teistas 2002 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 1/4 turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2004 m. balandžio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi galutinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 23.25 val., Pakruojo r(duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę-lengvąjį automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0200, patikros sertifikato Nr. 1487510, 2021-09-05, 23.51 val., jam nustatytas 1,86 promilių girtumas, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

S. J., apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilis A, valstybinio numerio nepamena, yra registruotas ne jo vardu. Jį pirko maždaug prieš du metus laiko iš vyriškio kuris gyvena S. k., Pakruojo rajone, bet to vyriškio vardo ir pavardės nežino. Su šiuo vyriškiu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jos išsaugojęs nėra, ieškojo, tačiau niekur nerado. Automobilio registracijos liudijimą paėmė policijos pareigūnai. Įsigydamas automobilį už jį mokėjo 150 eurų, nes jis buvo aplūžęs, jį pats tvarkė. Teisės vairuoti lengvąjį automobilį jis neturi, niekuomet jos nebuvo įgijęs, tik turi traktorininko vairuotojo pažymėjimą. Kadangi automobilį pirko jis, tai jį laiko savo nuosavybe, tačiau jo nebuvo įregistravęs savo vardu. 2021 m. rugsėjo 5 d. buvo išgėręs alkoholio, kartu su neblaivia sugyventine L. A. nusprendė važiuoti pas draugus. Iš savo namų, esančių Pakruojo r., D. kaime, abu išvažiavo į Pakruojo r., L. kaimą. Iš pat namų automobilį vairavo jis. Pakruojo r., L. kaime, vos įvažiavus į kaimą, kokia ten gatvė yra nežino, juos sustabdė policijos pareigūnai. Buvo pavažiavęs apie 2 km, pas draugus taip ir nenuvažiavo. Policijos pareigūnams jis iškart prisipažino esantis neblaivus. Jam policijos pareigūnai neblaivumą nustatinėjo dukart. Tarp abiejų pūtimų buvo praėjęs kažkoks laiko tarpas, gal apie 15 minučių. Jis su alkoholio matavimo prietaiso duomenimis sutinka, nes tą dieną gėrė alų, kartu su sugyventine išgėrė apie 6 l alaus, jį buvo pabaigę gerti maždaug 15 minučių iki policijos pareigūnų sustabdymo. Kai išvažiavo iš namų nesijautė labai girtas, tačiau girtumo požymius juto vėliau, jau po pareigūnų sustabdymo. Jam priklausantis automobilis yra nuvežtas į saugojimo aikštelę, tačiau jo jis pasiimti neketina, neturi lėšų apmokėti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų. Jis supranta, kad savo elgesiu padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi (1 t., b. l. 101–103);

liudytojas K. M. parodė, kad jis 2021 m. rugsėjo 5 d. nuo 20 val. iki 8 val. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato reagavimo skyriuje vyr. patrulio pareigose kartu su vyr. patrule M. M.. Važiuojant tarnybiniu automobiliu „Skoda Yeti“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 23:25 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), pastebėjo išsukinėjantį automobilį iš gyvenamosios sodybos, kuris sustojo prieš pagrindinį kelią L-Ž, ir palaukė kol pravažiuos. Automobilio vairuotojas jam sukėlė įtarimą. Automobilį stebėjo pro galinio vaizdo veidrodį, ar jis toliau važiuos. Pamačius, kad automobilis pajudėjo, jis greit tarnybiniu automobiliu apsisuko ir pradėjo jį vytis. Važiuojant link automobilio pastebėjo, kad ant asfalto dangos buvo aiškiai matomos automobilio važiavimo žymės nuo dešinės pusės krašto link kairės pusės krašto. Toks automobilio važiavimas jam dar labiau sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Prisivijus automobilį „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsijungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, automobilis pakluso jų reikalavimams sustoti. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo ir pamatė akivaizdžius neblaivumo požymius. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, paprašius vairuotojo pateikti dokumentus jis atsakė, kad dokumentų neturi, jo kalba buvo nerišli, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vairuotojas buvo be saugos diržo, nors saugos diržai yra įrengti. Kolegė M. M. atnešė alkoholio matavimo prietaisą, kad galėtų vairuotojui nustatyti girtumą. Prieš tai jis vairuotojo paklausė, ar vartojo alkoholinių gėrimų 15 minučių laikotarpyje ir ar 2 minutes nerūkė, šis atsakė, kad vartojo prieš 10 minučių alkoholį, bet 2 minučių laikotarpyje nerūkė. Palaukus 5 minutes alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu vairuotojui nustatė 1,89 prom., neblaivumą, po 15 min., antru pūtimu, buvo nustatytas 1,86 prom., neblaivumas. Kolegė M. M. per duomenų bazes nustatė vairuotojo asmenybę. Automobilį vairavo S. J. Jo paklausė, ar turi vairuotojo pažymėjimą. Šis atsakė, kad neturi. Patikrinus per duomenų bazes įsitikino, kad S. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, teisės vairuoti nėra įgijęs. S. J. paklausė, kam priklauso automobilis, šis nurodė, kad automobilis priklauso jam, bet pirkimo-pardavimo sutarties neturėjo su savimi, teigė, kad namuose turi pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat vairuotojas nurodė, kad automobilio dar nespėjo persiregistruoti savo vardu. Patikrinus automobilį per duomenų bazes paaiškėjo, kad automobilis nedraustas privalomuoju civiliniu draudimu, neatlikta techninė apžiūra. Po antro pūtimo jis kartu su kolege atliko vairuotojui neblaivumo nustatymo testą. Jis liepė vairuotojui eiti tiesiai koja už kojos, rankos pirštu paliesti nosies galiuką, To padaryti nesugebėjo (1 t., b. l. 62–64);

liudytoja L. A. parodė, kad ji įvykio dieną buvo labai girta, nelabai atsimena įvykio aplinkybių, tačiau pamena, kad 2021 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, nepamena ir valandos, ji ir sugyventinis iš savo namų, esančių Pakruojo r., D. k., išvyko pas draugus į Pakruojo r., L. kaimą. Pamena, kad automobilį A, tikslesnio modelio nurodyti negali, taip pat nepamena valstybinių numerių, vairavo jos sugyventinis S. J. Automobilis priklauso S. J., jis jį buvo nusipirkęs, kada tiksliai nežino, nežino, ar jį buvo priregistravęs savo vardu. Vairuotojo pažymėjimo S. J. neturi. Vairuodamas automobilį jis buvo neblaivus, nes jie abu namuose girtuokliavo. Pakruojo r., L. kaime juos sustabdė policijos pareigūnai. Kokį neblaivumą policijos pareigūnai nustatė S. J., ji nežino. Nelaukė, kol policijos pareigūnai įformins įvykį, pėsčiomis išėjo namo (1 t., b. l. 57–58);

liudytojas P. G. parodė, kad S. J. jis nepažįsta. Automobilį A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis turėjo, buvo įregistravęs savo vardu, tačiau 2020 m. rugpjūčio 13 d. jį pardavė už 200 eurų I. K. Dėl asmeninių rūpesčių minėto automobilio neišregistravo. Kadangi automobilį pardavė, tai jis nėra jo nuosavybė ir dėl jo jis jokių pretenzijų neturi. Jis turi išsaugojęs automobilio A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jos kopiją pateikia prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Apie tai, kad jo vardu registruotu automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika iki šiol jam nebuvo žinoma. Daugiau jokių įvykiui reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (1 t., b. l. 45–46); ???

liudytoja I. K. parodė, kad S. J. ji pažįsta, jis gyvena tame pačiame kaime kaip ir ji. Automobilį A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ji turėjo, nebuvo jo įregistravusi savo vardu, jį pirko 2020 m. rugpjūčio 13 d. iš P. G. už 200 eurų. Neilgai trukus automobilis sulūžo ir 2020 m. rugpjūčio 15 d. už 150 eurų jį pardavė S. J. Kadangi automobilį pardavė, tai jis nėra jos nuosavybė ir dėl jo ji jokių pretenzijų neturi. Ji turi išsaugojusi automobilio A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jos kopiją pateikia prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Apie tai, kad automobiliu A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)buvo padaryta nusikalstama veika iki šiol jai nebuvo žinoma (1 t., b. l. 51–52);

įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis nurodyta, kad įvykio vieta yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9–13);

objektų apžiūros protokole su foto lentelėmis aprašytas apžiūrimas automobilis A (1 t., b. l. 14–28);

iš 2020 m. rugpjūčio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. K. pardavė automobilį A, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), S. J. (1 t., b. l. 54).

Kaltinamojo S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. J. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko.

Prokurorė, pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlo S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 60 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį A, valst. NR. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis S. J. teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) S. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą bausmę (BK 49 straipsnio 1–3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors S. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (turi teisę vairuoti traktorius), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, keliančiu didelį pavojų kelių eismo saugumui bei visuomenei, S. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimais S. J. skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, todėl būtent nuo šio momento S. J. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones (traktorius). Atsižvelgiant į tai, S. J. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-895/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju S. J. vairuotas automobilis „A“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „A“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su automobilio užvedimo rakteliu, perduotais saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, ir registracijos liudijimu, konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam S. J., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. (Trakų g. 10, Šiauliai). Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti, nuteistasis privalo raštu ar elektroniniu paštu (el. p. administracija@siauliuti.lt) apie tai informuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniais: automobilio užvedimo rakteliu ir registracijos liudijimu bei, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Išaiškinti S. J., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.

S. J. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.