Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2021 m. gruodžio 8 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį.

G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, ją nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš G. B. 13 819,64 Eur (trylika tūkstančių aštuoni šimtai devyniolika eurų 64 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš A. J. ir G. B. solidariai 28 386,06 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 6 ct) turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2019 m. kovo 13 d. G. B. jo vardu interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) užpildžius paraišką 15 000 eurų kreditui gauti ir pateikus netikrus dokumentus – A. J. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „F.“ 2017 m. balandžio 17 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai jo užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidinę dėl A. J. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „B.“ (duomenys neskelbtini) filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 14 d., 15.55 val., AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), A. J., iš anksto turėdamas tikslą kredito negrąžinti, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas į jo AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 15 000 eurų, kuriuos 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 16 d. A. J. išgrynino AB SEB bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir su G. B. pasidalino, po to nei A. J., nei G. B. mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas turtą – 15 000 eurų.

1.1. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., pagamino netikrus dokumentus: netikrai darbo sutarčiai ir banko sąskaitos išrašui pagaminti A. J. padavė savo asmens tapatybės kortelę G. B., kuriam 2019 m. kovo mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasinaudojus A. J. asmens tapatybės kortelėje nurodytais asmens duomenimis, parengus ir atspausdinus netikrus dokumentus – A. J. vardu su Jungtinės Karalystės įmone „F.“ 2017 m. balandžio 17 d. tariamai sudarytą darbo sutartį, kurią A. J. G. B. nurodymu pasirašė, ir tariamai A. J. priklausančios „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

1.2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 4 d. iš nenustatytos vietos paskambinęs į įmonę „B.“ žodžiu užpildė paraišką 10 000 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, melagingai pagrįsdamas savo mokumą, 2019 m. vasario 4 d., 13.51 val., AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „O.“ 2018 m. vasario 15 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenims „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas sutikus suteikti kreditą, 2019 m. vasario 5 d., 12.41 val., AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), jis pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo 10 000 eurų kreditą, jį paėmęs mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas turtą – 10 000 eurų.

1.3. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 metų vasario mėnesį, ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 4 d., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrus jo vardu sudarytus dokumentus – su Jungtinės Karalystės įmone „O.“ 2018 m. vasario 15 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios „M.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pateiktame skunde nėra ginčijama nuteistojo G. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl šis klausimas išsamiau nevertinamas. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos iš jo priteisimo solidariai su nusikalstamos veikos bendrininku ir nustatyti konkretų žalos dydį, kurį jis privalo atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamu nuosprendžiu G. B. paskirtos bausmės rūšį ir dydį, taip pat civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą nenustatė.

Dėl bausmės individualizavimo

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

6. Teisėjų kolegijai tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas G. B. bausmę, atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du turtinio pobūdžio nusikaltimai ir du nusikaltimai valdymo tvarkai) bei pavojingumą (vienas nusikaltimas yra sunkus, trys – nesunkūs), kaltės formą (visi nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų – finansinės naudos), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimai baigti), taip pat į nuteistojo asmenybę – G. B. praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visos šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą nuteistajam paskirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jo dydis nustatytas ženkliai mažesnis, nei inkriminuotų straipsnių sankcijų vidurkis.

7. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo vadovaudamasis G. B. prašo sušvelninti jam paskirtas bausmes, yra tas, jog šie nusikaltimai buvo pirmieji, kuriuos jis įvykdė savo gyvenime. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimai buvo padaryti 2019 m. vasario ir kovo mėnesiais. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu G. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarytas ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 27 d. (3 t., b. l. 135–143). Taigi, 2019 m. vasario ir kovo mėnesiais įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo pirmieji su baudžiamuoju įstatymu prasilenkiantys jo veiksmai. Be to, ir po minėtų veikų padarymo, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, G. B. elgesys teigiama linkme nesikeitė. Kiti nusikaltimai buvo įvykdyti 2019 m. lapkričio mėnesį, taip pat padarytas ne vienas administracinis nusižengimas (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, melagingas policijos pagalbos iškvietimas, viešosios rimties trikdymas ir kt.) (3 t., v. l. 165–171). Aptartos aplinkybės rodo, jog švelnesnės bausmės rūšies nuteistajam skyrimui objektyvaus pagrindo nėra, juo labiau, kad iki sulaikymo G. B. niekur nedirbo ir nesimokė, pozityvia visuomenine veikla neužsiėmė. Jo vertybinė skalė yra atitolusi nuo visuomenėje priimtinų veikimo būdų, todėl šiuo atveju yra tikslingas griežtesnis jo laisvės varžymas.

8. Taigi bausmės rūšys ir jų dydžiai už atskiras G. B. padarytas nusikalstamas veikas buvo individualizuotos tinkamai ir pagrįstai, o bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių, todėl spręsti, jog subendrinta bausmė yra per griežta – pagrindo nėra.

Dėl žalos atlyginimo solidarumo

9. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje žalą dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų patyrė „B.“ (duomenys neskelbtini) filialas, kuris Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 187) ir pareiškė 28 386,06 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 15 000 Eur negrąžinto kredito dalis, 585 Eur sutarties sudarymo mokestis, 11 961,06 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 840 Eur sutarties administravimo mokestis pagal grafiką (t. 1, b. l. 173–183). Apylinkės teismas pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, įskaitant banko negautas pajamas, tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš G. B. ir A. J. civiliniam ieškovui „B.“ (duomenys neskelbtini) filialui 28 386,06 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnis).

11. Analizuojamu atveju G. B. veikė ne vienas, bet kartu su bendrininku A. J., bendrininkavimo faktas apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinį ieškinį priteisė solidariai iš abiejų bendrininkų, nustatęs, jog turtinė žala nukentėjusiam juridiniam asmeniui atsirado dėl bendrų, nusikalstamų, tyčinių nuteistųjų veiksmų. Nei baudžiamojo proceso, nei civilinio proceso teisės normos nenumato galimybės atskirti solidariosios atsakomybės į dalis, todėl apelianto prašymo įgyvendinimui teisinio pagrindo nėra. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, jog vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Vadinasi, G. B., atlyginęs visą solidariai priteistą civilinį ieškinį, kito nuteistojo A. J. atžvilgiu įgytų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dėl dalies sumokėto civilinio ieškinio grąžinimo. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinio skundo dalis dėl solidariosios atsakomybės panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl proceso išlaidų

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Gintaras Platūkis, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą G. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 160 Eur (5 t., b. l. 14).

13. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2022 m. sausio 10 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (5 t., b. l. 12). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju G. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jis yra jauno, darbingo amžiaus asmuo, neturintis rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš G. B. priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.