- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-1871-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20941-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- N. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-623-944/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta“ ieškinį atsakovui N. T. dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. T. 5457,73 Eur skolą, 2 400,00 Eur dydžio baudą, 13 176,58 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovo ieškovei 5 457,73 Eur skolą, 2 400,00 Eur baudą, 13 176,58 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 034,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 908,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo peržiūrėti 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą priimtą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad:
3.1. 2019 m. birželio 27 d. atsakovui registruotu paštu buvo įteiktas antstolio R. S. patvarkymas apie banko sąskaitų areštą, iš antstolio sužinojo apie 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-623-944/2019. Atsakovas gyvena nurodytu adresu, pašto dėžutė yra tvarkinga, ją tikrina reguliariai, tačiau jokių teismo siuntų su teismo procesiniais dokumentais bei pranešimų apie jam įteiktinas teismo siuntas atsakovas negavo. Atsakovas pažymi, jog jo atveju sprendimas už akių negali būti laikomas netinkamo, pasyvaus elgesio padariniu, kadangi sprendimas už akių, buvo priimtas atsakovui nesant informuotam apie iškeltą civilinę bylą, ir dėl to neturint jokių galimybių dalyvauti byloje ir ginti savo interesus.
3.2. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog 2017 m. gegužės 18 d. tarp jo ir ieškovės buvo pasirašyta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 12-0447, tačiau nurodo, jog pagal minėtą sutartį jam niekada nebuvo perduota dalis patalpų, plane pažymėtų Nr. 3-2, 3-3, minėtomis patalpomis naudojosi pati ieškovė. Nuomotojui neperdavus likusios dalies patalpų, šalys sutarė, jog mokamas nuomos mokestis tik už dalį patalpų, pažymėtų patalpų plane Nr. 3-1, 3-4, 3-5, 3-6, 3-7, 3-8, 3-9, 3-10, 3-11, kurios buvo faktiškai perduotos naudotis.
3.3. Nuo pat nuomos pradžios neveikė patalpų ventiliacijos sistema, blogai veikė kanalizacijos sistema, kilo problemų su vandentiekiu, lyjant lietui ar tirpstant sniegui pro lubas sunkdavosi vanduo. Apie tai ieškovė buvo nuolat informuojama. Ieškovei neužtikrinant tinkamos ginčo patalpų būklės, atsakovas pageidavo nutraukti nuomos santykius. Atsakovas patalpas atlaisvino 2018 m. liepos 28 d., atsakovo darbuotoja patalpų raktus vienam iš ieškovės vadovų perdavė 2018 m. liepos 30 d. Nuomos sutartis prieš terminą buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl ieškovės kaltės, ji nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą patalpų būklę. Ieškovei buvo žinoma apie patalpų atlaisvinimą, tačiau įforminti priėmimo-perdavimo aktą buvo atsisakoma. Patalpos buvo perduotos faktiškai jas atlaisvinant ir atiduodant patalpų raktus.
3.4. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 12-0447 11.1. ir 11.2. punktais ieškovė įsipareigojo dėti maksimalias pastangas užtikrinti nepertraukiamą pastato veiklą bei visų su tuo susijusių tinklų bei infrastruktūros funkcionavimą, nuolatinę pastato priežiūrą, užtikrinti patalpose inžinerinių tinklų bei sistemų darbą, reikalingą nepertraukiamai atsakovo veiklai patalpose, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovė žalos patalpoms nepadarė. Jokio kvietimo atvykti į jau faktiškai perduotų patalpų perdavimą atsakovas negavo. Mano, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės turi įtakos priimtam sprendimui, nes minėtų faktų egzistavimas sudaro pagrindą peržiūrėti priimtą sprendimą už akių.
Atsiliepimas
4. Ieškovė su atsakovo prašymu peržiūrėti sprendimą už akių nesutiko. Atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad:
4.1. atsakovas nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei ginčui kilus teisme, nei šioje proceso stadijoje kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė iš esmės jokių ieškovės reikalavimams bei įrodymams prieštaraujančių ir paties atsakovo poziciją pagrindžiančių įrodymų.
4.2. Nuomos sutartyje tarp šalių nebuvo sutarta, jog nuomojamos patalpos turi atitikti, kokiai nors atsakovo veiklai vykdyti keliamus reikalavimus. Atsakovas pats buvo atsakingas už patalpų atitikimą jo vykdomai veiklai. Atsakovas dėl patalpų būklės jokių pretenzijų ieškovei niekada nereiškė, papildomą patalpų dalį gavo nuomos sutartyje sulygtu laiku, jam buvo išrašomos didesnės nuomos mokesčio sąskaitos, atsakovas sąskaitas priėmė ir kurį laiką mokėjo padidintą nuomos mokestį. Atsakovas jokių pretenzijų dėl to, kad kuri nors patalpų dalis atsakovui būtų neperduota, į jas nėra galimybės patekti ir/ar jomis naudotis, ieškovei niekada nepateikė ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. mokėjo padidėjusį 800,00 Eur nuomos mokestį.
4.3. Atsakovas pareiškime deklaratyviai nurodo, jog jokių ieškovės pretenzijų negavo, 2018 m. rugpjūčio 10 d. pretenzija atsakovui asmeniškai įteikta 2018 m. rugpjūčio 13 d. 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovui adresuotos ieškovės pretenzijos/pranešimai dėl patalpų priėmimo-perdavimo ir reikalavimo tinkamai atsiskaityti buvo tinkamai įteiktos atsakovo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. Š.. Atsakovui visą laiką buvo žinomi ieškovės reikalavimai. Atsakovo teiginius, jog dalies patalpų ieškovė atsakovui neperdavė ir šia patalpų dalimi atsakovas niekada nesinaudojo, paneigia 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
4.4. Atsakovo teiginiai, jog jis ieškovės nuolat reikalavo patalpų trūkumus pašalinti yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Jokių pranešimų, skundų dėl patalpų būklės, prašymų ar reikalavimų šalinti kokius nors trūkumus atsakovas ieškovei niekada nepateikė. Prieš sudarydamas Nuomos sutartį atsakovas turėjo galimybę patalpas apžiūrėti ir įvertinti ar patalpos atitinka jo reikalavimus tiek bendrąja prasme, tiek atsižvelgiant į tam tikrus specialius požymius, aktualius atsakovo veiklos vykdymui patalpose. Nuomos sutarties 10.3. punktu šalys sulygo, jog atsakovas įsipareigoja savo sąskaita gauti visus reikalingus leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus naudoti patalpas atsakovo veiklai vykdyti. Atsakovas buvo asmeniškai atsakingas už patalpų jo vykdomai veiklai keliamų reikalavimų atitiktį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas netinkamai eksploatavo patalpas ir tinkamai jų neprižiūrėjo. Atsakovo deklaruojami patalpų trūkumai yra tyčinių veiksmų ir aplaidaus savo, kaip nuomininko pareigų vykdymo, rezultatas. Atsakovas niekada tinkamai neorganizavo ir neinformavo ieškovės apie patalpų priėmimą-perdavimą, ieškovės vadovui nei kitiems darbuotojams atsakovas ir/ar jo darbuotojai neperdavė nei raktų nei patalpų. 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota didelė dalis patalpose atsakovo paliktų daiktų, kas patvirtina, jog atsakovas patalpų faktiškai nebuvo atlaisvinęs. Atsakovo nurodyti argumentai niekaip negali būti sprendimo už akių nepagrįstumo pagrindas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Ieškovei iš atsakovo priteisė 726,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. nagrinėjamu atveju sprendimas už akių priimtas atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui išnaudojo visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Kaunas (el. b., t. 1, l. 146), kurie grąžinti neįteikti, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas užklausė VSDFV apie atsakovo darbovietes (el. b., t. 1, l. 147–148). Gauti duomenys, jog atsakovas verčiasi individualia veikla MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB (duomenys neskelbtini)“ (el. b., t. 1, l. 147–148). Procesiniai dokumentai buvo siunčiami juridinių asmenų buveinės adresais: MB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu nurodytu juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), Kaune, bei MB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresu nurodytu juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini), Kaune (el. b., t. 1, l. 152, 156), tačiau grąžinti neįteikti, jų neatsėmus per siuntos saugojimo terminą. Nesant kitų duomenų apie atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą ir išnaudojus galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui aptartais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, buvo laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (2019 m. kovo 17 d.), t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2019 m. vasario 14 d.). Teismas atsakovo argumentus, kad buvo pažeistos teisės normos dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo, atmetė kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad nuomos sutartis nutraukta dėl nuomotojo kaltės, kai jis išsiuntė pareiškimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo siųstame pareiškime nėra nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas pagal sutarties sąlygas, data ir pan. Teismas priimdamas sprendimą už akių vadovavosi ieškovės pareiškimu dėl sutarties nutraukimo, kuris sudarytas ir išsiųstas kitai šaliai pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Atsakovo pateikti duomenys, teismui padaryti kitokią išvadą nesudaro pagrindo.
5.3. Ieškovė reiškė reikalavimą dėl skolos pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Atsakovas nesutikdamas su šiuo reikalavimu nurodo, kad dalis patalpų nebuvo perduota, todėl nepagrįstai buvo skaičiuojamas nuomos mokestis po 800 Eur. Teismas pažymėjo, kad nuomojamų patalpų plotas ir nuomos mokesčio dydis buvo nustatytas nuomos sutartyje (sutarties 2 punktas, 4.1 punktas). Sprendė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos yra išrašytos vadovaujantis sutarties sąlygomis. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų apie sutarties sąlygų pakeitimą. Pažymėjo, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis iš viso nebuvo mokamas nuomos mokestis pagal ieškovės išrašytas sąskaitas, net ir mažesne suma, dėl kurios (mažesnės sumos) atsakovas pretenzijų nereiškia ir pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismo sprendimu už akių priteisti nuostoliai dėl patalpų būklės. Atsakovas nesutinka ir savo argumentus grindžia antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė patalpų būklę grindžia tais pačiais duomenimis. Ieškovė remiasi atsakovo darytomis fotonuotraukomis, ir atitinkamai jų pagrindu nurodo padarytus nuostolius patalpoms. Atsakovas netinkamą patalpų būklę grindžia tais pačiais duomenimis, argumentuodamas, kad patalpos netiko jo vykdomai veiklai. Duomenų dėl nuostolių dydžio, jų apskaičiavimo būdo tvarkos ar pan. nepateikia. Konstatavo, kad teismas priimdamas sprendimą už akių įvertino šias aplinkybes, dėl patalpų būklės. Duomenų, dėl kokių priežasčių ar aplinkybių patalpos buvo tokios būklės sutartinių santykių pabaigoje šalys nepateikia ir neįrodinėja, dėl nuostolių dydžio, apimties atsakovas duomenų nepateikia. Atsakovas nepateikė duomenų, kokios būklės patalpos buvo perduotos jam sutarties sudarymo metu, ir duomenų, kad buvo reiškiamos pretenzijos dėl patalpų būklės. Taip pat svarbia aplinkybe vertino tai, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas – 7.4 punkto nuostatas, patalpos perduodamos pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ir turėjo būti konstatuota patalpų būklė sutartinių santykių pabaigoje. Duomenų apie tokio akto surašymą byloje nėra pateikta. Pagal ieškovės pateikus duomenis, t. y. antstolio 2018 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą buvo sprendžiamas klausimas dėl patalpų atlaisvinimo. Atsakovas nurodo, kad jis negavo ieškovės 2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimo dėl patalpų priėmimo-perdavimo ir reikalavimo tinkamai atsiskaityti (el. b. t. 1, l. 38). Bylos duomenimis teismas nustatė, kad susirašinėjimas dėl sutarties nutraukimo buvo vykdomas su atsakovo atstovu advokato padėjėju A. Š., kuriam el. paštu (nurodytu atstovavimo sutartyje) buvo siunčiamas pranešimas. Teismas atsakovo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie patalpų priėmimo-perdavimo procedūrą atmetė, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su raktų perdavimu ieškovės atstovui, negali būti pripažįstamos tinkamu patalpų grąžinimu pagal sutarties sąlygas.
5.5. Nustačius, kad pagal sudarytos sutarties sąlygas šalių nebuvo pasirašytas ar sudarytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas kvietė ieškovę pasirašyti tokį aktą, teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl patalpų grąžinimo (atiduodant raktus) neatitinka sutarties sąlygų, todėl ieškovė turėjo reikalavimo teisę į netesybas. Šalių sutarta netesybų skaičiavimo tvarka, sąlygos buvo nustatytos sutartyje. Pagal šios sutarties sąlygas teismas netesybas priteisė, duomenų dėl šio reikalavimo nepagrįstumo atsakovas nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas N. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-623-944/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
6.1. nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių bei teismui laikant, kad vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų būdų ir galimybių atsakovui realiai įteikti jam adresuotus procesinius dokumentus. Teismas nenustatė ieškovei termino patikslinti atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresą, nepasiūlė ieškovei pateikti nuomonę dėl dokumentų įteikimo per antstolį ar dėl kuratoriaus paskyrimo. Informacija apie sporto klubo veiklą ir veiklos adresą yra viešai prieinama, atsakovo darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomos tiek ieškovei, tiek teismui, o viešoje interneto svetainėje yra nurodytas sporto klubo faktinis veiklos adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teismas nesiuntė teismo procesinių dokumentų atsakovo atstovui A. Š., nors byloje buvo duomenų apie atsakovo atstovavimo santykius su advokato padėjėju.
6.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas tik sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą už akių, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų: gavęs antstolio R. S. pašto siuntą, susisiekė su antstoliu, iš kurio sužinojo apie 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-623-944/2019. Nedelsdamas 2019 m. liepos 2 d. nuvyko į Kauno apylinkės teismą, kur jam buvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d., pateikė pretenziją dėl susidariusios situacijos AB „Lietuvos paštas“. Nedelsdamas, 2019 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys duomenys“ yra nepagrįsta. Šioje byloje teismas priimdamas sprendimą už akių vadovavosi ieškovės pareiškimu dėl sutarties nutraukimo, kuris buvo sudarytas ir išsiųstas kitai šaliai pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nuomos sutarties nutraukimo pagrindas atsakovo pareiškime dėl sutarties nutraukimo yra aiškus – bloga patalpų būklė, už kurią nuomininkas (atsakovas) nėra atsakingas, ir nuomotojo pareigos užtikrinti, kad daiktas visą nuomos terminą bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomotas, t. y. užtikrinti tinkamą patalpų būklę, nevykdymas.
6.4. Iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. šalių buvo sutarta dėl 600 Eur plius PVM nuomos mokesčio per mėnesį, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki nuomos termino pabaigos – 800 Eur plius PVM nuomos mokesčio per mėnesį. Nuo nuomos santykių pradžios ieškovė nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, dalis patalpų – 72 kv. m., pažymėtų patalpų plane Nr. 3-2, 3-3, kurią ieškovė privalėjo perduoti atsakovui iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., minėtu terminu ir vėliau nebuvo perduota, jomis naudojosi pati UAB „Asimesta“, raktų nuo minėtų patalpų atsakovas neturėjo. Tai gali paliudyti nuomojamose patalpose veikusio sporto klubo darbuotojos (administratorės ir trenerės). Tai, kad nuomos sutartyje nurodytos konkrečios perduodamų patalpų datos ir plotai, nereiškia, kad patalpos pilna apimtimi, kaip tai nurodyta sutartyje, buvo faktiškai perduotos atsakovui. Jokių įrodymų, kad papildomos patalpos buvo perduotos atsakovui, byloje nėra. Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, galimybės kviesti liudytojus nėra, tai galima padaryti tik atnaujinus bylos nagrinėjimą.
6.5. Atsakovas teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė rašytinį įrodymą, kad paskutinis atsakovo mokėjimas ieškovui buvo atliktas 2018 m. birželio 15 d. – iš N. T. banko sąskaitos UAB „Asimesta“ padarytas pavedimas 1042,90 Eur sumai, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nevykdė mokėjimų pagal sutartį.
6.6. Tokio pobūdžio patalpų sugadinimai, kaip nustatytieji šioje byloje, atsiranda dėl nesandaraus stogo, arba dėl avarinių situacijų su vandentiekiu viršutiniuose aukštuose. Šiuo atveju pastato stogas yra nesandarus, praleidžia lietaus, tirpstančio sniego vandenį, kuris sunkiasi ir bėga žemyn, sugadindamas ne tik lubas, bet ir sienas bei grindis. Antstolės G. Ž. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. F 18-018 konstatuotos faktinės aplinkybės, jog patalpose netinkamai veikia ventiliacijos bei vandentiekio sistema. Pastato stogo nesandarumas, neveikiančios inžinerinių tinklų sistemos įtakojo blogą patalpų būklę. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, jog nėra atsakingas už blogą patalpų būklę, taigi, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir aplinkybių sąlygojusių blogą patalpų būklę. Nuostoliai dėl blogos patalpų būklės buvo priteisti nesant esminio elemento civilinei atsakovo atsakomybei kilti – nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir blogos patalpų būklės. Ieškovė teisia, kad „Patalpos iki 2018 m. liepos 26 d. buvo tvarkingos“ (ieškovo ieškinio 5 punktas). Tačiau 2018 m. liepos 26 d. antstolės G. Ž. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas nuomojamose patalpose, adr. (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, šį ieškovo teiginį paneigia.
6.7. Su ieškove geranoriškai bendrauti nepavyko. Nors apie visas esančias problemas (pastato stogo nesandarumą, dėl ko į patalpas patenka vanduo, netinkamai veikiančius inžinerinius tinklus) ieškovė buvo nuolat informuojama tiek tiesiogiai žodžiu, tiek ir telefonu, tačiau jokių ieškovės veiksmų nesulaukė. Atsakovas kreipėsi į ieškovę nurodydamas, kad esant nepatenkinamai patalpų būklei, nuomotojai neužtikrinant tinkamos patalpų būklės, pageidauja nutraukti nuomos santykius. Atsakovui buvo pasiūlyta atsiųsti oficialų pranešimą apie pageidavimą nutraukti nuomos santykius, ir buvo žadėta nutraukti nuomos sutartį abipusiu susitarimu. Tačiau vėliau prasidėjo grasinimai, jog atsakovas bus apkaltintas sugadinęs patalpas, bus reikalaujamos netesybos bei neva padaryti patalpoms nuostoliai. Sulaukęs tokių grasinimų, atsakovas 2018 m. liepos pabaigoje pradėjo kraustytis iš patalpų. 2018 m. liepos 28 d. iš patalpų buvo išvežti paskutiniai jam priklausantys daiktai, patalpos buvo atlaisvintos pilnai. 2018 m. liepos 30 d. Darbuotoja (sporto klubo administratorė) I. G. perdavė patalpų raktus UAB „Asimesta“ vienam iš vadovų – A. R.. Ieškovė patalpų priėmimo-perdavimą įforminti atsisakė. Ieškovė reikalavimą priteisti netesybas grindžia tuo, kad jai nebuvo tinkamai perduotos patalpos. Atsakovas pažymėjo, jog sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje neturi galimybės šių aplinkybių įrodinėti liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Asimesta“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2019 m. rugpjūčio 16 d. pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. buvo nustatytos visos sąlygos, kurioms esant, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Pirmos instancijos teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui CPK 123 straipsnio 3 dalyje ar 130 straipsnyje numatyta tvarka. Pirmos instancijos teismo sprendimas už akių šioje civilinėje byloje buvo priimtas pagrįstai.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės deklaratyvios, nepagrįstos rašytiniais įrodymais, o atsakovo pateikti įrodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje jau esančių rašytinių įrodymų visumai. Atsakovas byloje nepateikė nei vieno pagrįsto įrodymo, kuris sudarytų pagrindą abejoti jau priimto pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovo veiklai netinkamų patalpų nuomos sutarties atsakovas turėjo ir galėjo visiškai nesudaryti. Nuomos sutartyje tarp šalių nebuvo sulygta, jog patalpos turi atitikti kokiai nors atsakovo veiklai vykdyti keliamus reikalavimus. Atsakovas pats buvo atsakingas už patalpų atitiktį tai veiklai keliamiems reikalavimams. Atsakovas dėl patalpų būklės jokių pretenzijų ieškovei niekada nereiškė; papildomą patalpų dalį gavo nuomos sutartyje sulygtu laiku, dėl to jam buvo išrašomos didesnės nuomos mokesčio sąskaitos, atsakovas sąskaitas priėmė ir kurį laiką mokėjo padidintą nuomos mokestį; atsakovas laiku ir tinkamai neįvykdė visų nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei už nuomą ir patalpų aptarnavimo mokesčius. Patalpos buvo sugadintos dėl atsakovo kaltės, buvo atlikti akivaizdūs mechaniniai grindų, lubų, sienų ir kiti pažeidimai. Ieškovo siųstas pretenzijas atsakovas gavo ir visiškai ignoravo jose reiškiamus reikalavimus.
7.3. Atsakovas galėjo ir turėjo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti visus savo poziciją patvirtinančius ir ieškovo pozicijai prieštaraujančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, t. y. nepateikė nei kokių nors ieškovui adresuotų elektroninių laiškų, pranešimų, skundų dėl patalpų kokybės, prašymų ar reikalavimų patalpas remontuoti, ar kt., nei dokumentų patvirtinančių tinkamą ir savalaikį patalpų perdavimą ieškovei, nei įrodymų pagrindžiančių, jog būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove pagal nuomos sutartį. Tai objektyviai sudarė pagrindą spręsti, kad tokie įrodymai neegzistuoja. Atsakovas savo pozicijos neįrodė.
7.4. Atsakovo teiginius, jog visos patalpos jam nebuvo perduotos, paneigia 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotos aplinkybės. Atsakovas jokių pretenzijų dėl to, kad kuri nors patalpų dalis atsakovai būtų neperduota, į jas nėra galimybės pateku ir/ar jomis naudotis, ieškovei niekada nepateikė ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas ėmė mokėti padidėjusį 800,00 Eur plius PVM nuomos mokestį.
7.5. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 1042,90 Eur sumą. Atsakovas šiuo rašytiniu įrodymu motyvuoja ir atskirąjį skundą, kuris neva įrodo paskutinį ir pilną atsiskaitymą pagal nuomos sutartį su ieškove. Šiuo mokėjimu atsakovas ieškovei padengė įsiskolinimą susidariusį už nuomos ir patalpų aptarnavimo mokesčius už 2018 m. kovo mėn., atsakovo atliko mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog yra dengiama PVM sąskaita-faktūra Nr. ASI0101155, kuri buvo išrašyta 2018 m. balandžio 25 d. už 2018 m. kovo mėn. nuomos ir Patalpų aptarnavimo mokesčius. Daugiau jokių mokėjimų atsakovas neatliko. Atsakovo skola dar ir šiai dienai sudaro bendrą 5457,73 Eur sumą.
7.6. Atsakovo teiginiai, jog jis ieškovės nuolat reikalavo patalpų trūkumus pašalinti yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Jokių pranešimų, skundų dėl patalpų būklės, prašymų ar reikalavimų šalinti trūkumus atsakovas ieškovei niekada nepateikė. Nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė tokių neva nuolatinį ieškovės informavimą apie patalpų trūkumus patvirtinančių įrodymų. Akivaizdu, jog tokie įrodymai objektyviai neegzistuoja. Ieškovė apie patalpoms padarytą žalą sužinojo tik gavusi patalpų vaizdo stebėjimą vykdžiusio asmens ir atsakovo darbuotojos pranešimus. Ieškovė 2018 m. liepos 27 d. atvykusi apžiūrėti patalpų įsitikino, jog patalpos akivaizdžiai buvo ilgą laiką neprižiūrėtos/netvarkomos, patalpoms yra padaryti daugybiniai mechaniniai sienų, lubų, grindų, kitų patalpose buvusių objektų pažeidimai.
7.7. Atsakovas savo pareiškimą iš esmės grindžia tik antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo yra fiksuojamos ir aprašomos tik atsakovo pozicijai pagrįsti reikalingos aplinkybės (b. tomas II, b. I. 4, 6; 31–40). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nėra užfiksuota tikroji patalpų būklė, atsakovo iniciatyva vykęs faktinių aplinkybių konstatavimas kelia pagrįstų įtarimų dėl antstolio šališkumo fiksuojant faktines aplinkybes. Atsakovo pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ne tik yra fiksuojamos faktinės aplinkybės, bet kartu yra pateikiamas jų vertinimas, daromos tam tikros išvados bei prielaidos apie užfiksuotų aplinkybių atsiradimo priežastis ar pasekmes. Toks faktinių aplinkybių konstatavimas iš esmės tampa panašus į ekspertinį vertinimą, kas yra iš esmės nesuderinama su CPK 635 straipsniu bei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnyje nustatytomis faktinių aplinkybių konstatavimo taisyklėmis.
7.8. Atsakovo neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė: 1) nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, t. y. nuomos mokesčio ir patalpų aptarnavimo mokesčių nemokėjimu (esminis sutarties pažeidimas pagal Nuomos sutarties 4.1 p.), patalpų, jose esančios įrangos, turto nepriežiūra, netvarkymu ir tinkamu apsaugos neorganizavimu, priešgaisrinių, sanitarinių, higienos privalomų normų nesilaikymu (kanalizacijos vamzdyno nepriežiūra / užkimšimas žemėmis ir kt.) (Nuomos sutarties 10.1. p. - 10.6. p.). Šie neteisėti veiksmai sudaro pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas pažeidė sutartį iš esmės. Taip pat pažeidė CK 6.487 straipsnyje, 6.493 straipsnyje numatytas nuomininko pareigas.
7.9. Atsakovo ir jo darbuotojos nurodyta informacija apie faktišką patalpų perdavimą neatitinka realios situacijos, jokių raktų nei ieškovės vadovui, nei kitiems darbuotojams atsakovas ir / ar jo darbuotojai nėra perdavę iki šios dienos. 2018 m. spalio 4 d. antstolio V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuota didelė dalis patalpose atsakovo paliktų daiktų (dalis jų dar ir šiai dienai yra likę ieškovės patalpose). Atsakovas niekada tinkamai neorganizavo ir neinformavo ieškovės apie patalpų priėmimą-perdavimą. Patalpų priėmimo-perdavimo organizavimas Nuomos sutarties 7.4. p. prasme yra atsakovo, bet ne ieškovės pareiga. Apie privalomą patalpų grąžinimą atsakovas buvo įspėtas dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu dėl Nuomos sutarties nutraukimo dėl Atsakovo kaltės. Atsakovas nesilaikė Nuomos sutarties sąlygų dėl patalpų priėmimo-perdavimo, dėl to ieškovė įgijo teisę į sutartines netesybas (Nuomos sutarties 7.4. p.). Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Pirmos instancijos teismui nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
9. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad atsakovui procesinius dokumentus įteikus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų būdų ir galimybių atsakovui realiai įteikti jam adresuotus procesinius dokumentus. Taip pat teigia, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių.
10. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovės ieškinį, atsakovui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau grąžinti neįteikti su atžyma, jog adresatas neatsiėmė korespondencijos jos saugojimo pašte laikotarpiu (el. byla, t.1, b. l. 142–145, 146). Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie atsakovo darbovietę, nustatė, kad atsakovas dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. byla, t. 1, b. l. 147–148). Atsakovui teismas išsiuntė procesinius dokumentus šių įmonių registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau dokumentai teismui grąžinti neįteikti su atžyma, jog adresatas neatsiėmė korespondencijos jos saugojimo pašte laikotarpiu (el. byla, t. 1, b. l. 149–151, 152, 153–155, 156). Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurie teismui taip pat grąžinti neįteikti su analogiška atžyma (el. byla, t. 1, b. l. 157–159).
11. 2019 m. vasario 12 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui (el. byla, t. 1., b. l. 160–161), kuriuo ieškovė prašo procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas atsakovui adresuotus dokumentus išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (el. byla, t. 1, b. l. 162) specialiąja pašto siunta, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo parnešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas priimti sprendimą atsakovui už akių ir 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį.
12. 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė peržiūrėti byloje priimtą sprendimą už akių.
13. Atsakovas atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarties grindžia aplinkybe, jog informacija apie sporto klubo, kuriame atsakovas dirba, veiklą ir veiklos adresą yra viešai prieinama, atsakovo darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomos tiek ieškovei, tiek teismui, o viešoje interneto svetainėje yra nurodytas sporto klubo faktinis veiklos adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas.
14. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį atskirojo skundo argumentą, pažymi, kad atsakovo darbovietės adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nurodytas ir ieškovės ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria atskirojo skundo argumentui, jog teismas turi pareigą tikrinti privačių ūkio subjektų tinklapiuose skelbiamą viešai prieinamą informaciją apie jų veiklos adresą, tačiau pažymi, kad, ieškovei ieškinyje nurodžius konkretų atsakovo darbo vietos adresą, teismas turėjo pareigą nurodytu adresu išsiųsti atsakovui skirtus procesinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas ieškinyje nurodytu atsakovo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovui skirtų procesinių dokumentų nesiuntė.
15. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, lieka nepaneigta galimybė, kad atsakovui jo darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, siųsti procesiniai dokumentai galėjo būti realiai įteikti, taip atsakovui sudarant galimybę laiku pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, kartu ir teise teikti atsiliepimą į ieškinį, teikti į bylą savo įrodymus, pasirinkti leistinas įrodinėjimo priemones, siekti taikaus ginčo sprendimo ir kt.
16. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
17. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
18. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; A. prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58).
19. CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
20. Nustačius aplinkybę, kad atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti atsakovo darbovietės faktinės veiklos adresu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės neišnaudojo visų procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
21. Sprendimo už akių peržiūrėjimo proceso stadijoje paaiškėjo aplinkybės, jog atsakovas ginčija 2017 m. gegužės 18 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 12-0447 jam perduotų patalpų plotą, žalos jam išnuomotoms patalpoms padarymo faktą ir sąlygas jo civilinei atsakomybei kilti, šalys nesutaria dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindų ir tvarkos įgyvendinimo, dėl faktinės patalpų būklės sutarties laikotarpiu. Apeliacinės instancijos vertinimu, šių aplinkybių kontekste reikšmingas yra apelianto atskirojo skundo argumentas, jog tam tikras ginčijamas aplinkybes atsakovas ketino įrodinėti liudytojų parodymais teismo posėdyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Konstatuotina, kad byloje neišnaudojus visų procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdų priėmus sprendimą atsakovui už akių, taip pat buvo pažeistas proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Konstatavus, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-623-944/2019 CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
24. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 320,65 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.