- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-484-149/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06896-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo K. J. U. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 1 d. 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarimu K. J. U. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. J. U. prašymas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad K. J. U. savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dėl savo veiksmų tebesigaili ir dabar. Po administracinio teisės pažeidimo ir nuobaudos už jį paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė laikotarpio, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, praeityje nebuvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, teismo paskirtą baudą sumokėjo, išklausė reikalingus mokymus. Teisė vairuoti minėtam asmeniui yra būtina, kadangi K. J. U. nuo 2016-02-02 dirba UAB „Servista ir Ko“ sandėlininku, dėl ko vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiesioginėms pastarojo darbo funkcijoms vykdyti. Darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės prašė K. J. U. prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei savo ruožtu sukėlė pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-17 nutartimi atsisakė tenkinti K. J. U. prašymą, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad, jog K. J. U. po 2015-07-14 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos buvo trauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjęs vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę (b. l. 41-42). Ši aplinkybė, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, yra itin reikšminga, kadangi ATPK 329 straipsnio 1 dalis vieną iš imperatyvių sąlygų kaip tik numato tai, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, teisės atėmimo laikotarpiu privalo nebūti padaręs jokio naujo teisės pažeidimo. Šiuo atveju gi, kaip matyti, K. J. U. teisės vairuoti atėmimo (nutarimas nebuvo skundžiamas, specialiosios teisės atėmimas įsigaliojo nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-07-14) laikotarpiu padarė naują teisės pažeidimą, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų įstatyme numatytų sąlygų. Nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašyme tikina neva vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje stovėjimo vietoje, nesumokėjo ne jis, o jo tėvas, kuris tądien ir vairavo (pastarasis tokią aplinkybę taip pat patvirtino) (b. l. 59), teismas neturi pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumu, o tuo atveju, jeigu protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, kuris padarė pažeidimą, tokios aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos būtent toje administracinio teisės pažeidimo byloje. Taip pat apylinkės teismas konstatavo, kad, sprendžiant klausimą dėl galimybės specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas vertina ar bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bei nurodė, jog ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam K. J. U. vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, nelaikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą.
2016-04-07 Vilniaus apygardos teisme gautas K. J. U. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį ir maksimaliai sutrumpinti paskirtos jam vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Savo skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teigia, kad jis paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo – 2015-07-14 vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje stovėjimo vietoje nesumokėjo ne jis, o jo tėvas, kuris tądien ir vairavo automobilį „Mini one“ v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat, apelianto manymu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti, sutrumpinus atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes jis suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes, įvertino nepatogumus ir sunkumus važinėjant visuomeniniu transportu, ateityje pasižada laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir jas gerbti, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, kadangi jis dirba UAB „Servista ir Ko“ sandėlininku, dėl ko vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiesioginėms pastarojo darbo funkcijoms vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
K. J. U. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog taikyti konkretaus asmens atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo darymo metu ir po jo padarymo.
Dėl K. J. U. argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo darbo funkcijoms vykdyti, pažymėtina, kad , jog pagal formuojamą teismų praktiką apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.).
Apylinkės teismas, įvertinęs visus K. J. U. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad jo atžvilgiu dar nepasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Pastarajai apylinkės teismo išvadai aukštesnės instancijos teismas pritaria. Pažymėtina, kad K. J. U. administracine tvarka nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris priskiriamas itin pavojingų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Apylinkės teismo posėdyje dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., savo kaltę pripažino tik iš dalies, kūrė sau palankias versijas. Pažymėtina ir tai, kad jau po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-14 nutarimu K. J. U. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., jis pakartotinai padarė naują administracinį teisės pažeidimą, kas rodo, kad jo padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs pažeidinėti KET reikalavimus ir nedaro teisingų išvadų, todėl trumpinti paskirtos K. J. U. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę yra netikslinga, kadangi toks sutrumpinimas prieštarautų ATPK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams. Apelianto argumentus, kad jis suvokė savo neteisėto elgesio pasekmes, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių neignoruoja, jų laikosi ir gerbia, aukštesnės instancijos teismas vertina, ne kaip neteisėtų veiksmų suvokimą, jų tinkamą įvertinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bet kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Apelianto argumentai, kad jis nepadarė žalos savo ar kitų asmenų sveikatai ar turtui, pirmą kartą padarė tokios rūšies pažeidimą, nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,9 promilės – nėra žymiai viršijantis leistiną normą, atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi priešingu atveju jo veika būtų kvalifikuota pagal kitą Lietuvos Respublikos ATPK ar net BK straipsnį.
Vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos K. J. U. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į šeimos gyvenimo kokybę, sveikatos būklę bei su darbu susijusių funkcijų vykdymą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais, bei subjektyviu skundžiamo apylinkės teismo nutarties vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.