Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens E. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4469-91/2013 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. K., tretiesiems asmenims E. L., Marijampolės savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriui, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: nustatyti, kad atsakovas E. K. nėra dukros K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir įpareigoti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių panaikinti įrašą apie tai K. K., gimusios (duomenys neskelbtini) 2013-05-21 gimimo akto įraše Nr. 222. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu šeimyninio gyvenimo negyvena nuo 2011 m. sausio mėnesio. Nuo 2012-03-01 iki 2012-10-01 faktinėje šeimoje gyveno su E. L. ir šiuo laikotarpiu tapo nėščia. E. L. sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, su ja nutraukė bet kokius santykius. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K., kurios tėvu jos gimimo liudijime buvo įrašytas atsakovas, kadangi gimus dukrai santuoka su juo buvo nenutraukta, nors faktiškai biologinis tėvas yra trečiasis asmuo E. L..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad E. K. nėra dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji nėra jo dukra. Panaikino K. K. gimimo akto 2013-05-21 įraše (įrašo Nr. 222) žinias apie tėvą: „tėvas – E. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini), tautybė – lietuvis“. Nustatė, kad K. K. tėvas yra E. L., gim. (duomenys neskelbtini), o ji yra jo dukra. Įpareigojo išduoti naują gimimo liudijimą K. K. ir nurodyti žinias apie tėvą: „tėvas – E. L., gim. (duomenys neskelbtini)., tautybė – lietuvis“. Nustatė nepilnametės dukros K. gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove D. K. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš E. L. nepilnametės dukros K. L. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo išlaikymo atsiradimo dienos, t. y. 2013-05-17 iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teisėmis ieškovei. Priteisė iš E. L. 108 Lt žyminį mokestį valstybei už išlaikymo dukrai priteisimą, o iš atsakovo E. K. valstybei – 13,14 Lt išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą ir 400 Lt už ieškovei suteitą antrinę nemokamą teisinę pagalbą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2010-11-17 buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Įregistruojant santuoką, atsakovas atlikinėjo paskirtą kriminalinę bausmę pataisos namuose, tačiau šalys šeimyninio sutuoktinių gyvenimo, tame tarpe ir lytinio, negyvena nuo 2011 metų. Ieškovei nuo 2012-03-01 iki 2012-10-01 gyvenant kartu su E. L., jai pastojus ir išnešiojus dukrą natūraliu būdu, atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali būti ieškovės dukros K. biologiniu tėvas. Kadangi gimus dukrai K. šalių santuoka dar nebuvo nutraukta, todėl dukros tėvu gimimo aktų įraše teisėtai ir pagrįstai buvo įrašytas atsakovas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį jį pripažino ir patvirtino, kad jis nėra dukros K. biologinis tėvas, todėl teismas, remdamasis šiuo ieškinio pripažinimu, sprendė, kad atsakovas tikrai negali būti dukros K. tėvas. E. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas laikė, kad jis ieškinį pripažįsta. Teismas taip pat nurodė, kad CK 3.141 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu yra nuginčyta susituokusios vaiko motinos sutuoktinio tėvystė vaikui, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, o CK 3.142 str. 1 d. tokią teisę suteikia save vaiko tėvu laikančiam asmeniui, kokiu šiuo atveju yra ieškovės nurodytas E. L., ši norma taip pat numato teismui teisę patvirtinti tokį pareiškimą. Siekdamas realiai įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei prioritetiškai siekdamas kuo efektyviau apginti nepilnamečio vaiko interesus, teismas iš karto ėmėsi spręsti ne tik dėl tėvystės nuginčijimo, bet ir dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo. Teismas sprendė, kad tokiu būdu nepažeis imperatyvaus įstatymo reikalavimo, jog patvirtinti tėvystę galima tik tada, kai yra nuginčyta ankstesnė tėvystė, kadangi sprendimas dalyje dėl tėvystės patvirtinimo įsiteisės tik kartu su sprendimo dalimi, kuria nuginčyta atsakovo E. K. tėvystė. Teismas, pripažinęs E. L. dukros K. tėvu, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo principu, išsprendė ir jos materialinio išlaikymo klausimą. Byloje nustatęs, kad dukrą išlaiko viena ieškovė, kurios gyvenimo sąlygos yra labai sunkios, nes gauna tik vaiko auginimo pašalpą, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi, o E. L. yra jaunas, sveikas ir darbingas, teismas sprendė, kad yra pagrindas ir sąlygos priteisti iš E. L. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros Kornelijos išlaikymui. Teismo nuomone, tokia išlaikymo suma yra pakankama būtiniems vaiko augimo, lavinimo, sveikatos apsaugos ir kt. minimaliems poreikiams užtikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ateityje iš esmės pasikeitus tėvų ar dukros Kornelijos sveikatai, turtinei padėčiai ar kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo E. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria E. L. pripažintas K. K. tėvu ir iš jo priteistas 300 Lt materialinis išlaikymas dukrai Kornelijai iki jos pilnametystės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą teismine tvarka. Nurodo šiuos skundo argumentus:

Pagal bylų dėl tėvystės nustatymo nagrinėjimą reglamentuojančias CPK 387–392 straipsnių nuostatas teismas bylą dėl tėvystės nustatymo nagrinėja ginčo teisena, t. y. pareiškus ieškinį galimam vaiko tėvui. Pagal CPK 388 straipsnį atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir tik išimtinais atvejais teismas gali bylą išnagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Apeliantas nurodo, kad jis byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, ieškovė ieškiniu nereiškė jam reikalavimo dėl pripažinimo tėvu, todėl teismas net negalėjo svarstyti tėvystės pripažinimo klausimo. Teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių pakeisti apelianto procesinę padėtį į atsakovo, todėl apeliantas, byloje dalyvaudamas trečiuoju asmeniu, neturėjo procesinės galimybės ginti savo interesus bei pasinaudoti įstatymo numatytomis teisėmis. Teismas nepagrįstai apelianto atsiliepimo į ieškinį nepateikimą ir neatvykimą į teismo posėdį vertino kaip ieškinio pripažinimą, kadangi apeliantas, gavęs ieškinį, kuriuo jam nebuvo keliami jokie reikalavimai, nematė reikalo teikti atsiliepimą į ieškinį ir dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantui nebuvo žinoma apie teismo ketinimą viršyti ieškinio reikalavimus ir spręsti dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas negalėjo spręsti tėvystės nustatymo klausimo. Be to, CPK 389 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, tačiau teismas net nesvarstė ekspertizės tėvystei nustatyti paskyrimo klausimo, o vadovavosi vien ieškovės pateiktais paaiškinimais ir tuo pažeidė apelianto teisę teikti įrodymus. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu teismas ieškovės dukros Kornelijos pavardę iš K. pakeitė į L., t. y. suteikė jo pavardę. Teismas, patenkindamas ieškinyje nepareikštus reikalavimus, vadovavosi CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teise. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad šiame straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje ir ši pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais.

Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo

Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.141 straipsnio 1, 2 dalių ir 3.145 straipsnio 1 dalies normas. CK 3.145 straipsnyje numatyta tvarka tėvystės pripažinimas galimas, kai dėl vaiko kilmės iš tėvo nėra ginčo, o tik nagrinėjamas klausimas, ar galima patvirtinti pareiškimą be motinos ar asmenų, kurių sutikimas pagal įstatymą taip pat reikalingas, rašytinio sutikimo. Todėl apeliantui nepateikus pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo ieškovė negalėjo tokį pareiškimą pareikšti vietoj jo, o teismas negalėjo jo patvirtinti.

Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens E. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas tinkamai taikė CK 3.148 straipsnio 2 dalį, kadangi aplinkybė, jog apeliantas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nepareiškė nuomonės dėl dukros tėvystės nustatymo, vertintina kaip atsisakymas atlikti DNR ekspertizę. E. L. taip pat neparašė pakeisti jo procesinės padėties, o priteistas išlaikymas atitinka suformuotą teismų praktiką.

Trečiasis asmuo Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į trečiojo asmens E. L. apeliacinį skundą nurodo, kad skyrius apie E. L. tėvystę jokių žinių neturi, todėl dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl teismo teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodo, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, kadangi ieškinyje toks reikalavimas nėra suformuluotas ir jame nėra nurodyta tokį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių. Duomenų, kad byloje būtų patikslinti ieškinio reikalavimai, taip pat nėra, tokio reikalavimo ieškovė nereiškė ir žodžiu bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo, sprendimo rezoliucinėje dalyje išsprendė dar kitą reikalavimą, kadangi ne patvirtino tėvystės pripažinimo pareiškimą, ką reglamentuoja CK 3.145 straipsnis, bet nustatė, kad trečiasis asmuo E. L. yra K. K. tėvas, kai tėvystės nustatymas yra reglamentuojamas CK 3.146–148 straipsnių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatribojo skirtingų bei skirtingai reglamentuojamų reikalavimų dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo ir tėvystės nustatymo. Bet kuriuo atveju teismas išsprendė reikalavimus, kurių byloje nebuvo pareikšta, todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo tokią teisę.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, yra pažymėjusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikštų reikalavimų ribas būtent ir buvo pažeisti asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai. Apeliantas pagal pareikštą ieškinį buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovas (E. K.) nėra dukros K. tėvas ir panaikinti įrašą apie tai, t. y. ginčas buvo kilęs tarp ieškovės ir jos sutuoktinio, o trečiojo asmens E. L. atžvilgiu nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Todėl trečiajam asmeniui E. L. nepateikus atsiliepimo į tokį ieškinį, kuriame jam nereiškiami jokie reikalavimai, ir jam neatvykus į teismo posėdį, nebuvo galima konstatuoti, kad jis ieškinį pripažįsta ir jį pripažįsta net nepareikštų reikalavimų dalyje. Be to, įstatymas nenumato trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės pripažinti ieškinį (CPK 47 straipsnio 2 dalis) ir ieškinį pripažinti gali tik atsakovas (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikštų reikalavimų ribas buvo grubiai pažeistos trečiojo asmens procesinės teisės, kadangi jis nebuvo informuotas apie byloje sprendžiamus reikalavimus nustatyti jo tėvystę ir priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, jis neturėjo galimybės atsikirsti jiems ir teikti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, remiantis CPK 388 straipsnio 2 dalimi, nustatant tėvystę, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Todėl priimtas teismo sprendimas keistinas, ir sprendimo dalis, kuri buvo priimta, peržengus pareikštus reikalavimus, naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl materialinės teisės normų taikymo

Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas, viršydamas pareikštus reikalavimus, neatribojo dviejų skirtingų reikalavimų – tėvystės pripažinimo pareiškimo ir tėvystės nustatymo, kurie teisės normų yra reglamentuojami skirtingai. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje netinkamai aiškino ir taikė civilinės teisės normas dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės pripažinimo sąlygos yra nustatytos CK 3.141 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tai reiškia, kad tėvystės pripažinimas galimas tik su vyro, laikančio save vaiko tėvu, žinia ir jo sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai. Pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo teisme nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka (CK 3.145 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šių teisės normų reikalavimus nesant byloje nustatyta tvarka nepareikšto reikalavimo (dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo), taip pat nepagrįstai laikė, kad tokiu atveju pakanka vien vaiko motinos prašymo pripažinti tėvystę ir jos nurodytų aplinkybių apie vaiko tėvą.

Trečiojo asmens E. L. apeliacinis skundas patvirtina, jog jis nesutinka, kad jis yra vaiko tėvas, todėl tėvystės nustatymas turi būti sprendžiamas, remiantis CK 3.146–3.148 straipsnių reikalavimais, ieškinį paduodant ir tokį ginčą nagrinėjant CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio (Tėvystės (motinystės) nustatymas) numatyta tvarka (CPK 387–393 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus sprendimo dalį, kuria išspręsti byloje nepareikšti reikalavimai, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš trečiojo asmens E. L..

Trečiasis asmuo E. L., paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 251 Lt žyminį mokestį (b. l. 48). Žyminis mokestis buvo sumokėtas dėl reikalavimų, kuriuos pirmosios instancijos teismas patenkino, peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas, t. y. ne dėl proceso šalies procesinių veiksmų, bet dėl nepagrįstų teismo veiksmų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra šalies, iš kurios galėtų būti priteistos trečiojo asmens E. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą), sumokėtas žyminis mokestis grąžintas trečiajam asmeniui, remiantis CPK 3 straipsnio 6 punktu ir CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Panaikinti jo dalis, kuriomis: 1) nustatyta, kad K. K. tėvas yra E. L., o ji yra jo dukra; 2) nurodyta išduoti naują gimimo liudijimą K. K. su žiniomis apie tėvą, kuriuo nurodytas E. L.: 3) nustatyta nepilnametės dukros K. K. gyvenamoji vieta su jos motina ieškove D. K.; 4) priteistas iš E. L. nepilnametės dukros K. L. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2013 m. gegužės 17 d.) iki dukros K. pilnametystės, priteistas lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teisėmis motinai D. K.; 5) priteistas iš E. L. 108 Lt žyminis mokestis valstybei už išlaikymo priteisimą.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos grąžinti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 251 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 667685.