Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, kaltinamajam R. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant įpareigojimus;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2020 m. vasario 24 d., apie 00.06 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Be kaltinamojo R. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. R. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė) (b. l. 64–66), baustas administracine tvarka (b. l. 69–71). Kartu teismas pažymi, kad tiek kaltinamojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos, tiek administraciniai nusižengimai nesusiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, iš ko matyti, kad nors kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta reali žala svetimam turtui, t. y. kad kaltinamasis R. R. įvažiavo į liudytojai A. F. priklausantį automobilį, tačiau iš įvykio vietos nepasišalino, atsiprašinėjo liudytojos dėl jos sugadinto automobilio ir tiek jai, tiek policijos pareigūnams iškarto prisipažino vartojęs alkoholį. Pažymėtina, kad kaltinamajam R. R. už nagrinėjamą nusikalstamą veiką teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta arešto bausmė, tačiau teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus kitą sankcijoje numatytą bausmę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi ir slaugo neįgalią seserį ir motiną, teikia joms finansinį išlaikymą (b. l. 91–94), kas patvirtina tamprius kaltinamojo socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Būdamas laisvėje kaltinamasis galės tęsti darbinę veiklą, užsidirbti, išlaikyti save ir artimuosius, taip pat vykdyti įsipareigojimus valstybei. Duomenų, patvirtinančių jo įsiskolinimus valstybei (pvz. nesumokėtas pinigines baudas), baudžiamojoje byloje nėra. Paskyrus R. R. arešto bausmę, jis neteks galimybės gauti pajamų, o tai turėtų neigiamos įtakos ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos, artimųjų (neįgalios motinos ir sesers) gerovei. Svarbu ir tai, kad R. R. savo kaltę dėl padaryto pripažino, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, suprato savo elgesio neigiamas pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad už ankstesnes padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam nei karto nebuvo paskirta piniginė bausmė, dėl ko negalima daryti išvados, kad baudos paskyrimas nedarys jam teigiamos įtakos, ar teigiamai nepaveiks kaltinamojo ir jis neturės galimybės jos sumokėti. Duomenų, patvirtinančių R. R. nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“, nėra. Įvertinus aptartų duomenų visumą, atsižvelgiant į tai, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, įvertinus kritinį kaltinamojo požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus, darytina išvada, kad R. R. pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio, kad galima būtų spręsti, jog vienintelė bausmės rūšis, galinti įgyvendinti bausmės paskirtį, yra nors ir trumpalaikis, tačiau laisvės atėmimas (areštas). R. R. resocializacija – kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus kaltinamojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą, galima paskyrus jam ir švelnesnio pobūdžio bausmę – piniginę baudą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. R. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 24 d. 00.35 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 15:53 val. (b. l. 40–42), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-219/2011, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. R. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,93 promilių girtumas, kad tokie R. R. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, tačiau pats savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamasis nėra teistas ar baustas už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d. (b. l. 60–61).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. R. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 868 eurai be PVM (b. l. 11).

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina be PVM, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ (b. l. 11) duomenis yra 868 eurų. Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57–63), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti, ar tos išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 36,30 eurų išlaidas, kurias sudaro transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimas ir saugojimas iki 2020 m. vasario 27 d. UAB „Sauda“ aikštelėje (b. l. 15, 16–21). Paminėtos išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo R. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 24 d. 00.35 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 15:53 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę R. R. skirti 48 MGL (2400 eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 868 (aštuonis šešiasdešimt aštuonis) eurus.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, iš R. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti proceso išlaidas – 36,30 (trisdešimt šešis eurus ir 30 centų) už transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą iki 2020 m. vasario 27 d. UAB „Sauda“ aikštelėje. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įstaigos kodas 191688326, sąskaitą Nr. LT987044060007935553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.