Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-31-468/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-16
Bylos Nr.
AN2-31-468/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
B. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-468/2024Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00026-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023-08-31 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. B. N. 2023-08-01, 13.02 val., Ukmergės r., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 75 km, vairuodamas automobilį, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitas ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2023-08-31 nutarimu B. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu B. N. pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartimi B. N. skundas atmestas bei patikslinta Institucijos 2023-08-31 nutarime nurodyta administracinio nusižengimo vieta, nurodant, jog administracinis nusižengimas padarytas Ukmergės r., magistralinio kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 75-76 km. Teismas nurodė, kad vien tai, jog procesiniuose dokumentuose yra klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, negali būti laikoma pagrindu panaikinti Institucijos nutarimą, B. N. policijos pareigūnų buvo sustabdytas iškart po pažeidimo padarymo, jis administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, tad akivaizdu, kad jam nebuvo kliūčių suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Teismas taip pat pažymėjo, jog pakankamai išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti B. N. administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Nesutikdamas su priimta nutartimi B. N. pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas B. N. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; arba 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartį – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.

4.1. B. N. neneigia atlikęs lenkimo manevrą, tačiau nesutinka su tuo, kad jį atliko draudžiamoje vietoje. Apelianto teigimu, iš Institucijos nutarimo sunku suprasti, kur tiksliai buvo padarytas administracinis nusižengimas, nurodomas lenkimas „sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu šalutinis kelias iš kairės“, t. y. konkreti vieta, tačiau nurodytose vietose (65 km ir 75 km) yra ne viena atkarpa, kur lenkti transporto priemones galima. Pažymi, kad teismas tikslindamas nusižengimo padarymo vietą peržengė savo kompetencijos ribas, nurodė apie 2 000 m ilgio galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo atkarpą, nors byloje tokių duomenų, kad sankryža tęsiasi per dviejų kilometrų ilgio atkarpą, nėra. Nurodo, kad teismui įpareigojus Instituciją patikslinti duomenis dėl nusižengimo padarymo vietos ji pakartotinai nurodė tikrovės neatitinkančią nusižengimo padarymo vietą – magistralinį kelią Kaunas-Zarasai-Daugpilis 65 km, o teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Gintautas Radzevičius sunkiai galėjo įvardinti, kur buvo padarytas nusižengimas, tuo teismui sukėlė akivaizdžias abejones, ar lenkimo manevras buvo atliktas ties sankryža, ar kitoje vietoje, tiesiog kirtus ištisinę liniją.

4.2. Pažymi, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai vairuotojas lenkdamas arba kirsdamas ištisinę liniją sukelia pavojingą situaciją, o tokių padarinių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Apelianto teigimu, lenkimo manevras buvo pradėtas už sankryžos, nuokalnėje ir gero matomumo vietoje, jokia pavojinga situacija nesukelta. Nurodo, kad vaizdo medžiaga patvirtina pareigūnų tokio paties manevro atlikimą, taigi ir to paties pobūdžio nusižengimo padarymą. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Nurodo, kad jo gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, VĮ „Regitra“ turi išlaikęs A, B, C, CE, D, DE vairavimo kategorijas, ateities planai yra susiję su profesionalaus vairuotojo darbu. Pažymi, kad jo mama yra beveik pensinio amžiaus, ją vargina hipertenzijos simptomai, dėl kurių ji negali vairuoti transporto priemonės, tinkamai pasirūpinti namais. B. N. sutinka sumokėti baudą, jeigu jam nebus taikoma administracinio poveikio priemonė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas G.Radzevičius prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo B. N. skundą ir pagrįstai jo netenkino. Atstovo vertinimu, B. N. skunde apygardos teismui nėra pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie nebuvo pateikti apylinkės teismui.

B. N. apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas B. N. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje liko neatskleista jam pareikšto kaltinimo esmė, nėra iki galo aiški tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, o tai laikytina esminiu trūkumu. Taip pat skunde nurodoma, kad, apelianto B. N. vertinimu, pripažinus, jog jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET nesilaikymą, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi administracinės nuobaudos tikslus nagrinėjamu atveju galima pasiekti ir neskiriant administracinio poveikio priemonės.

7. Apygardos teismas, įvertinęs B. N. apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos B. N. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai tiksliai apibrėžta administracinio nusižengimo padarymo vieta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą B. N. skirti trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę ar jos apskirtai neskirti, manytina, kad Institucijos paskirtos poveikio priemonės nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos B. N. padarytam nusižengimui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartis nekeistina.

Motyvuojamoji dalis

Dėl B. N. veiksmų vertinimo

8. Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

9. Įvertinus bylos medžiagą, apygardos teismo vertinimu, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn patrauktas B. N., nagrinėjamoje byloje jam pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai ir jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra nurodyta, jog B. N. yra kaltinamas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, detalizuoti jo atlikti neteisėti veiksmai (sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitas ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones), pažymėta, kad B. N. pažeidė KET 140 straipsnio 1 punktą, o jo nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio V7034 vaizdo stebėjimo kameromis. Nors, kaip pagrįstai pastebėjo B. N., administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodomos dvi skirtingos administracinio nusižengimo padarymo vietos (65 km ir 75 km), sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog šis netikslumas turi būti laikomas rašymo apsirikimu, nekeičiančiu procesinių dokumentų esmės. B. N. padarytas teisės pažeidimas nuo jo pradžios iki galo buvo užfiksuotas bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše (administracinio nusižengimo bylos l. 14), iš jo aiškiai matyti nusižengimo padarymo vieta – kelio 75-76 km (vaizdo įrašo 00.00.32 val.), todėl protokole ir nutarime nurodoma vieta „65 km“, laikytina spausdinimo klaida.

10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, KET 140 straipsnio 1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, B. N. kaltę patvirtina bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo bylos l. 7). Iš vaizdo įrašo 00.00.33 val. matyti, kad vieta, kurioje B. N. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, yra eismo juostų sankryžoje, t. y. vietoje, kur lenkimo manevras yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, jis Institucijos pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Dėl specialiosios teisės atėmimo termino

11. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucija, spręsdama, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina B. N., konstatavo, kad turi būti taikytini minimalūs jo teisių ribojimai, todėl jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

12. B. N. vertinimu, jam paskirta teisinio poveikio priemonė yra per griežta, tačiau pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

13. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytų specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir B. N. skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė ar ji apskritai neskiriama, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog minimalaus termino specialiosios teisės atėmimo terminas B. N. paskirtas pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio B. N. nuo nusižengimų darymo ateityje.

15. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, B. N. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones B. N. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, apygardos teismo manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad B. N. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog turi rūpintis motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo.

16. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes B. N. ir/ar jo šeimai, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, B. N. apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto B. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-11-23 nutartį nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė