- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- I1-5034-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00839-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas T. K. posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2020 m. gegužės 8 d. buvo perkeltas iš kameros Nr. 96 į kamerą Nr. 7, kurioje buvo iki 2020 m. gegužės 18 d. Visą jo buvimo laiką kameroje Nr. 7 nebuvo lango stiklo. Apie tai informavo jį į kamerą Nr. 7 atvedusį pareigūną, kuris į knygą įrašė, jog kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo. Taip pat raštu dėl to kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, tačiau jo skundas liko neužregistruotas. Būdamas kameroje Nr. 7 buvo pokalbyje su psichologe, kuriai taip pat pasakė apie pablogėjusias kalinimo sąlygas, tame tarpe ir tai, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo. Nesant lango stiklo, ypač nakties metu, kada temperatūra būdavo apie 0⁰C, jis jautė neigiamus pojūčius, dažnai nubusdavo, pykdavo, kad nieko nedaroma, pergyveno, tačiau nesusirgo ir sveikata nesiskundė. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Mažina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir ŠTI), atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 35).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 12-15) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius duomenų apie nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 7 netvarkingą langą neturi. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 62-173, šioje kameroje langas sutvarkytas 2020 m. kovo 13 d., tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo ŠTI inventorių, todėl neatmetama galimybė, kad langas buvo sugadintas dar kartą. Nors remonto darbai atliekamai nuolat ir operatyviai, dažniausiai tai neturi ilgalaikio efekto. Taip pat pažymi tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai pastebėję, kad inventorius sugadintas ir pan., arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl inventoriaus trūkumo, jį nuolat atnaujina. Nurodo ir tai, kad prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui, ŠTI laikomi asmenys dažnai paprašo išimti vieną iš lango stiklų, todėl gali būti, kad stiklas buvo išimtas pačio pareiškėjo prašymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodo, ar stiklo nebuvo dar prieš jo apgyvendinimą minimoje kameroje, ar jis buvo išdaužtas/išimtas vėliau (jau jam gyvenant kameroje Nr. 7), todėl neatmetama galimybė, jog stiklą išėmė ar išdaužė pats pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, jog būtų kreipęsis į ŠTI administraciją dėl stiklo nebuvimo, taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, jei ir buvo nurodytos aplinkybės, patyrė neigiamus išgyvenimus ar nepatogumus. Kaip matyti iš Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos, pareiškėjas jokių skundų ar prašymų įdėti stiklą neteikė. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo T. K. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. kad jam kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 7 nebuvo lango stiklo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. pažymos Nr. 69-2028 ,,Dėl T. K.“ (b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 7 buvo nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d., kameros plotas 21,98 m² (b. l. 18).
Nors iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializicijos skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymos Nr. 61-1300 (b. l. 20) matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. T. K. ir kiti kameroje Nr. 7 buvę asmenys į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl kameroje Nr. 7 nesančio lango bei temperatūros nesikreipė, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 2 d. pažymos Nr. 61-1286 ,,Dėl suimtojo T. K.“ (b. l. 21) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. birželio 25 d. pažymos Nr. 61-1467 ,,Dėl suimtojo T. K.“ (b. l. 38) matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gegužės 13 d. lankėsi pas psichologę asmeniniam pokalbiui. Pokalbio metu buvo aptartos pablogėjusios įkalinimo sąlygos, išsakyti skundai dėl pareigūnų elgesio. Pareiškėjas pokalbio metu nurodė, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo ir tai kelia jam neigiamus pojūčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, jog apie tai, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo, sakė psichologei. Taigi, pareiškėjas, būdamas kameroje Nr. 7, psichologei nurodė pablogėjusias įkalinimo sąlygas, o konkrečiai, kad kameroje Nr. 7 nėra lango stiklo ir tai kelia jam neigiamus pojūčius. Abejoti pareiškėjo paaiškinimu psichologei teismas neturi pagrindo, todėl nurodytas pažeidimas vertintinas pareiškėjo naudai.
Atsakovo atstovo atsiliepimo samprotavimai, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango stiklas galėjo būti išimtas paties pareiškėjo prašymu, ar kad lango stiklą galėjo išdaužti pats pareiškėjas yra subjektyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, vertintinti kaip atsakovo gynybinė pozicija. Atsakovo atstovas nepateikė teismui į bylą rašytinių įrodymų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatorių su prašymu išimti langą kameroje Nr. 7 skundžiamu laikotrapiu ar jam skirta nuobauda už lango išdaužimą.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažyma Nr. 62-173 (b. l. 19), kurioje nurodyta, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango remonto darbai atlikti 2020 m. kovo 13 d., nepatvirtina, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 7 nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo lango stiklas. Be to, pats atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo ŠTI inventorių, todėl neatmeta galimybės, kad langas buvo sugadintas dar kartą.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Taigi, įvertinus į bylą atsakovo atstovo pateiktus įrodymus ir duomenis, spręstina, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 7 nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. nebuvo lango stiklo.
Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl to, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 7 nebuvo lango stiklo, jis jautė neigiamus pojūčius, dažnai nubusdavo, pykdavo, kad nieko nedaroma, pergyveno, tačiau nesusirgo ir sveikata nesiskundė.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 22) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog vertinant gyvenamojoje kameroje Nr. 7 lango stiklo nebuvimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).
Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas gyvenamojoje kameroje Nr. 7 buvo neilgą laiko tarpą (nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d.), todėl nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad T. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. buvo pažeista.
Pareiškėjo T. K. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.