- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-28
- Bylos Nr.
- PK-665-899/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-3-00046-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-05-25 dienos pranešime Šiaulių apygardos prokuratūrai teigdamas, kad J. P. nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors dirba (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) laipsnį, gauna pajamas – darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, ir tuo daro nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 245 str., bei teigdamas, kad J. P. negrąžino į valstybės biudžetą neteisėtai ir nepagrįstai jai išmokėtą sumą - 30 372 Lt ir 2 357 Lt GPM delspinigių, apskaičiuotų nuo jai grąžintos sumos, apšmeižė ir įžeidė J. P..
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų (LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.) padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad J. P. skundas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jo tėvas 2008-2009 metais iš J. P. įsigijo motociklą „YAMAHA“. Kadangi buvo žiema, negalėjo nuvykti ir įregistruoti jo „Regitroje“. Po pusmečio nuvykus į „Regitrą“ motociklo neregistravo, buvo nurodyta, kad motociklas areštuotas. Išsiaiškinus paaiškėjo, kad areštas uždėtas dėl J. P. skolų. Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl juridinio fakto pripažinimo, kad motociklas priklauso jo tėvui. Tėvas prašė mokesčių inspekcijos panaikinti areštą, kadangi motociklas yra jo nuosavybė, tačiau mokesčių inspekcija atsisakė tai daryti, nes J. P. nurodė šį motociklą kaip savo. Po to tėvas su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl mokesčių inspekcijos sprendimo pakeitimo ir arešto panaikinimo, byla buvo persiųsta į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl arešto panaikinimo. Kai byla buvo pradėta, J. P. kreipėsi su ieškiniu į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl sutarties pripažinimo preliminariąja. Vyko civilinė byla dėl sutarties pripažinimo. Jo tėvas kreipėsi į mokesčių inspekciją su prašymu dėl arešto panaikinimo, gaudavo tokius pat raštus kaip ir pirma, kad J. P. nurodė, jog tai jos turtas ir dėl skolos uždėtas areštas, kuris nebus panaikintas. 2011 m. Šiaulių miesto apylinkės teismas konstatavo, kad motociklas priklauso jo tėvui. Tėvas su teismo sprendimo kopija vasario mėnesį kreipėsi dėl arešto motociklui panaikinimo, nurodė sutartį dėl motociklo nuosavybės. Negavęs atsakymo, pakartotinai kreipėsi į mokesčių inspekciją dėl arešto panaikinimo, išdėstant tas pačias aplinkybes. Negavęs atsakymo, tėvas skundėsi jam. Jis, žinodamas, kad LR BK numato atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą ir kad gali būti iškelta baudžiamoji byla, informavo prokuratūrą, t. y. surašė prokuratūrai, kad yra teismo sprendimas, kurio J. P. nevykdo, ir prašė įvertinti, ar buvo padarytas nusikaltimas, ar ne. Laukiant atsakymo iš prokuratūros, buvo priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas dėl sutarties pripažinimo preliminariąja. Teisme tėvo atstovas buvo informuotas, kad areštas panaikintas. Tuomet gavo prokuratūros atsakymą, kad areštas panaikintas, nes J. P. moka įmokas. Vėliau gavo J. P. skundą privataus kaltinimo tvarka. Ankščiau J. P. atžvilgiu prokuratūrai ir kitoms institucijoms kaltinamasis nėra rašęs. Prieš rašant pranešimą prokuratūrai, jis nežinojo apie arešto panaikinimą. Birželio 15 d. jo tėvas gavo atsakymą iš Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros, po birželio 15 dienos jis susipažino su minėtu atsakymu. Apie grafiką taip pat sužinojo birželio 15 d. Iki to laiko jokių duomenų neturėjo. Dėl pinigų sužinojo tą patį, kas yra išdėstyta nutarime, t. y. sužinojo tik po birželio 15 dienos. Patvirtino, kad santykiai su J. P. yra konfliktiški. Konfliktas tęsiasi du-tris metus tarp jo, jo tėvo šeimos ir J. P. Dėl motociklo arešto buvo trys bylos: pirmoje byloje - Radviliškio rajono apylinkės teisme dėl juridinio fakto, kurioje kaltinamasis dalyvavo kaip atstovas, antroje - Šiaulių miesto apylinkės teisme dėl turto arešto panaikinimo – kaltinamasis dalyvavo kaip atstovas, trečiasis asmuo, trečioje - Šiaulių miesto apylinkės teisme - kaip atstovas, trečiasis asmuo. Teisę susipažinti su bylos dokumentais turėjo. Areštas buvo nepanaikintas, iš susirašinėjimo su mokesčių inspekcija sužinojo apie teismo sprendimo nevykdymą. Yra mokesčių inspekcijos susirašinėjimų, kuriuose teigiama, kad J. P. turi skolos, todėl areštas nenaikinamas. Kaltinamasis parodė, kad jo išsilavinimas aukštasis, jis yra (duomenys neskelbtini). Ar (duomenys neskelbtini) buvo duomenų apie J. P. turtą, pasakyti negalėjo, nes nežinojo, tai yra asmens duomenys, jais nesidomėjo. Pareiškimą prokuratūrai rašė kaip fizinis asmuo, siuntė iš (duomenys neskelbtini), kadangi ten įregistruota jo gyvenamoji vieta.
Nukentėjusioji J. P. parodė, kad padaryta neturtinė žala dėl to, kad darbdavys ir policijos pareigūnai, teisėjai, su kuriais bendravo, jos vadovybė, sužinoję apie skundą, pakeitė požiūrį į ją, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini). Pradėjo domėtis, ar ji turi skolų, kodėl prokuratūrai parašytas pareiškimas, ar yra nusikalstama veika. Ji nežinojo, ką paaiškinti žmonėms, pasikeitė aplinkinių požiūris į ją, aplinkiniai jos vengė. Patyrė stresą, buvo susirgusi liga, kuri atsirado nerviniu pagrindu. Dokumentai apie ligą yra ligoninėje. Didžiąją dalį skolos sumokėjo 2010 metais. Susitinka teismuose ir kaltinamasis tai galėjo žinoti, nors šio fakto protokoluose nėra užfiksuota. Tvirtina, kad skolą mokėjo, su inspekcija bendravo, A. B. galėjo tai žinoti per gimines. Asmeniškai neinformavo. Teismo sprendimą vykdo, iki galo nėra įvykdžiusi. Su mokesčių inspekcija bendrauja, sutarė, ji moka mokesčius, kiek gali. A. B. skundėsi asmenims, kad ji nemoki. Jis paskleidė informaciją, apie tai žinojo (duomenys neskelbtini) viršininkas A. L., pavaduotojas A. P., R. V., R. B., A. K., V. K., M. Z., V. S., R. B., R. P.. Įžeidimas dėl to, kad viešai raštu kreipėsi į prokuratūrą. 2010-05-24 įsigaliojo sprendimas, 2010-12-10 sumokėjo, 2010-11-25 sutartį sudarė dėl mokėjimo atidėjimo, sudarytas mokėjimo grafikas. Mokesčių nemokėjo pusę metų, kadangi neatitiko suma, jos pinigų buvo likę 31 000 Lt, kai išsiaiškino galutinai, buvo sudarytos sutartys. Yra susirašinėjimas, raginimai, atsakymai. Likusius 10 000 Lt sumą pagal sutartį turi sumokėti per 4 metus. Mokesčių inspekcija į antstolius nesikreipė, bendravo geranoriškai. 2010-08-24 buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą, jis netenkintas. Buvo išnaudotos visos galimybės.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2011 m. vasario mėnesį, po teismo sprendimo pas teisėją V. K., kuris buvo jam palankus, parašė prašymą mokesčių inspekcijai, kad panaikintų areštą. Iš mokesčių inspekcijos atsakymo negavo, pavasarį rašė pakartotinai. Atsakymo negavo. Informavo mokesčių inspekciją 2011-06-21, tai buvo paskutinis raštas, į jį atsakymo negavo. Liepos mėnesį paskambinęs advokatas pasakė, kad areštas panaikintas, bet dokumento negavo. Pranešimą apie arešto panaikinimą gavo po savaitės, gal dviejų, turbūt rugpjūčio pradžioje. Gauti laiškai buvo neregistruoti. Apie tai, kad motociklas areštuotas, suprato, dėl J. P. skolų. Kad skolos dalis buvo sumokėta, jis nežinojo, dokumento negavo. Mokesčių inspekcijos 2011-04-15 atsakymo į raštą jis nėra matęs. Sūnui apie kreipimąsi į mokesčių inspekciją yra pasakojęs. Su sūnumi dėl kreipimosi į prokuratūrą nekalbėjo. Valstybinė mokesčių inspekcija jo neinformavo apie J. P. vykdomus įsipareigojimus.
Kaltinamojo atstovas A. K. parodė, kad 2 000 Lt yra suma už paslaugas šioje byloje. Į šią sumą įeina susipažinimas su privataus kaltinimo skundu, su visa bylos medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išanalizavimas, dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose. Paaiškino, kad sutarties numerį rašė iš atminties. Kvite įsivėlė klaida. Sutarties Nr. 46, orderis patvirtina.
Iš 2011-05-25 pranešimo apie daromą nusikaltimą matyti, jog A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą nurodydamas, kad J. P. nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors dirba (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) laipsnį, gauna pajamas – darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto, ir tuo daro nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str. Šiuo pranešimu prašoma išsiaiškinti, ar J. P. veikoje nevykdant teismo sprendimo nėra nusikaltimo sudėties (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2011-06-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 245 str. J. P. atžvilgiu, nurodydamas, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-25 A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti, ar J. P. veikoje nevykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-24 sprendimo nėra nusikaltimo sudėties. Šiame pranešime nurodyta informacija vertintina kaip A. B. išsakyta nuomonė, manymas, kad J. P. veikoje gali būti nusikaltimo sudėties požymiai. Tai rodo bendra viso teksto prasmė, iš kurios matyti, kad A. B. teisėsaugos pareigūnų tik prašo išsiaiškinti, ar J. P. veikoje nėra nusikaltimo sudėties.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. nežinojo, kad Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimas yra vykdomas, kad 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimu Nr. 74-164 mokesčių mokėtojai J. P. buvo išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas nuo 2011-04-06 iki 2015-05-25 ir pasirašyta mokestinės paskolos sutartis Nr. 146. Šią aplinkybę patvirtino tiek kaltinamasis A. B. teigdamas, kad apie mokestinės nepriemokos grafiką sužinojo 2011 m. birželio 15 d., o iki to laiko jokių duomenų neturėjo, tiek liudytojas A. B., teigdamas, kad jo mokesčių inspekcija neinformavo apie J. P. vykdomus įsipareigojimus, tiek iš dalies ir pati nukentėjusioji, nurodydama, kad su kaltinamuoju susitinka teismuose ir jis galėjo tai žinoti, nors šio fakto protokoluose nėra užfiksuota.
Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti LR BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog A. B., kreipdamasis į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu išsiaiškinti, ar J. P. veikoje nevykdant teismo sprendimo nėra nusikaltimo sudėties, būtų siekęs sąmoningai paniekinti ar pažeminti J. P. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nors nei kaltinamasis nei nukentėjusioji neneigė tarp jų šeimų kilusio konflikto, tačiau tai dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., sudėties elementai. Aiškinant LR BK 154 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sampratą ir atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog A. B. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 303 str. 5 d. 1 p., A. B. dėl šios veikos išteisintinas.
Vertindamas pareiškėjos kaltinimus dėl įžeidimo, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 straipsnyje, teismas atsižvelgia į tai, kad minėtas straipsnis griežtai apibrėžia žmogaus užgaulaus pažeminimo būdus: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal LR BK 155 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones, ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-354/2011). Privataus kaltinimo byloje kaltininkui inkriminuojamas aplinkybes turi įrodyti kaltinimo šalis.
J. P. teisme parodė, kad įžeista pasijuto dėl to, kad A. B. viešai raštu kreipėsi į prokuratūrą. Kaip jau minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 155 str. atsiranda tik už užgauliai, nepadoriai, nederama forma suformuluotus, žeminančius žmogų atsiliepimus, akivaizdžiai prieštaraujančius įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Neabejotina, kad apibūdindamas J. P. galimus veiksmus, A. B. pateikė negatyvų šio asmens vertinimą. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad A. B. raštu kreipdamasis į prokuratūrą išsiaiškinti, ar J. P. veikoje, nevykdant teismo sprendimo, nėra nusikaltimo sudėties, savo pranešime nenurodė jokių nepadorių, užgaulių J. P. įvertinimų, o tik siekė išsisiaiškinti, ar jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių. Šios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad A. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Byloje privati kaltintoja J. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., privačios kaltintojos J. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Privati kaltintoja J. P. prašė teismo pripažinti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš A. B.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. išteisintinas dėl nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d., privačios kaltintojos J. P. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kaltinamojo A. B. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 6 d. nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 46/2011 tarp A. B. ir advokato A. K. Tačiau 2011 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 444482 nurodyta, kad 2 000 litų A. K. apmokėti pagal sutartį, kurios Nr. 11/2011. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė advokatas A. K., sutarties numerį rašė iš atminties, kvite įsivėlė klaida, sutarties Nr. 46, orderis patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. K. atstovavo A. B. teisme, tai patvirtina ir byloje esantis advokato orderis (b. l. 20), pinigų priėmimo kvite nurodytas kitas sutarties numeris vertintinas kaip rašymo klaida dėl apsirikimo. Todėl A. B. patirtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti (už susipažinimą su skundu, atstovavimą taikinamajame ir teisiamajame posėdžiuose), t. y. 2 000 litai (suma iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų), priteistinos iš privačios kaltintojos J. P..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.,
nusprendžia:
A. B. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., požymių.
A. B. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., privačios kaltintojos J. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d., privačios kaltintojos J. P. prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str. 6 d., A. B. išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš privačios kaltintojos J. P. 2 000,00 Lt (du tūkstančius litų) A. B. proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.