- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- II-409-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00377-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. gegužės 24 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas G. P. 202-05-14 pateikė skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą apie tai, jog 2022-05-12 11.56 val., Taikos per. 52C, Klaipėdoje, prie „Neapolio“ automobilių stovėjimo aikštelės, galu įvažiavo į aikštelės įsukimą, kad apsisukti ir pasuko važiuoti link maniežo pusės. Ant kelio palikta kliūtis (vazonas) buvo nematoma, nesimatė nei per veidrodėlius, nei automobilio sensoriai užfiksavo. Ne vietoje stovintį daiktą kliudė automobilio šonu. Automobilis apgadintas, padaryta turtinė žala 350 Eur (b. l. 12).
2022-05-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresnioji tyrėja V. P. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal G. P. pranešimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Nutarime nurodyta, kad įvykio vietoje buvę betoniniai vazonai yra užfiksuoti G. P. pateiktose nuotraukose, kuriose matyti, kad vazonai yra pastatyti ties įvažiavimu – išvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia šaligatvio bortelio, kuris pažymėtas, ,,Geltona ištisine linija" (KET 3 priedas ženklinimas Nr. 1.4). Vazonai, nėra palikti važiuojamojoje kelio dalyje, kur trukdytų viešajam eismui, todėl esant šviesiam paros metui (giedra, diena) vazonas vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam bei stebint ne tik važiuojamąją kelio dalį, bet ir aplinką, buvo iš anksto ir gerai matoma, dėl ko nesudarė staigios ir netikėtos ar sunkiai pastebimos kliūties transporto priemonių vairuotojams. Tai parodo, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu buvo „A.“ automobilio vairuotojo veiksmai, pro vazoną važiuojant neužtikrinant saugaus tarpo iš dešinio automobilio šono. Kadangi eismo įvykio metu vazonas neapgadintas, o apgadintas tik automobilis (b. l. 9).
2022-06-17 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas G. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti 2022-05-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresniosios tyrėjos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir perduoti nusižengimą tirti iš naujo. Skunde nurodyta, jog Klaipėdos apskrities VPK klaidingai sprendė, jog vazonai nėra palikti važiuojamojoje dalyje. Toje vietoje, kurioje stovėjo vazonas, nėra jokių kelio ženklų draudžiančių važiuoti transporto priemonėms ar įspėjančių apie kliūtis, todėl Klaipėdos apskrities VPK argumentai, jog betoninis vazonas nebuvo važiuojamojoje kelio dalyje neatitinka tikrovės. Nutarime Klaipėdos apskrities VPK nurodė, jog vazonai pastatyti šalia šaligatvio bortelio, kuris pažymėtas „Geltona ištisine linija" KET 3 priedas ženklinimas 1.4). Pažymėjo, kad KET 3 priedo 1.4 nurodoma, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją kirsti draudžiama. Taigi Klaipėdos apskrities VPK paminėta geltona linija žymi tik vietas, kur draudžiama sustoti ir stovėti, tačiau jos buvimas nedraudžia eismo t. y. nėra draudžiama geltona linija pažymėtą vieta pravažiuoti, jei geltona linija nėra kertama. Pareiškėjas nėra atsakingas dėl kelyje esančių kliūčių apie kurias nėra įspėtas arba kurios atsirado neteisėtai. Klaipėdos apskrities VPK, nurodė, jog kliūtis buvo iš anksto ir gerai matoma, tačiau tokias išvadas Klaipėdos apskrities VPK padarė neatsižvelgusi į konkrečiais pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas manevravo atbulas, jog važiuojant atbulam šios kliūties nebuvo matyti, į ją nereagavo ir automobilio davikliai, apie kliūti pareiškėjas nebuvo įspėtas, nebuvo jokių kelio eismo ženklų. Kelių įstatymo 2 str. 21 d. nurodyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti. Taigi betoninis vazonas galėtų būti priskirtas kitoms techninėms priemonėms skirtas eismui kontroliuoti. To paties įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. sakoma, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities VPK nesiaiškino ir netyrė, ar betoniniai vazonai buvo suprojektuoti ir ant važiuojamosios dalies buvo pastatyti teisėtai laikantis projekto, ar toje vietoje, kur pareiškėjas apgadino automobilį juos kažkas pastatė savavališkai. Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnyje nustatytą kelių suskirstymą savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Nurodė, kad pareiškėjo skundas nebuvo ištirtas išsamiai ir visapusiškai, t. y. be jokio teisinio pagrindo buvo nuspręsta, jo vazonai nėra važiuojamojoje kelio dalyje, nors teisės aktai aiškina ką kita, nebuvo aiškinta ar betoniniai vazonai toje vietoje, kur pareiškėjui buvo pagadintas automobilis yra įrengti teisėtai ir atitinka kelio projekto sprendinius, nebuvo nustatyti asmenys, kalti dėl vazonų atsiradimo, todėl be jokio teisinio pagrindo buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas bei pagrįstas, jame išsamiai ir objektyviai išnagrinėtos visos administracinio nusižengimo aplinkybės. Mano, kad nėra jokio pagrindo naikinti priimto nutarimo bei grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinių nusižengimų tyrimą. G. P., byloje nurodytą dieną, nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, vairuodamas transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, visų pirma, privalėjo pats būti atidus, atsargus ir imtis visų būtinų priemonių, kad važiuotų saugiai, nekeltų pavojaus sau į kitiems eismo dalyviams, ar savo bei kitų asmenų turto saugumui ir aplinkai, taip pat vairuodamas pats privalėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas (kelių eismo taisyklių 9, 127 p.). Pažymėjo, jog įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, o ne gatvė. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad gėlių vazonai pastatyti ne viduryje važiuojamosios dalies, o pakraštyje, jie yra pakankamai dideli ir gerai pastebimi. Galima spręsti, jog vazonai stovi šiose savo vietose pastoviai, jie neatsirado važiuojamojoje dalyje staiga ir netikėtai, kai tokiu atveju vairuotojui nebelieka galimybės išvengti susidūrimo. Pats G. P. nurodo, kad važiavo atbuline eiga, dėl ko pats privalėjo būti dar atidesnis, privalėjo pasirinkti tinkamą judėjimo greitį ir atstumą iki aplink esančių objektų, nes bet kuriuo momentu eismo situacija gali keistis dėl važiuojančios kitos transporto priemonės ar einančio pėsčiojo. Kelių eismo taisyklių 114 p. nurodo, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Byloje nėra užfiksuota kitų vairuotojų skundų dėl šių gėlių vazonų, tai reiškia, kad kiti vairuotojai pravažiuoja ir gėlių vazonai eismui nekliudo. Šiuo atveju G. P., būdamas nepakankamai atidus, padarė žalą sau, ir pats turi prisiimti pasekmes. Institucijos nuomone, G. P. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2022-05-24 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktas nepakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. P. teigė, jog ant kelio kliūčių neturėtų likti. Mano, jog jis ne pirmas įvažiavęs į betoninius vazonus. Dažnai dalyvaujant eisme, išsukant iš posūkio nesitiki, jog tokiame aukštyje yra gėlių vazonas. Būtent jis, išsukdamas, automobilio galinėmis durelėmis bei galiniu sparnu kliudė vazonus. Prašo skundą tenkinti.
Iš Klaipėdos Apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022-05-24 tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022-05-14, apie 15.48 val., policijos informacinėje sistemoje PRIR registruotas pranešimas Nr. 0122000279118, kad 2022-05-12, apie 11.56 val., adresu Klaipėda, Taikos pr. 52C, G. P., vairuodamas automobilį „A.“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė ant kelio paliktą betoninį vazoną ir apsigadino automobilį. G. P. teigė, kad vazonas buvo nematomas, jo nesimatė per galinio vaizdo veidrodėlius, į kliūtį nereagavo automobilio davikliai, taip kliūtis (vazonas) buvo kliudytas automobilio šonu. Įvykio metu apgadintas automobilis. Nustatyta, kad įvykio vietoje buvę betoniniai vazonai yra užfiksuoti G. P. pateiktose nuotraukose, kuriose matyti, kad vazonai yra pastatyti ties įvažiavimu išvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, palei šaligatvio bortelį, kuris pažymėtas, ,,Geltona ištisine linija“ (KET 3 priedas ženklinimas Nr. 1.4). Vazonai, nėra palikti važiuojamojoje kelio dalyje, kur trukdytų viešajam eismui, todėl esant šviesiam paros metui (giedra, diena) vazonas vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, esant pakankamai atidžiam ir rūpestingam bei stebint ne tik važiuojamąją kelio dalį, bet ir aplinką, buvo iš anksto ir gerai matoma, dėl ko nesudarė staigios ir netikėtos ar sunkiai pastebimos kliūties transporto priemonių vairuotojams. Tai parodo, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu buvo „A.“ automobilio vairuotojo veiksmai, pro vazoną važiuojant neužtikrinant saugaus tarpo iš dešinio automobilio šono. Kadangi eismo įvykio metu vazonas neapgadintas, o apgadintas tik automobilis, esant šioms aplinkybėms administracinės teisenos tikslinga nepradėti (b. l. 21).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos matyti, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: A., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Keleivinis automobilis, (duomenys neskelbtini) G. P., (duomenys neskelbtini), UAB "Dirbti"., Y390976, Priekinės dešinės pusės durys, Užpakalinės dešinės pusės durys, Priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog betoniniai gelių vazonai yra pastatyti ties įvažiavimu išvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę, ant kelio dangos, šalia šaligatvio bortelio. Kitoje nuotraukoje užfiksuotas automobilio apgadinimas (b. l. 18-19).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas. Byla grąžinama institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, procesinį sprendimą priėmė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Nustatyta, kad pareiškėjas G. P., 2022-05-14, apie 15.48 val., pateikė pranešimą policijos informacinėje sistemoje, jog 2022-05-12 11.56 val., Taikos per. 52C, Klaipėdoje, prie „Neapolio“ automobilių stovėjimo aikštelės, galu įvažiavo į aikštelės įsukimą, kad apsisukti ir pasuko važiuoti link maniežo pusės. Ant kelio palikta kliūtis (vazonas) buvo nematoma, nesimatė nei per veidrodėlius, nei automobilio sensoriai užfiksavo. Ne vietoje stovintį daiktą kliudė automobilio šonu, automobilis apgadintas.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresnioji tyrėja V. P. 2022-05-24 nutarimu, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyresniosios tyrėjos V. P. 2022-05-24 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, pateikė skundą, prašydamas panaikinti priimtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Klaipėdos apskrities VPK, kaip vieną iš motyvų administracinio nusižengimo bylos teisenai nepradėti, nurodė tai, kad betoniniai vazonai nėra palikti važiuojamojoje kelio dalyje, kur trukdytų viešajam eismui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 3.7. punkte nustatyta, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 96 punkte įtvirtinta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų, betoniniai vazonai stovi ant važiuojamosios kelio dalies, skirtos važiuoti transporto priemonėms. Nors betoniniai vazonai stovi ne važiuojamosios kelios dalies viduryje, o šalia šaligatvio bortelio pažymėto „Geltona ištisine linija“ (KET 3 priedas ženklinimas Nr. 1.4), tai nepaneigia fakto, jog betoniniai vazonai stovi ant transporto priemonėms važiuoti skirtos kelio dalies.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nustatyta, jog techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti. Nagrinėjamoje situacijoje daroma išvada, jog važiuojamojoje kelio dalyje stovintys betoniniai vazonai priskiriami kitoms techninėms priemonėms eismui reguliuoti, tai yra neleisti transporto priemonėms sustoti arba stovėti prie šaligatvio bortelio pažymėto „Geltona ištisine linija“ (KET 3 priedas ženklinimas Nr. 1.4). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendime Nr. T2-185 dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo (toliau – Sprendimas) 37.15. punkte nustatyta, kad Klaipėdos miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones be leidimo. Klaipėdos apskrities VPK priimdamas skundžiamą nutarimą nesiaiškino, ar Klaipėdos miesto teritorijoje, t. y. Taikos pr. 52C automobilių stovėjimo aikštelėje, esančios techninės eismo reguliavimo priemonės, betoniniai vazonai, įrengti turint leidimą. Be to, Sprendimo 8.2. punkte įtvirtinta, jog želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui. Bylos duomenimis nustatyta, jog 9areiškėjas važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, kliudė ant važiuojamosios kelio dalies pastatytą betoninį vazoną ir taip apgadino savo automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas patyrė nuostolių yra būtina imtis priemonių išsiaiškinti, ar važiuojamojoje kelio dalyje įrengti betoniniai vazonai atitinka kelio saugumui keliamiems reikalavimams dėl kelio elementų išdėstymo, apklausti jų savininkus ir kt.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, <...> institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą neatliko visų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų. Taigi, teismas sutinka su skundo argumentu, jog institucija tyrusi administracinio nusižengimo bylą, neištyrė visų faktinių ir teisinių aplinkybių
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą; toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo atsisakyta pradėti, administracinio nusižengimo protokolai nebuvo surašyti ir nutarimas skirti nuobaudą nebuvo priimtas, todėl nurodytos aplinkybės traktuotinos kaip esminiai trūkumai, kurių negalima ištaisyti teisme ir teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (2020 m. kovo 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo G. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022 m. gegužės 24 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.