Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-88-252/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: e2A-88-252/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00530-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
Atsakovas: K. M.
Ieškovas: I. M.
Trečiasis asmuo: M. Z., G. M., D. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-88-252/2019 Proceso Nr. 2-30-3-00530-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.4; 2.3.2.7; 2.3.2.8. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-964/2018 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo K. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalijimo, tretieji asmenys M. Z., G. M., D. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė I. M. sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašė nutraukti jos ir atsakovo K. M. santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „M.“, o atsakovui „M.“, pripažinti visas atsakovo gautas pajamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., atsakovo K. M. dovanotą transporto priemonę Nissan Primera valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti ieškovės asmenine nuosavybe, priteisti atsakovui K. M. turto už 37 977 Eur, t.y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., kurio vidutinė rinkos vertė 5 995 Eur, o išmokėtos dalies dydis 1 894 Eur; žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., kurio vidutinė rinkos vertė 11 237 Eur, išmokėtos dalies dydis 3 653 Eur; transporto priemones: automobilį NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 480 Eur, ratinį traktorių T-16MG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; ratinį traktorių FORTSCHRITT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Eur; ratinį traktorių savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; ratinį traktorių MTZ-52, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Eur; ratinį traktorių MTZ-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3500 Eur; ratinį traktorių FORTSCHRITT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4000 Eur; traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur; traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 600 Eur; ratinį traktorių-ekskavatorių JUMZ, neregistruotą, kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; grūdų kombainą, neregistruotą, kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; ratinį traktorių MTZ, neregistruotą, kurio vidutinė rinkos vertė 1200 Eur; ratinį traktorių MTZ, neregistruotą, kurio vidutinė rinkos vertė 1200 Eur; traktoriaus priekabą, neregistruotą, kurios vidutinė rinkos vertė 1500 Eur; automobilinę priekabą, neregistruotą, kurios vidutinė rinkos vertė 100 Eur; lėkštes, kurių vidutinė rinkos vertė 1000 Eur; šienapjovę, kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur; šieno rinktuvą, kurio vidutinė rinkos vertė 150 Eur; galvijus: karvę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 300 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, telyčaitę, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 400 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, avį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 50 Eur, aviną Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 50 Eur. Priteisti iš atsakovo 17 748,50 Eur piniginę kompensaciją ieškovei už tenkančią didesnę dalintino turto dalį natūra. Priteisti iš atsakovo K. M. ieškovei I. M. 3 625 Eur piniginę kompensaciją už parduotus galvijus: karvę, Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, karvę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 500 Eur, karvę Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vidutinė rinkos vertė 500 Eur, karvę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, karvę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 500 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 500 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, karvę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 450 Eur, buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 450 Eur. 2. Nurodė, kad šalys nuo 2016 m. rugpjūčio gyvena atskirai. Santuoka iširo dėl atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto. 3. Ieškovė su atsakovu, gyvendami santuokoje įsigijo tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Sklypai (duomenys neskelbtini) kaimuose įsigyti 2013-12-27 iš Lietuvos Respublikos išsimokėtinai, už juos susidaręs solidarus įsiskolinimas. Ieškovė mano, kad šie sklypai turėtų būti priteisti atsakovo nuosavybėn, iš jo priteisiant ieškovei pusę išmokėtos sumos. Įsipareigojimai kreditorei lieka solidarūs. 4. Ieškovės nuomone, K. M. už santuokos metu parduotus galvijus turėtų jai sumokėti kompensaciją, o santuokos metu atsakovo gautos pajamos turi būti pripažintinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. 5. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovo susitarimai dėl paskolos ir jos užtikrinimo turtu su M. Z. sudaryti 2017-05-31, t.y. kai šalys jau kartu nebegyveno ir ieškovė apie tai, kad atsakovas tokiu būdu siekė refinansuoti 2016-06-27 su DnB banku sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prašė laikyti, kad šie pinigai panaudoti atsakovo asmeniniams tikslams ir kreditoriniai įsipareigojimai M. Z. pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Kreditoriniai įsipareigojimai AB DnB bankui įvykdyti, todėl dėl šios paskolos pobūdžio nespręstina. 6. Atsakovas K. M. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, pripažinti 15 000 Eur paskolą iš M. Z. solidaria, priteisti iš ieškovės 10 000 Eur už priverstinį dvejų metų darbą prižiūrint gyvulius, 6 236,80 Eur už gyvulius. 7. Nurodė, kad ieškovė santuoką su juo sudarė siekdama pasipelnyti. Santuokos metu I. M. kėlė konfliktus, provokavo jį, nesirūpino ūkiu, nesuteikė pagalbos, kai jis 2013 m. žiemos metu lauke neteko sąmonės. Pabrėžė, kad ieškovė pasiimdavo pinigus už parduodamus gyvulius, kuriuos išleisdavo savo ir jos artimųjų poreikiams. Ieškovė kartu gyveno tol, kol pardavė jai priklausančias karves. 8. Pažymėjo, kad 2016 m. birželį ieškovė susirado darbą, į kaimą atvažiuodavo tik pailsėti. Atsakovui teko ūkio išlaidas padengdavo iš pinigų, gautų už jo deklaruotus žemės sklypus. Kadangi ūkio reikmėms trūko pinigų, jis informavo ieškovę apie ketinimą paimti paskolą. Ieškovė sutiko laiduoti. Pasiskolinti 15 260 Eur buvo panaudoti šieno rulonams, o kiti pinigai išleisti kurui, tepalams, detalėms. 9. Atsakovo vertinimu už 2016-02-24 ir 2016-12-12 parduotus gyvulius gauti pinigai turi būti padalinti abiem šalims. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018-04-10 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką ieškovei ir atsakovui paliko santuokines pavardes. Pripažino visas iš bendros sutuoktinių veiklos gautas pajamas nuo santuokos sudarymo iki 2016-07-30 bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Priteisė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui 1 240 Eur kompensaciją už ieškovei priteisto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., dalį. Priteisė atsakovui K. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovei I. M. iš atsakovo 804,68 Eur kompensaciją už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, pradinius įnašus. Pripažino automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine I. M. nuosavybe. Priteisė ieškovei I. M. automobilį Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė atsakovui K. M. iš ieškovės 240 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančios transporto priemonės Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Priteisė atsakovui K. M.: ratinį traktorių T-16MG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių FORTSCHRITT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių savos gamybos, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių MTZ-52, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė I. M. iš atsakovo 2 288,40 Eur kompensaciją už keturių aukščiau nurodytų traktorių, skirtų atsakovui, dalį. Priteisė atsakovui K. M. gyvulius: karvę Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką, Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę, Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), avį Nr. (duomenys neskelbtini), aviną Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui iš ieškovės 2 155,28 Eur už pagal 2016 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą parduotus aštuonis gyvulius. Priteisė ieškovei iš atsakovo 3 164,66 Eur kompensaciją už pagal 2017-08-29 ir 2017-08-31 parduotus 12 gyvulių. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteisė 3 635,28 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteisti 6 257,74 Eur kompensacijos už dalinamą turtą. Atlikus įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisė 2 622,46 Eur kompensacijos. Nustatė, kad įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai pagal 2013 m. gruodžio 27 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dėl sklypų (duomenys neskelbtini) kaime įsigijimo yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Nustatė, kad įsipareigojimai M. Z. pagal jo ir K. M. 2017-05-31 susitarimą dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Pripažino įsipareigojimus D. A. pagal 2017-08-25 paskolos sutartį ir įsipareigojimus G. M. pagal 2016-07-08 paskolos sutartį asmeniniais atsakovo K. M. įsipareigojimais. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovės 3,65 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovo 215 Eur žyminio mokesčio ir 7,29 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 233,45 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 11. Teismas pasisakė, kad bylos duomenimis tiek vienos, tiek kitos ginčo šalies iniciatyva buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl netinkamo elgesio, tačiau tyrimai nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių tiek ieškovės, tiek atsakovo kaltę. Teismas vertino, kad šie duomenys ir šalių paaiškinimai apie įtemptus tarpusavio santykius rodo, kad jie nesiekė geranoriškai išspręsti tarpusavio santykių, konfliktavo, nebuvo lojalūs, neteikė vienas kitam reikiamos pagalbos ir paramos, todėl sprendė, kad santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) nutraukiama dėl jų abiejų kaltės nesant galimybių tęsti bendrą gyvenimą. 12. Šalims neprašant išlaikymas nebuvo priteistas. Taip pat teismas nesant prieštaravimų paliko šalims santuokines pavardes. 13. Spręsdamas dėl pajamų pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturtinės žalos (kompensacijos už priverstinį darbą) priteisimo teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką, šalys dirbo ūkyje iki (duomenys neskelbtini), kai faktiškai nustojo kartu gyventi. Nacionalinė mokėjimų agentūra 2012-2016 metais išmokėjo išmokas K. M. už žemę ir nors atsakovas nesutiko, kad šios pajamos būtų laikomos bendromis, teismas sprendė, kad nepaisant to, kad didelė dalis žemės priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kad jis iš esmės rūpinosi jos deklaravimu, išmokų gavimu, santuokos metu gautos pajamos yra bendros abiejų sutuoktinių. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neginčijo, jog po pirmos santuokos nutraukimo ieškovė atsivežė savo gyvulius į jo ūkį ir kartu juos laikė, pardavęs dalį gyvulių atsakovas pervedė pinigus į ieškovės sąskaitą. O taip pat į tai, kad paskolos iš DnB banko ėmimas buvo suderintas su ieškove, teismas darė išvadą, kad iki 2016-07-30 šalys vedė bendrą ūkį ir nors jų veikla, indėlis skyrėsi, tačiau buvo bendra, skirta šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš bendros veiklos gautas pajamas nuo santuokos sudarymo iki 2016-07-30 pripažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. 14. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ūkinę veiklą vykdė verčiamas sutuoktinės, todėl sprendė, kad pagrindo priteisti jam kompensaciją už priverstinį darbą nėra. Atitinkamai teismas pripažinęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetė atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą. 15. Dėl žemės sklypų, gyvulių ir įsipareigojimų padalijimo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovas neįrodė, kad žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. jis įgijo už savo asmenines lėšas pardavus kitą nekilnojamąjį turtą. Teismas vertino, kad šis sklypas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, juo labiau, kad taip nurodyta ir viešame registre. Kadangi tai vienintelis turtas, kurį natūra prašė priteisti ieškovė, o atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad ši žemė būtų labiau reikalinga jam, todėl šį sklypą priteisė ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją, lygią pusei jo rinkos vertės pagal ieškovės pateiktą Registrų centro vertę (rinkos vertė - 2 480 Eur, atsakovui išmokėtina kompensacija – 1 240 Eur). 16. Teismas nurodė, kad sklypai (duomenys neskelbtini) kaimuose įsigyti santuokos metu ir nors pirkėju nurodytas K. M., tačiau sklypai buvo perkami bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pradinius įnašus padarant 2013 metais ir įsigyjant juos išsimokėtinai iki 2029-01-15. Kadangi teismas laikė, jog įnašai atlikti santuokoje, todėl pusę jų vertės, t.y. 804,68 Eur, kaip kompensaciją priteisė ieškovei iš atsakovo, kuriam teismas priskyrė šiuos sklypus. 17. Teismas nustatė, kad 2016-07-08 paskolos sutarties su G. M. turinys patvirtina, kad atsakovas pasiskolino iš jo 3 750 Eur padengti skolą valstybei už žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaimuose. 2017-08-25 paskolos su D. A. sutartimi atsakovas pasiskolino 1 800 Eur žemės (duomenys neskelbtini) kaimuose išpirkimui iš valstybės. Teismas atsižvelgęs į Nacionalinės žemės tarnybos atstovo paaiškinimus sprendė, kad už abu žemės sklypus yra sumokėtos sumos, apimančios sumas iki 2016 metų įskaitytinai ir sudaro 5 547 Eur (1 894 Eur pagal sutartį Nr. 3399 ir 3 653 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), kas atitinka atsakovo iš G. M. ir D. A. pasiskolintas sumas. Nors šios sumos pasiskolintos 2016, 2017 metais, tačiau jomis, kaip paaiškino atsakovas buvo padengtos skolos Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, abu šie kreditoriai nurodė sutartis sudarę tik su atsakovu, todėl sutiko, kad įsipareigojimai jiems būtų laikomi asmeniniais. Teismas atsižvelgęs ir į atsakovo poziciją šiuo klausimu, sutiko įsipareigojimus D. A. pagal 2017-08-25 paskolos sutartį, tiek įsipareigojimus G. M. pagal 2016-07-08 paskolos sutartį pripažinti asmeniniais K. M. įsipareigojimais ir abu minėtus sklypus priskyrė atsakovui. 18. Teismas atsižvelgęs į tai, kad būtent atsakovas rūpinosi skolų valstybei mokėjimu, įmokas Nacionalinei žemės tarnybai atliko asmeniškai pasiskolinęs mokėtinus pinigus, sprendė, kad abu sklypai priskiriami atsakovui nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Teismas nustatė, kad įsipareigojimai pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis dėl sklypų (duomenys neskelbtini) kaimuose yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. 19. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog šalys sudarė 2016-06-27 su (duomenys neskelbtini) banku paskolos sutartį 20 000 Eur sumai nėra ir teismas nenustatė duomenų, kad šie pinigai nebuvo panaudoti atsakovo nurodytam tikslui – ūkiui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pagal šią sutartį atsakovas atsiskaitė visiškai, tačiau didžiąją dalį paskolos, t.y. 15 000 Eur, sumokėjo pasiskolinęs pinigų iš M. Z.. Šią aplinkybę patvirtina 2017-05-31 susitarimas tarp K. M. ir M. Z. dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu. Teismas nesutiko su M. Z. pozicija įsipareigojimą pagal susitarimą pripažinti solidariu abiejų šalių įsipareigojimu. Teismas laikė, kad susitarimas sudaryta nuo šalių faktinio išsiskyrimo praėjus dešimčiai mėnesių, susitarus tik su atsakovu. Todėl sprendė, kad ieškovė jokių įsipareigojimų M. Z. neprisiėmė ir ši prievolė nėra solidari. 20. Teismas vertino, kad įsipareigojimai pagal šią sutartį pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, jų įvykdymas užtikrintais gyvuliais, kurių vertė, įvertinus atsakovo argumentus dėl mažesnės jų vertės, iš esmės atitinka pusę sumos, t. y. vieno sutuoktinio dalį, todėl, teismo vertinimu, racionaliausia pripažinus įsipareigojimus pagal paskolą M. Z. asmeniniais, visus esamus ir ieškinyje nurodytus gyvulius priteisti atsakovui, ieškovei neišmokant jokios kompensacijos. 21. Teismas dėl 2016-02-20 parduotų penkių gyvulių Nr. (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad jie įgyti tiek iki santuokos, tiek santuokos metu ir buvo parduoti šalims ne tik esant santuokoje, bet ir faktiškai gyvenant kartu bei vykdant bendrą veiką. Tuo metu abi šalys sutarė dėl pinigų pervedimo į ieškovės sąskaitą, todėl teismas vertino, kad gautos lėšos už parduotus gyvulius yra bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė, kurios buvo bendrai naudojamos. Todėl įvertinęs, kad sutuoktiniai po ginčo pinigų gavimo dar penkis mėnesius gyveno kartu ir vykdė bendrą veiklą, šių pajamų nedalino. 22. Teismas laikė, kad 6 779,31 Eur, pajamos gautos faktiškai pardavus 12 gyvulių (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra bendras sutuoktinių turtas, kuris dalintinas, ieškovei iš atsakovo priteisiant pusę pajamų, t.y. 3 164,66 Eur. Kaip patvirtina gaišenų važtaraštis, šalių paaiškinimai, kiti keturi gyvuliai, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kritę, pajamos už juos negautos. 23. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2016-02-02 PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad atsakovas 2016-12-12 pardavė devynis gyvulius (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už juos pagal PVM sąskaitą faktūrą turėjo gauti 4 687,35 Eur. AB Swedbank sąskaitos išrašas patvirtino, kad ieškovei buvo pervesta 4 447 Eur. Vienas iš šių gyvulių, t.y. Nr. (duomenys neskelbtini), yra gimęs dar iki santuokos, jo nėra Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-10-27 sprendime, kuriame išvardyti ieškovei po ištuokos atitekę gyvuliai, todėl teismas laikė jį atsakovo nuosavybe ir gautų pajamų jį pardavus nedalino. Dalintinos pajamos, gautos pardavus 8-is santuokoje įgytus gyvulius, teismo vertinimu yra 4 310,56, todėl pusę jų, t.y. 2 155,28 Eur, ieškovė turi grąžinti atsakovui. Teismas ieškovės nurodomą aplinkybę apie atsakovo galimybes iš jos sąskaitos nusiimti pinigus laikė neįrodyta. 24. Teismas įvertinęs, kad automobilis Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės) atsakovo ieškovei buvo dovanotas, jį laikė asmenine jos nuosavybe. 25. Teismas atsižvelgęs į tai, kad šalių pozicija dėl kito automobilio - Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto santuokos metu, vertės nesutapo, t.y. ieškovei nurodant, kad automobilio vertė 480 Eur, o atsakovui, kad jo vertė 100 Eur, sprendė, kad pagrindo priteisti jį atsakovui, išmokant 240 Eur kompensaciją, kaip prašė ieškovė, nėra ir šį automobilį pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, pagal ieškovės pateiktą VšĮ „Emprekis“ vertinimą, įpareigojant ją sumokėti pusę jos pačios nurodytos šio automobilio vertės, t.y. 240 Eur, atsakovui. 26. Kitų VĮ Regitra pažymoje nurodytų automobilių teismas neįtraukė į dalintino turto balansą, nes jie įgyti iki santuokos. 27. Ieškovė prašė padalinti ir kitas žemės ūkyje naudojamas transporto priemones, su kuo atsakovas kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad didžiąją dalį žemės ūkio technikos jis įgijo iki santuokos ir tai yra jo asmeninis turtas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ratinis traktorius T-16MG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas santuokos metu už 246,18 Eur, o ieškovės nurodomą jo 1500 Eur vertę nepatvirtina jokie duomenys, sprendė, kad traktorius priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina iš atsakovo pusės šio traktoriaus vertės kompensacija, t.y. 123,09 Eur. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ratinį traktorių Fortschritt, (duomenys neskelbtini), jis 2014-09-07, jis įsigijo už 3 041 Eur už asmenines lėšas, todėl jį priteisė atsakovui, o pusę vertės, t.y. 1 520,50 Eur iš atsakovo ieškovei. 28. Savos gamybos traktoriaus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentų nei viena šalis nepateikė, tačiau iš Utenos rajono savivaldybės administracijos 2017-05-05 rašto ir priedo prie jo matyti, kad šis traktorius įgytas 2014-09-25, t.y. santuokos metu. Nesant kitų duomenų apie jo vertę, teismas sutiko su nurodyta ieškovės 1 000 Eur verte. Kadangi atsakovas ūkininkauja, traktorius jam reikalingas, teismas sprendė, kad jis priteisiamas atsakovui, ieškovei išmokant 500 Eur kompensaciją. 29. Iš ratinio traktoriaus MTZ Belarus – 52, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų matyti, kad jis įgytas 2013-05-18, t.y. santuokos metu, už 1 000 Lt (289,62 Eur). Kadangi atsakovas ūkininkauja, traktorius jam reikalingas, jis priteistas K. M., ieškovei išmokant 144,81 Eur kompensaciją. 30. Teismas atsižvelgęs į tai, kad traktoriai (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktorius JMZ – 6KL, kombainas NIVA SK-5, ratinis traktorius MTZ-50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ-52, traktoriaus priekaba PTS-9, automobilinė priekaba T-600, lėkštės, (duomenys neskelbtini) Džiondir 2,9, šieno rinktuvas, šienapjovė – smulkintuvas K. M. įsigyti iki santuokos sudarymo, jų nepripažino dalintinu turtu ir į dalintino turto balansą neįtraukė. 31. Teismas atsižvelgęs į tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų dalį, kad ieškovė 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, žyminio mokesčio išlaidų neperskirtė, nurodė, kad atsakovas priėmus sprendimą turi sumokėti atidėtą 215 Eur žyminio mokesčio dalį. Kadangi dėl ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 977,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų, po ketvirtadalį šios sumos, t.y. po 233,45 Eur, teismas priteisė iš abiejų šalių. Nors pašto išlaidos byloje sudaro 14,58 Eur, teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 50 proc. atleista nuo jų atlyginimo, iš jos priteisė 3,65 Eur, o iš atsakovo - 7,29 Eur pašto išlaidų valstybei. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 32. Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-71-964/2018 dalį: 1) dėl 2013-12-03 sumokėto pradinio įnašo Nacionalinei žemės tarnybai už perkamus sklypus 15316,02 Lt (4435,82 Eur) pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priimti naują sprendimą: pripažinti, kad 2013-12-03 sumokėtas pradinis įnašas NŽT už perkamus sklypus 15 316,02 Lt. (4435,82 Eur) yra asmeninė K. M. nuosavybė ir nedalintina tarp sutuoktinių; 2) dėl 2017-05-31 sudaryto „Susitarimo dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu“ tarp M. Z. ir apelianto K. M. dėl įsipareigojimų gražinti paskolą M. Z. kaip asmenine K. M. prievole ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad 2017-05-31 sudaryto Susitarimo įsipareigojimai gražinti paskolą M. Z. yra solidari ieškovės ir K. M., prievolė; 3) dėl lėšų gautų už parduotus gyvulius pagal 2017-08-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 1817,80 Eur ir 2017-08-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 4961,51 Eur, viso 6779,31 Eur sumoje, padalijimą tarp sutuoktinių ir priteisimą iš K. M. ieškovės I. M. naudai 3164,66 Eur ir priimti naują sprendimą - lėšas gautas už parduotus gyvulius pagal 2017-08-31 d. pagal PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) - 1817,80 Eur ir 2017-08-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 4961,51 Eur, viso 6779,31 Eur sumoje įpareigoti gražinti M. Z. pagal 2017-05-31 Susitarimą. 33. Apeliaciniu skundu prašoma apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 34. Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio nuostatas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Pažymi, kad 2013-11-29 apeliantas K. M. pardavė asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį l,9500 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) km. ir 21712 kv.m. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir už juos gavo 15 000 Lt. 2013-12-03 sumokėjo pradinį įnašą Nacionalinei žemės tarnybai už perkamus sklypus 15316,02 Lt (kas atitinka 4435,82 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vidutinė rinkos vertė 11 237 Eur, o išmokėta 3653 Eur ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kurio vidutinė rinkos vertė 5995 Eur, o išmokėtos sumos dydis 1894 Eur. Sklypai išsimokėtinai įgyti iki 2029-01-15. 35. Pabrėžia, kad 2013-12-03 sumokėtas pradinis įnašas Nacionalinei žemės tarnybai už šiuos sklypus, t.y. 4435,82 Eur, turi būti pripažintas asmenine apelianto K. M. nuosavybe. Šias aplinkybes pagrindžia į bylą pateikta AB DnB sąskaitos operacijų ataskaita. 36. Mano, kad teismas pažeidė ir CK 3.109 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus dėl prievolių, vykdomų iš sutuoktinių bendro turto. 2016-06-27 šalims gyvenant santuokoje buvo paimta iš AB DnB banko 20 000 Eur paskola ūkininko ūkio plėtojimui. Apie tai ieškovei buvo žinoma. Pritrūkus lėšų paskolai dengti, 2017-05-31 tarp M. Z. ir atsakovo buvo sudarytas Susitarimas, kurio 1.2. punkte nurodyta, jog 15 000 Eur suteiktas kreditas Paskolos gavėjo vardu (apelianto K. M.) bus panaudotas iš (duomenys neskelbtini) banko gautai paskolai refinansuoti/gražinti. M. Z. 2017-06-01 15000 Eur pervedė bankui. M. Z. suteiktos paskolos garantu tapo apelianto auginami gyvuliai. Nepaisant to, kad šalys kartu nebegyveno, tačiau gyvuliai buvo nepadalinti ir priklausė abiem sutuoktiniams. Gyvulius prižiūrėjo apeliantas, jie buvo išlaikomi iš paskolos imtos 2016-06-27 iš (duomenys neskelbtini) banko. Kadangi gyvuliai buvo įkeisti M. Z., tai lėšos gautos juos pardavus, t.y. 6779,31 Eur sumoje turėjo būti pervesti M. Z. už suteiktą paskolą. Nesutinka su teismo vertinimu, kad įsipareigojimas įvykdyti prievolę M. Z. yra asmeninė apelianto pareiga. 37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. M. prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. 38. Nurodo, kad apeliantas neteikė priešieškinio reikalavimo dėl pripažinimo, kad 2013-12-03 sumokėtas pradinis įnašas Nacionalinei žemės tarnybai už perkamus - žemės sklypus 4435,82 Eur yra asmeninė apelianto nuosavybė ir nedalintina tarp sutuoktinių. Todėl apeliaciniame skunde negali kelti tokių reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. 39. Sutinka su teismo vertinimu, kad tiek sklypas (duomenys neskelbtini) kaime įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sklypai įsigyti išsimokėtinai iki 2029-01-15, o pradiniai įnašai – 1609,35 Eur sumai atlikti 2013 metais, todėl yra bendros lėšos, todėl pusę jų, t.y. 804,68 Eur turi būti priteista iš sutuoktinio, kuriam jie priskiriami. 40. Mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad įsipareigojimai M. Z. pagal jo ir K. M. 2017-05-31 susitarimą dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu yra asmeniniai atsakovo įsipareigojimai. Nesutinka su apelianto argumentais šiuo klausimu. Ieškovės vertinimu apeliantas nepagrindė DnB banko suteiktos paskolos panaudojimo ūkio reikmėms. 41. Ieškovės vertinimu atsakovo veiksmų seka, 2016-06-27 sudarant su banku kreditavimo sutartį ir prašant už jį laiduoti, kredito grąžinimas bankui pasiskolintais iš M. Z. pinigais bei su pastaruoju sudarytas susitarimas dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu, rodo jo ketinimus ieškovę išvaryti iš namų, nutraukti santuoką ir palikti jai kreditorinį įsipareigojimą. Pažymi, kad gyvenant kartu su atsakovu, jie gaudavo pakankamas lėšas pragyvenimui ir ūkininko ūkio plėtrai, be to, atsakovas turėjo pakankamai nekilnojamojo turto. Nurodo, kad ji teismui yra teikusi paaiškinimus apie atsakovo įsigytą nekilnojamąjį turtą. 42. Ieškovė dėsto nuomonę, kad atsakovas paskolą bankui galėjo grąžinti ir iš savo turimų piniginių lėšų ar gautų pinigų už parduotą turtą. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvada, kad ieškovė negali būti pripažinta solidariai atsakinga M. Z., nes jokių įsipareigojimų jam neprisiėmė ir apie juos net nebuvo informuota. 43. Sutinka su teismo vertinimu, kad už parduotus gyvulius pagal 2017-08-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2017-08-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) gautos lėšos - 6 779,31 Eur, yra bendras sutuoktinių turtas, kuris dalintinas. Pabrėžia, kad apeliantas neteikė priešieškinio reikalavimo dėl aukščiau nurodyto reikalavimo dėl lėšų gautų už parduotus gyvulius įpareigojimo grąžinti M. Z. pagal Susitarimą. Pabrėžia, kad Susitarime gyvuliai, kuriais yra užtikrintas jo vykdymas nėra konkrečiai įvardijami. Atsakovo vardu šiuo metu registruoti 22 gyvuliai (pripažinus, kad gyvuliai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti), kurių vertė pagal ieškovės paskaičiavimą, atėmus šių dviejų parduotų gyvulių vertę, sudaro 7 900 Eur. Nors atsakovas su tokia gyvulių verte nesutiko, teigdamas, kad ji mažesnė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 15 000 Eur paskola užtikrinta visais šiais gyvuliais, įsipareigojimai pagal šią sutartį pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais, o klausimas dėl paskolos užtikrinimo turtu yra išspręstas ir pažymi, kad atsakovo naudai. 44. Ieškovė nurodo, kad dalis gyvulių krito dėl atsakovo nerūpestingumo ir pateikė nuotrauką kokiomis sąlygomis žiemos metu laikomi galvijai. 45. Mano, jog apeliantas K. M. nepateikė motyvuoto ir pagrįsto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 46. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 48. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinį skundą pateikęs K. M. prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentais nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl kurių byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. 49. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neginčijami ir klausimai dėl ieškovės ir atsakovo pavardžių po santuokos nutraukimo bei neprašoma keisti ar naikinti sprendimo dalies dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 10 000 Eur kompensaciją už priverstinį darbą netenkinimo, todėl, šiems klausimams nepatenkant į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija dėl jų, o kartu ir dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako. 50. Nagrinėjant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vadovaujantis CK 3.88-3.90 straipsniais, 3.116-3.119 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu, pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti santuokos šalių turto balansą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013). Tik sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. 51. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad šalys iki 2016-07-30 vedė bendrą ūkį ir nors indėlis skyrėsi, tačiau jų veikla buvo bendra, skirta šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš bendros veiklos gautas pajamas nuo santuokos sudarymo iki 2016-07-30, pirmosios instancijos teismas, pripažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad santuokos metu gautos pajamos yra bendros abiejų sutuoktinių, todėl laikė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012-2016 m. išmokėtos išmokos už žemę yra bendros pajamos. Toks vertinimas yra pagrįstas ir atitinka CK įtvirtintą santuokoje įgyto turto padalijimo teisinį reglamentavimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darydamas virš aptartas išvadas, pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsiaiškino nutarties 50 punkte aptartų turto padalijimui tarp sutuoktinių reikšmingų aplinkybių, nenustatė šalių santuokoje įgyto turto vertės, neįvertino visų duomenų apie gautas pajamas, įskaitant ir lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, neatsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus apie jo patirtas išlaidas šalių bendram turtui (gyvuliams) išlaikyti ar abiejų šalių prisiimtiems įsipareigojimams padengti, nevertino atsakovo pateiktų duomenų, kuriais jis grindė indėlį asmeninėmis lėšomis prisidedant prie bendrosios sutuoktinių nuosavybės įsigijimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas procese dalyvavo nesinaudodamas profesionalaus teisininko pagalba bei netikslino šalių pareigos įrodinėti reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes. 52. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su lėšų, gautų pardavus gyvulius, pagal 2017-08-31 ir 2017-08-29 PVM sąskaitas - faktūras 6779,31 Eur sumoje nepagrįsto padalijimo lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prie gyvulių priežiūros ir išlaikymo nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios - 2016-07-30 iki jų pardavimo 2017-08-29 ir 2017-08-31, t.y. daugiau nei metus laiko, neprisidėjo nei fiziniu darbu, nei finansiškai. Teismas pasisakė, kad nustatyti tikslaus atsakovo indėlio šiuo klausimu neįmanoma. 53. Kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta nepagrįstomis. Teismas nustatęs, kad pateiktų įrodymų neužtenka gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į ginčo esmę, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl papildomų įrodymų, susijusių su patirtomis išlaidomis gyvuliams, kurie pripažinti sutuoktinių bendru turtu, išlaikyti, išreikalavimo, o nesant objektyvių galimybių tokiems papildomiems duomenims gauti, vadovautis bendraisiais CPK įtvirtintais sąžiningumo ir proporcingumo principais. 54. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys patvirtina, kad šalys 2013-12-27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-12-27 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 55. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pradiniai įnašai už žemės sklypus(duomenys neskelbtini) kaimuose yra bendra sutuoktinių nuosavybė, kuri dalintina lygiomis dalimis. K. M. teigimu, įnašai už šiuos sklypus buvo atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jam asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, kad LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010-05-20 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis. 56. Atsižvelgiant į nutarties 55 punkte aptartą išaiškinimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik aplinkybe, kad ginčo sklypai, kaip bendra nuosavybė yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ginčijamą išvadą padarė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su vienos šalies nurodomu indėliu asmeninėmis lėšomis įsigyjant šiuos sklypus. Kita vertus, atsakovas akcentuoja, kad pradinių įnašų už šiuos sklypus suma yra 4435,82 Eur, nors pagal 2013-12-27 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pradinis įnašas už sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kurio kaina 34 500 Lt, įmokėtas prieš sutarties pasirašymą buvo 3430,92 Lt (993,66 Eur), o už sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kurio vertė 18100 Lt, buvo sumokėtas 1796,10 Lt (520,19 Eur) pradinis įnašas. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad pradinis įnašas atitinka 10 procentų perkamo sklypo vertės. Pirmosios instancijos teismas gi konstatavo, kad 2013 metais šalių sumokėti pradiniai įnašai už abu sklypus sudaro 1609,35 Eur sumą. Šie netikslumai turi būti pašalinti, išsiaiškinant realiai sumokėtą už ginčo sklypus pradinio įnašo sumą. 57. Sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai. Be to, reikšminga ir tai, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). 58. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo šalių turtą dalinti nesilaikant CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės. Ieškovė su atsakovu faktiškai nustojo gyventi kartu 2016-07-30, tačiau šalių bendrai vykdoma ūkinė veikla (gyvulių auginimas) dėl jos specifinio pobūdžio nenutrūko, jos tęstinumą atitinkamai patiriant išlaidų, užtikrino būtent atsakovas. Pripažinimas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Todėl tokios išvados turi būti pagrįstos faktinių duomenų analize ir atitinkamu vertinimu tiek prievolių vykdymui, tiek ir dalintinam turtui. 59. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad gyvenant santuokoje, iš AB DnB banko buvo paimta 20 000 Eur paskola ūkininko ūkio plėtojimui, nėra. Akivaizdu, kad pagal šią sutartį ginčo šalių prievolė paskolą suteikusiam bankui buvo solidari. 2017-05-31 trečiasis asmuo M. Z. ir atsakovas 2017-05-31 sudarė susitarimą dėl paskolos ir paskolos užtikrinimo turtu, kuriuo atsakovui be palūkanų buvo suteikta 15 000 Eur paskola. Susitarimu K. M. įsipareigojo šią iš M. Z. gautą sumą panaudoti iš AB DnB banko 2016-06-27 kreditavimo sutarties grąžinimui, ir/ar refinansavimui. Trečiasis asmuo M. Z. pateikė teismui įrodymus, kad jis 2017-06-01 pervedė bankiniu pavedimu į atsakovo AB DnB banko sąskaitą 15 000 Eur. 60. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). 61. Teismas, pripažindamas atsakovo prievolę pagal jo su M. Z. sudarytą susitarimą, asmenine, neįvertino nutarties 57-60 punktuose aptartų faktinių aplinkybių svarbos, šiai situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų. Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija daro išvadą, kad tik išsiaiškinus ir įvertinus reikšmingas aplinkybes susijusias su 2016-06-27 paskolos paėmimu, tiksliniu jos panaudojimu, prisiimtais šalių įsipareigojimais bei jos grąžinimu, o taip pat iki šalių gyvenimo skyrium nepadengtos paskolos dydžiu, galima spręsti apie atsakovo K. M. su M. Z. sudaryto susitarimo pagrindu atsiradusių prievolių pobūdį. 62. Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą teiginiu, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atsakovo keliamas reikalavimas dėl įpareigojimo už gyvulius pagal 2017-08-31 ir 2017-08-29 PVM sąskaitas - faktūras gautą sumą 6779,31 Eur grąžinti M. Z. pagal 2017-05-31 Susitarimą, laikytinas nauju reikalavimu, kurio vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. 63. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertino ne visus šalių argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su šalių valdomu turtu, nuosavybės teisių į jį pobūdžiu, turimais įsipareigojimais, nenustatė bendro santuokinio turto balanso, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti išvadų dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą šioje dalyje iš esmės, neišsiaiškino esminių aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla šioje dalyje iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, kompensacijų priteisimo, prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio naikinama ir perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

64. Gražinant dalį bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina.

65. Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė