- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- TA-602-20-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00750-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. sausio 12 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. ŠA-1551 45784 ir šeimos duomenyse socialinei paramai gauti nurodė, jog yra vienas gyvenantis asmuo (b. l. 18-24). 2013 m. gegužės 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Ša-1551 46936 (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) (b. l. 26-27). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 46936 J. T. paskyrė socialinę pašalpą nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 28). Patikrinus pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas, 2013 m. birželio 10 d. buvo surašytas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 15-4-89, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gyvena su V. Ž. daugiau kaip 30 metų ir kartu užaugino dukras (b. l. 30-31). Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 46936 nuspręsta pareiškėjui sustabdyti išmokos (socialinės pašalpos) mokėjimą nuo 2013 m. birželio 1 d., kadangi pasikeitė šeimos sudėtis, o pagrindas šiam sprendimui priimti – 2013 m. birželio 10 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (b. l. 29).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 46936 sustabdyti mokėti pareiškėjui piniginę socialinę paramą nuo 2013 m. birželio 1 d. (b. l. 5-6).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“.
Teismas sprendė, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ yra individualus administracinis aktas ir neatitinka reikalavimų individualiems administraciniams aktams, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Teismas darė išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija bei teisinis pagrindas, nenurodyta apskundimo tvarka), todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ panaikintas.
Pareiškėjo atstovas advokatas teismui taip pat pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. lapkričio 12 d. prašymą Nr. TP-7-(2.10)-2170 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriame nurodyta, jog advokato užmokestis – 330 Lt (b. l. 44). Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovo advokato teismui pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. lapkričio 12 d. prašymas Nr. TP-7-(2.10)-2170 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra be išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl prašymo netenkino.
III.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2014 m. sausio 2 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Prašyme nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas nėra atsiuntęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2013 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1406-505/2013. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praleido sprendimo apskundimo terminą ne dėl savo kaltės, kadangi apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo tik 2013 m. gruodžio 18 d., gavusi jį kartu su advokato Ričardo Lilo prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. 6412). Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atnaujinti praleistą terminą apskųsti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, valstybei atstovauja tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba atstovauja Lietuvos valstybę dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo ją įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu administracinėje byloje Nr. 1-1406-505/2013.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo J. T. skundą tenkino – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 46936 „Dėl mokėjimo sustabdymo“.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nedalyvavusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pateiktame prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas nėra atsiuntęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2013 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimo. Nurodo, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praleido sprendimo apskundimo terminą ne dėl savo kaltės, kadangi apie skundžiamą teismo sprendimą sužinojo tik 2013 m. gruodžio 18 d., gavusi jį kartu su advokato Ričardo Lilo prašymu išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. Iš šios normos matyti, kad asmenys, nedalyvavę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisės paduoti apeliacinį skundą neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nebuvo proceso dalyvė nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1-1406-505/2013 Kauno apygardos administraciniame teisme, todėl ji neturi teisės paduoti apeliacinį skundą. ABTĮ 45¹ straipsnio 2 dalyje (įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.) numatyta, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šioje normoje numatyta teisė institucijai, nedalyvavusiai nagrinėjant bylą pirmosios distancijos teisme, pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galėtų pateikti ne apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, bet prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų klausimas yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu, todėl ABTĮ 45¹ straipsnio 2 dalyje numatyta teise negali būti pasinaudota.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nėra subjektas, galintis paduoti apeliacinį skundą pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį, nėra prasmės svarstyti pateikiamų argumentų dėl praleisto termino atnaujinimo. Taigi Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nesvarstytinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliacinį skundą atsisakyti priimti.
Nutartis neskundžiama.