Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-332/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1A-106-332/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24523-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
I. L.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-332/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24523-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjams advokatams Modestui Švažui ir Vitalijui Metelicai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendžio, kuriuo Z. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant ją O. B. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per (duomenys neskelbtini) filialą, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš Z. M. I. L. 600 eurų išlaidų už teisinę pagalbą. Kita ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad ji 2016-05-09, apie 9.37 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama lengvąjį automobilį CITROEN C4 PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodama automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų asmenų bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), atsiradus kelyje kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė automobilio (KET 128 p.), dėl to automobilis CITROEN C4 PICASSO atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) pastatą ir įvažiavo į jo vidų, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pastato viduje buvusiai I. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. L. prašo:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendžio dalį dėl baudžiamųjų poveikio priemonių paskyrimo, papildomai Z. M. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams;pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, visiškai tenkinant jos civilinį ieškinį – priteisiant iš Z. M. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialą – 4400 Eur neturtinės žalos atlyginimo;pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo, visiškai tenkinant jos civilinį ieškinį – priteisiant iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialą, 131,79 Eur turtinės žalos atlyginimo;paskirti jai teismo psichiatrinę ekspertizę Valstybinėje teismo psichiatro tarnyboje, (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), užduodant ekspertų komisijai klausimą, ar jos psichikos sutrikimai yra nusikalstamos veikos, padarytos jos atžvilgiu, pasekmė ir koks sveikatos sutrikdymo mastas;priteisti jos naudai patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (dėl apeliacinio skundo surašymo) solidariai iš draudimo bendrovės ir Z. M..

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. L. nurodo, kad Z. M. pripažino savo kaltę dėl autoįvykio, tačiau, vengdama griežtesnės atsakomybės, klaidino teismą dėl sugedusios automobilio stabdžių sistemos ir taip siekė palengvinti savo teisinę padėtį. Apeliantės nuomone, Z. M. elgėsi labai neatsakingai dideliu greičiu vairuodama prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, po to nesuvaldė transporto priemonės ir įvažiavo į pastatą, kuris yra maitinimo įstaiga. Byloje esantis vaido įrašas patvirtina, kad Z. M. elgėsi piktavališkai ir labai neatsakingai, dideliu greičiu vairuodama vietovėje, kuri visada yra pilna žmonių – prekybos centro darbuotojų ir klientų, trenkėsi į maitinimo įstaigą, kuri taip pat dažnai būna užpildyta klientų. Teismo posėdžio metu Z. M. nesmerkė savęs dėl tokio požiūrio į vairavimą ir neatsakingumo, o tik paaiškino teismui, kad tiesiog taip atsitiko. Toks netoleruotinas Z. M. požiūris į vairavimą ir kitų asmenų saugumą, apeliantės nuomone, suponuoja tai, kad tik paskyrus jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – bus pasiekti bausmės tikslai.

Nukentėjusioji I. L. apeliaciniame skunde pažymi, kad ji pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir prašė teismo priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš Z. M., 4400 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 131,79 Eur turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 1000 Eur, priteisdamas iš draudimo bedrovės 400 Eur, nes 600 Eur draudimo bendrovė jau buvo sumokėjusi. Toks teismo sprendimas, apeliantės nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apeliantės teigimu, byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada 2016-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 2900 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-548/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-551/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios I. L. nuomone, teismui buvo teisinis pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos. Apeliantė nurodo, kad padaryta nusikalstama veika jai sukėlė didžiules neigiamas pasekmes, kurios nėra išnykusios iki šiol. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė didžiulį išgąstį, šoką ir baimę. Dėl patirtos traumos padarinių ir jų pašalinimo, ji kreipėsi i Psichikos sveikatos centrą, kur jai buvo nustatyta ūmi reakcija į stresą su nerimo bei fobiniais simptomais. Nukentėjusiosios teigimu, jos atstovas raštu kreipėsi į ją gydančią gydytoją L. Š., kuri pateikė rašytines išvadas ir paaiškinimus į atstovo užduotus klausimus. Gydanti gydytoja raštu paaiškino, kad jai (I. L.) nustatytą sveikatos sutrikimą po autoįvykio neabejotinai įtakojo patirtas stresas, baimė ir išgąstis, patirti autoįvykio melu ir šis sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su kokiomis nors kitomis ankščiau buvusiomis ligomis ar panašiai. Taip pat gydytoja raštu nurodė, kad šio sveikatos sutrikimo metu patiriamas nerimas yra labai individualus, kurį gali nurodyti tik pats pacientas. Šie dokumentai buvo pateikti teismui su civiliniu ieškiniu, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, jų nevertino.

Nukentėjusioji I. L. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog, vertindamas surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai Psichikos sveikatos centre nustatyta ūmi reakcija į stresą ir sutinka su tuo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas, bet žalos dydis yra mažinamas. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo, skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog sutinka su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad pateiktos išlaidos nėra susijusios su kaltinime nurodytais sužalojimais ir nėra jokių įrodymų apie patirtas psichinio pobūdžio ligas, susijusias su padaryta nusikalstama veika. Apeliantė pažymi, kad, sprendžiant civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas vertina, jog nustatyta diagnozė - ūmi reakcija į stresą yra nusikalstamos veikos pasekmė, o jau sprendžiant klausimą dėl kito ieškinio reikalavimo - turtinės žalos priteisimo - nesutinka, jog ši nustatyta diagnozė yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tokie teismo motyvų prieštaravimai, apeliantės nuomone, teismo sprendime negalimi. Nukentėjusiosios manymu, teismui nežinant, ar nukentėjusiajai nustatyta psichinė liga po autoįvykio yra nusikalstamos veikos pasekmė ar ne, teismas turėjo pasiūlyti atlikti ekspertizę arba šią ekspertizę paskirti pats.

Nukentėjusioji I. L. skunde pažymi, kad jos patiriamas nerimas ir baimės dėl jai nustatyto sveikatos sutrikimo yra siaubingi, ji iki šiol bijo viena išeiti iš namų, išėjimas iš namų jai sukelia didžiulę baimę. Po patirto sveikatos sutrikdymo ji bijo erdvės ir jai šiuo metu nustatyta astrofobija. Ji, būdama atviroje vietoje, jaučiasi siaubingai blogai, jai kyla nerimas, kad tuoj atvažiuos automobilis ir ją pertrenks. Būnant darbe ji negali visiškai susikaupti, nes nuolat žiūri pro langą, ar neatvažiuoja automobilis, kuris įlėks į darbo vietą. Kai jai vienai tenka pereiti gatvę, šis veiksmas jai sukelia siaubingus prisiminimus ir baimę apie automobilį, kuris ją tuoj pat pertrenks. Šios baimės lėmė tai, jog ji bijo važiuoti automobiliu ir skristi lėktuvu, todėl jos šeimos suplanuotos atostogos į šiltus kraštus liko neįgyvendintos. Patiriamos baimės taip pat lėmė tai, jog nutrūko bendravimas su draugais ir giminaičiais, nes visi žiūri į ją keistai. Gydant šį sveikatos sutrikimą, gydytoja jai paskyrė stiprius vaistus, dėl kurių vartojimo negalima pastoti ir susilaukti kūdikio. Patirta trauma jai atėmė galimybę pastoti. Apeliantės nuomone, jos dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai turėjo būti teismo įvertinti teisingai, priteisiant didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje beveik išvis nieko nepasisakė apie šias aukščiau nurodytas aplinkybes.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad jai buvo sulaužytas uodegikaulis, kurio negalima nei sugipsuoti, nei kitaip įtvirtinti, kad neskaudėtų. Uodegikaulio lūžio pasekmės tik dabar pradeda praeiti, nes jai jau nebeskauda ir ji gali ramiai vaikščioti ir išsimiegoti. Dėl nustatytos psichinės ligos bei atsiradusio skausmo, išgyvenimų ir nepatogumų, nukentėjusioji turėjo važiuoti pas medikus, pirkti paskirtus vaistus nuo pasekmių šalinimo, kurios atsirado būtent po autoįvykio. Teismui buvo pateikti visi įrodymai apie patirtas išlaidas, tačiau teismas plačiau apie tai skundžiamame nuosprendyje nepasisakė ir neįvertino jos patirtų išlaidas dėl gydymo po padarytos nusikalstamos veikos.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiosios I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės ir turtinės žalos I. L. priteisimo, padidinant I. L. priteistos neturtinės žalos dydį ir priteisti turtinės žalos atlyginimą. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės Z. M. gynėjas advokatas prašė nukentėjusiosios I. L. skundą atmesti.

Nukentėjusios I. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. L. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, Z. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, ji nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, mano, kad Z. M. nepagrįstai nepaskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Nukentėjusioji I. L. apeliaciniu skundu teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – Z. M. yra nepaskirta nepagrįstai, nes tik paskyrus jai šią baudžiamojo poveikio priemonę bus pasiekti bausmės tikslai.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t., todėl spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp jų ir kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų - teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

Byloje nustatyta, kad Z. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – vairuodama transporto priemonę. Iš bylos matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones Z. M. turi jau 41 metus, iš pažymos apie Z. M. baustumus matyti, kad ji administracine tvarka buvo bausta iš viso 3 kartus už KET pažeidimus, bet nusikalstamos veikos padarymo metu Z. M. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Šios aplinkybės rodo, kad Z. M. sistemingai nepažeidinėja KET. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama blaivi. Be to, Z. M. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi. Z. M. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažinta jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos matyti, kad Z. M. neteista, pensininkė, yra našlė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. Z. M. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad Z. M. sistemingai nepažeidinėja KET, kad nusikalstamos veikos metu padaryti KET pažeidimai nėra piktybiniai, dėl neatsargia nusikalstama veika padarytų nukentėjusiajai I. L. sveikatos sutrikdymų neatsirado sunkių pasekmių, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai Z. M. nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis nekeičiama.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. L. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jos civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. L. pasinaudojo savo teise ir pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti jai iš Z. M. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo 131,79 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 127-130 b. l.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į teismų praktiką, padarė išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau mažintinas ir tenkintinas iš dalies, nustatant 1000 Eur neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios I. L. pateiktos išlaidos nėra susijusios su jai nustatytais sužalojamais, jokių įrodymų apie patirtas psichinio pobūdžio ligas būtent dėl Z. M. sukelto eismo įvykio byloje nėra, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat nepatvirtino, kad buvo išduotas siuntimas pas privatų traumatologą (atitinkamai taip pat taksi paslaugos), todėl nėra pagrindo tokių išlaidų vertinti kaip būtinųjų išlaidų. Analogiškai teismas vertino ir nukentėjusiosios išlaidas, patirtas dėl maisto papildų, medicininių paslaugų pirkimo, todėl civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju prašomos priteisti turtinės žalos sumos turi būti pagrįstos žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Civiliniame ieškinyje, prašydama priteisti iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo 131,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji I. L. nurodo, kad jai padaryta tokia turtinė žala: 2016-06-13 vaistinėje pirko gydytojos paskirtus vaistus ir maisto papildus, už kuriuos sumokėjo 25,07 Eur; 2016-07-04 jai poliklinikoje buvo suteiktos medicininės paslaugos, už kurias sumokėjo 2,00 Eur; 2016-07-11 vaistinėje pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 27,04 Eur; 2016-07-12 konsultavosi pas ortopedą - traumatologą, už kurio paslaugas sumokėjo 17 Eur; 2016-07-12 pas šį specialistą važiavo su taksi, už kurį į abi puses sumokėjo 6,57 Eur; 2016-07-11 vaistinėje pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 27,04 Eur; 2016-07-04 jai poliklinikoje buvo suteiktos medicininės paslaugos, už kurias sumokėjo 2 Eur; 2016-06-13 vaistinėje pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 25,07 Eur (1 t. 127-130 b. l.). Kaip matyti iš civilinio ieškinio argumentų, kokios išlaidos sudaro nukentėjusios patirtą turtinę žalą, išlaidos už 2016-06-13 ir 2016-07-11 vaistinėje pirktus vaistus (27,04 Eur ir 25,07 Eur) ir 2016-07-04 jai poliklinikoje suteiktas medicinines paslaugas (2 Eur) paminėtos du kartus ir nepagrįstai du kartus įtrauktos į bendrą išlaidų sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad civiliniame ieškinyje nurodytą nukentėjusios I. L. patirtą neturtinę žalą sudaro 77,68 Eur (25,07 Eur+2 eur +27,04 Eur+17 Eur+6,57 Eur) išlaidos. Nuketėjusiojo I. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gydytojas jai nerekomendavo papildų „omega 3“, už kuriuos ji sumokėjo 8,72 Eur, ji pati nusprendė juos įsigyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusioji sutiko, kad ši suma (8,72 Eur), taip pat ir už pirkinių maišelį sumokėta suma (0,03 Eur), būtų pašalintos iš bendros jos nurodytų išlaidų sumos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti nukentėjusios I. L. išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t. 62, 63, 131 b. l.). Visos šios išlaidos ((25,07 Eur+2 eur +27,04 Eur+17 Eur+6,57 Eur–8,72 Eur–0,03 Eur) bendra suma 68,93 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl priteistinos nukentėjusiajai I. L. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo. Likusi I. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dalis atmetama. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji I. L. savo skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, prašydama ją padidinti ir priteisti iš Z. M. 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), veikiančios per filialą – 4400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Taigi neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. L. prašo paskirti jai teismo psichiatrinę ekspertizę, užduodant ekspertų komisijai klausimą, ar jai nustatyti psichikos sutrikimai yra nusikalstamos veikos, padarytos jos atžvilgiu, pasekmė, ir koks jos sveikatos sutrikdymo mastas. Pažymėtina, kad kiekvienoje byloje svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukentėjusiajai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nes byloje yra paknakamai duomenų apie nukentėjusiosios I. L. sveikatos pokyčius, atsiradusius po byloje nagrinėjamo įvykio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajai I. L. padarytos neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nustatyta, kad dėl neatsargių neteisėtų Z. M. veiksmų nukentėjusiajai I. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva kairio žasto - kairės alkūnės sąnario srityje, uodegikaulio lūžis (1 t. 20 b. l.). Dėl patirtų kūno sužalojimų I. L. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, laikinai buvo sumažėjusi galimybė judėti ir bendrauti. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad po byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą ir jai buvo nustatyta ūmi reakcija į stresą su nerimo bei fobiniais simptomais. Iš medicinos dokumentų išrašuose pateiktos informacijos matyti, kad šį sveikatos sutrikimą įtakojo patirtas stresas ir šis sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su ankščiau buvusiomis ligomis ar panašiai. Nukentėjusioji I. L. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodo, kad po byloje nagrinėjamo įvykio ji bijo viena išeiti iš namų, bijo erdvės, jai šiuo metu nustatyta astrofobija, būnant darbe ji negali visiškai susikaupti, patiria baimę, nerimą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajai I. L. padarytus sužalojimus, jų sunkumą, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai I. L. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, todėl jis didintinas iki 900 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad 1500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai I. L. bus proporcinga jos patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui, išgąsčiui ir nepatogumams, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai I. L. keistina (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusioji I. L. apeliaciniu skundu prašo priteisti jos naudai jos patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas (dėl apeliacinio skundo surašymo) solidariai iš civilinių atsakovų – draudimo bendrovės ir Z. M. ir apeliacinės instancijos teismui pateikė šias išlaidas patvirtinantį dokumentą.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios I. L. apeliacinį skundą, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės Z. M. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Byloje yra pateiktas 2017-01-19 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusiosios apeliacinio skundo surašymo išlaidos sudaro 200 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios I. L. apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies, šios išlaidos priteistinos perpus mažesnės. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į aptartas Lietuvos Respublikos BPK 106 str. nuostatas, šios išlaidos priteistinos tik iš Z. M., o ne iš draudimo bendrovės ir Z. M. solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-30 nuosprendį pakeisti:

iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. L. priteiti 68,93 Eur turtinės žalos atlyginimui, o likusią civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalios atmesti.

Iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 900 (devynių šimtų) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. M. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. L. 100 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė